Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji K. K. 2014 m. sausio 10 d. apie 12 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, atsiskaityti iš darbovietės atvykusiam D. K. atsisakius pasirašyti dokumentus ir prašant atiduoti jam priklausančią vairuotojo kortelę, ji išsitraukė savigynai išduotą pistoletą GLOCK 19, jį nukreipė į D. K. ir pareikalavo išeiti iš kabineto, tokiais veiksmais grasino D. K. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir davė pakankamą pagrindą jam manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamoji K. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad D. K. dirbo jos vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2013 m. gruodžio 8 d., kai jis grįžo iš komandiruotės, ji nuskaitė jo vairuotojo kortelės duomenis, o vairuotojo kortelė liko pas D. K.. Vairuotojo kortelė turi būti laikoma pas vairuotoją. D. K. nuo Kalėdų turėjo nedarbingumo lapelį. D. K. jai rašė nemalonias žinutes, tačiau ji nesuprato, dėl ko jis taip su ja bendrauja. Jis parašė prašymą išeiti iš darbo. Bendraudami žinutėmis sutarė susitikti 2014 m. sausio 9 d. Su D. K. susitiko 2014 m. sausio 10 d. apie 11.30 val. Atėjusį, jį rado jau laukiantį. Atrakino duris, liepė jam truputį palaukti už durų. Priėjo prie savo stalo, ginklą dėl saugumo padėjo į stalčių, nes rankinėje laikyti yra nesaugu. Tada rankos mostu jį pakvietė užeiti, kalbėjo apie darbo reikalus. Pašalinių žmonių jiems bendraujant su D. K. nebuvo. Pastate, jei buvo pašalinių žmonių, jų nesigirdėjo, negalėjo girdėtis, nes garso izoliacija gera, nieko nesigirdi. D. K. visą laiką sėdėjo prie stalo priešais ją. Ji pasakė, kad, kaip darbdavys, turi teisę pasinaudoti 14 dienų laikotarpiu kito darbuotojo paieškai, todėl jis pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui turėtų padirbėti dvi savaites. Jam tai nepatiko. Jis norėjo būti atleistas tą pačią dieną. Ji buhalterinei įmonei davė nurodymą paskaičiuoti D. K. darbo užmokestį 2014 m. sausio 10 dienai. D. K. supažindino su buhalterės paruoštais dokumentais, buvo paskaičiuota 713 Lt permoka. Jis buvo nepatenkintas, šaukė „iš kur tie pinigai?“. Ji paaiškino, kad arba turi padirbėti tas dvi savaites, arba grąžinti pinigus, jei atleidžiamas 2014 m. sausio 10 d. Taip pat supažindino su kitais atleidimo dokumentais, jei jis nevažiuotų ar važiuotų į komandiruotę. Jis kategoriškai atsisakė važiuoti į komandiruotę. Ji paprašė jo pateikti vairuotojo kortelę, nes paskutinę darbo dieną ji turi nuskenuoti kortelę. Kortelė paskutinį kartą buvo nuskenuota 2013 m. gruodžio 8 d. Jis delsė, paskui kortelę jai per stalą pateikė. Ji stovėjo ir vienoje rankoje laikė kortelę, kitoje skenerį. Staiga pamatė, kad jis stojasi nuo kėdės ir jai trenkė, jautė, kad praranda sąmonę. Po to neatsimena, kas buvo. Nenustatė laiko, kiek buvo be sąmonės, bet galėjo trukti apie 10 min. Kai pabudo, D. K. jau nebuvo. Mano, kad D. K. trenkė jai kumščiu. Trenkė į veidą, į dešinį lūpų kampą. Atrodo, smūgis buvo vienas. Nuo to smūgio patyrė sužalojimus - lūžo viršutinis priekinis dantis, patyrė galvos smegenų sutrenkimą, ilgą laiką skaudėjo galvą, patyrė dvasinių ir emocinių išgyvenimų, baimę, nesaugumo jausmą. Paskambino policijai. Prisiskambino iš antro karto, papasakojo, kas įvyko. Žiūrėjo, ar kas nors nedingo – skeneris, dokumentai. Susidėjo dokumentus ir skenerį į lagaminą. Atvyko policijos pareigūnai. Svaigo galva, todėl pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Pripažino, kad ginklą su savimi turėjo, tačiau bendravimo metu ginklo nebuvo ištraukusi, jo nerodė, nedemonstravo ir juo negrasino. Su D. K. bendravo apie 20 minučių. Jis per stiklines duris galėjo matyti, kai ji ginklą išsiėmė iš rankinės ir dėjo į stalčių. Be to, jis žinojo, kad ji turi leidimą ginklui. Kai jis jai trenkė, bijojo, kad jis iš kabineto gali ką nors paimti. Bijojo dėl ginklo. Ginklas buvo stalčiuje, jos dešinėje pusėje. Po to prieš atvažiuojant policijos pareigūnams, kai atgavo sąmonę, ginklą įsidėjo į rankinę. Kai atvyko pareigūnai jiems parodė ginklą. Ginklą išėmė iš rankinės ir padavė pareigūnams. Pareigūnai apžiūrėjo, sutikrino, ar modelis sutinka su leidimu, pažiūrėjo dėtuvę, suskaičiavo šovinius, patikrino, ar nėra šovinių vamzdyje. Įdėjo atgal dėtuvę į pistoletą, pistoletą į dėklą ir grąžino. Jos turimas ginklas „Glock 19“ neturi saugiklio. Jei šovinys yra vamzdyje, tai ginklas yra kovinėje būsenoje. Ginklas jai reikalingas, ji turi leidimą ginklą savigynai nešiotis su savimi, todėl ir nešiojosi. Viso turi 4 ginklus - dar vieną pistoletą „Glock 25“ ir du medžioklinius šautuvus. Neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bet tikriausiai ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Ji nežinojo, kad D. K. daro įrašą. Negali tame įraše atsirinkti pradžios, pabaigos, nėra jokio nuoseklumo. Sutinka, kad kažkokie garso įrašo momentai, fragmentai atitinka pokalbio momentus, bet tai ne jos balsas. Be to, D. K. įrašas pagal fonetinės ekspertizės išvadą yra padarytas maždaug prieš 2 valandas iki įvykio. D. K. nebuvo jokio pagrindo išsigąsti, nebent, kad reikia atidirbti 713 Lt. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Iš 2014 m. vasario 5 d. įtariamosios K. K. pakartotinės apklausos protokolo matyti, kad K. K. parodė, kad įmonės biure kalbėdama su D. K., jam pateikė dokumentus, surašytus dėl jo atleidimo iš darbo – dėl išskaitos, paaiškinimą dėl dienpinigių permokos, įsakymą dėl permokėtų dienpinigių užskaitos, įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ji, norėdama nuskenuoti D. K. turėtą tachografo kortelę, atsistojo, iš stalčiaus išsitraukė tachografo skaičiuotuvą. Pamatė, kad D. K. atsistojo nuo kėdės ir per stalą linko link jos. Veido išraiška jai pasirodė agresyvi, nežinojo ką jis ruošiasi daryti, jo išsigando, todėl ranka pradėjo siekti antrame stalčiuje padėtą pistoletą. Dar nespėjus paimti pistoleto, D. K. jai smogė dešiniau į lūpas, pajuto, kad rankoje jau spaudžia ginklą ir toliau nieko neatsimena, nes pabudo nukritusi ant grindų tarp stalo ir kėdės. Kai atgavo sąmonę ginklas gulėjo ant grindų netoli jos, o D. K. jau nebuvo. Be sąmonės buvo apie 10-12 minučių. K. ginklu negrasino, nes jis pirma smogė jai į veidą, o tik po to ji siekė ginklo. Nežino, ar jis spėjo pamatyti ginklą, tačiau įtaria, kad ginklo jis nematė. Ar jis spėjo pamatyti ginklą nežino (T. 1, b. l. 172-175).

Iš 2014 m. birželio 9 d. įtariamosios K. K. apklausos protokolo matyti, kad K. K. parodė, kad įmonės biure kalbėdama su D. K. jam pateikė dokumentus, surašytus dėl jo atleidimo iš darbo. Jis atsisakė pasirašyti, neargumentuodamas kodėl. Ji paprašė D. K. duoti vairuotojo kortelę, kad galėtų nuskenuoti, kadangi šiuos duomenis privalėjo pateikti SODRAI ir VMI. Jis savo kortelę nusviedė per stalą. Tada ji iš stalčiaus išsitraukė skenavimo aparatą ir norėjo skenuoti. Jai laikant jo kortelę dešinėje rankoje, D. K. pradėjo stotis nuo kėdės, jo veide pamatė pyktį ir žiūrėjo jam į akis, neatsimena, ar ką jam sakė. Ją sukaustė baimė ir ji sustingusi stovėjo, pajautė kaip jis per stalą kumščiu smogė jai į veidą, pasidarė silpna, svaigo galva, kas vyko toliau neatsimena. Kai prabudo, D. K. patalpoje jau nebuvo. Nors stalčiuje turėjo ginklą, bet jo nesiekė išsitraukti ir jo ištraukusi nebuvo. D. K. ginklu nemojavo ir negrasino, taip pat nereikalavo išeiti iš kabineto. Atgavusi sąmonę paskambino policijai ir pranešė apie sumušimą. (T. 1, b. l. 183-184).

Iš protokolo-pareiškimo policijai matyti, kad 2014 m. sausio 10 d. 15.45 val. K. K. nurodė, jog 2014 m. sausio 10 d. apie 12 val. į jos darbovietę (duomenys neskelbtini) atėjo kviestas darbuotojas pasikalbėti apie atleidimą iš įmonės. Jai pasirodė, kad nuo D. K. pradėjo sklisti agresija, todėl griebė savo legaliai laikomą ginklą „Glock 19“. Iškart pajautė vieną smūgį į dantis, prarado sąmonę (T. 1, b. l. 101).

Iš 2014 m. sausio 10 d. K. K., apklaustos liudytoja, protokolo matyti, kad apklausta iš karto po įvykio (2014-01-10) ji parodė, kad 2014 m. sausio 10 d. apie 12 val. jos kviestam D. K. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas dėl atleidimo iš darbo, darbuotojas pasirašė dalį jam pateiktų dokumentų, kitus pasirašyti atsisakė. Jis padavė vairuotojo kortelę, kurią ji norėjo nuskenuoti. Pamatė, kad D. K. pradėjo stotis, pajautė iš jo sklindančią agresiją, todėl griebė dešinėje pusėje spintelės pravirame stalčiuje gulėjusį savo legaliai turimą kovinį ginklą „Glock 19“. Ar D. K. jai ką nors sakė, neatsimena. Jai tik paėmus ginklą, D. K. ranka trenkė jai vieną kartą į dantis. Po smūgio ji nukrito, ginklas nukrito ant žemės. Gulėdama ant žemės, jautė, kaip sukasi, svaigsta galva. Atsigavusi apie 12 val. paskambino į policiją, D. K. kabinete jau nebuvo (T. 1, b. l. 102-103).

Nukentėjusysis D. K., parodė, kad K. K. buvo jo direktorė. Įmonėje dirbo 1,5 metų, tiek ją ir pažįsta. Susitikdavo trumpam išvažiuojant į komandiruotę ir grįžtant, kas 4-6 savaites. Dėl algos problemų nekildavo. Konfliktų nebuvo. Prieš išvažiuojant į komandiruotę jis susirgo, tuomet K. liepė parašyti pareiškimą, kadangi sergi, tai įmonei nebereikalingas. Jis parašė pareiškimą atsiskaityti iš darbo, nusiuntė. Pas darbdavį buvo likę jo dokumentai - vairuotojo ir medicininė kortelės, kuriuos direktorė prižadėjo jam atsiųsti, bet nesiuntė, vilkino. Vėliau pasakė, kad siųsti nenori, o grąžins, kai atvažiuos, todėl teko pačiam iš Šiaulių vykti į Alytų, nes be vairuotojo kortelės negalėjo niekur įsidarbinti. Susitarė, kad atvažiuos atsiskaityti iš darbo, kažką pasirašyti, pasiimti paliktus dokumentus. Kaip ir buvo sutarę 2014 m. sausio 10 d. apie 11.30 val. atvyko į biurą adresu (duomenys neskelbtini). K. K. nebuvo. Paskambinus ji iš karto atėjo, nes buvo kažkur netoli. Atrakino duris, abu užėjo į kabinetą, atsisėdo prie stalo vienas prieš kitą. Žinojo iš kolegų, kad gali būti problemų atsiskaitant iš įmonės, todėl, neperspėdamas K., įrašė pokalbį asmeniniu telefonu „Nokia“. Įrašo darymo metu telefoną laikė rankose po stalu. Įrašą darydamas nesijaudino, tačiau kai apžiūrinėjo dokumentus, gal buvo pasidėjęs telefoną ant kėdės ar ant kojų, todėl galėjo būti, kad kažką papildomai paspaudė. K. perspėjo, kad ji daro įrašą. Ji turėjo du telefonus, vieną buvo padėjusi ant stalo, su kuriuo įrašinėjo pokalbį, o kitu nuolat su kažkuo bendravo. Pokalbis prasidėjo tuo, kad davė pasirašyti daug dokumentų – apie 20 lapų. Paėmus kiekvieną raštą, persimesdavo žodžiais. Tie popieriai pasirodė pravokuojantys, nebereikalingi, kokių jis niekada nebuvo matęs, todėl atsisakė pasirašinėti. Viso pokalbio metu prašė atiduoti dokumentus ir nieko daugiau. Jam padėjo lapą, liepė pasirašyti už pinigų permoką ir patvirtinti, kad sutinka, jog pinigai būtų išskaičiuoti iš atlyginimo, nors permokos nebuvo. Jis nepasirašė, tuomet ji pareikalavo išeiti iš kabineto. Jos tonas buvo nedraugiškas, ji buvo nepatenkinta, kad nevykdė jos reikalavimo pasirašyti dokumentus. Įsakmiai liepė išeiti iš kabineto. Anksčiau gražiai bendraudavo, tokio jos pakelto, susierzinto tono nebuvo girdėjęs. Jis ramiu balsu pasakė, kad neišeis, kol negaus savo dokumentų. Jis nei balso tonu, nei savo elgesiu nekėlė agresijos, gražiai prašė savo dokumentų. Ji įsakmiai liepė palikti kabinetą. Jam nepaklusus, ji pasilenkė ir iš stalo dešinės pusės stalčiaus išsitraukė ginklą, pakėlė, nukreipė į jį ir dar kartą pareikalavo išeiti iš kabineto. Ji laikė ginklą šiek tiek sulenkta dešine ranka nukreipusi tiesiai į galvą. Atstumas tarp jų buvo per stalą, sėdėjo vienas prieš kitą. Atstumas tarp jo ir ginklo buvo apie 30 cm. Tuo momentu išsigando, bet nepasimetė, nieko nedarė, tik ramiai paklausė „ar dabar nušausit mane?“. Tada ji nieko nesakydama ginklą pasidėjo atgal. Suprato, kad tai yra tikras ginklas, nors jam toks įvykis įvyko pirmą kartą. Jis iš anksčiau žinojo, kad ji turi ginklų, nes daug bendravo su jos vyru, kuris girdavosi savo koviniais ginklais, rodydavo nuotraukas. Jis dar kartą ramiai paprašė dokumentų. Galiausiai ji tuos dokumentus padėjo ant stalo, jis stipriai timptelėjo į save, paėmė, atsistojo, atsisveikino ir išėjo. Ji sėdėjo taip kaip sėdėjusi. Pokalbis truko ne daugiau pusvalandžio. Mašinoj pasėdėjo, pagalvojo, suprato, kas galėjo nutikti ir nusprendė, kad negali tylėti, nuvažiavo ir parašė policijos komisariate pareiškimą dėl grasinimo ginklu. Į policijos komisariatą atvyko apie 12.10 val. – 12.15 val. Policininkai liepė laukti, nes turėjo iškvietimą tuo pačiu adresu.. Jis laukė. Iki telefono atidavimo pareigūnams jis visą laiką buvo policijos komisariate. Pokalbio įrašą darė, norėdamas apsidrausti, kadangi kiti darbuotojai su darbdave turėjo konfliktų. Įrašą darė slapta, telefoną laikė po stalu, galėjo paspausti pauzę, jo telefonas yra valdomas vienu mygtuku – sustabdyti, paleisti. Patvirtino, kad išsigando, kai K. ginklą nukreipė į jį, tačiau išgąsčio stengėsi neparodyti, nes jam būtinai reikėjo atsiimti savo dokumentus, be kurių negalėjo įsidarbinti kitame darbe. Civilinį ieškinį reiškia 1000 eurų sumai.

Iš 2014 m. kovo 19 d. akistatos protokolo matyti, kad per akistatą su K. K. D. K. patvirtino, kad 2014 m. sausio 10 d. apie 11.45-11.50 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su direktore K. K. dėl atsiskaitymo iš darbo ir priklausančių dokumentų grąžinimo, jam atsisakius vykdyti K. K. reikalavimą pasirašyti ant jos paduotų dokumentų už neva jam išmokėtus pinigus, išduotas darbo priemones arba išeiti iš kabineto, ji išsitraukė iš stalčiaus kovinį pistoletą ir nukreipė jo vamzdį į jį, liepdama jam išeiti iš kabineto (T. 1, b. l. 177-178).

Liudytojas V. R. parodė, kad įvykio dieną policijoje dirbo budėtoju. Buvo telefoninis iškvietimas į (duomenys neskelbtini) dėl moters užpuolimo. Į įvykio vietą išvyko pareigūnai. Pareigūnai nerado įvykio vietos, todėl kelis kartus jis skambino nukentėjusiajai, tačiau ji neatsiliepė. Į komisariatą atvyko vyriškis, kuris nurodė, kad moteris jam grasino ginklu. Jis norėjo rašyti pareiškimą. Besiaiškinant paaiškėjo, kad šie abu įvykiai yra susiję. Į įvykio vietą buvo pasiųsta tyrėja V.. Bekalbant policijos pareigūnai patvirtino, kad įvykio vietoje rado ginklą. V. K. buvo liepta laukti iki kol grįš tyrėja V.. K. K. buvo išvežta į ligoninę.

Liudytoja r. v., policijos tyrėja, parodė, kad ji šiame ikiteisminiame tyrime atliko tam tikrus procesinius veiksmus. Atvykus į budinčią dalį, budėtojas pasakė, kad yra vaikinas, kuris nori parašyti pareiškimą. Bet kaip tik tuo metu pasakė, kad iš ligoninės gautas telefoninis pranešimas, kad darbe yra sužalota moteris. Sužalojimą palaikė prioritetiniu įvykiu. Su budėtoju nutarė, kad pirmiau važiuos į ligoninę. Išeidama D. K. pasakė, kad yra įvykis, paklausė, ar galės palaukti. Jis sutiko. Jis nieko nepapasakojo, žinojo, kad jis norės parašyti pareiškimą. Išskubėjo į ligoninę, nes tai buvo įvykis, susijęs su asmens sveikata. Ligoninėje prie seselių posto pamatė invalido vežimėlyje sėdinčią šią moterį – K. K.. Suprato, kad ji neseniai atvežta. Paklausus „ar jūs K.?“, moteris paklausė „kas jūs čia tokia? Prisistatykit“. Prisistatė, pasakė savo pareigas, pavardę. Jai susidarė toks įspūdis, kad ji išgirdusi, kad iš policijos, tiesiog vos ne suglebo, pradėjo kalbėti prislopintu balsu, pasirodė kaip auka. Moteris sakė, kad laukia gydytojų, nes jai turi padaryti tyrimus, sakė, kad ji sumušta, gavo į dantis. Vizualiai nieko nesimatė – nei kraujosruvos, nei kraujo, nei patinimų. Nei už burnos susiėmusi nebuvo. Apklausiant nukentėjusiąją, ji pareiškė, kad bendrautų su jos advokatu. Pasakė, kad laukia gydytojo apžiūros. Jai paaiškino, kad negali laukti kol ją medikai apžiūrės, nes jos laukia kitas įvykis. Pasakė, kad vėliau atvažiuos, nurodė, reikalui esant, skambinti 112. Paliko K. ligoninėje. Grįžo į skyrių, kabinete apklausė D. K.. Tada sužinojo, kad šie du įvykiai tarpusavyje susiję. Sužinojo, kad D. K. nuėjo pas K. K., kad ji jam grasino ginklu. K. papasakojo, kad ji jam neatidavė dokumentų, liepė pasirašinėti ant tuščių dokumentų. D. K. pasakė, kad jis turi garso įrašą telefone. Jis paleido garso įrašą, o ji jį perklausė. Girdėjosi, kaip jis klausė „ką čia darai?“, buvo išsigandęs, suprato, kad jis tuo metu matė ginklą. Ji tą telefoną su garso įrašu nunešė atitinkamiems darbuotojams, kad jie išimtų garso įrašą. Tą veiksmą, kad paėmė garso įrašą, tinkamai įformino. Pagal pakvitavimą telefoną grąžino. Pirmiausia paėmė pareiškimą, apklausė D. K. liudytoju, paėmė telefoną, nunešė darbuotojams, kurie išėmė garso įrašą, įrašė į diską, jį pridėjo prie bylos medžiagos, grąžino vaikinui telefoną. D. K. buvo susijaudinęs, sakė „įsivaizduojat, man ginklu grasino vidury dienos“. Matėsi išgąstis. Iš jo žodžių, elgesio, kūno kalbos suprato, kad jis tai suprato, kaip realų pavojų. Apklausus D. K. ir sutvarkius viską dėl telefono, jį paleido. Tada vėl nuvažiavo į ligoninę pas K. K.. K. rado prie neurologo kabineto, ji buvo žvalesnė, bet pasipiktinusi, kad gydytojai jai nedaro tyrimų, tik kraujo spaudimą pamatavo. Ji atvyko po 1 – 1,5 val., bet sužalojimai veide nebuvo pasirodę. Po neurologo apžiūros su ja nuvyko į įvykio vietą. Tai didelis kabinetas – kaip salė, ten stovėjo vienas stalas ir kompiuteris. Darbo vieta buvo tvarkinga, neatrodė kaip po muštynių. Paskui grįžo į komisariatą. K. K. vos ne kas kelias minutes skambindavo konsultuotis su advokatu. Pareikalavo pateikti ginklą. Ji nenorėjo ginklo atiduoti, vis konsultavosi telefonu su advokatu. Tik komisariate, atvykus advokatui Č. Ž. ir patvirtinus, kad jos reikalavimai yra teisėti, ji pateikė ginklą. Ginklas buvo jos rankinėj. Tai buvo kovinis ginklas „Glock“. Buvo ir dėklas su šoviniais. Šoviniai buvo dėkle. Dėklas buvo ginkle. Nežino, ar ginklas buvo užtaisytas. Dėtuvę ištraukė. Neatsimena, ar vamzdy buvo šovinys. Kulkas išėmė iš dėtuvės, jas suskaičiavo, įrašė į reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, suformino ir perdavė saugojimui. Nuo to kai ji išvažiavo į ligoninę, visos procedūros užtruko apie 5 valandas, tačiau jokių pakitimų (paraudimų, patinimų ar pan.) K. K. veide nematė.

Liudytojas D. B. parodė, kad yra Alytaus VPK patrulių kuopos mobiliojo būrio vyresnysis patrulis. Tą dieną dirbo su kolega Ž. Z.. Gavo budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai įvyko apiplėšimas, iš biuro buvo paimti dokumentai ir pilietis pasišalino su „BMW“ markės automobiliu. Atvykę nurodytu adresu ieškojo biuro, tačiau sunkiai rado įėjimą. Kadangi užtruko, tai K. juos pasitiko gatvėje ir nusivedė į biurą. Biure buvo stalas, kėdė. Darbo vieta buvo tvarkinga, neatrodė, kad ten būtų kokia kova. K. elgėsi paprastai, streso didelio nebuvo, orientavosi situacijoje, į klausimus atsakinėjo normaliai. K. paaiškino, kad jai sudavė pilietis ir kažką paėmęs nuo stalo išsinešė. Ji sakė, kad buvo praradusi sąmonę, bet nepamena, kiek laiko buvo be sąmonės. Moteris sakė, kad ranka gavo į veidą ir nukrito. Kraujo nebuvo ir mėlynių nesimatė. Paklausus, ar jai reikalinga medikų pagalba, pasakė, kad reikia, nes jai svaigsta galva. Jis pranešė budėtojui situaciją, iškvietė medikus. Per radijo ryšį budėtojas pranešė, kad nereikia to žmogaus ieškoti, nes jis pats prisistatė į policijos komisariatą, liepė paklausti, ar nukentėjusioji turi ginklą. K. pasakė, kad su savimi turi kovinį ginklą. K. atsargiai išėmė jį iš rankinuko. Jis ginklą paėmė ir informavo budėtoją. Jis apžiūrėjo ginklą. Tai buvo kovinis pistoletas, neužtaisytas. Dėtuvė buvo su koviniais šoviniais. Ką toliau su ginklu darė nepamena. Ginklą apžiūrėjo pareigūnas Ž. S.. Medikai moterį apžiūrėjo, paklausė, ar jai tikrai reikia tolimesnės apžiūros. Ji sakė, kad jai svaigsta galva, todėl medikai ją išsivežė.

Liudytojas Ž. Z. parodė, kad yra Alytaus VPK vyriausiasis patrulis. Šitą įvykį atsimena. Gavo budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai įvyko konfliktas. Į įvykio vietą vyko su kolega D. B.. Sunkiai rado biurą, todėl moteris pasitiko lauke. Paskui viskas vyko kabinete. Moteris buvo apsiverkus, ji sakė, kad ją užpuolė, bet elgėsi ramiai. Darbo vieta buvo tvarkinga, nesimatė, kad ten būtų buvęs plėšimas. Sužalojimo žymių išoriškai nesimatė. Moteris sakė, kad jai silpna ir skauda galvą, prašė iškviesti greitąją. Paklausta dėl ginklo, pasakė, kad turi kovinį ginklą. Moteris padavė ginklą, bet nepamena, iš kur jį paėmė. Kolega paėmė ginklą, apžiūrėjo. Tai buvo didelis ginklas, markės nežino. Jis patikrino leidimą ir įsitikino, kad ji turėjo leidimą turėti ginklą. Ginklas nebuvo užtaisytas. Dėtuvė buvo su šoviniais.

Liudytoja D. M., policijos tyrėja, parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apžiūrėjo ir perklausė diską, kuriame informacija buvo išimta specialių užduočių skyriuje. Kai K. atvyko į pakartotinę apklausą, buvo paimtas ir apžiūrėtas jo telefonas, ir jame esantis garso įrašas palygintas su išimtu ir specialių užduočių skyriaus pateiktu garso įrašu. Garso įrašai buvo analogiški. Buvo paimtas K. telefonas, apžiūrėtas, taip pat apžiūrėti jame esantys duomenys, įrašų trukmė, jų skaičius , laikas ir pan. Buvo keli įrašai, pirmas įrašas buvo nesusijęs su byla. Kiti 3 įrašai, tai yra antras, trečias ir ketvirtas, buvo susiję su byla. Įrašų laikotarpiai minutėmis skyrėsi, bet tie protrūkiai garso įraše galėjo atsirasti dėl gautos SMS žinutės. Pokalbis nebuvo ištisas. Bet tas garso įrašas, kur buvo girdėti, kai K. klausė „ar jūs mane čia nušausit darbo vietoje?“ buvo ilgiausias, ištisinis ir po to dar tęsėsi kalbos. Dėl įvykio buvo du pareiškimai – K. ir K.. Tyrėja V. išėmė iš K. telefoną, surašė reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą. Kadangi K. yra nevietinis, ji nuėjo į specialių užduočių skyrių paprašyti, kad vyrai išimtų garso įrašą. Buvo skubama jam telefoną atiduoti, kadangi jis buvo atvažiavęs iš Šiaulių. Buvo sudaryta grupė įvykiui tirti. Buvo surašytas lydraštis dėl išimtos informacijos pateikimo. Raštas pateiktas registravimui per raštinę. Ji apžiūrėjo atneštą diskelį su informacija, o lydraštis per raštinę sugrįžo vėliau. Kai apžiūrėjo diską, ikiteisminis tyrimas jai buvo pradėtas. Ji perklausė įrašus, ir pokalbį užfiksavo daiktų apžiūros protokole (t. 1 b. l. 35-39). Buvo neaiškių vietų. Tas vietas perklausydavo kelis kartus, pasiklausdavo kolegų nuomonės, kokius žodžius jis girdi. Jei keli asmenys išgirsta tą patį žodį, taip ir užrašo. Telefonas buvo apžiūrėtas vėliau (t. 1 b.l. 58-61). Telefoną paėmė, kai K. iškvietė į papildomą apklausą. Įrašai buvo padaryti tą pačią dieną, 2014 sausio 10 d. apie 11 – 12 val. tikslaus laiko dabar negali pasakyti. K. sakė, kad jie susitiko apie 11.30 val.

Specialistė Ž. P. parodė, kad ji atliko specialųjį tyrimą ir išvadas tvirtina (T. 1, b.l. 52-57). Iš pradžių jai buvo pateiktos kopijos neoriginaliam formate – CD diskelyje. Papildomai paprašė pateikti telefoną su originaliais įrašais ir apklausti nukentėjusįjį. Garso įrašas 02 yra šioje byloje svarbiausias. Skaitmeniniai įrašai veikia taip, kad įjungus diktofoną, pradėjus rašyti, sistema sukuria naują failą, sistemoje fiksuojamos failo sukūrimo laikas, įrašas vyksta, išjungus, failas baigiamas įrašinėti. Sistemai gali reikti iki kelių sekundžių, kad užbaigtų įrašymą, uždarytų failą ir sistemoj fiksuotų paskutinio failo duomenų redagavimo laiką. Jei įrašas ištisinis, nebuvo koreguojamas, nebuvo darytos pauzės, natūralu, kad atėmus iš paskutinio įrašymo laiko sukūrimo laiką, turėtume gauti įrašo trukmę. Šiuo atveju turim neatitikimą 1,5 min. ir tai yra nemaža trukmė. Tie skaičiai yra objektyvūs. Dabar nėra galimybės nustatyti, ar tai pasekmė to, kad buvo daromos pauzės, ar gavosi kitų manipuliacijų. Faktas absoliučiai neginčijamas, kad ta atkarpa įrašo 02 yra neištisinė. Paspaudus pauzę, atkarpa gali susidaryti, nes garso įrašas tuo metu nefiksuojamas, o laikas bėga. Dėl laiko, tai jis neturėtų būti susietas su tikruoju laiku, nes telefone laiką galima nustatyti kokį mes norime. Kokį nustatysime, tokį laiką ir matysime, bet jis nebūtinai atitiks realų laiką, o trukmė išlieka. Dėl to, kad neatitinka laikas tarp 11 val. ir 9 val., toks neatitikimas gali atsirasti dėl laiko juostos skirtumų, išimant duomenis. Pagal Grinvičo laiką galėjo atsirasti skirtumas tarp 11 val. ir 9 val. Programinė įranga gali rodyti kitokį laiką nei telefonas. Failų sukūrimo laikas fiksuojamas pagal Grinvičą. Tai neturėtų būti kategoriškai siejama su realiuoju laiku. Šiuo atveju telefone fiksuota 11 val., pagal įrenginį 9 val., bet minutės pilnai sutampa. Naudojant įrenginį tyrimo metu greičiausiai indikavo ne mūsų laiko juostos laiką, o Grinvičo. Tai yra Grinvičo ir mūsų laiko juostos laiko skirtumas. Ar laikas bus perverčiama į Grinvičo laiką, priklauso nuo prietaiso ir specialios įrangos, kuria tyrinėjamas objektas. Garso įrašas 02 neištisinis, nes yra neatitikimas jo trukmėje. Taip pat yra kelios vietos, kai vienas garsas nesibaigęs lipa ant kito ir spragtelėjimas, kuris dažniausia sietinas su jungimu. Dėl pauzės paspaudimo kartais gali atsirasti spragtelėjimo garsas. Taip pat šiame garso įraše yra vietų, kur einant garso įrašui atsiranda garso lygio ar intonacijos neatitikimų. Stabdant, paleidžiant garso įrašą, gali atsirasti nesutapimai, kai lieka pradžia žodžio, pabaiga žodžio, skiemenys, nesietini su tolimesniu pokalbiu. Paspaudus pauzę ir vėl įjungus įrašą, laikas bėga realiai, o įrašas tuo metu stovi. 1 min. ir 26 s skirtumas galėtų susidaryti dėl pauzės paspaudimo. Garso lygio ir intonacijos neatitikimai taip pat galėjo atsirasti dėl panaudotos pauzės. Išvadą, kad įrašas yra neištisinis, leidžia daryti, kad nesutampa įrašo trukmė. Taip pat vienas iš vientisumo įvertinimo būdų – dialogo logiškumas ir vientisumas. 04 garso įraše du skiemenys nesudaro rišlaus žodžio. Perklausius garso įrašus, specialistė parodė, kad nelogiška yra ta vieta, kur vyras sako „ar tu mane nušausi, aš tau negrasinu“, nors nebuvo į ką tokiais žodžiais atsakyti. Dėl žodžių „lapas“ ar „uabas“ nėra tikra, tačiau tai jos išvados dėl ištisinio garso įrašo nekeičia, kadangi pagrindinis kriterijus tokiai išvadai padaryti yra nesutapimas dėl įrašo trukmės.

Iš tarnybinio pranešimo ir 2014 m. sausio 10 d. D. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2014 m. sausio 10 d. apie 11.30 val. atvykęs į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pas direktorę K. K. dėl atsiskaitymo iš darbo, pokalbio su direktore metu jis nepasirašė pateiktų tuščių dokumentų, jam nebuvo atiduodama jo vairuotojo kortelė, jam nesutikus su direktorės K. K. keliamomis sąlygomis, ji išsitraukė savo kovinį ginklą ir pareikalavo išeiti (T. 1, b. l. 1, 2).

Iš 2014 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos – kabinetas ir jame esantys objektai (T. 1, b. l. 7-11).

Iš 2014 m. sausio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia E52“, kuriame buvusių garso įrašų kopijos (3 įrašai) perkeltos į kompaktinę plokštelę Nr. 52-06-BT-02-14 (T. 1, b.l. 32).

2014 m. sausio 15 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir perklausytas įrašas CD, pateiktas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialių užduočių skyriaus pagal 2014 m. sausio 13 d. raštą Nr. 52-13-S-397 (T. 1, b.l. 33), jame esantys garso įrašai apžiūrėti, surašytos tyrimui reikšmingų garso įrašų „Track 2“, „Track 3“, „Track 4“ – vyro ir moters pokalbių išklotinės. Įrašas Track 1 nesusijęs su byla, įrašuose nuo Track 2 iki Track 4 užfiksuotas vyro ir moters pokalbis, įrašo Track 2 trukmė 8.33 min, jame vyras ir moteris kalba apie dokumentų pasirašymą, pasirašymą ties „pinigus gavau“ ir kt., vyras klausia, ar nebus prirašoma dar kas nors, atsisako pasirašyti, vyras prašo jam grąžinti dokumentus, sako, kad tachografo kortelė turi būti pas jį, o moteris jam nurodo lauksianti jo 24 dieną, liepia jam išeiti, vyras vėl klausia, kada bus tachografo kortelė, moteris liepia rašytis arba išeiti („išlaisvinti kabinetą“), vyras atsisako tą padaryti, kol nebus jo dokumentų. Moteris atsako, kad jie bus atiduoti, kai jis atvyks į darbą, vėl liepia jam pasirašyti įmonės dokumentus. Vyras atsisako pasirašyti, iki jam bus sumokėti visi pinigai, moteris nurodo, kad čia yra dar krūva dokumentų, kuriuos visus reikia pasirašyti. Vyras atsisako, kol nebus atsiskaityta su juo, reikalauja jam pirma grąžinti kortelę. Moteris vėl liepia išeiti iš kabineto, jis dar kartą reikalauja grąžinti kortelę, moteris dar kartą sako pakeltu tonu išeiti iš kabineto, vyras sako „Negąsdink savo tuo pistoletu, gerai“, klausia „Nušausit gal mane čia dabar vietoj?“, moteris pakeltu tonu sako išeiti iš kabineto. Toliau vyras vėl kalba apie tai, kad jam atiduotų jo dokumentus. Moteris sako, kad dokumentai bus, jie yra. Vyras prašo juos parodyti, padėti ant stalo. Moteris nurodo, kad jie yra pas ją, vyras prašo kortelę padėti ant stalo. Moteris toliau reikalauja viską pasirašyti, kalbama apie striukę, pirštines, apie išėjimą iš darbo, atleidimą. Track 3 įrašo trukmė 1 min, jame vyras ir moteris kalba vėl apie rašymąsi, vyras atsisako pasirašyti už striukes, girdėti čežant lapai. Įrašo Track 4 trukmė 6.10 min, jame įrašinėjamas tas pats pokalbis, aiškinamasi, kokie pinigai išmokėti, vėl prašoma pasirašyti, vyras atsisako, sako, kad pasirašė už dienpinigius, vėl aiškinamasi, nuo kada bus atleistas ir kada bus atsiskaityta su juo, moteris nurodo, kad jų pokalbis yra įrašomas, moteris kalba apie 713 litų dienpinigių permoką vyrui, įrašo pabaigoje moters balsas aidi taip, tarsi garso šaltinis būtų toli, dar po keleto frazių skamba telefonas ar signalas, informuojantis apie atidarytas duris, vyras kažką sako, „viso gero“. Moteris atsako „viso gero“, girdisi, kaip trinkteli durys, aidi pašalinių vyriškių balsai (T. 1, b. l. 32, 35-39).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausytas kompaktinėje plokštelėje esantys garso įrašai, kurie atitinka 2014-01-15 Daiktų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis.

Iš 2014 m. kovo 19 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, 2014 m. kovo 19 d. daikto apžiūros protokolo, 215 m. kovo 3 d. Daikto papildomos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas D. K. pateiktas telefonas „Nokia E52“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir jame esanti informacija. D. K. mobilaus ryšio telefone „Nokia E52“ yra garso įrašai „02 garso įrašas“, „03 garso įrašas“ ir „04 garso įrašas“, kurių data 2014-01-10; garso įrašo „02 garso įrašas“ trukmė 8:33, laikas 11:47, turinys toks pats, kaip 2014-01-15 daiktų apžiūros protokole aprašyto įrašo „Track2“; garso įrašo „03 garso įrašas“ trukmė 0:58, laikas 11:48, turinys toks pats, kaip 2014 m. sausio 15 d. daiktų apžiūros protokole aprašyto įrašo „Track3“; garso įrašo „04 garso įrašas“ trukmė 6:10, laikas 11:56, turinys toks pats, kaip 2014 m. sausio 15 d. daiktų apžiūros protokole aprašyto įrašo „Track4“ (T. 1, b. l. 41, 42, 58-61).

Lietuvos teismo ekspertizės specialistės Ž. P. 2014 m. gruodžio 1 d. išvadoje Nr. 11-1267 (14) nustatyta, kad garso įrašas 02 garso įrašas.wav pateikto MRT Nokia E52 atminties kortelėje Kingston micro SD ir garso įrašas Track02.cda pateiktame kompaktiniame diske yra to paties garso įrašo kopijos (garso signalai sutampa), taip pat garso įrašas 03 garso įrašas.wav pateikto MRT atminties kortelėje ir garso įrašas Track03.cda pateiktame kompaktiniame diske yra to paties garso įrašo kopijos (garso signalai sutampa). Tiriamąjį garso įrašą Track04.cda, esantį pateiktame kompaktiniame diske, atitinkančių garso įrašų nėra nei pateikto MRT Nokia E 52 vidinėje atmintyje, nei papildomos atminties kortelėje Kingston micro SD. Su MRT Nokia E 52 pateiktoje atminties kortelėje aplanke /Sounds/Digital būta garso įrašo (failo), kurio pavadinimas 04 garso įrašas.wav. Pagal ištrinto failo 04 garso įrašas.wav jame buvusio garso įrašo trukmė (jei jis buvo to paties formato, kaip failai 02 garso įrašas.wav ir 03 garso įrašas.wav) tiksliai sutaptų su garso įrašo Track04.cda, esančio pateiktame kompaktiniame diske, trukme. Garso įrašas 02 garso įrašas.wav pateikto MRT Nokia E 52 atminties kortelėje Kingston micro SD ir garso įrašas Track02.cda pateiktame kompaktiniame diske yra neištisiniai. Garso įrašas 03 garso įrašas.vaw pateikto MRT Nokia E 52 atminties kortelėje Kingston micro SD ir garso įrašas Track03.cda pateiktame kompaktiniame diske yra ištisiniai. Tikėtina, kad garso įrašas Track04.cda pateiktame tyrimui kompaktiniame diske yra neištisinis (T. 1, b. l. 52-56).

2014 m. sausio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad K. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė pistoletą GLOCK 19, Nr. (duomenys neskelbtini), su apkaba ir šoviniais - 5 vnt. (T. 1, b. l. 62).

2014 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. 52-16-IS1-9 patvirtina, kad tirti pateiktas iš K. K. paimtas pistoletas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, 9.0 mm kalibro pistoletas GLOCK 19 (Austrija) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9,0 mm kalibro Luger (9x19) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, B ginklų kategorijai. Šaudymui tinkamas. Tirti pateikti iš K. K. paimti šoviniai yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys. Šoviniai buvo tinkami šaudyti, tame tarpe ir iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 66-68).

Telekomunikacinių įvykių išklotinė pagal K. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Alytaus apskrities VPK NTS vyresniosios tyrėjo D. M. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2014 m. sausio 10 d. 11:37:14 K. K. skambino D. K. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 12:00:50 ji skambino į Alytaus apskrities VPK tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 12:11:00 jai skambino Alytaus apskrities VPK budėtojas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 74-78, 79, 80).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014 m. vasario 6 d. K. K. pateikė 2014 m. sausio 9 d. potvarkį dėl išskaitos nurodymo buhalterei, paaiškinimą dėl dienpinigių permokos, įsakymą dėl permokėtų dienpinigių užskaitos į darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją D. K., įsakymą dėl darbo sutarties su D. K. nutraukimo (T. 1, b.l. 82, 83-86).

2014 m. kovo 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina apie K. K. ir D. K. susirašinėjimą sms žinutėmis ir susitarimą dėl atvykimo į biurą laiko, dokumentų jam grąžinimo. Iš K. K. telefono apžiūros matyti, kad nuo pat 2013 m. gruodžio mėnesio D. K. prašė K. K. jam grąžinti dokumentus, tarp jų ir tachografo kortelę, K. K. žadėjo dokumentus atiduoti, jam atvykus į firmos ofisą. Šio susirašinėjimo metu ji neneigė turinti tachografo kortelę (T. 1, b. l. 88, 89-94).

Iš 2014 m. sausio 22 d. K. K. pareiškimo prokuratūrai matyti, kad pistoleto „GLOCK“ modifikacija yra specifinė – šio gamintojo pistoletai gaminami be saugiklio, kas daro juos ypač pavojingesniais prieš kitus gamintojus ir jų užtaisinėti ir palikti nenaudojant, tai yra nešaudant tuo metu, yra ypač draudžiama ir pavojinga, nes galima pamiršti arba netyčia paspausti gaiduką ir šitais veiksmais kažką sužaloti (T. 2, b. l. 9).

Iš įvykio registracijos kortelės ROIK 0114000016324 matyti, kad 2015 m. sausio 10 d. 15.27 val. gautas D. K. pareiškimas, jog (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas su direktore K. K. (T. 3, b.l. 41-43).

Iš įvykio registracijos kortelės ROIK 0114000015986 matyti, kad 2014 m. spalio 10 d. 12.03 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gauta informacija telefonu iš K. K., kad įmonės darbuotojas paėmė dokumentus ir pasišalino. 2014 m. sausio 10 d. 13 val. iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties gautas medikės Visockienės telefoninis pranešimas, kad į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatė K. K., kurią Ugniagesių g. 1, Alytuje apie 12 val. sumušė bendradarbis. Patrulis išsiųstas 2014 m. sausio 10 d. 12.07 val., atvyko į vietą 12.08 val., baigimo laikas 12.41 val., operatyvinė grupė išsiųsta 12.52 val., atvyko į vietą 12.56 val., baigimo laikas 13.38 val. (T. 3, b.l. 44-47).

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji K. K. grasino nukentėjusiajam D. K. pistoletu GLOCK 19. Kaltinamoji pripažįsta, kad su savimi turėjo legalų ginklą savigynai, tačiau teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad pokalbio su D. K. metu buvo jį išsitraukusi ir juo labiau juo grasinusi nukentėjusiajam. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamosios poziciją, kaip norą išvengti atsakomybės, kadangi jos parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi. Pradedant ikiteisminį tyrimą dėl D. K. veiksmų – fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimo, protokole – pareiškime policijos komisariatui (T. 1, b.l. 101) ji nurodė, kad nuo D. K. pradėjo sklisti agresija, todėl griebė ginklą ir iškart pajuto smūgį į dantis. 2014 m. sausio 10 d. apklausta iš karto po įvykio K. K. parodė (T. 1. 102-103), kad D. K. pradėjo stotis, ji pajautė agresiją, dėl to griebė dešinėje pusėje, spintelės pravirame stalčiuje gulėjusį kovinį ginklą „Glock“. Vos paėmus ginklą, D. K. jai vieną kartą trenkė į dantis. Įtariamosios apklausoje 2014 m. vasario 5 d. K. K. aiškino (T. 1, 172-175), kad ji tik siekė pistoleto ir jai nespėjus jo paimti, D. K. smogė dešiniau į lūpas. Tuo metu ji jautė, kad rankoje spaudžia ginklą. Pabudo ant grindų. Ginklas gulėjo netoli. Be sąmonės ji buvo 10-12 minučių ir patikslino, kad pirmiau D. K. jai smogė, o po to tik ji siekė ginklo, kurio ji mano, kad D. K. nematė. Apklausiama 2014 m. birželio 9 d. įtariamoji K. K. pareiškė (T. 1, 182-183), kad D. K. smogė jai į veidą, tačiau nors ji stalčiuje turėjo ginklą, bet jo nesiekė išsitraukti ir jo ištraukusi nebuvo, juo nemojavo ir negrasino. Taigi K. K. parodymai dėl esminės aplinkybės – ar ji buvo paėmusi ginklą pokalbio su D. K. metu – iš esmės skirtingi. K. K. kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindžia nuoseklūs viso proceso metu, sutampantys detalėse nukentėjusiojo D. K. parodymai, kad ginklas buvo panaudotas, nukreipiant ginklo vamzdį į jį ir reikalaujant išeiti iš kabineto, tokiu būdu jam buvo grasinta. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs buvo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad kaltinamasis pats atvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie konfliktą su darbdave, nurodydamas, kad jam buvo grasinta ginklu. Taigi, teismas neabejoja nukentėjusiojo D. K. parodymais apie tai, kad K. K. jų pokalbio metu buvo išsitraukusi ginklą ir reikalavo, kad dokumentų nepasirašantis D. K. išeitų iš kabineto. Būtent toks pokalbis, kaip nupasakojo nukentėjusysis, yra užfiksuotas ir jo mobiliojo ryšio telefonu padarytame garso įraše. Pati K. K. pripažino, kad apie panašius dalykus, kokie yra užfiksuoti garso įraše, jie su D. K. kalbėjosi, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji ginčijo šių įrašų tikrumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. iškart po įvykio nuvyko į policijos komisariatą. Policijos komisariate jis laukė tyrėjos, kuri buvo išvykusi tirti K. K. pareiškimą dėl sužalojimo. Jis visą tą laiką buvo policijos komisariate, pasišalinęs iš jo niekur nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui jis pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia E52“, kuriame buvusių garso įrašų kopijos buvo perkeltos į kompaktinę plokštelę Nr. 52-06-BT-02-14, kuri ir jame esantys garso įrašai apžiūrėti, surašyti tyrimui reikšmingų garso įrašų duomenys: „Track 2“ - trukmė – 8 min. 33 s., „Track 3“ -58 s, „Track 4“ - trukmė 6 min. 10 s. Bendra bylai reikšmingų įrašų trukmė – 16 min. 12 s. Tai atitinka ir pačios K. K. nurodytą pokalbio su D. K. trukmę, ji nurodė, kad kalbėjosi apie 20 min. Nors specialisto išvadoje teigiama, kad įrašas nėra ištisinis, tačiau jame gerai girdisi, kaip vyras ir moteris kalba apie dokumentų pasirašymą, pinigų pervedimą, saugos priemonių išdavimą, vyriškis prašo grąžinti jo tachografo kortelę, moteris reikalauja pasirašyti arba išeiti iš kabineto. „Track 2“ įrašo dalyje vyras prašo negąsdinti jo pistoletu, klausia „Nušausit gal mane čia dabar vietoj?“, pokalbio pabaigoje jis pasako „viso gero“, moteris atsako „viso gero“. Kaltinamoji nurodo, kad D. K. pateiktas garso įrašas darytas dvi valandos iki jų susitikimo, kad tai ne jos balsas, nors su įrašo turiniu iš dalies sutinka. Tai, kad pagal specialisto išvadą pokalbio įrašas nėra ištisinis, nedaro šio įrašo nepatikimu ar netikru – visiškai natūralu, kad įrašas galėjo nutrūkti įrašymo metu, juo labiau, kad D. K. šį įrašą telefonu darė slapta, šio pokalbio metu dar ir rašėsi ant kai kurių jam pateiktų dokumentų, juos vartė ir skaitė. Tai galėjo turėti įtakos tam, kad buvo paspaustas vienas kitas mygtukas – padaryta pauzė, sustabdytas garso įrašas. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Ž. P. patvirtino, kad įrašo trukmės neatitikimas, taip pat girdimas spragtelėjimo garsas ir kt. galėjo atsirasti dėl pauzės paspaudimo. Šio veiksmo atlikimas gali sąlygoti ir tas vietas, kurios daro įrašą neištisiniu. Specialistės nurodyta vieta (T. 1, b.l. 55, 2 pastraipa), kad garso įraše 02 užfiksuota moters pasakyta frazė: „Tai jūs sakot, kas čia dabar per UAB‘as, tai, va, - tokis ir UAB‘as“, vertintina kritiškai, kadangi kelis kartus perklausius tą įrašo vietą, darytina išvada, kad išvadoje parašyti žodžiai „UAB‘as“ neatitinka garso įrašo turinio, kuriame girdisi žodis „lapas“, o ne „UAB‘as“, o tai atitinka pokalbio turinį ir jį daro logišką. Šie žodžiai buvo užfiksuoti 2014-01-15 Daiktų apžiūros protokole (T. 1, b.l. 37, 12-a eilutė nuo viršaus). Taip pat pokalbio metu yra kalbama apie 713 litų permoką ir kitus su numatomu atleidimu iš darbo 24 dieną susijusius dalykus, šias aplinkybes apklausų metu nurodė tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis. Nors K. K. teigė, kad įrašo netikrumą patvirtina tai, kad jis padarytas dviem valandomis anksčiau nei vyko jų pokalbis, tačiau šį kaltinamosios argumentą paneigė teisme apklausta specialistė, kuri nurodė, kad laikas, matomas telefono ekrane, gali atitikti faktinį laiką, kai vyko pokalbis, o jos išvadoje nurodytas laikas, tai yra Grinvičo laikas, kurį rodė jos naudojama programinė įranga nuskaitant duomenis. Specialisto išvados 3 lape 02 garso įrašo paskutinio failo įrašymo laikas - 2014-01-10 9 h 47 min 28 s (T. 1, b.l. 54), minutėse sutampa su telefono apžiūros metu užfiksuotu laiku - 2014-01-10 11:47 val. (T. 1, b.l. 58, 59). Atsižvelgiant į visa tai, teismui nėra jokio pagrindo netikėti šio įrašo turiniu, kuris atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nustatyta, kad vadovaujantis policijos budėtojo V. R. ir tyrėjos R. V. parodymais dėl D. K. buvimo policijos komisariate laiko, tai yra, kad kai K. skambino į policiją, jis ten jau buvo, ir buvo komisariate tol, kol iš ligoninės grįžusi R. V. atliko su juo procesinius veiksmus, paėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir įvykio metu darytus garso įrašus perkėlė į kompaktinį diską, todėl teismui nėra pagrindo abejoti garso įrašų autentiškumu.

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (LAT nutartis Nr. 2K–639/2010). Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Vadovaujantis teismų praktika, vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.)

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. atlikti veiksmai – į nukentėjusįjį nukreiptas šaunamasis ginklas rodo grėsmės realumą ir tai, kad jos atlikti veiksmai buvo pakankami baimei sukelti, jaustis nesaugiai, taip pat rodo, kad ji suprato, jog atlieka veiksmus, kurie yra pakankami žmogui įbauginti. Nors K. K. parodė, kad pokalbio metu pajautė iš D. K. sklindančią agresiją, tačiau tai vertinama kaip gynybinė pozicija, nes viso pokalbio metu, kaip girdėti iš garso įrašo, D. K. bendrauja ramiu tonu, net ir po to, kai į jį buvo nukreiptas ginklas, jokios agresijos iš jo pusės nebuvo. Jis iki galo stengėsi išlikti ramus, nes jis rimtai bijojo, kad savo grasinimą ji gali įgyvendinti, kadangi ginklas buvo nukreiptas jam tiesiai į galvą, o atstumas tarp jų buvo tik per stalą. Jis stengėsi atrodyti ramus, bet vidinėje būsenoje jautėsi įbaugintas, nesaugus. Suprato, kad tai yra tikras šaunamasis ginklas, nes iš K. K. vyro žinojo, kad ji turi ginklų. Nors grasinimas ginklu truko trumpą laiko tarpą, tačiau tai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi nukentėjusysis ginklą matė kaltinamosios rankose, todėl ir likusio pokalbio metu jis žinojo, kad stalčiuje yra šaunamasis ginklas, ir tai sukūrė bauginančią situaciją. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusysis D. K. teisingai suprato kaltinamosios veiksmus, kaip siekį jį įbauginti, palaužti jo valią ir turėjo pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas jo atžvilgiu gali būti įvykdytas. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. K. turėjo objektyvų pagrindą išsigąsti.

Be to, pažymėtina, kad iš K. K. paimtas pistoletas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, 9.0 mm kalibro pistoletas GLOCK 19, jo modifikacija yra specifinė – šio gamintojo pistoletai gaminami be saugiklio, kas daro juos ypač pavojingesniais prieš kitus gamintojus. Šią aplinkybę patvirtino ir pati kaltinamoji K. K..

Ginklų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad ginklo savininkas privalo ginklą nešioti taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Įstatymo 34 straipsnis numato, kad asmuo ginklą gali panaudoti gindamasis nuo gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kaltinamosios versija, kad jos sveikatai grėsė reali grėsmė, kadangi D. K. ją sužalojo, yra paneigta 2016-01-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-2-878/2016, kuriuo D. K. yra išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo (informacija iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“), todėl šis teismas dėl jos sužalojimo aplinkybių nepasisako. Todėl darytina išvada, kad K. K. konflikto su darbuotoju nukentėjusiuoju D. K. metu, ištraukdama savigynai išduotą pistoletą GLOCK 19, ir jį nukreipusi į D. K. ir taip pareikalavus jam išeiti iš kabineto, siekė padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeldama jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai, sudarė objektyvų pagrindą D. K. išsigąsti, todėl darytina išvada, kad tokiais neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės jo gyvybei ir sveikatai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014, 2K-219/2014 ir kt.).

Įvertinus visus bylos duomenis, kaltinamosios K. K. nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 113-114).

Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, jog nukentėjusysis dėl kaltinamosios veiksmų patyrė išgąstį ir tam tikrus nepatogumus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Nukentėjusiojo nurodyta 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajam nepadaryti sveikatos pakenkimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį, šiuo metu kaltinamoji niekur nedirba. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose. Įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytų neturtinės žalos dydžių nukentėjusysis pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismine praktika, teismas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertina 300 eurų suma.

Nukentėjusiajam D. K. iš teismo lėšų buvo sumokėta 111,24 Eur kelionės išlaidų už atvykimą į posėdžius, todėl jos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios K. K. (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str.).

Iš K. K. paimtas pramoninės gamybos, pusiau automatinis 9.0 mm kalibro pistoletas GLOCK 19 (Austrija) Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą serija BBB Nr. 0041249 (T. 1, b.l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudotas daiktas (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. 2 p.).

D. K. mobilaus ryšio telefonas „Nokia E52“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), saugojamas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam D. K..

Dvi kompaktinės plokštelės su garso įrašais ir telekomunikacinių įvykių išklotine paliktinos nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajai K. K. atsižvelgtina į tai, kad ji pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka praeityje bausta du kartus. Šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai parinktina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, kurie atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir skirti 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį.

- K. K. priklausantį pramoninės gamybos, pusiau automatinį 9.0 mm kalibro pistoletą GLOCK 19 (Austrija) Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui.

- mobilaus ryšio telefoną „Nokia E52“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), saugojamą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam D. K.;

- dvi kompaktines plokšteles su garso įrašais ir telekomunikacinių įvykių išklotine palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. K. nukentėjusiajam D. K. 300 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. K. valstybės naudai 111,24 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.