Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-06 · Byla Nr. PK-2-878/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-01-06Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-06
Bylos Nr.
PK-2-878/2016
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00011-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nukentėjusysis
K. K.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Steponas Špogis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-2-878/2016Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00011-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.1.5.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 6 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Daivai Benedikienei,dalyvaujant nukentėjusiajai K. K. ir jos atstovams advokatams A. P., Česlovui Žukauskui,specialistui S. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Steponui Špogiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl K. K. sveikatos nežymaus sutrikdymo, t. y. kad jis 2014 m. sausio 10 d. apie 12 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) sudavė K. K. į veidą, dėl to K. K. prarado sąmonę, jai buvo padarytos kraujosruvos viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės dviejų pirmų dantų kandžių sumušimas ir vieno iš jų šaknies lūžimas.

Kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis buvo parašęs pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, todėl dieną prieš įvykį buvo iškviestas į Alytų. Prieš tai sirgo, gavo nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai pranešęs K. K., suprato, kad įmonėje nebereikalingas. Todėl susirado kitą darbą, bet K. K. nenorėjo jo iškart atleisti ir negrąžino jam dokumentų. Susirašinėjo su nukentėjusiąja telefonu sms žinutėmis, o sausio 10 d. apie 11.30 val. atvyko į įmonės ofisą. K. K. ten dar nebuvo. Jis paskambino jai, ši pranešė, kad lipa laiptais ir tuoj bus. K. K. atėjo viena. Jie užėjo į ofisą. Kaltinamajam buvo pateikta daug dokumentų, jis keletą jų pasirašė, kitus atsisakė pasirašyti. Paprašė, kad jam sumokėtų likusią atlyginimo dalį ir atiduotų vairuotojo kortelę ir medicininę sveikatos kortelę. Dokumentai buvo ofise pas K. K. stalčiuje. Ji padėjo dokumentus ir laikė ant jų savo ranką. Tada D. K. kita ranka pačiupo tuos dokumentus ir patempė link savęs. Bet gražiuoju susigrąžinti dokumentų nepavyko. K. K. pareikalavo išeiti iš kabineto. Jis taip pat atsisakė išeiti, kol negaus savo dokumentų. K. K. pakartojo jam išeiti iš kabineto, o trečią kartą išeiti ji pareikalavo jau su ginklu, kurį išsitraukė iš šalia esančio stalčiaus. Jis į tai sureagavo ramiai, neparodė jokios agresijos, nors emocijos buvo nemalonios, sėdėdamas paklausė, ar tai ji dabar jį nušaus. K. ginklą pasidėjo, jis atsistojo, atsisveikino ir išėjo. Jis K. K. nesudavė, jokių veiksmų nepanaudojo. Išėjęs iš ofiso, savo automobilyje pasėdėjo apie 5 minutes. Jokių specialiųjų tarnybų atvažiuojant nematė. Nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, kad jam buvo grasinama ginklu. Policijai pateikė garso įrašą, kurį susitikimo su K. metu slapta padarė savo mobiliuoju telefonu. Prieš pateikdamas įrašą policijai, jo neredagavo. K. taip pat sakė, kad daro pokalbio įrašą, laikė mobilųjį telefoną padėjusi ant stalo. Jis dešiniarankis. K. K. tą dieną buvo sveika, nesimatė jokio sužalojimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. K. parodė, kad D. K. 2014 m. gruodžio 28-29 d. dėl ligos neišvyko į komandiruotę, o 2015 m. sausio 3 d. pateikė prašymą išeiti iš darbo. Jis rašė žinutes susitikti darbovietėje pasirašyti atleidimo dokumentus, reikalavo Sodros pažymėjimo, vairuotojo kortelės. Jie susitiko ofise numatytą dieną, 2014 m. sausio 10 d. apie 11.00 val. susitiko firmos ofise apie 11.30 val. Ji atnešė visus jo dokumentus, buhalterės atsiųstus skaičiavimus dėl išmokų ir darbuotojo įsiskolinimo, surašė pagal tai įsakymus, visus popierius padėjo ant stalo, pasikvietė D. K., jam rodė dokumentus, supažindino su buhalterės įsakymu dėl 713 Lt permokos išskaičiavimo. Jam tai labai nepatiko. Tą dieną iš D. K. jautė kažkiek agresijos. K. K. pasakė jam dar kartą pateikti jai nuskenuoti savo vairuotojo kortelę. Ji ruošėsi kortelę dėti į ant stalo stovėjusį skenerį, stovėjo pasisukusi dešinėn, žiūrėjo į skenerį, buvo palenkusi galvą žemyn. Nebuvo išsitraukusi pistoleto. Ginklą ji turėjo stalčiuje dešinėje stalo pusėje, jį ten iš rankinės padėjo tuo metu, kai D. K. laukė už durų. Stovint jai už nugaros buvo kėdė ant ratukų. Pajuto, kaip priešais ją sėdėjęs D. K. atsistojo, bet ji nepakėlė galvos pažiūrėti, pajuto smūgį kumščiu į dešinį skruostą, aukščiau viršutinės lūpos. Nuo smūgio prarado sąmonę, neprisimena, kaip D. K. išėjo iš kabineto. Atsipeikėjo viena, gulėdama po stalu. Jai kraujavo dešiniame lūpų kamputyje, iš dantų bėgo kraujas. Rodė visa tai pareigūnams. Ant jos rankų buvo kraujo, kai kėlėsi ir laikėsi už stalo, ant jo liko kraujo žymių, ji jų nenuvalė. Iš kabineto D. K. nieko neišsinešė, niekas nedingo. Neprisimena, kad ji su juo atsisveikintų. Po įvykio buvo šoko būsenoje, sukrėsta. Dokumentus sutvarkė prieš iškviesdama policiją, juos ir skenerį pasidėjo į savo į lagaminą. Lyg tvarkėsi prieš atvykstant pareigūnams. Nuėjo prie kriauklės kabinete ir nusiprausė, nes kraujavo iš lūpų. Kai paskambino į policiją, jai pasakė, kad tas žmogus jau atvykęs rašo pareiškimą dėl jos. Jos ir kaltinamojo pokalbis tada užtruko apie pusvalandį. Ji pokalbio neįrašinėjo. K. įrašyto pokalbio aprašymą skaitė, gal iš dalies kažkas ir buvo taip. Policija atvyko greitai, ji pasakė, kas ją sumušė, prarado sąmonę, skauda ir svaigsta galva. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pareigūnai iškart apžiūrėjo įvykio vietą, vizualiai apžiūrėjo ir ją. Atvykę du ar trys medicinos darbuotojai vietoje apžiūrėjo ją, dantis, burną, davė raminančiųjų vaistų ir nusprendė, kad geriau vežtis į priėmimo skyrių. Ten ją apžiūrėjo gydytojas A. L.. Sausio 13 d. ji nuvyko pas medicinos ekspertą. Šeimos gydytoja išrašė raminamųjų, nuskausminamųjų. Jai svaigo galva, darėsi vis blogiau. Po to paguldė į ligoninę, negalėjo nė vaikščioti, sutriko regėjimas, gulėjo keturias dienas. Dantį vėliau reikėjo traukti, nes buvo lūžusi šaknis. Iki įvykio dantis buvo protezuotas, taisytas. Po ligoninės nedarbingumo pažymėjimą turėjo iki 2015 m. sausio 23 d. Patyrė didelį sukrėtimą, pažeminimą prieš šeimą, darbuotojus, prieš visą Lietuvą. Po kaltinamojo išpuolio negalėjo nei dirbti, nei bendrauti su vaikais, gulėdavo, išgėrusi vaistų. Vyras tolimųjų reisų vairuotojas, buvo grįžęs, kol ji gulėjo ligoninėje. Vaikams 14 m. ir 7 m., jie 10 dienų negalėjo lankyti už 15 km esančios mokyklos, nukentėjo jų mokslai. Buvo sutrikdytas darbuotojų darbo ir poilsio režimas, pačiam D. K. buvo išmokėta išeitinė kompensacija ne tą pačią atleidimo dieną, o 13 d. Ji D. K. atleido sausio 10 d., buhalterė pranešė Sodrai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertas S. J. patvirtino byloje teiktas dvi savo išvadas. Paaiškino, kad K. K. apžiūrėjo 2014 m. sausio 13 d. ryte, matėsi viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės tamsiai raudonos kraujosruvos, lūpos dešinė pusė patinusi, burnos ertmėje buvo jautrūs stuksenimui viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir II dantys, šių dantų dantenos pakraujavę. Dėl to, ar atitinka įvykio laiką, spręsti negalėjo, nes per tris paras patinimas išlieka, o gleivinėje kraujosruvos spalvos išvis nekeičia. Pagal vėliau papildomai pateiktus odontologo apžiūros dokumentus išvadoje konstatavo, kad K. K. nustatytas viršutinio dešinės pusės pirmo gydyto ir vėliau protezuoto danties lūžimas. Dantis buvo nekokybiškas, jis galėjo ir išlūžti, todėl sužalojimo kvalifikacija nekeistina. Nesutinka su specialisto A. G. išvada, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Trauminis poveikis buvo vienas, nes, nors laikas pakankamas mėlynei atsirasti, jos skruoste nematė. Iškart po traumos mėlynės nebūna, ji atsiranda per parą. Matė lūpų sužalojimą ir dantų pakenkimą dešinėje pusėje. Ties lūpų kampu buvo patinę, lūpos nebuvo prakirstos, nubrozdijimo nematė, nors tokie būtų kaip tik geriau matomi trečią parą. Pakraujavimas iš dantenų gal galėjo būti toks, kad tik porą kartų nusispjauti kruvinai. Nesutinka ir su specialisto G. pateikta sužalojimų kvalifikacija. Somatoforminė difunkcija yra reakcija į stresą, tai psichikos ir elgesio sutrikimai, tai lėtinis dalykas. Tiek profesorius G., tiek ekspertas S. J. licencijos spręsti psichiatrijos klausimus neturi. Ūmus būna retai, jis gali atsirasti dėl labai stipraus streso, katastrofos, artimo žmogaus ar artimų žmonių netekties. Paprastai yra priešligė - iki sužalojimo buvę pakitimai. Iš nukentėjusiosios sveikatos kortelėje esančių įrašų matyti, kad ji 1992 m. rugpjūčio mėnesį neurologui skundėsi galvos skausmu, jautrumu, neurologinė simptomatika nepažymėta, buvo žuvę abu tėvai, 2001 m. vasario 15 d. apžiūrėta psichiatro Varėnos poliklinikoje, diagnozuota neurastenija, skirti raminantys vaistai. 2001 m. vasario 28 d., 2001 m. gegužės 16 d. psichiatro diagnozė ta pati, tęsiamas medikamentinis gydymas. Vėliau įrašų iki šio įvykio nėra. Šiuo atveju ir nedidelis stresas galėjo sukelti ligos pablogėjimą, atsinaujinimą, bet iki sužalojimo buvusių lėtinių ligų etiologijos sustiprėjimas negali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui, nepriklausomai nuo gydymo trukmės. Autonominė somatoforminė disfunkcija pasižymi tuo, kad būna daug nusiskundimų, subjektyvių požymių, kurie atitiktų konkrečią somatinę ligą, tačiau tiriant somatinio pagrindo nėra. Pykinimas, galvos svaigimas būtų galvos smegenų sutrenkimo požymiai, tačiau šiuo atveju objektyviai nėra nei nistagmo, nei pakitimų akių dugne, nei patologinių refleksų.

Liudytojas gydytojas neurologas A. L. parodė, kad autonominė somatoforminė disfunkcija - būklė, apimanti funkcinio pobūdžio pažeidimus. Organinių pažeidimų tyrimuose, rentgeno tyrimuose ir kituose paraklinikiniuose tyrimuose nebūtų nustatoma, nes tai yra tik pojūčiai, subjektyvūs nusiskundimai, o somatinių sutrikimų nebus. Jeigu būtų buvę somatinių sutrikimų nukentėjusiajai, būtų užrašęs. Pagal tokias indikacijas asmens nereikia guldyti į ligoninę, nukentėjusioji nebūtų paguldyta net dėl lengvo smegenų sukrėtimo.

Liudytoja D. V. parodė, kad viską geriau atsiminė, duodama parodymus tuoj po įvykio. Pagal iškvietimą greitosios pagalbos automobiliu su kolegomis trise atvyko į įvykio vietą. Ten niekur nebuvo kraujo, muštynių pėdsakų ar netvarkos. Ant stalo buvo kažkokios bylos ar popieriai. Nukentėjusioji buvo išsigandusi ir lyg skundėsi, kad svaigsta galva. Neatsimena, kad nukentėjusiosios apžiūros metu šiai klibėtų dantys. Užrašė, ką nukentėjusioji sakė dėl sąmonės praradimo. „Pakraujavę truputį“ - vadinasi, palei dantenas, jie gali būti ir nuo parodontozės. Jei nukentėjusioji būtų kraujavusi ar būtų bėgęs kraujas, liudytoja būtų tikrai mačiusi ir nurodžiusi, bet išoriškai to nebuvo. Nukentėjusioji skundėsi, kad svaigsta galva, pasakojo, kad jai trenkė, aptemo akyse, todėl ją nuvežė į priėmimą.

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus pareigūnas M. J. parodė, kad su operatyvine grupe vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Į pastatą įleido nukentėjusioji. Liudytojas pildė įvykio vietos apžiūros protokolą, fotografavo, viską užfiksavo taip, kaip rado. Įvykio vietoje kraujo nebuvo, tą būtų užfiksavęs. Tyrėja V. išėmė ginklą. Tą pačią dieną jis su tyrėja V. kompiuteryje žiūrėjo kažkokius K. atneštus įrašus, nežino, kas paskui juos paėmė.

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulis Ž. Z. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) gatvę pagal iškvietimą vyko su D. B.. Kartu su nukentėjusiąja užėjo į patalpas. Ši sakė, kad ją užpuolė, buvo išsigandusi, apsiverkusi, streso būsenoje, bet sužalojimų, kraujosruvų nesimatė. Medikus iškvietė per budėtoją. Per raciją kalbėjosi su budėtoju, nes buvo paminėtas ginklas. Nukentėjusioji pati jį parodė, padavė ginklą kolegai. Ji turėjo leidimą ginklui. Sakė, kad ją užpuolė, ji gynėsi ir tada ginklą išsitraukė. D. B. apžiūrėjo ginklą, dėtuvėje buvo šovinių, bet ginklas nebuvo užtaisytas. Ginklas buvo be saugiklio, toks, kad jį užtaisius, galima vėl atgal išimti šovinį.

Liudytoja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos tyrimų vyresnioji tyrėja R. V. parodė, kad 2014 m. sausį ji dirbo operatyvinėje grupėje. Grįžusi iš įvykio, įformindavo dokumentus ir juos turėdavo priduoti dokumentus budinčioje dalyje. Apie 12 valandą eidama į budinčiąją dalį, pamatė ten stovintį kaltinamąjį. Budėtojas pranešė, kad vaikinas nori rašyti pareiškimą, ir tuo pat metu buvo gautas telefoninis pranešimas iš ligoninės, kad darbe sužalota moteris. Prioritetas teikiamas nukentėjusiajam dėl sveikatos, todėl ji vaikinui pasakė jos palaukti ir nuvyko į ligoninę. Ten ties seselių postu invalido vežimėlyje sėdėjo nukentėjusioji. Priėjusi prie jos, paklausė, ar ši K.. Moteris pakeltu tonu paklausė, kas ji tokia, pareikalavo pirmiausia prisistatyti. Liudytojai prisistačius, nukentėjusioji toną pakeitė ir pradėjo pasakoti, kad ją darbe sužalojo, sakė, kad ji pajautė agresiją, jai trenkė kumščiu į dantis, sudavė tiesiai į lūpas. Kalbėdama liudytoja nukentėjusiąją vizualiai apžiūrėjo, jokių sužalojimų, nubrozdijimų, paraudimo, kraujo nebuvo. K. K. nurodė bendrauti su jos advokatu, bet paprašyta papasakoti aplinkybes, pareiškė, kad laukia tyrimų ir gydytojų apžiūros. Tada liudytoja pasakė jai paskambinti po apžiūros, ir grįžo į policijos komisariatą. D. K. iš budinčios dalies nusivedė į kabinetą, apklausė, paėmė jo pareiškimą. Apklausiant paaiškėjo, kad D. K. atėjus į darbovietę, darbdavė grasino ginklu. D. K. pasakė, kad turi jo ir darbdavės pokalbio įrašą telefone. Tada liudytoja iškart paėmė telefoną ir nuėjo pas kitus darbuotojus, šie iškart įrašė įrašą į kompaktinį diską, liudytoja įformino dokumentus ir grąžino telefoną. Visa informacija liko baudžiamojoje byloje. Tada iškart nuvyko į ligoninę. Nukentėjusioji sėdėjo prie neurologo kabineto, skundėsi, kad gydytojai jos neapžiūri, bet buvo nepadaryta gal tik kardiograma. Nukentėjusioji buvo rami, neatrodė, kad ji buvo susijaudinusi ar susinervinusi. Po neurologo apžiūros jos kartu nuvažiavo į įvykio vietą miesto centre. Darbo kabinetas buvo labai didelis, stovėjo stalas, ant jo buvo kompiuteris, darbo vieta buvo tvarkinga, jokių išvartytų daiktų, išstumdytų kėdžių, kitų grumtynių žymių nebuvo. Stalas buvo tuščias, be jokių dokumentų, tik stovėjo nešiojamasis kompiuteris. Ant stalo nebuvo jokių kraujo žymių. Krepšio nematė. Įvykio vietą aprašinėjo ekspertas. Įėjus buvo spinta su lentynomis, o tolimesniam kampe buvo stalas. Nukentėjusioji vis skambino telefonu, kaip vėliau suprato, tarėsi su advokatu. Atvykus į komisariatą, liudytoja pabaigė forminti dokumentus, paprašė K. K. pateikti ginklą. Nukentėjusioji atsisakė. Tik tada, kai atvyko advokatas ir jai paaiškino, kad liudytojos reikalavimas yra teisėtas, K. K. ginklą padavė iš rankinės. Šovinių dėtuvė buvo ginkle. Per įvykio įforminimą užtruko 5 valandas, per tą laiką ant nukentėjusiosios veido jokie sumušimo požymiai neišryškėjo. Liudytoja dėl šių įvykių pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus, bet pati toliau jų nevykdė. Policijoje dirba 18 metų, turi patirties, ir jai dėl K. K. elgesio susidarė nuomonė, kad nukentėjusioji vaidina ir meluoja – ji ir alpo, ir tuo pat metu kalbėjo pakeltu tonu, bendravo telefonu kaip visai kitas žmogus. K. buvo susijaudinęs, matėsi, kad jam stresas. Dirbant jai neteko susidurti nei su nukentėjusiąja, nei su jos giminėmis, nei su kaltinamuoju. Jokio suinteresuotumo byloje neturi. Liudytoja dar sykį susidūrė su šia byla tada, kai K. K. vyras, atėjęs su advokatu į policiją, davė kyšį vienam pareigūnui, kaip suprato, dėl šio įvykio. Tada liudytoja irgi pradėjo ikiteisminį tyrimą, apklausė tą pareigūną.

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio viršila D. B. parodė, kad buvo gauta informacija, jog į biurą (duomenys neskelbtini) g. užėjęs vyras paėmė dokumentus ir išbėgo. Dar nurodė automobilį, lyg juodas BMW. Pareigūnas su kolega Ž. Z. atvykę kokias 5 minutes ieškojo to biuro. Nurodyto automobilio netoliese nematė. Iš kiemo pusės atėjusi moteris pasisakė esanti nukentėjusioji, tada jie užlipo į ofisą trečiame aukšte. Kabinetas buvo tvarkingas, nesimatė jokių grumtynių žymių. Moteris aiškino, kad jai reikia medikų, svaigsta galva, ji buvo nukritusi, be sąmonės. Pareigūnai iškvietė medikus. Nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų labai išsigandusi ir pasimetusi, jie netgi nepagalvojo, kad ji nukentėjo. Moterį jie matė iš arti, bendravo su ja, tačiau jokių jos sužalojimų vizualiai nematė. Po kelių minučių per radijo ryšį budėtojas pranešė, kad tas darbuotojas pats atvyko į komisariatą. Po kiek laiko budėtojas liepė paklausti nukentėjusios, ar ji turi kovinį ginklą. Ši pasakė, kad turi, ir ištraukė iš rankinuko kovinį pistoletą. Ginklo dėtuvėje buvo šoviniai, lizde šovinio nebuvo.

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Ž. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnį dėl nukentėjusiosios K. K.. Apklausė liudytojus, pirminius veiksmus atlikusius policijos pareigūnus, medikę, buvo pateikti D. K. telefone esantys įrašai, kurie tikrai paimti iškart po pareiškimo padavimo. Galėjo būti, kad jis vėliau papildomai ėmė iš K. telefoną apžiūrėti. Kovo 19 d. telefonas buvo paimtas apžiūrėti informaciją, esančią šalia įrašų, tai yra datą, valandą, dokumento dydį. Pačių įrašų turinio kovo 19 d. neanalizavo. Tikriausiai buvo kažkiek klausyti įrašai. Fonoskopinio tyrimo šiame ikiteisminiame tyrime neskyrė, kolegė kitame ikiteisminiame tyrime skyrė fonoskopinę ekspertizę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadoje Nr. G 46/14(06) konstatuota, kad K. K. kraujosruvos viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje padaryta veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas galėjo būti padarytas 2014 m. sausio 10 d., smūgiuojant ranka, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 6-8 b. l.). Apžiūrint nukentėjusiąją 2014 m. sausio 13 d., viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje buvo matyti tamsiai raudonos kraujosruvos, viršutinės ir apatinės lūpų dešinė pusė patinusi, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-II dantys jautrūs perkusijai, dantenos pakraujavę. K. K. specialisto objektyviai apžiūrėta 2014 m. sausio 13 d. 9.45 val. Specialisto išvadoje užfiksuoti Alytaus apskrities ligoninės neurologo 2014 m. sausio 10 d. apžiūros duomenys: skundžiasi galvos dešinio smilkinio srityje, žandikaulio srityje, objektyviai nistagmo nėra, galviniai nervai be ypatumų, neurologinės židininės simptomatikos, meninginių reiškinių, patologinių simptomų nėra, Rombergo simptomas neigiamas, koordinaciniai mėginiai tikslūs, kalba, eisena, orientacija nesutrikę, astenizuota. Pagal neurologo išvadą, duomenų apie intrakranijinę hemoragiją, galvos smegenų kontūziją nėra, ekstrinių indikacijų hospitalizacijai, galvos smegenų KT atlikimui nerasta, rekomenduotas simptominis ambulatorinis gydymas – nuskausminantys, raminantys vaistai. K. K. gydėsi Varėnos ligoninės terapijos skyriuje nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. sausio 20 d., klinikinė diagnozė – autonominė somatoforminė disfunkcija, veido sumušimas, situacinė reakcija į stresą, guldant skundėsi bendru silpnumu, pykinimu, regėjimo pablogėjimu, liejimusi akyse. Varėnos poliklinikoje taip pat apžiūrėta neurologo, okulisto, bet žymesnės patologijos nerasta, nerandama duomenų dėl galvos smegenų sutrenkimo specifinis gydymas iš neurologinės pusės nereikalingas, patologinių refleksų, meninginių reiškinių nėra, galviniai nervai be patologijos. Veide matosi dešiniame skruoste nykstanti mėlynė. Išrašius iš ligoninės, K. K. išduotas nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 18 d. iki 2014 m. sausio 20 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadoje Nr. pG 18-46 (06) konstatuota, kad pagal papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenis, K. K. kliniškai nustatyta viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, dėl ėduonies gydyto ir vėliau protezuoto, danties vainiko lūžimas, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija nekeistina (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 55-57 b. l.).

Teismo medicinos specialisto A. A. G. 2014 m. balandžio 8 d. konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-236-18 konstatuota, kad K. K. padarytas stiprus veido dešinės pusės sumušimas su kraujosruvomis viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje, poodine kraujosruva dešiniame skruoste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės dviejų pirmų dantų kandžių sumušimu ir vieno iš jų šaknies lūžimu, dėl stipraus galvos sumušimo K. K. išsivystė reakcija į stresą ir autonominė somatoforminė disfunkcija. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu ne mažiau kaip du smūgius, nes vienu smūgiu padaryti dešinio lūpų kampo ir dešinio skruosto sumušimus praktiškai neįmanoma. Sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl reakcijos į stresą ir autonominės somatoforminės disfunkcijos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 14-22 b. l.). Specialistas nurodo, kad iš papildomai pateiktos odontologinės ambulatorinės kortelės matyti, jog K. K. odontologo apžiūrėta 2014 m. sausio 13 d., objektyviai lūpų dešinėje pusėje matomos hematomos, paburkę lūpų ir skruosto audiniai, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I dantis paslankus. Odontologo apžiūroje 2014 m. sausio 15 d. 8.35 val. objektyviai užfiksuota ryški hematoma dešiniame lūpų kampe, dešinys lūpų kampas patinęs, skausmingas dešinės pusės apatinis žandikaulis, užfiksuotas viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko pilnas lūžimas, dešinio skruosto srities potrauminė hematoma, galvos smegenų sukrėtimas (1 t., 14-22 b. l.).

Iš įvykio registracijos kortelės ROIK 0114000015986 matyti, kad 2014 m. spalio 10 d. 12.03 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gauta informacija telefonu iš K. K., kad įmonės darbuotojas paėmė dokumentus ir pasišalino. 2014 m. sausio 10 d. 13 val. iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties gautas medikės V. telefoninis pranešimas, kad į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatė K. K., kurią (duomenys neskelbtini) apie 12 val. sumušė bendradarbis (1 t., 162-166 b. l.). Patrulis išsiųstas 2014 m. sausio 10 d. 12.07 val., atvyko į vietą 12.08 val., baigimo laikas 12.41 val., operatyvinė grupė išsiųsta 12.52 val., atvyko į vietą 12.56 val., baigimo laikas 13.38 val. (1 t., 162-166 b. l.).

Iš įvykio registracijos kortelės ROIK 0114000016324 matyti, kad 2015 m. sausio 10 d. 15.27 val. gautas D. K. pareiškimas, jog (duomenys neskelbtini). 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas su direktore K. K. (1 t., 167-169 b. l.).

Protokole-pareiškime policijai 2014 m. sausio 10 d. 15.45 val. K. K. nurodė, kad 2014 m. sausio 10 d. apie 12 val. į jos darbovietę (duomenys neskelbtini) atėjo kviestas darbuotojas pasikalbėti apie atleidimą iš įmonės. Jai pasirodė, kad nuo D. K. pradėjo sklisti agresija, todėl griebė savo legaliai laikomą ginklą „Glock 19“. Iškart pajautė vieną smūgį į dantis, prarado sąmonę (1 t., 9 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) biuras (duomenys neskelbtini), kabineto dešiniame kampe prie lango stovi stalas, šalia jo iš abiejų pusių stovi po vieną medinę spintelę, ant stalo jo viduryje padėtas nešiojamas kompiuteris, stalo krašte - sieninis kalendorius, jokių dokumentų nėra, stalas tvarkingas, šalia kompiuterio lygiai padėti du rašikliai. Ant kairės spintelės stovi spausdintuvas, prie stalo nuo įėjimo pusės stovi dvi paprastos kėdės, už stalo stovi viena biuro kėdė ant ratukų (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 9-13 b. l.)

Apklausiama iš karto po įvykio, K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. K. 2014 m. sausio 10 d. apie 12 val. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini) patalpas dėl atleidimo iš darbo, darbuotojas pasirašė dalį jam pateiktų dokumentų, kitus pasirašyti atsisakė. Jis padavė vairuotojo kortelę, kurią ji norėjo nuskenuoti. Pamatė, kad D. K. pradėjo stotis, pajautė iš jo sklindančią agresiją, todėl griebė dešinėje pusėje spintelės pravirame stalčiuje gulėjusį savo legaliai turimą kovinį ginklą „Glock 19“. Ar D. K. jai ką nors sakė, neatsimena. Vos tik paėmus ginklą, D. K. ranka trenkė jai vieną kartą į dantis. Po smūgio ji nukrito, ginklas nukrito ant žemės. Gulėdama ant žemės, jautė, kaip sukasi, svaigsta galva, mano, kad apalpo. Pramerkusi akis apie 12 val., paskambino į policiją, D. K. kabinete jau nebuvo. Nežino, ar kas dingo iš kabineto (1 t., 10-11 b. l.).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 21 d. K. K. parodė, kad, įmonės ofise kalbėdama su D. K., jam pateikė dokumentus, surašytus dėl jo atleidimo iš darbo – dėl išskaitos, paaiškinimą dėl dienpinigių permokos, įsakymą dėl permokėtų dienpinigių užskaitos, įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ji, norėdama nuskenuoti D. K. turėtą tachografo kortelę, atsistojo, iš antro stalčiaus, kuriame prieš tai padėjo savo pistoletą, išsitraukė tachografo skaičiuotuvą. Stovėdama vartė kortelę, žiūrėjo, kuria puse ją įdėti. Pamatė, kad D. K. stodamasis patraukė savo kėdę atgal ir atsistojo. Pažiūrėjusi į jį, pamatė, kad šis per stalą linksta jos link pikta veido išraiška – sukandęs dantis, suraukęs kaktą. Tą ji suprato kaip agresiją. Iš baimės sustingo, apmirė, nutirpo kojos, ranka nuslydo į antrą stalčių, kur buvo pistoletas. Norėjo rėkti, bet negalėjo, buvo labai baisu. D. K. pasilenkęs trenkė jai į veidą, maždaug į dešinį lūpų kampą. Jai pasidarė tamsu akyse, jautė, kad vis dar laiko už pistoleto rankenos, ir daugiau nieko nepamena. Prabudo gulėdama ant grindų tarp stalo ir kėdės, ant dešinio šono, maždaug lygiagrečiai ilgajam stalo kraštui. Pistoletas gulėjo ant grindų priešais ją. Atsikėlusi atsisėdo, pradėjo galvoti, kur yra D. K., pamatė, kad ant stalo nėra tachografo kortelės, jo medicininių dokumentų. Paėmė savo telefoną, gulėjusį ant spintelės, ir paskambino policijai, pasakė, kad buvo D. K. sumušta, kad jis išvažiavo į Šiaulius, paėmė dokumentus, prašė jį sulaikyti. Telefonu jai pasakė, kad jis jau rašo pareiškimą policijoje ant jos. Atvykę policijos darbuotojai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai jai nuvalė kraują (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 18-21 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 24 d. apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad pagal budėtojo nurodymą nuvyko į (duomenys neskelbtini). Budėtojas nurodė, kad moteris pranešė, jog atvykęs firmos darbuotojas paėmė kažkokius dokumentus ir pasišalino su juodu BMW automobiliu. Į įvykio vietą nuvyko per 1 minutę, iš pradžių nerado patalpų, per budėtoją paprašė, kad moteris juos pasitiktų. Ši atėjusi nuvedė į biurą 3 aukšte, paaiškino, kad norėjo atšviesti kažkokią kortelę, tada per stalą persisvėręs darbuotojas jai smogė į veidą, į lūpą, parodė, kaip smogta, kumščiu paliesdama savo lūpas. Sakė, kad prarado sąmonę, nugriuvo, skauda priekinius dantis. Veide nebuvo matyti jokių sužalojimų – nei nubrozdinimų, nei paraudimų, nei mėlynių, nei kraujo. Paklausta, ar reikalinga medikų pagalba, atsakė teigiamai, esą svaigsta galva. Biure nesimatė jokių dokumentų, ant stalo stovėjo tik kompiuteris. Moteris sakė, kad dar neapžiūrėjo, kokie dokumentai dingo. Budėtojas nurodė paklausti, ar moteris turi ginklą, nes į komisariatą ką tik kreipėsi asmuo, nurodydamas, kad ta moteris jam grasino ginklu. Nukentėjusioji patvirtino turinti ginklą, iš rankinės išėmė odinį dėklą su pistoletu „Glock“. Kolega Ž. Z. ginklą apžiūrėjo, išėmė dėtuvę su koviniais šoviniais. Jie patikrino leidimą ir grąžino ginklą moteriai. Jiems pajuokavus, kad turi ginklą, o nepanaudojo, moteris atsakė, kad nespėjo jo ištraukti iš rankinuko. Iki atvyko medikai, moteris ramiai sėdėjo ant kėdės, elgėsi neįprastai kaip po tokio įvykio. Atvykus medikams, ji sakė, kad jai skauda „dėsnas“, rodė sau žemiau nosies. Kelis kartus paklausta, ar buvo praradusi sąmonę, moteris nesugebėjo atsakyti konkrečiai, tik sakė, kad tikrai buvo nukritusi, po smūgio atsikėlė nuo grindų už stalo, pačiame kampe ties kėde. Į klausimą, ar ilgai buvo be sąmonės, moteris visai neatsakė. Vieta, kurioje ji nurodė nukritusi, buvo tvarkinga, niekas nesuversta, nenukritę. Paklausta, ar nori vykti į ligoninę, moteris atsakė teigiamai. Medikė moteriai pasakė, kad ji atrodo sveika. Nukentėjusioji teigė, kad jai svaigsta galva, tada medikai ją išsivedė į savo automobilį. Liudytojui moteris pasirodė keista, nes per ilgus darbo policijoje metus matė, jog fizinį smurtą patyrę asmenys labai stresuoja, moterys net verkia ir pan., o ši visą laiką buvo rami (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-1422-23 b. l.).

Liudytoja D. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 24 d., parodė, kad pagal iškvietimą nuvykus į kabinetą (duomenys neskelbtini) esančio pastato trečiame aukšte, rado K. K. ir du policijos pareigūnus. Moteris sakė, kad jai pasilenkus kažkokių dokumentų, iš darbo atleidžiamas darbuotojas jai trenkė, sakė smūgio visai nesitikėjusi, trumpam praradusi sąmonę. Paklausta, ar visiškai prarado sąmonę, atsakė, kad jai tik aptemo akyse. Į klausimą, ar buvo nukritusi, aiškiai neatsakė, kalbėjo nerišliai, skundėsi galvos svaigimu, silpnumu, sakė, kad kliba dantys. Apžiūrėjus burnos ertmę, po viršutine lūpa iš vidaus buvo nežymi apie 1 cm skersmens kraujosruva, viršutinių dantų dantenos truputį pakraujavę. Moteris buvo streso būsenoje – kraujospūdis normalus, bet širdies veikla tachikardiška (plakė dažniau nei turi būti), drebėjo rankos. Būklė nebuvo ūmi, reikalo vykti į ligoninę nebuvo, tačiau moteris paklausta, ar nori vykti į ligoninę, pasakė, kad vyks. Todėl buvo nuvežta į priėmimo skyrių. Prieš išeinant iš biuro, moteriai policijos pareigūnai atidavė ginklą (1 t., 12-13 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1267 (14), atlikus tyrimą pagal tyrimui atlikti pateiktus 2012 m. sausio 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo kopiją, 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. sausio 16 d. raštų dėl telefono duomenų pateikimo kopijas, 2014 m. sausio 15 d. daiktų apžiūros protokolo kopiją ir kompaktinį diską Verbatim CD-R 700 52x su garso įrašais, konstatuota, kad garso įrašas 02 garso įrašas.waw pateikto MRT Nokia E 52 atminties kortelėje Kingston micro SD ir garso įrašas Track02.cda pateiktame kompaktiniame diske yra to paties garso įrašo kopijos (garso signalai sutampa), taip pat garso įrašas 03 garso įrašas.wav pateikto MRT Nokia E 52 atminties kortelėje ir garso įrašas Track03.cda pateiktame kompaktiniame diske yra to paties garso įrašo kopijos (garso signalai sutampa). Tiriamąjį garso įrašą Track04.cda, esantį pateiktame kompaktiniame diske, atitinkančių garso įrašų nėra nei pateikto MRT Nokia E 52 vidinėje atmintyje, nei papildomos atminties kortelėje Kingston micro SD. Su MRT Nokia E 52 pateiktoje atminties kortelėje aplanke /Sounds/Digital būta garso įrašo (failo), kurio pavadinimas 04 garso įrašas.wav. Pagal ištrinto failo 04 garso įrašas.wav jame buvusio garso įrašo trukmė (jei jis buvo to paties formato, kaip failai 02 garso įrašas.wav ir 03 garso įrašas.wav) tiksliai sutaptų su garso įrašo Track04.cda, esančio pateiktame kompaktiniame diske, trukme. Garso įrašas 02 garso įrašas.wav pateikto MRT Nokia E 52 atminties kortelėje Kingston micro SD ir garso įrašas Track02.cda pateiktame kompaktiniame diske yra neištisiniai. Garso įrašas 03 garso įrašas.vaw pateikto MRT Nokia E 52 atminties kortelėje Kingston micro SD ir garso įrašas Track03.cda pateiktame kompaktiniame diske yra ištisiniai. Tikėtina, kad garso įrašas Track04.cda pateiktame tyrimui kompaktiniame diske yra neištisinis (1 t., 128-132 b. l.).

Prijungtoje ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal K. K. pareiškimą dėl nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo, medžiagoje Nr. 52-1-00037-14 (7 b. l.) esančiame tyrėjos R. V. tarnybiniame pranešime 2014 m. sausio 10 d. nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ši liudytoja parodė apklausiama teisiamajame posėdyje, t. y. jog vizualiai apžiūrėjus K. K. veidą, ant lūpų jokių sužalojimų, patinimų ar paraudimų nesimatė, priekiniai dantys buvo savo vietoje, moteris aiškino, kad po smūgio prarado sąmonę. Sužalojimai neišryškėjo ir po 5 valandų. Moteris su tyrėja kalbėjo pritildytu, nusilpusiu balsu, kuris pasikeisdavo, kai kas nors jai paskambindavo į mobilaus ryšio telefoną. Tyrėja taip pat nurodė, kad kartu su K. K. ir specialistu M. J. nuvyko į įvykio vietą, kur moteris, atrakinusi ofiso duris, leido pareigūnams apžiūrėti patalpą. Šioje stovėjo stalas, ant jo nešiojamas kompiuteris, kėdė ir spintelė, daugiau jokių daiktų nesimatė. Paklausus, ar jos ofise daugiau nieko nėra, nei dokumentų ar kitų daiktų, moteris atsakė neigiamai, aiškindama, kad savo darbą atlieka kompiuteriu ir papildomų priemonių jai nereikia. Pareikalavus pateikti turimą kovinį ginklą, K. K. atsisakė, motyvuodama tuo, kad gyvena viena su vaikais Varėnos rajono vienkiemyje, ginklas jai reikalingas savigynai. Patikrinus paaiškėjo, jog ji turi keturis registruotus ginklus. Apie tai pasakius K. K., ji pradėjo skambinti ir tartis su advokatu, po ilgo pokalbio ji pateikė savo turimą ginklą.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole 2014 m. vasario 6 d. užfiksuota, kad K. K. pateikė 2014 m. sausio 9 d. potvarkį dėl išskaitos nurodymo buhalterei, paaiškinimą dėl dienpinigių permokos, įsakymą dėl permokėtų dienpinigių užskaitos į darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją D. K., įsakymą dėl darbo sutarties su D. K. nutraukimo, savo telefoną su D. K. rašytomis trumposiomis žinutėmis (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 28 b. l.), kurie apžiūrėti apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 29-25 b. l.). Iš K. K. telefono apžiūros matyti, kad nuo pat 2013 m. gruodžio mėnesio D. K. prašė K. K. jam grąžinti dokumentus, tarp jų ir tachografo kortelę, K. K. žadėjo dokumentus atiduoti, jam atvykus į firmos ofisą. Šio susirašinėjimo metu ji neneigė turinti tachografo kortelę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas D. K. tiek 2014 m. sausio 10 d., tiek 2014 m. kovo 19 d. parodė, kad įrašinėjo įmonės ofise vykusį jo ir įmonės direktorės pokalbį savo mobiliuoju telefonu, jam buvo pateikta pasirašyti neužpildytų blankų. K. K., jam nesutikus be vairuotojo kortelės išeiti iš ofiso, atitraukė dešinėje stalo pusėje buvusį stalčių ir išsitraukė pistoletą, nukreipė į jį ir pasakė išeiti. Jis paklausė, ar ji ruošiasi jį nušauti tuo ginklu, o ji vis sakė išeiti. Jam laikantis ramiai, K. K. nukreipė ginklą nuo jo ir padėjo atgal. Vėliau jis, stipriau truktelėdamas, iš po K. K. rankos pasiėmė ant stalo padėtą savo medicininę knygelę su joje įdėta vairuotojo kortele, kurių K. K. nenorėjo atiduoti. Jis taip pat parodė, kad išeidamas iš ofiso, atsisveikino su K. K., pasakydami viso gero, jam išeinant K. K. sėdėjo kėdėje. Jis nuvyko į policijos komisariatą ir policijos pareigūnams pateikė šio pokalbio įrašą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 74-76, 85-86 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. K. 2014 m. sausio 10 d. 15 val. pateikė telefoną Nokia E52, IMEI (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 80 b. l.), padarytos trys garso įrašų kopijos (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 87 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. K. 2014 m. kovo 19 d. pateikė telefoną Nokia E52, IMEI (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 80 b. l.), kuris apžiūrėtas tą pačią dieną, rasti keturi garso įrašai 2014-01-10, kurių trukmė 5.59 min, 8.33 min, 0.58 min ir 6.10 min, pirmas įrašas darytas 2014 m. sausio 9 d. 13.31 min, kiti padaryti 2014 m. sausio 10 d. 11.47 val. – 11.56 val. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 81-82 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole 2015 m. sausio 15 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas ir perklausytas įrašas CD, pateiktame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialių užduočių skyriaus pagal 2014 m. sausio 13 d. raštą Nr. 52-13-S-397, įrašas Track 1 nesusijęs su byla, įrašuose nuo Track 2 iki Track 4 užfiksuotas vyro ir moters pokalbis, įrašo Track 2 trukmė 8.33 min, jame vyras ir moteris kalba apie dokumentų pasirašymą, pasirašymą ties „pinigus gavau“ ir kt., vyras klausia, ar nebus prirašoma dar kas nors, atsisako pasirašyti, vyras prašo jam grąžinti dokumentus, sako, kad tachografo kortelė turi būti pas jį, o moteris jam nurodo lauksianti jo 24 dieną, liepia jam išeiti, vyras vėl klausia, kada bus tachografo kortelė, moteris liepia rašytis arba išeiti („išlaisvinti kabinetą“), vyras atsisako tą padaryti, kol nebus jo dokumentų. Moteris atsako, kad jie bus atiduoti, kai jis atvyks į darbą, vėl liepia jam pasirašyti įmonės dokumentus. Vyras atsisako pasirašyti, iki jam bus sumokėti visi pinigai, moteris nurodo, kad čia yra dar krūva dokumentų, kuriuos visus reikia pasirašyti. Vyras atsisako, kol nebus atsiskaityta su juo, reikalauja jam pirma grąžinti kortelę. Moteris vėl liepia išeiti iš kabineto, jis dar kartą reikalauja grąžinti kortelę, moteris dar kartą sako pakeltu tonu, tada vyras pasako negąsdinti savo tuo pistoletu, moteris pakeltu tonu sako išeit iš kabineto, vyras klausia, ar nušaus gal jį čia dabar vietoj, moteris pakeltu tonu sako išeit iš kabineto. Toliau vyras vėl kalba apie tai, kad jam atiduotų jo dokumentus. Moteris sako, kad dokumentai bus, jie yra. Vyras prašo juos parodyti, padėti ant stalo. Moteris nurodo, kad jie yra pas ją, vyras prašo kortelę padėti ant stalo. Moteris toliau reikalauja viską pasirašyti, kalbama apie striukę, pirštines, apie išėjimą iš darbo, atleidimą. Track 3 įrašo trukmė 1 min, jame vyras ir moteris kalba vėl apie rašymąsi, vyras atsisako pasirašyti už striukes, girdėti čežant lapai. Įrašo Track 4 trukmė 6.10 min, jame įrašinėjamas tas pats pokalbis, aiškinamasi, kokie pinigai išmokėti, vėl prašoma pasirašyti, vyras atsisako, sako, kad pasirašė už dienpinigius, vėl aiškinamasi, nuo kada bus atleistas ir kada bus atsiskaityta su juo, moteris nurodo, kad jų pokalbis yra įrašomas, moteris kalba apie 713 litų dienpinigių permoką vyrui, įrašo pabaigoje moters balsas aidi taip, tarsi garso šaltinis būtų toli, dar po keleto frazių skamba telefonas ar signalas, informuojantis apie atidarytas duris, vyras kažką sako, „viso gero“. Moteris atsako „viso gero“, girdisi, kaip trinkteli durys, aidi pašalinių vyriškių balsai (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 52-1-00037-14 89-94 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktas duomenų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinimas D. K. dėl nežymaus K. K. sveikatos sutrikdymo neįrodytas.

K. K. pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadą Nr. G 46/14(06) konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2014 m. sausio 10 d., smūgiuojant ranka. Pagal nukentėjusiosios pateiktą Teismo medicinos specialisto Antano A. G. 2014 m. balandžio 8 d. konsultacinę išvadą Nr. A-KI-236-18 K. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl stipraus veido dešinės pusės sumušimo su kraujosruvomis viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje, poodine kraujosruva dešiniame skruoste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės dviejų pirmų dantų kandžių sumušimo ir vieno iš jų šaknies lūžimo, nurodyta, kad dėl stipraus galvos sumušimo K. K. išsivystė reakcija į stresą ir autonominė somatoforminė disfunkcija. A. A. G. teigimu, šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu ne mažiau kaip du smūgius, nes vienu smūgiu padaryti dešinio lūpų kampo ir dešinio skruosto sumušimus praktiškai neįmanoma. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistas S. J. K. K. objektyviai apžiūrėjo 2014 m. sausio 13 d. 9.45 val., t y. po trijų dienų nuo įvykio. Apžiūros metu užfiksavo, kad viršutinės lūpos ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje matyti tamsiai raudonos kraujosruvos, viršutinės ir apatinės lūpų dešinė pusė patinusi, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-II dantys jautrūs perkusijai, dantenos pakraujavę. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus, K. K. Varėnos ligoninės terapijos skyriuje gydėsi nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 20 d., jai diagnozuotas veido sumušimas, veide matosi dešiniame skruoste nykstanti mėlynė. Pastebėtina, kad specialistas S. J., apžiūrėdamas nukentėjusiąją trys dienos po įvykio, tačiau keturios dienos iki jos stacionarizavimo Varėnos ligoninėje, neužfiksavo jokio dešinio skruosto sumušimo. Tokių duomenų dėl dešinio skruosto sumušimo nebuvo užfiksuota ir paties įvykio dieną – visi teismo apklausti liudytojai nurodė jokių išorinių sužalojimų K. K. veide nepastebėję, nebuvo netgi paraudimo. Kaip parodė liudytoja R. V., ji su nukentėjusiąja įvykio dieną bendravo bent 5 valandas, tačiau per tą laiką jokie sužalojimai neišryškėjo. Medicinos specialistas A.A. G. savo išvadoje nurodė, kad sumušimai K. K. turėjo būti padaryti bent dviem smūgiais, nes vienu smūgiu neįmanoma padaryti ir lūpų dešinio kampo, ir dešinio skruosto sumušimus praktiškai neįmanoma. Specialistas S. J. nustatė, kad apžiūros metu K. K. dantys buvo tik jautrūs perkusijai, tuo tarpu ją apžiūrint odontologui 2015 m. sausio 15 d. Varėnoje, jau nustatyta ryški hematoma dešiniame lūpų kampe, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties paslankumas, konstatuotas šio danties vainiko pilnas lūžimas. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, specialisto apžiūros 2013 m. sausio 13 d. metu užfiksuoti vizualiai galimi pastebėti duomenys neatitinka vėliau po dviejų ir daugiau dienų užfiksuotų duomenų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiąją apžiūrėjęs medicinos specialistas paaiškino, kad spręsti, ar 2014 m. sausio 13 d. nustatyti sužalojimai atitinka įvykio laiką, negalėjo, nes patinimas per tris paras išlieka, o pagal kraujosruvų spalvą nustatyti jų atsiradimo laiką irgi negali, nes gleivinėje jos spalvos nekeičia. Pati K. K. aiškino, kad kaltinamasis jai sudavė tik vieną smūgį į dantis. Specialistas S. J. savo išvadas teisme palaikė, nurodė, kad pagal tyrimo duomenis, remiantis objektyvia pačios nukentėjusiosios apžiūra, nėra jokio pagrindo spręsti, kad buvo suduota daugiau nei vienas smūgis. Tačiau vis dėlto nėra galimybės išsiaiškinti, iš kur K. K. veide, dešiniame skruoste po kelių dienų nuo įvykio atsirado mėlynė, todėl neatmestina ir tikimybė, kad toks sužalojimas ir danties lūžimas galėjo atsirasti nenustatytomis aplinkybėmis netgi po teismo specialisto apžiūros.

Medicinos specialisto A.A. G. išvada dėl autonominės somatoforminės disfunkcijos K. K. grindžiama tik Varėnos ligoninės medikų klinikine diagnoze, kuri padaryta iš esmės remiantis vien pačios nukentėjusiosios subjektyviais nusiskundimais. Šių nusiskundimų objektyviai nepatvirtino nei iškart po įvykio Alytaus apskrities ligoninės neurologo 2014 m. sausio 10 d. apžiūros duomenys, nei specialisto S. J., nei Varėnos poliklinikos neurologo apžiūros duomenys: objektyviai nistagmo nėra, galviniai nervai be ypatumų, neurologinės židininės simptomatikos, meninginių reiškinių, patologinių simptomų nėra, Rombergo simptomas neigiamas, koordinaciniai mėginiai tikslūs, kalba, eisena, orientacija nesutrikę, astenizuota, duomenų apie intrakranijinę hemoragiją, galvos smegenų kontūziją nėra, ekstrinių indikacijų hospitalizacijai, galvos smegenų KT atlikimui nerasta, neurologų nurodyta, kad specifinis gydymas iš neurologinės pusės nereikalingas. Tą patį patvirtino ir teisme apklaustas K. K. po įvykio apžiūrėjęs gydytojas neurologas A. L., kuris teigė, kad pagal tokias indikacijas asmens nereikia guldyti į ligoninę. Į įvykio vietą atvykusi medikė D. V. teisme taip pat patvirtino, kad nukentėjusiosios objektyviai netgi nereikėjo vežti į priėmimo skyrių, ji buvo nugabenta ten tik dėl jos pačios pageidavimo. Todėl teismas netiki ir medicinos specialisto A.A. G. padaryta išvada dėl autonominės somatoforminės disfunkcijos K. K. išsivystymo.

K. K. parodymai apie sumušimo aplinkybes labai prieštaringi ir netgi, teismo vertinimu, nelogiški. Ji teigė, kad D. K. smūgį kumščiu pajuto stovėdama už stalo, būdama pasilenkusi žemyn, pasisukusi dešinėn. Kaltinamasis nurodė, kad jis yra dešiniarankis. Teismas abejoja, kad D. K., buvęs kitoje stalo pusėje, būtų galėjęs kumščiu suduoti stiprų smūgį į dešinį lūpų kampą priešais jį stovinčiai, pasisukusiai dešinėn, galvą palenkusiai žemyn nukentėjusiajai, kad net sukėlė danties vainiko pilną lūžimą. Pastebėtina ir tai, kad K. K. teisme aiškino, kad jai smūgis buvo suduotas į dešinį skruostą aukščiau viršutinės lūpos, policijos pareigūnams ir medikams ji iškart po įvykio rodė smūgio vietą buvus tiesiai į dantis, žemiau nosies. Nukentėjusioji taip pat prieštaringai aiškino apie smūgio sudavimą: teisme ji teigė, kad pistoleto iš stalčiaus stalo dešinėje pusėje nebuvo išsitraukusi, pajuto, kad D. K. atsistojo, bet galvos pažiūrėti nepakėlė ir tada pajuto smūgį. Pareiškime policijai 2014 m. sausio 10 d. ji nurodė, kad vieną smūgį į dantis pajautė po to, kai griebė stalčiuje gulėjusį kovinį ginklą, analogiškai nurodė ir pirmosios apklausos metu, kad D. K. jai trenkė į dantis vieną kartą tada, kai ji jau buvo paėmusi į rankas ginklą. Apklausos 2014 m. sausio 21 d. metu K. K. teigė, kad matė, kaip D. K. atsistojo ir linko link jos pikta veido išraiška. Tą ji suprato kaip agresiją, sustingo iš baimės, sugriebė ginklą iš stalčiaus ir tada jai kaltinamasis trenkė į veidą. Taigi, K. K. parodymai apie smūgio sudavimą yra nenuoseklūs. Jos teisme duotus parodymus, kad ginklo nebuvo išsitraukusi paneigia ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ir D. K. parodymai, jog ginklą K. K. paėmė iš stalčiaus ir nukreipė į jį. Nėra pagrindo manyti, kad kaltinamajam iš kokių nors kitų aplinkybių išvis būtų žinomas faktas, kad nukentėjusioji būtent stalo dešinėje esančiame stalčiuje turėjo ginklą. Teismas pažymi ir tai, kad būtent ginklo į kaltinamąjį nukreipimo faktą patvirtina ir kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonu padarytas pokalbio garso įrašas. Taip pat pažymėtina tai, kad atvykę policijos patruliai nurodė, kad moteris buvo rami, netgi neatrodė nukentėjusi. Kabinete iškart po įvykio nebuvo jokių grumtynių žymių, jokių kraujo pėdsakų. K. K. teigė, kad jai iš dantų bėgo kraujas, kraujavo dešiniame lūpų kamputyje, kraujo nuo rankų liko netgi ant stalo kabinete, be to, atvykę medikai jai nuvalė kraują, tačiau ji taip pat nenuosekliai aiškino, kad nusiprausė kriauklėje kabinete. Liudytoja D. V. ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai tą paneigė, nurodė, kad jokio kraujo nebuvo nei ant nukentėjusiosios, nei kur nors kabinete, jokių sužalojimų išoriškai veide nebuvo, netgi teismo medicinos specialistas nerado jokių nubrozdinimų ar prakirtimų, dėl ko galėjo bėgti kraujas.

Teisme nukentėjusioji teigė, kad po smūgio prarado sąmonę, o atsikėlusi nuo grindų, atsisėdo, susitvarkė visus dokumentus, juos ir skenerį susidėjo į lagaminą prieš iškviesdama policiją. Policijai paskambino mobiliuoju telefonu, pasakė, kad ją sumušė, o jai tada pasakė, kad tas žmogus yra policijoje ir rašo dėl jos pareiškimą. Taip pat ji nurodė, kad iš kabineto niekas nedingo, D. K. nieko neišsinešė. Kabinete atvykus policijos pareigūnams buvo tvarkinga, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ant stalo nebuvo jokių dokumentų, tik sieninis kalendorius ir nešiojamasis kompiuteris, šalia kurio lygiai padėti du rašikliai. Taigi, teismas netiki nukentėjusiosios parodymais, kad ji buvo labai sukrėsta, šoko būsenoje, nes D. K. išėjus, ji akivaizdžiai elgėsi labai tvarkingai ir apgalvotai, sudėjo visus dokumentus, skenerį, stalas buvo sutvarkytas visiškai, jokių grumtynių, kraujo žymių kabinete nebuvo. Dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo pastebėtina, kad ji nurodė, jog D. K. nieko iš kabineto neišsinešė, niekas nedingo, o policijai paskambinusi pranešė priešingai, kad darbuotojas paėmė dokumentus ir pasišalino. Apklausos 2014 m. sausio 21 d. metu ji taip pat teigė, kad policijai pranešė, jog D. K. paėmė dokumentus. Apklausos 20014 m. sausio 21 d. metu nukentėjusioji aiškino, kad atsigavusi po sąmonės praradimo, pamatė, kad ant stalo nėra tachografo kortelės, D. K. medicininių dokumentų, tačiau, kaip jau paminėta, ji pati policijai ir teismui tvirtino, kad jokie dokumentai nedingo, o liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiems atvykus, K. K. teigė dar neapžiūrėjusi, kokie dokumentai dingo. Tai rodo, kad nukentėjusioji tyrimo pradžioje klaidino policiją, vėliau savo parodymus pakeitė.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, taip pat tyrėja R. V. parodė, kad K. K. visiškai neatrodė nukentėjusi, buvo rami, tyrėjai netgi susidarė apsimetinėjimo įspūdis, ji tuo pat metu ir kalbėjo silpnu balsu, skundėsi galvos svaigimu, silpnumu, ir dalykiškai bendravo telefonu su kitais asmenimis, advokatu. Jokių duomenų, kad šie liudytojai suinteresuoti tyčia melagingai apkalbėti nukentėjusiąją, nėra, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti.

Kaltinamojo D. K. parodymais teismas irgi neturi pagrindo netikėti – jie nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir vienodi. Liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad kaltinamasis pats atvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie konfliktą su darbdave, nurodydamas, kad jam buvo grasinta ginklu. Tai, kad nukentėjusioji turėjo ginklą, patvirtino tiek liudytojai policijos pareigūnai, tiek pati nukentėjusioji. Duomenų, kad D. K. iš kur nors kitur buvo žinoma, jog K. K. turi ginklą, nėra. Taigi, teismas neabejoja kaltinamojo parodymais apie tai, kad K. K. jų pokalbio metu buvo išsitraukusi ginklą ir reikalavo, kad dokumentų nepasirašantis D. K. išeitų iš kabineto. Būtent toks pokalbis, kaip nupasakojo kaltinamasis, yra užfiksuotas ir jo mobiliojo ryšio telefonu padarytame garso įraše. K. K. pripažino, kad apie panašius dalykus, kokie užfiksuoti šiame įraše, jie su D. K. kalbėjosi, tačiau ji bandė ginčyti šio įrašo tikrumą. Pažymėtina, kad iš šiame įraše, būtent paskutinėje dalyje Track4, užfiksuotų konkrečių pokalbio detalių apie atleidimo datą – mėnesio 24 d., 713 litų dienpinigių permoką akivaizdu, kad pokalbis vyko tarp kaltinamojo ir K. K. būtent jo nurodytu laiku ir vietoje, nes pati nukentėjusioji parodė, jog buhalterė prieš pat jos ir kaltinamojo susitikimą paruošė įsakymus dėl tokių labai konkrečių sumų, o kaltinamasis iš anksto to žinoti negalėjo. Būtent šiame įrašo pabaigoje girdimas signalas, pranešantis apie atidarytas duris, vyriškas balsas pasako „viso gero“, moteriškas balsas taip pat atsisveikina, trinkteli durys. Viso įrašo metu jokių duomenų apie smūgio sudavimą nėra, apie ginklą yra kalbama Track2 įrašo dalyje, po užfiksuotų vyro prašymo negąsdinti tuo savo pistoletu ir klausimo ar gal jį čia dabar vietoje nušaus, moters balsas toliau reikalauja išeiti iš kabineto, pokalbis vyksta toliau, apie jokį smūgį kalba neina. Bendra pokalbio trukmė (15.43 min) maždaug atitinka kaltinamojo ir pačios nukentėjusiosios nurodytą jų pokalbio trukmę, šį garso įrašą telefone kaltinamasis policijai pateikė iškart nuvykęs, jis niekur nuo budėtojų dalies iki paimant tyrėjai iš jo mobiliojo ryšio telefoną įrašo kopijai padaryti pasišalinęs nebuvo, sąlygų suklastoti tokį pokalbio įrašą neturėjo. Tai, kad D. K. iš karto po konflikto nuvyko į policiją, patvirtina ne tik jo paaiškinimai, bet ir liudytojos R. V. parodymai, kad ji šį matė prie budėtojų dalies apie 12 val., liudytojų policijos patrulių parodymai, kad jiems labai greitai atvykus prie K. K. biuro, arti jo nebuvo jiems nurodyto D. K. automobilio, į įvykio vietą nuvykusiems patruliams policijos komisariato budėtojas pranešė apie komisariate esantį D. K., jau nurodžiusį, kad jam buvo grasinta ginklu. Taigi, šie duomenys patvirtina D. K. parodymus, kad jis iškart po konflikto, kurio metu K. K. išsitraukė kovinį ginklą, nuvyko į policijos komisariatą. Tai, jog pagal specialisto išvadą pokalbio įrašas nėra ištisinis, nedaro šio įrašo nepatikimu ar netikru – visiškai natūralu, kad įrašas galėjo nutrūkti įrašymo metu, juo labiau, kad D. K. šio pokalbio metu dar ir rašėsi ant kai kurių jam pateiktų dokumentų, juos skaitė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal specialisto išvadą, tikėtina, kad Track4 įrašas neištisinis, yra tik vienoje vietoje, t. y. užfiksuoto pokalbio 4 min. 28,9 s fragmente prieš žodį „kompensacijos“ (išvados 5 psl.), tačiau teismas pažymi, kad tiek prieš šį žodį, tiek vėliau yra kalbama apie 713 litų permoką ir kitus su numatomu atleidimu iš darbo 24 d. susijusius dalykus. Be to, netgi specialistas nedavė kategoriškos išvados, o tik tikėtiną, kad įrašas šioje vietoje neištisinis. Nors K. K. teigė, kad įrašo netikrumą patvirtina tai, kad jis padarytas dviem valandomis anksčiau nei vyko jų pokalbis, pastebėtina, kad specialisto išvadoje nurodomi duomenys apie įrašų sukūrimo laiką yra padaryti, remiantis D. K. mobiliojo ryšio telefono laiko nustatymais, kurių atitikimas faktiniam laikui nebuvo tirtas. Todėl teismui nėra jokio pagrindo netikėti šio įrašo turiniu, patvirtinančiu, kad D. K. be jokios agresijos ir smurto iš jo pusės atsisveikino su K. K. ir išėjo iš ofiso. Jokių duomenų, kad jis po pokalbio, kurio metu K. K. parodė turinti kovinį ginklą, išėjęs vėl grįžo į firmos ofisą ir užpuolė ginkluotą K. K., nėra. Tokia versija, atsižvelgiant į tai, jog K. K. buvo ginkluota, ginklas labai lengvai užtaisomas, be saugiklio, jos darbo stalas ganėtinai toli nuo kabineto durų, būtų ir visiškai nelogiška, be to, pati nukentėjusioji nurodė kitas įvykio aplinkybes, kurias, kaip minėta, paneigė ir garso įrašas, ir kiti pirmiau aptarti bylos duomenys.

Taigi, byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. K. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, D. K. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes kaltinamasis D. K. išteisintinas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat atmestinas privačios kaltintojos K. K. prašymas dėl išlaidų už jai teiktą advokato pagalbą priteisimo, nes kaltinimas visiškai nepasitvirtino, todėl turėtos išlaidos tenka jai pačiai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

K. K. prašymą priteisti iš D. K. jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

TeisėjaInga Liubinienė