Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino vykdomajam dokumentui išduoti atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Š. prašė tenkinti pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas A. Š. papildomai paaiškino, kad jam priklausančiose patalpose jis negyvena, po V. Š. mirties jam priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini) užėmė sūnus, tai atsitiko prieš 6-7 metus.

Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu pripažino, jog naudojasi A. Š. priklausančiomis patalpomis, nes jam priklausančią patalpų dalį yra užėmęs brolis. Su pareiškimo reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais (CPK 179 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1995 m. birželio 27 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1987/1995 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl bendros jungtinės nuosavybės padalijimo, priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti nustatant nuosavybės teisę A. Š. ir V. Š. po ½ dalį: paskirti A. Š. naudotis bendru pažymėtu plane indeksu (duomenys neskelbtini), 14,69 kv. m. ploto, o V. Š. paskirti naudotis kambariu (duomenys neskelbtini), 18,02 kv.m. ploto, virtuve ir koridoriumi paskirti naudotis bendrai. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šiuo metu pastatas – gyvenamasis namas, esantis, (duomenys neskelbtini), po ¼ pastato priklauso A. Š. ir V. Š. pagal 2017 m. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato pagal 1995 m. birželio 27 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1987/1995 (nuo 1995 m. lapkričio 28 d.) priklauso pareiškėjui.

Kaip žinia, 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujamasi CPK 3 straipsnio 8 dalimi ir taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Nagrinėjamu atveju, duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo iki 2022 m. (iki buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-22771-599/2022) duomenų nėra, o ir pats pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo interesai buvo pažeisti jau suėjus įstatyme įtvirtintam pateikimo vykdyti senaties terminui, nes pareiškėjo teisių pažeidimas tęsiasi 6 - 7 metus. Todėl šiuo atveju taikytinas kreipimosi metu galiojusios teisės normos nustatytas penkerių metų senaties terminas, kurį pareiškėjas yra praleidęs (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 606 straipsnio 2 dalis).

Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas kreipiantis CPK 576-578 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikytinas CPK 608 straipsnis, reguliuojantis praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant CPK 608 straipsnio pasikeitusį reglamentavimą ir universaliai užtikrinant išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą, yra vertinamos svarbios vykdomojo dokumento termino pateikimo vykdyti praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui išduoti ir pateikti vykdyti grindžia aplinkybe, jog praėjus metams nuo palikimo pagal 2017 m. (duomenys neskelbtini) priėmimo pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo V. Š. ėmė nesilaikyti teismo sprendime nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Tačiau šioje gi situacijoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina pasisakyti ir dėl kitų faktinių aplinkybių. Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų atnaujintas terminas vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdymui dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1987/1995 vykdymo, kurioje proceso šalimis yra ieškovas A. Š. ir atsakovė V. Š., to tarpu V. Š., kuris yra užėmęs pareiškėjui priklausančią patalpą, minėtoje civilinėje byloje proceso šalimi nebuvo.

Antra, pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio1 dalis). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-984-227/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009).

Nagrinėjamu atvejus akivaizdu, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1995 m. birželio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1987/1995 ne tik buvo savalaikiai įvykdytas, tačiau šiuo atveju tokio turinio sprendimas, kuriuo yra padalinamas bendrąja jungtine nuosavybės teise turimas turtas, nustatant, kam ir kokio dydžio gyvenamojo namo dalis priklauso, nesudaro pagrindo išduoti pareiškėjui (kreditoriui) vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui, nes tai nėra vykdytinas sprendimas (nėra priteisimo) ir šis sprendimas dėl turto padalijimo tik sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo. Šiuo gi atveju, tam kad būtų tinkamai apginti pareiškėjo teisiniai interesai, jis turi teisę realizuoti savo teisę į teisminė gynybą ir pasinaudoti kitu teisių gynimo būdu - pateikti ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Tik tokiu atveju V. Š. būtų priverstas atlaisvinti patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 14.69 kv. m., esančias gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu jomis galėtų naudotis pareiškėjas A. Š.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė buvus svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo jį priverstinai vykdyti, be to, 1995 m. birželio 27 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1987/1995 pagrindu vykdomasis raštas pareiškėjai A. Š. negali būti išduotas, nes sprendimas yra įvykdytas ieškovui A. Š. ir atsakovei V. Š. pasidalijus gyvenamąsias patalpas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–578, 608 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. Š. pareiškimo dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.