- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-984-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Suinteresuotas asmuo
- VSDFV Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, AB LESTO, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, UAB „Vilko nuoma“, UAB „Rancas“
- Pareiškėjas
- A. K., D. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-984-227/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 16 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VSDFV Panevėžio skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3256-812/2015 pagal suinteresuoto asmens VSDFV Panevėžio skyriaus prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir D. K. pareiškimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, AB LESTO, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, UAB „Vilko nuoma“, UAB „Rancas“, įtrauktai į bylą išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius prašė išduoti vykdomuosius raštus pagal 2015 m. birželio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3256-812/2015 dėl skolos išieškojimo iš D. K. ir A. K..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymo netenkino.
Nurodė, kad 2015-06-23 sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų D. K. ir A. K. santuoka, sudaryta 2008-11-22 Panevėžio rajono CMS, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios punkte Nr. 9 pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo 10 440,11 eurų skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui sumoka D. K., tačiau jeigu jis neįvykdys visos, dalies arba netinkamai įvykdys skolininko prievoles, tai jas įvykdys A. K., kadangi šios prievolės atsirado santuokos metu, todėl pareiškėjų atsakomybė yra solidari. Iš VSDFV pateiktos pažymos nustatė, kad D. K. individuali įmonė yra skolinga VSDFV (b.l. 16, 53). Pripažino, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas savarankiškas VSDFV reikalavimas priteisti skolą iš pareiškėjų, sprendimu buvo tik nustatytas pareiškėjų turimos ir nutraukiant santuoką neįvykdytos bei teismo sprendimu nepriteistos prievolės solidarus pobūdis. Kadangi VSDFV nėra suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje prašo išduoti vykdomąjį raštą bei kuriam būtų priteista skola teismo sprendimu, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Išaiškino, kad teismo sprendimas dėl Kazlauskų santuokos nutraukimo turėtų būti pateikiamas antstoliui kartu su VSDFV vykdomuoju dokumentu kaip jo priedas, nes teismo sprendime yra nustatytas pareiškėjų prievolės kreditoriui VSDFV pobūdis, kuris reikšmingas antstoliui atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius prašo panaikinti nutartį. Nurodo, kad buvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjas D. K. turi įregistravęs individualią įmonę, kuri skolinga VSDF biudžetui. Todėl pasisakė dėl 2015-04-21 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties- nesutiko su pirminės sutarties 4 bei 7.4 punktais. Teismas įpareigojo pareiškėjus susitarti iš naujo- pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjai D. ir A. K. sutiko su VSDFVnurodytu skolos dydžiu (10440,11 Eur) ir skolą po santuokos nutraukimo atlyginti solidariai VSDF biudžetui. Pateikė patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 9 punktu sutarė, jog po santuokos nutraukimo 10440,11 eurų skolą VSDFV sumoka D. K. pats, tačiau jeigu jis neįvykdys visos, dalies arba netinkamai įvykdys skolininko prievoles, tai jas įvykdys A. K.. Kadangi šios prievolės atsirado santuokos metu, todėl pareiškėjų atsakomybė yra solidari. Sutartis buvo patvirtinta, sprendimas įsiteisėjęs. Teismo patvirtinta sutartimi išspręstas prievolės skyriui dydžio bei sumokėjimo klausimas dalijant bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pareiškėjai sutiko su skyriaus pateikta teismui prievolės suma bei jos įvykdymo būdu. Kai byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje del santuokos nutraukimo pasekmių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių atsakomybės (pvz.., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius yra pareiškęs atsikirtimus , tai yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas del teisės ir teismas išsprendžia kilusį ginčą, bei nurodo kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia nr kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Pareiškėjams ir skyriui suderinus prievolės sumą VSDF biudžetui bei jos įykdymo būdą, teismas išsprendė turto padalijimo klausimą tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios turinys yra įtrauktas į teismo įsiteisėjusį sprendimą ir kuris turi būti vykdomas, o pagal CPK 584 straipsnyje įtvirtintą nuostatą - įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (CPK 587 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad Lietuvis Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui nebuvo išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Jį reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 str. 1 d.). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išieškojimui iš asmeninio sutuoktinių turto nepakanka vien prievolės solidarumo fakto konstatavimo, nes skolos išieškojimas iš konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų negalimas be teismo sprendimo priteisti išieškotiną skolą būtent iš tų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008 ir 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius prašė išduoti vykdomuosius raštus pagal 2015-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3256-812/2015, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų D. K. ir A. K. santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, konkrečiai dėl Sutarties 9 punkto, kaip susijusio su juo (VSDFV). Juo pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo 10 440,11 eurų skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui sumoka D. K. pats, tačiau jeigu jis neįvykdys visos, dalies arba netinkamai įvykdys skolininko prievoles, tai jas įvykdys A. K., kadangi šios prievolės atsirado santuokos metu, todėl pareiškėjų atsakomybė yra solidari. Taigi teismas šiuo sprendimu patvirtino pačių sutuoktinių- pareiškėjų pripažinimą dėl solidarios atsakomybės kreditoriaus VSDFV atžvilgiu ir skolos dydžio- 10 440,11 eurų. Ši teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditoriui solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl teisinių santykių pripažinimo požymius. Ji teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu sprendimą išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nurodyto pripažinimo pagrindu neliko ginčo, kad pareiškėjų prievolė pareiškėjui yra solidarioji. Pagal bendrasias CPK 18 straipsnio nuostatas, teismui sprendimu ar kitais procesiniais sprendimais pripažinus, kad pareiškėjų prievolės kreditoriui yra solidariosios, jos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą. Tačiau šiuo atveju tokio turinio sprendimas, kuriuo nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesudaro pagrindo išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjų, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nes tai nėra vykdytinas sprendimas (nėra priteisimo) ir šis sprendimas dėl teisinių santykių pripažinimo pareiškėjo atžvilgiu tik sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo.
Apeliantui VSDFV, kaip kreditoriui, pareiškus savarankišką reikalavimą sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje, teismas būtų sprendęs klausimą dėl prašomų sumų priteisimo. Tik priteisus skolą iš buvusių sutuoktinių ir jiems geruoju nevykdant sprendimo, apeliantas turėtų teisę reikalauti priverstinio skolos išieškojimo išsiimandamas vykdomąjį raštą. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius tokio savarankiško reikalavimo nereiškė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis turėtų būti pateikiamas antstoliui tik kartu su VSDFV išduotu vykdytinu dokumentu kaip jo priedas, nes vienu iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktu (9 p) yra nustatytas pareiškėjų prievolės kreditoriui VSDFV pobūdis, kuris reikšmingas antstoliui atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Tačiau pirmiau minėto teismo sprendimo pagrindu vykdomasis raštas kreditoriui negali būti išduotas, nes jo naudai skola iš pareiškėjų nepriteista.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas be pagrindo atmetė suinteresuoto asmens prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateiktą klausimą priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.