Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. V. R., jo atstovui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. sausio 30 d. per televizijos kanalo LNK rodomą laidą „24 valandos“, t. y. per visuomenės informavimo priemonę, paskleidė apie nukentėjusįjį A. V. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo, teigdamas, kad srutos iš prie A. V. R. ūkinio pastato Juodelių kaime, Kalvarijos saviv., esančios mėšlo krūvos bėga į Rudaukos ežerą ir taip jį teršia, kad A. V. R. srutų neišveža.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015 ). Šmeižimas yra tyčinis veikimas-asmuo, skleidžiantis informaciją apie žmogų, suvokia, kad informacija, kurią jis viešai pateikia, yra neteisinga, be to, nemaloni nukentėjusiajam, dėl jos jis pasijus pažemintas, sugniuždytas, ir nori tokią informaciją skleisti. Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes - neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį - ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015 ir kt.).

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino paaiškindamas, kad jis į LNK televizijos laidą „24 valandos“ kreipėsi norėdamas, kad šie nustatytų, ar srutos iš A. V. R. mėšlo rietuvės teka į Rudaukos ežerą, kurio bendrasavininkas jis yra, ir jį teršia, kadangi ežere žūsta žuvys, jaučiasi mėšlo kvapas. Tačiau teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto įrašo turinyje esantys duomenys patvirtina kitokias aplinkybes. Jau laidos pranešėjas pradžioje nurodo, kad „ Alvydas paskambino ir pasiskundė, kad kitas savininkas Antanas šalia ežero krauna mėšlą iš savo tvarto, o tekančios srutos nuodija žuvis“, taigi jau laidos kūrėjams buvo perduota informacija apie ežero taršą srutomis, o ne prašoma ištirti ežero taršos židinį ar patikrinti, kaip A. V. R. tvarko ūkyje mėšlą. Laidoje, jau būnant vietoje, A. K. pasakė, „na mėšlas, va sniegas, visas tirpsta, viskas ir eina į ežerą, tai kur tas sniegas dėsis“, taip pat po to, kai jau buvo parodytas srutų kaupimo šulinys, kad srutos iš šulinio nebėga, šulinys nėra pilnas, parodytas mėšlo krūvos įrengimas, A. K. vis tiek pasakęs, kad „viskas žemyn važiuoja, sniegas tirpsta“, taip pat teigė, kad srutų V. A. R. neveža. Taigi, A. K. tokiais pasakymais, net ir vietoje prie A. V. R. ūkyje esančios mėšlo rietuvės ir srutų surinkimo vietos, netgi pats pamatęs, kad srutos nebėga, ne išsakė ketinimą patikrinti, kaip tvarkomas mėšlas ar savo nuomonę, o pateikė savo pasakymus kaip faktus apie V.A. R. veiksmus–netinkamą srutų tvarkymą ir jų tekėjimą į ežerą bei ežero teršimą , tai negali būti vertinama ir sąžiningu klydimu dėl savo teikiamos informacijos. Kad ši informacija neatitinka tikrovės, patvirtino ne tik laidos „24 valandos“ vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės apie mėšlo rietuvės bei srutų surinktuvo įrengimą, bet ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros duomenys, patvirtinantys, jog R. ūkyje mėšlas ir srutos tvarkomos nepažeidžiant reikalavimų. Liudytojai S. K., G. K., Z. L. patvirtino tik tai, kad matę Rudaukos ežere uždususių žuvų, tačiau kad jos tikrai užduso nuo taršos iš A. V. R. ūkyje tvarkomo mėšlo, negali patvirtinti. Šie liudytojai, aiškindami, kad srutos bėga į ežerą, parodė, kad nematė ir nežino, kaip A. V. R. tvarko mėšlą. Sprendžiant dėl kaltinamojo A. K. veikos subjektyviosios pusės- tiesioginės tyčios buvimo, vertinama ir visuma kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių, priemonė, kuri buvo pasirinkta informacijos paskleidimui, kaltinamojo jau atliktų veiksmų aiškinantis dėl mėšlo ir srutų tvarkymo visuma dar prieš laidos filmavimą. Neabejotinai tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad tarp jų yra gana ilgą laiką besitęsianti konfliktinė situacija, susijusi ir su bendrosios nuosavybės teise valdomu Rudaukos ežeru. Iš paties kaltinamojo parodymų, bylos dokumentų seka, jog jis jau prieš televizijos laidos filmavimą ne kartą buvo kreipęsis į aplinkos apsaugos specialistus dėl galimo ežero teršimo, netinkamo mėšlo tvarkymo R. ūkyje, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros pareigūnas Ž. M. 2016 m. jam žodžiu paaiškino, kad pažeidimų nenustatyta. Net ir žinodamas tokią specialistų išvadą, A. K. kreipėsi ne į aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo klausimus sprendžiančias institucijas, o į populiarią, plačiai matomą televizijos laidą, kuri tik paviešina informaciją, tačiau jokių sprendimų nepriima. Toks kreipimasis į televizijos laidą negali būti prilyginamas sąžiningam asmens kreipimuisi į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimui apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus, kas teismų praktikoje nelaikomas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu BK 154 straipsnio taikymo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015). Paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos turinys A. V. R. apibūdina kaip aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikantį, netinkamai ūkininkaujantį, aplinką teršiantį, darantį žalą gamtai asmenį, kas turi neigiamos įtakos teigiamai nuomonei apie asmenį, asmens gerą vardą, neabejotinai niekina, žeminą jį, gali pakirsti pasitikėjimą juo. Iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad po laidos pažįstami iš įvairių Lietuvos vietų domėjosi šia situacija, jam reikėjo aiškintis. Pasirinktas informacijos skleidimo būdas- per populiarią, daugeliui su konfliktu nesusijusių asmenų matomą ir žiūrimą televizijos laidą, rodo, kad kaltinamasis skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokė, kad ši viešai paskleista tikrovės neatitinkanti informacija bus nemaloni nukentėjusiajam, dėl jos jis pasijus pažemintas, sugniuždytas, ir norėjo tokią informaciją skleisti. BK 11 str. nusikaltimą apibūdina kaip pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto nusikaltimo apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų pripažinta nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga. Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvoje egzistuojančioje teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-616-498-2014). Vertinant teismo nustatytus kaip įrodytus A. K. veiksmus (paskleista per populiarią masinę informavimo priemonę- televiziją, filmuojant kaltinamojo iniciatyva nukentėjusįjį, jo sodybą,-tikrovės neatitinkanti informacija apie daromus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus ir žalą gamtai), teismas sprendžia, kad jo padaryti veiksmai yra tokio pavojingumo, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu ir taikyti kraštutinę asmens privatus gyvenimo gynimo nuo nepagrįsto, perdėto, užgaulaus puolimo priemonę- baudžiamąją atsakomybę.

Kadangi šiuos veiksmus A. K. atliko per visuomenės informavimo priemonę, kaltinamojo A. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. K. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas gerai. Įvertinus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą žymiai mažesnę negu vidurkis baudą, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją dėl baudos dydžio ribų ( BK 3 str. 3 d. ).

Nukentėjusysis V. A. R. paršo priteisti iš kaltinamojo A. K. 2000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad A. K. tyčiniais kaltais veiksmais padarė jam žalą-dėl A. K. išsakytų šmeižikiškų prasimanymų, kurie buvo išsakyti viešai, pasinaudojant televizija, patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką negalėjo ramiai miegoti, dirbti. patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, patyrė nepatogumus- turėjo kreiptis į Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūros pareigūnus, aiškintis pažįstamiems žmonėms, mačiusiems šią viešai transliuojamą laidą. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str.2d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 109 str.). CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Teismas sprendė, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą. Šia nusikalstama veika, viešai per televizijos laidą buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusįjį, jis bei jo sodyba buvo nufilmuoti ir parodyti, dėl to nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumus prieš kitus asmenis, mačiusius laidą ir norinčius apie tai pasiaiškinti, neabejotinai tai neigiamai atsiliepė ir jo sveikatos būklei. Tačiau nukentėjusiajam jau iki šios nusikalstamos veikos buvo konstatuotas sunkus susirgimas ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytas sveikatos pablogėjimas tiesiogiai susijęs su kaltinamojo neteisėta veika. Jokių duomenų, kad būtų ypatingai pablogėjusi nukentėjusiojo reputacija ar tai būtų turėję neigiamos įtakos kitose socialinio gyvenimo srityse, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra aiškiai neadekvati (per didelė) padarytai neturtinei žalai kompensuoti, todėl ieškinys mažintinas. Teismas sprendžia, kad neturtinę žalą atitinka 500 eurų suma.

Nukentėjusysis prašo priteisti išlaidų jo atstovo (advokato) pagalbai apmokėti atlyginimą. Iš pateiktų teismui išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad šios išlaidos sudaro 500 eurų (b. l. 4, 34). Iš bylos duomenų seka, kad atstovas teikė pagalbą ruošdamas skundą kartu su ieškiniu juos pateikiant privataus kaltinimo tvarka teismui, dalyvavo bylos nagrinėjime teisme. Teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka atstovo atlikto darbo apimtį, jos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo ( BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1129,80 ( vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 80 centų ) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, nuosprendis dėl baudos išieškojimo bus perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui.

Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo A. V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. V. R. iš kaltinamojo A. K. 500 (penkis) šimtus eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 500 (penkis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.