- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- A2-163-647/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03415-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Sandrai Vinciūnienei, T. R.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė, Valdas Bliujus
- Kategorijos
- 3.2.3.1Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
suinteresuotiems asmenims notarei Sandrai Vinciūnienei, T. R., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. R. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014. Nurodė, kad 2014-01-23 Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014, kuria pratęsė T. R. terminą palikimui priimti po jos tėvo R. R. mirties, bei atnaujino terminą įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, pagal kurį R. R. paveldėjo po V. R. mirties ir įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r. sav., Sužionių sen., Pakryžės k., Nemenčios g. 15. Ši byla buvo nagrinėjama neįtraukus pareiškėjos į bylą suinteresuotu asmeniu. Apie tai, kad minėta nutartis priimta ir T. R. yra buto, kuriame pareiškėja gyvena, savininkė, sužinojo tik 2015-07-23, kai pareiškėjos advokatą apie tai informavo elektroniniu paštu notarė S. V., atsiuntusi nutartį. Todėl prašymas atnaujinti procesą pateikiamas nepraleidus 3 mėnesių senaties termino. Prašymas pateikiamas remiantis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi, teismas, priimdamas minėtą nutartį, nusprendė, jog ne pareiškėja, o T. R. priėmė palikimą po R. R. mirties. Ji 2014 metais kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, kad priėmė palikimą po savo tėvo V. R. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą (civilinės bylos Nr. 2-1416-855/2014), tačiau gavus duomenis iš VĮ Registrų centras, kad V. R. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, buvo pateiktas prašymas pareiškimą palikti nenagrinėtą. Galų gale, 2015-07-23 gavus iš notarės S. V. elektroniniu paštu jau minėtą nutartį, tapo aišku, kad T. R. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo. Tačiau teismui nenurodė, kad pareiškėja nuo pat 1993 metų jau yra faktiškai priėmusi palikimą, pradėjusi jį valdyti. Todėl R. R. palikimo ir nepriėmė, dėl ko ir T. R. neturėjo teisės priimti palikimo, o būtent buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., Sužionių sen., Pakryžės k., (duomenys neskelbtini). Teismas priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014, nusprendė dėl pareiškėjos (neįtraukto į bylą asmens) materialiųjų teisių, taip pažeidžiant pareiškėjos teises, o būtent priimti palikimą po savo tėvo mirties (b. l. 3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė S. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė po R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000 m. rugsėjo 9 d. mirties, palikimą, atnaujinus terminą pagal 2014 m. sausio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, priėmė pirmos eilės įpėdinė T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Vilniaus rajono 5-ajam notarų biurui, registro Nr. 402, paveldėjimo byla Nr. 17/2014. 2014 m. balandžio 29 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas reg. Nr. 1049 į butą, kuris R. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 1994 m. rugpjūčio mėn. 29 d. Vilniaus r. notaro biuro notarės L. Š. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą reg. Nr. 15564. T. R. paveldėjo savo tėvo butą, kuris jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. P. V. R. yra ketvirtos eilės įpėdinė ir paveldėti R. R. turtą galėtų tik nesant aukštesnės eilės įpėdinių arba jiems atsisakius, ar nepriėmus palikimo (b. l. 16).
Suinteresuotas asmuo T. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo atmesti. Nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka. Yra tos nuomonės, jog civilinis procesas, užbaigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjos nurodytu pagrindu negali būti atnaujintas, o išnagrinėtoji byla tuo pačiu negali būti dar kartą peržiūrima. Analizuojant pareiškėjos V. R. pareiškimo turinį matyti, kad remdamasi aplinkybe, jog nebuvo įtraukta į procesą, ji siekia atnaujinti šios bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad buvo pažeistos jos kaip įstatyminės V. R. (jos tėvas) įpėdinės teises, t. y. teisės priimti po jos tėvo V. R. mirties atsiradusį palikimą. Su tokia T. R. pozicija nesutinka ir pareiškia, kad, ji yra nepagrįsta nei faktiniu, nei teisiniu aspektais, todėl esant šioms aplinkybėms, laikytina akivaizdžiai ydinga, dėl ko atmestina. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas palikimo, atsiradusio po V. R. mirties priėmimo klausimas, T. R. neįrodinėjo savo ar savo tėvo R. R. teisių į šio asmens palikimo priėmimą, paveldėjimo po V. R. mirties klausimas apskritai šioje byloje sprendžiamas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos V. R. tėvas V. R. 1993-07-15 buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį butą, Pakryžės k., Siužonių apyl., Vilniaus r. bei kitą jame nurodytą turtą, po savo mirties paliko savo sūnui R. R.. Todėl V. R. mirus, testamentiniam įpėdiniui R. R. 1994-08-29 Vilniaus notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į jam po tėvo V. R. mirties likusį turtą. Taigi, iš čia yra aišku, kad pareiškėjos V. R., kaip įstatyminės įpėdinės, pretenzijos yra teisiškai nepagrįstos, kadangi remiantis įstatymu, palikimą priėmus testamentiniam įpėdiniui, nebelieka to turto, į kurį būtų galimas paveldėjimas pagal įstatymą. Taigi, esant situacijai, kai paveldimas turtas po palikėjo mirties buvo priimtas testamentiniam įpėdiniui kreipusis į notarų biurą bei gavus paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, pagrįstai teigtina, jog klausimas dėl paveldėjimo yra galutinai išspręstas. Dėl šios priežasties pareiškėjos siekis kreiptis į teismą įrodinėjant, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą, į kurį kitam asmeniui, buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, teisiniu požiūriu laikytinas prieštaraujančiu galiojančiam paveldėjimo teisės reguliavimui, todėl negali būti laikomas teisėtu pagrindu atnaujinti jau išnagrinėtą civiline bylą. Pažymėtina, kad įvertinus pareiškėjos V. R. teisinį subjektiškumą (t. y. situaciją, susidariusią po to, kai testamentinis įpėdinis R. R. priėmė V. R. palikimą notariniu būdu, dėl ko pareiškėjos teisės šio palikimo atžvilgiu pasibaigė), pastaroji negali būti laikoma asmeniu, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, susijęs su vėlesniu to turto padėties pasikeitimu. Kitaip tariant, asmeniui neturinčiam teisinio subjektiškumo šio turto atžvilgiu, teismų sprendimai, kuriuose toliau buvo sprendžiami su šiuo turtu susiję klausiniai, jo teisių niekaip nevaržo ir neįtakoja, t. y. jo teisių apimties sprendimai nekeičia. Todėl iš čia yra aišku, kad esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos V. R. pareiškimo teiginiai, jog ji, kaip mirusiojo V. R. įstatyminė įpėdinė, po jo mirties priėmusi turtą faktiniu valdymu, privalėjo būti įtraukta į 2014-01-23 išnagrinėtos bylos procesą, yra teisiškai nepagrįsti.
Be to, Vilniaus rajono teisme yra iškelta c. b. Nr. 2-2492-494/2015 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovei V. R. (šioje byloje – pareiškėjai) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (buto), kuri, pareiškėjai pareiškus prašymą dėl proceso atnaujinimo, šiuo metu yra sustabdyta. Šioje byloje teikdama ieškinį T. R. nurodė esanti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Pakryžės k., Siužonių sen., Vilniaus r. sav., savininkė bei kartu su ieškiniu pateikė šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. V. R. atsiliepime į ieškinį, parengtame 2015-05-29, nurodė, kad procesiniai dokumentai yra gauti 2015-05-13. Taigi iš šio dokumento turinio matyti, kad V. R. aplinkybę, apie tai, jog buto, kuriame ji gyvenanti, savininkė yra ieškovė T. R., ji sužinojo ne vėliau, nei gavo pastarosios ieškinį su priedais. Taigi, būtent ši data – 2015-05-13 remiantis (duomenys neskelbtini) str. laikytina sužinojimo apie galimai V. R. pažeistą teisę momentu ir būtent nuo šios datos skaičiuotinas įstatymo nustatytasis trijų mėnesių terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo pateikti. Pareiškėjos V. R. prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos reikalavimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje tenkinimui, todėl šis reikalavimas, kaip neatitinkantis galiojančio teisinio reguliavimo, atmestinas (b. l. 20-23).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad palaiko prašyme išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjos atstovas advokatas V. B. nurodė, kad pareiškėja į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta nebuvo, nors T. R. puikiai žinojo, jog bute gyvena ir mokesčius moka pareiškėja. Po V. R. mirties pareiškėja iš karto priėmė palikimą pradėjusi butą valdyti. T. R. kreipėsi dėl terminų atnaujinimo praėjus labai ilgam laiko tarpui. Atnaujinus procesą pareiškėja turėtų būti įtraukta į bylą. Prašo procesą byloje atnaujinti. Pareiškėja turtą valdė ir po R. R. mirties. Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. R. nurodė, kad pareiškėja yra jos teta. Į notarą nesikreipė, nes nebuvo pilnametė. Jos tėvas R. R. po V. R. mirties palikimą priėmė, turi pažymą.
Suinteresuoto asmens T. R. atstovė advokatė J. U. nurodė, jog su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Pareiškėja prašyme nurodo, kad yra priėmusi palikimą po savo tėvo mirties faktiniu valdymu. Šiuo atveju klausimas negali būti sprendžiamas, kadangi palikimas jau yra priimtas notarine tvarka, t. y. per tris mėnesius R. R. kreipėsi turėdamas testamentą. Turtas buvo paliktas būtent jam, ne kitiems vaikams. R. R. realizavo visas savo teises į paveldėtą turtą, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Bylos atnaujinimas nėra prasmingas, jis nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Be to, prašymas yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytus terminus.
Suinteresuotas asmuo notarė S. V. prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog paveldėjimo byloje yra paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarės 1994 metais. Tai reiškia, kad R. R. priėmė savo tėvo V. R. palikimą pagal testamentą 1994 metais. Palikimas buvo priimtas, prasmės bylą nagrinėti toliau nėra. Pažymėjo, kad valdymas taip pat galimas ir kito įpėdinio naudai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014, kuri įsiteisėjo 2014-01-31, nutarė pratęsti T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jos tėvo R. R. (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-09-09, mirties, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ir atnaujinti T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. išduotą 1994-08-29 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. 1-5564, pagal kurį R. R. (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2000-09-09, paveldėjo po V. R. (V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 1993-08-06) mirties ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r., Sužionių sen., Pakryžės k., (duomenys neskelbtini).
P. V. R. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad teismas priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014, nusprendė dėl pareiškėjos (neįtraukto į bylą asmens) materialiųjų teisių, taip pažeidžiant pareiškėjos teises, o būtent priimti palikimą po savo tėvo mirties. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai nurodė, kad pareiškėja turtą valdė po R. R. mirties.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2011). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-42/2010).
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, tam, kad asmuo galėtų atnaujinti procesą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalies 7 punktą turi būti tenkinamos dvi sąlygos: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ir teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
Kaip matyti iš 2014 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 teismas sprendė dėl T. R. teisių ir pareigų pratęsdamas terminą palikimui priimti po jos tėvo R. R. mirties bei atnaujindamas terminą įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo tarpu pareiškėja nurodo, kad butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r., Sužionių sen., Pakryžės k., (duomenys neskelbtini), ji faktiškai valdė, palikimą yra priėmusi pradėjusi jį valdyti, dėl ko T. R. neturėjo teisės priimti palikimo, t. y. nagrinėtoje byloje buvo spręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių, nors ji į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta nebuvo.
Nustatyta, kad po V. R. (V. R.) mirties 1993-08-06 jo turtą pagal testamentą paveldėjo mirusiojo sūnus R. R.. 1994-08-29 paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 28) yra išduotas pagal testamentą. Duomenų, kad testamentas yra negaliojantis ar nuginčytas nėra. Atmestini pareiškėjos teiginiai, kad ji nuo pat 1993 metų jau yra faktiškai priėmusi palikimą, pradėjusi jį valdyti, kadangi kaip matyti iš pateiktų duomenų, testatoriaus V. R. valia paveldėjimo teisės neteko visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, tarp jų ir pareiškėja. 2014 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 T. R. pratęstas terminas palikimui priimti po jos tėvo R. R. mirties. Suinteresuotas asmuo T. R. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis. Tuo tarpu palikėjo broliai ir seserys (šiuo atveju pareiškėja yra mirusiojo R. R. sesuo), proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra ketvirtos eilės įpėdiniai, kurie paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.). Duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo anksčiau už T. R. byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas nemano, kad įvertinus V. R. pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nutartimi nustatytos teisės ir pareigos.
Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009).
Kaip matyti iš pareiškimo, pareiškėja nurodo, kad tik 2015-07-23 sužinojo, jog T. R. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo, tačiau dar 2015-05-29 atsiliepime į T. R. ieškinį nurodyta, jog ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji yra buto savininkė, be to samprotaujama apie tai, kad ieškovė turėjo kreiptis į teismą tam, kad įformintų paveldėjimą savo vardu etc. (b. l. 29-30). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, į pareiškėjos gyvenimišką patirtį, laikytina, kad apie savo teisių pažeidimą pareiškėja objektyviai turėjo žinoti ir žinojo dar 2015 m. gegužės mėnesį, t. y. 2015-05-13 gavusi ieškovės procesinius dokumentus, todėl 2015-10-20 prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, šiuo atveju nenustatyta.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėja yra praleidusi (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, o duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių nėra, prašymas atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, nes nenustatyta, kad įsiteisėjusi teismo nutartis pažeidžia įstatymų saugomas pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) – 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas
nutarė:
P. V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.