- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-11
- Bylos Nr.
- e2-1128-367/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00111-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Vilmantas Ančiukaitis, Aušra Petkevičiūtė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės R. M. priteisti 2000 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jis su atsakove susitarė, jog ji parduos jam namą, esantį (duomenys neskelbtini). Savo valią ir ketinimus abi šalys įtvirtino 2022 m. gegužės 30 d. sudarydami rankpinigių sutartį. Šios sutarties pagrindu ieškovo pusbrolis E. K. už ieškovą į atsakovės banko sąskaitą 2022 m. gegužės 30 d. pervedė 1000 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. taip pat 1000 Eur. Tačiau kaip buvo sutarta, pagrindinė minėto nekilnojamojo turto – namo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Ji be jokios objektyvios ir pateisinamos priežasties nesudarė pirkimo – pardavimo sutarties ir iki šiol negrąžina atsakovui jo sumokėtų 2000 Eur.
1.2. Ieškovas grįsdamas savo reikalavimą nurodė, jog su atsakove sudaryta sutartis, kuri buvo pavadinta rankpinigių sutartimi, neatitinka rankpinigių sutartims keliamų reikalavimų, nes nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis, todėl ieškovo sumokėti 2000 Eur negali būti laikomi kaip rankpinigiai. Rankpinigiais yra laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis. Rankpinigiai perduodami sutarties sudarymui įrodyti, t. y. patvirtina pagrindinės sutarties sudarymo faktą. Tačiau kaip minėta, tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl ši sutartis negali vadintis rankpinigių sutartimi. 2022 m. gegužės 30 d. sutartis turėtų būti traktuojama kaip avanso sutartis. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita. Jis vykdo atsiskaitymo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo pareiga, t. y. sudaroma galutinė pirkimo-pardavimo sutartis. Jeigu ateityje galutinė sutartis nesudaroma, tai mokėjimo prievolė neatsiranda. Kadangi šiuo atveju galutinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ji privalo grąžinti ieškovui sumokėtą 2000 Eur avansą.
1.3. Teismo posėdžio metu ieškovas R. K. paaiškino, jog 2022 m. gegužės viduryje būdamas (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant jo pusbroliui E. K., su atsakove bei jos sugyventiniu, tarėsi dėl sodybos (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Buvo sutarta sodybos kaina 10000 Eur. Sodybą tuomet apžiūrėjo ir jos nuotraukas jam atsiuntė pusbrolis E. K.. Tariantis dėl sodybos iš atsakovės įsigijimo, buvo vienintelė sąlyga, kad atsakovė turi iki rugpjūčio 8-9 dienos (iki tada kuomet ieškovas grįš iš (duomenys neskelbtini) atostogoms) sutvarkyti visus dokumentus pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymui. Gegužės pabaigoje atsakovei buvo pervestas 2000 Eur avansas. Ieškovas rugpjūčio 1 d. grįžęs trumpų atostogų į Lietuvą, kartu su pusbroliu tik iš išorės apžiūrėjo perkamą sodybą, nes turėjęs atvažiuoti ir į namo vidų įleisti atsakovės sugyventinis taip ir nepasirodė. Ieškovui grįžus į Lietuvą atsakovė dar nebuvo pradėjusi tvarkyti dokumentų ir tik sužinojusi, kad jis grįžo, pradėjo kažką tvarkyti. Jis visus savo duomenis atsakovei buvo davęs. Atsakovė iš pradžių nurodė, jog nuvežė dokumentus pas notarę į Rietavą, nes notarės Šilalėje užsiėmusios. Po avanso atsakovei pervedimo, ji turėjo du mėnesius parengti dokumentus pagrindinės sutarties sudarymui. Jis prašė atsakovės notarės kontaktų, tačiau atsakovė nurodė, jog notarė pati su juo susisieks. Po to atsakovė teigė turinti notarės vizitinę kortelę, tačiau jos reikia eiti ieškoti, tai pažadėjo atsiųsti vakare. Bet iš atsakovės jis nesulaukė jokių notarės duomenų. Jis bandė telefonu susisiekti su atsakove, bet pastaroji telefonu nebeatsiliepė. Jo niekas neinformavo, jog pas notarę reikia nuvykti rugpjūčio 10 d. Tuomet jis nuvyko pas atsakovę į namus. Atsakovė pasakė jam dar palaukti, tačiau jis nurodė, jog jei ji nespėja sutvarkyti dokumentų iki jo išvykimo (rugpjūčio 8 d.) tegu grąžina jam avansą. Nuo to laiko nei atsakovė, nei jos sugyventinis jam nebeatsiliepė, o ne vieną kartą atvykus pas juos į namus niekas durų neatidarydavo, nors automobilis kieme stovėdavo ir iš namo girdėdavosi triukšmas. Jis dar pusbrolio paprašė, kad šis nuvyktų pas atsakovę, tačiau atsakovės sugyventinis pusbroliui pasakė, jog pinigų ieškovui negrąžins. Po to į Lietuvą jis grįžo jau tik 2023 metų sausio mėnesį ir nuvyko tiesiai pas advokatą. Taigi sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė laiku, kaip buvo sutarta, neparuošė dokumentų. Negana to, atsakovės sugyventinio brolis jam skambino, jį iškoneveikė ir grasino. Taigi po to jis tikrai nebenori pirkti namo, nes gali rasti tik pelenus. Taip pat ieškovas teismui paaiškino, jog tikrai atsakovei nekėlė jokios sąlygos dėl atsakovės sugyventiniui priklausančios žemės jam pardavimo. Kalba buvo apie tai, jog po metų ar dviejų galbūt jis galėsiąs pirmumo teises nusipirkti ir atsakovės sugyventinio žemę. Ieškovas taip pat tvirtino, jog jokių pretenzijų dėl kelio vedančio į sodybą jis neturėjo.
1.4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vilmantas Ančiukaitis nurodė, jog šiuo atveju buvo pažeista avanso sutartis. Sandoris neįvyko dėl atsakovės kaltės. Ieškovas pervedė atsakovei avansą, kuris įrodo, jog buvo ieškovo noras sudaryti sandorį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Atsakovė nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės mėnesio ieškovas bendravo tiesiogiai ir per giminaitį E. K. su ja ir jos draugu (sugyventiniu) A. L. dėl namo ir pagalbinių pastatų su namų valda, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo ieškovui. Pasiūlymas parduoti namą buvo pateiktas iš ieškovo pusės per E. K.. A. L. siuntė ieškovo giminaičiui E. K. namo išplanavimo, namo dokumentus žinutėmis. Ji ir A. L. ne kartą su ieškovu bendravo telefonu, ieškovas išreiškė norą pirkti namą, taip pat buvo susitikę su ieškovu 2022 m. gegužės-birželio mėnesiais. Tuo metu ieškovą tenkino namo būklė, teigė, kad jam tuo metu svarbiausia įsigyti bet kokį namą. Buvo sutarta dėl namo kainos. 2022 m. gegužės 30 d. sudaryta rankpinigių sutartis. Jai buvo pervesta 2000 Eur. Kad sudarytų pagrindinę sutartį - namo pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė užsiregistravo Plungės rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. D.. Atsakovė paliko namo dokumentus notarei, kad ši galėtų pasiruošti pirkimo-pardavimo sutarties įforminimui. Taigi ji atliko visus reikalingus veiksmus įforminti namo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo nenoro. Ji niekada neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties. Ji negyvena name, kurį norėjo parduoti, todėl sandorio nesudarymas, jai nebūtų naudingas. Ji nieko nenuslėpė ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo derėjosi sąžiningai. Tuo tarpu ieškovas nesąžiningai derėjosi dėl pagrindinės namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovei iškėlė naują sąlygą. Jis 2022 m. liepos mėnesį pareiškė, kad nepirks namo, jeigu jos draugas A. L. kartu su namu neparduos jam priklausančio 2.1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau jos draugas nesutiko parduoti savo sklypo, nes dėl to nesitarė ir niekada nenorėjo sklypo parduoti. Likus maždaug savaitei iki 2022 m, rugpjūčio 10 d. ieškovas pareiškė atsakovei, kad namo nepirks, nes kelias privažiuoti prie namo yra prastas ir jam daug kainuos jį remontuoti. Galiausiai pats ieškovas nepateikė duomenų notarei apie save ir atsisakė sudaryti pagrindinę namo pirkimo-pardavimo sutartį.
2.2. Atsakovė nurodė, kad sutartyje buvo aptartas ne tik avanso sumokėjimas, bet ir pagrindinės namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygos. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys joje susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo - namo pirkimo- pardavimo sutarties ir numatė netesybas. Rankpinigių sutartis iš tikro atlieka organizacinę funkciją - sudaryti pagrindinę sutartį, joje aptartomis sąlygomis. Taigi rankpinigių sutartis atlieka preliminarios sutarties funkciją. Atsakovė sutinka, kad jai pervesti pinigai laikytini ne rankpinigiais, o avansu. Ji ir ieškovas susitarė ir suprato pervedamų sumų t. y. 2000 Eur paskirtį – netesybos. Sutarties 2 straipsnio 1 punkte numatyta: „Jeigu pardavėjas dėl Pirkėjo kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, Pirkėjo sumokėti Rankpinigiai lieka Pardavėjui.“ Todėl Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad sumokėta 2000 Eur suma pripažįstama dalies kainos sumokėjimu (avansu), kuris grąžinamas, jeigu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Avansas, jeigu yra susitarimas, atlieka netesybų funkciją. Taigi, atsakovė teisėtai pasiliko jai sumokėtą avansą, nes ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę namo pirkimo- pardavimo sutartį.
2.3. Teismo posėdžio metu atsakovė R. M. paaiškino, kad su sugyventiniu nusprendę parduoti sodybą jokių skelbimų nedėjo. E. K., kuris yra jų kaimynas, pasiūlė savo pusbroliui R. K. pirkti jų parduodamą sodybą. Sutarė 10000 Eur kainą. Bendravo telefonu. Tuomet jos sugyventinis A. L. su E. K. buvo nuvykę apžiūrėti sodybos. Viskas tiko. Buvo pasirašyta rankpinigių sutartis, tačiau ji sutarties kopijos negavo. Birželio pabaigoje ar liepos pradžioje nuvežusi dokumentus notarei, ji pranešė ieškovui, kad dokumentai yra pas notarę Plungėje, todėl reikia jo duomenų ir jis rugpjūčio 10 d. turi nuvažiuoti pas notarę pasirašyti galutinę sutartį, tačiau ieškovas savo duomenų nepateikė, pas notarę nenuvyko. Apie notarę su ieškovu kalbėjo keletą kartų. Pasirinko notarę dirbančią Plungėje, nes Šilalėje viena notarė buvo užsiėmusi, kita atostogavo. Rugpjūčio mėnesį grįžus ieškovui ji nunešė ieškovui lapelį, kurį buvo surašiusi notarė, tačiau jis neėmė ir pasakė, jog jam dar reikia pagalvoti. Paskui atvažiavo antrą kartą ir pasakė, kad atsisako pirkti namą, tačiau jei už tą pačią kainą jos sugyventinis parduotų jam žemę, esančią aplink sodybą, tuomet pirktų. Minėjo, kad blogas kelias į sodybą. Apie pinigų grąžinimą kalbos nebuvo. Rugpjūčio 8-9 d. ieškovas pasakė, kad sodybos nebepirks. Tuomet ji informavo notarę, kad sodybos nebeperka. Atsakovė aiškino, jog visad atsiliepdavo į skambučius. Priešingai, ieškovas neatsiliepdavo, jis nenorėjo bendrauti. Ji nežino kodėl jai negalėjo ieškovas prisiskambinti. Nurodė, jog ji telefono numerį pasikeitė liepą ar rugpjūtį, tačiau teigė, jog ieškovas turėjo jos naują numerį. Atsakovė aiškino nieko nežinanti apie grasinimus ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė buvo sutarę dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo. Dėl turto, kurį atsakovė ketino parduoti, o ieškovas pirkti, byloje ginčo nėra, tai yra nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šalys 2022 m. gegužės 30 d. pasirašė Rankpinigių sutartį. Nėra byloje ginčo ir dėl 2000 Eur sumos sumokėjimo, kurią ieškovo pusbrolis E. K. sumokėjo atsakovei dviem bankiniais pavedimais: 2022 m. gegužės 30 d. atsakovei pervesta 1000 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. – 1000 Eur.
Dėl sutarties kvalifikavimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių
4. Ginčas byloje kyla dėl tarp šalių pasirašytos sutarties kvalifikavimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo 2022 m. gegužės 30 d. pasirašytą Rankpinigių sutartį laikyti avanso sutartimi ir iš atsakovės priteisti 2000 Eur sumą, kurią sumokėjo kaip avansą. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais tvirtina sudariusi preliminarią gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais ir žemės sklypu sutartį ir pagal ją gavusi 2000 Eur avansą, kuris ieškovui negrąžintinas, nes dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.
5. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti ieškovo atsakovei sumokėtų pinigų paskirtį ir reikšmę, taip pat išsiaiškinti tikrąją šalių valią pasirašant 2022 m. gegužės 30 d. Rankpinigių sutartį.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį pirmenybė teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (sutarties sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.
8. Nagrinėjamu atveju šalys 2022 m. gegužės 30 d. sudarė Rankpinigių sutartį. Sutartyje numatyta, kad šalys pasirašydamos sutartį patvirtina, kad yra sudariusios pardavėjai R. M. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis). Taip pat nurodoma, jog siekdamas užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą, pirkėjas R. K. pagal Pagrindinę sutartį jo mokėtinų sumų sąskaita sumoka pardavėjai 2000 Eur sumą (toliau – Rankpinigiai). Sutarties 2 straipsnyje nurodytos Pagrindinės sutarties neįvykdymo pasekmės: jeigu pardavėja dėl pirkėjo kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, pirkėjo sumokėti Rankpinigiai lieka pardavėjui (1 punktas); jeigu pirkėjas dėl pardavėjos kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, pardavėja privalo sumokėti pirkėjui dvigubą Rankpinigių sumą (2 punktas).
9. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas ir kitas 2022 m. gegužės 30 d. sutarties sąlygas, daro išvadą, jog sutartis yra ydinga, ruošta pagal šabloną ir neatitinka tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios). Norint nustatyti tikruosius šalių ketinimus pasirašant sutartį, svarbu išsiaiškinti kaip šalys sutarties pasirašymo metu ją suprato. Akivaizdu, jog atsakovės tikslas buvo parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kaip nurodė ieškovas, jis iš savo pusbrolio E. K. sužinojo, jog pastarojo kaimynai, t. y. ieškovė su sugyventiniu, ketina parduoti sodybą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojas E. K.. Jis paaiškino, jog sužinojęs, kad kaimynė ieškovė pardavinėja sodybą, apie jos ketinimus pranešė (duomenys neskelbtini) esančiam pusbroliui R. K., o pastarasis nutarė įsigyti parduodamą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas taip pat nurodė, jog sutarė su ieškove iš jos nusipirkti namą su kitais pastatais ir žeme. Taigi, abi šalys siekė to paties tikslo, t. y. atsakovė siekė parduoti jai nereikalingą nekilnojamąjį turtą, o ieškovas siekė jį įsigyti savo nuosavybėn. Iš ieškovo ieškinyje bei teismo posėdžio metu išdėstytos pozicijos darytina išvada, jog Rankpinigių sutartį jis pasirašė tam, kad užsigarantuotų, kad pirks nekilnojamąjį turtą. Aptariama sutartis jam buvo kaip pagrindas, kad tolimesni veiksmai dėl pirkimo - pardavimo turėtų būti atlikti. Nurodė, jog jis su atsakove buvo sutarę, jog pirks nekilnojamąjį turtą su sąlyga, jeigu pastaroji iki kol jis grįš į Lietuvą (rugpjūčio pradžioje) parengs visus reikalingus dokumentus pirkimo – pardavimo sandorio įforminimui pas notarą. Taip pat akivaizdu, jog atsakovė pasirašydama sutartį suprato, kad ieškovas jai sumoka pinigus ir įsipareigoja įforminti sandorį pas notarą, t. y. kad ji negali turto parduoti kitam žmogui. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog šalys nebuvo sudariusios jokios Rankpinigių sutartyje nurodomos kaip Pagrindinės – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) mokėjimo - rankpinigiai perduodami „priklausančių ... mokėjimų sąskaita“, t.y. rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis; 2) įrodomąją - rankpinigiai perduodami „sutarties sudarymui įrodyti“. Ši funkcija reiškia, kad susitarimas dėl rankpinigių yra aksesorinio pobūdžio: jei nėra pagrindinės prievolės, tai negali būti ir susitarimo dėl rankpinigių; 3) užtikrinamąją - rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties vykdymui užtikrinti. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Kasacinis teismas konstatavo, kad pinigų suma, perduodama skolininko kreditoriui pripažįstama rankpinigiais tik tada, kai šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato (ir tinkamai įformino), kokias funkcijas turi atlikti perduodama rankpinigių suma. Jei kurios nors iš funkcijų (mokėjimo, įrodomosios ar užtikrinamosios) šalys nenumatė (tinkamai neįformino), tai perduotos kreditoriui sumos negalima laikyti rankpinigiais. Taip pat pažymėjo, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų. Nagrinėjamu atveju šalys sutarė dėl rankpinigių, tačiau akivaizdu, kad nesudarius pagrindinės (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo) sutarties, atsakovei pervesti 2000 Eur nebuvo skirti pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimui. Taigi vadinamojoje Rankpinigių sutartyje pavartota rankpinigių sąvoka neatliko rankpinigiams priskirtinų privalomų įrodomosios ir užtikrinamosios funkcijų. Iš ginčijamos sutarties turinio ir šalių elgesio galima išvada, kad ieškovas už ketinamą pirkti turtą sumokėjo avansinę įmoką. Todėl šiuo atveju, 2022 m. gegužės 30 d. sutarties 2 punkte nurodytą 2000 Eur sumą teismas laiko avansu.
11. Byloje nustatyta, jog iš esmės abi ginčo šalys sutinka, jog atsakovei sumokėti 2000 Eur turi būti laikomi avansu. Tačiau pasak ieškovo, 2022 m. gegužės 30 d. sudaryta sutartis yra avanso sutartis, o tuo tarpu atsakovė tvirtina sudariusi preliminarią nekilnojamojo turto sutartį, pagal kurią gavo 2000 Eur avansą. Teismas su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka.
12. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra išplėtota. Joje konstatuojama, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tam, kad tarp šalių pasirašytas dokumentas būtų pagrįstai laikomas preliminariąja sutartimi, jis turi atitikti CK 6.165 straipsnyje įtvirtintus turinio bei formos reikalavimus, kurie yra keliami tokio tipo ikisutartiniams dokumentams. Iš preliminariosios sutarties turinio būsimą sutartį turi būti įmanoma identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).
13. Teismas, spręsdamas, ar nurodytą 2022 m. gegužės 30 d. sutartį būtų galima laikyti preliminariąja sutartimi, pažymi, jog nors tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, šalys buvo susitarusios dėl nekilnojamojo turto kainos (kuri yra esminė sutarties sąlyga), tačiau šios nuostatos aptariamoje sutartyje nėra įtvirtintos. Minėtoje sutartyje nėra nuostatų dėl šalių susitarimo ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, joje nėra nurodyti išsamūs perkamo – parduodamo turto duomenys, nėra aptartos sąlygos dėl parduodamo turto kainos, taip pat kitos būsimos pagrindinės sutarties sąlygos, nenurodytas preliminariosios sutarties sudarymo terminas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, pagrindo laikyti šalių sudarytą sutartį preliminariąja sutartimi nėra, nes ji visiškai neatitinka preliminariosios sutarties turinio ir sąlygų.
14. Teismas pritaria ieškovo pozicijai, jog šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta avanso sutartis. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos atvejus kai sandorio šalys yra sudariusios preliminarią sutartį, kurioje sutarta, kad avansas lieka pardavėjui, kaip jo nuostolių atlyginimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas konstatavo, jog šalių sudaryta sutartis nėra preliminarioji sutartis, todėl, nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, t. y. neatsiradus mokėjimo prievolei, atsakovė neįgijo reikalavimo teisės į ieškovo sumokėtą 2000 Eur avansą. Atsakovė, norėdama įgyti teisę į nuostolius dėl sutarties pažeidimo, turėtų pagrįsti neteisėtus ieškovo veiksmus.
15. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo ieškovo nesąžiningumą teigdama, jog būtent ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ir prašydama pripažinti ieškovo sumokėtą avansą kaip netesybas, o ieškovas, priešingai, įrodinėjo atsakovės nesąžiningus veiksmus nesudarant pagrindinės sutarties, prašė priteisti iš atsakovės šiai sumokėtus 2000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, jog iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kuri ginčo šalis yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Šalys nurodo skirtingas aplinkybes. Atsakovė tvirtina, jog ji dėl pagrindinės sutarties sudarymo derėjosi sąžiningai, nuo ieškovo nieko neslėpė, atliko visus reikalingus veiksmus pagrindinės sutarties sudarymui ir įforminimui. O ieškovas nesąžiningai derėjosi dėl pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. atsakovei iškėlė naują sąlygą parduoti ieškovės draugui A. L. priklausantį žemės sklypą ir nepateikė notarei duomenų apie save bei nenuvyko pas ją sutartu laiku. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad tariantis dėl turto pardavimo su atsakove, jai buvo iškelta sąlyga iki rugpjūčio pradžios sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pagrindinės sutarties sudarymui pas notarą, tačiau atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad sutartis, tuo metu, kada ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą, t. y. nuo rugpjūčio 1 iki 10 d., būtų pasirašyta.
16. Akivaizdu, jog abi šalys sutarė dėl to, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaroma pas notarą rugpjūčio pradžioje, ir kad už dokumentų pateikimą notarei atsakinga atsakovė. Tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl to, kad būtent ieškovas vengdamas sudaryti sutartį nepateikė savo duomenų notarei ir nenuvyko pas ją sutartu laiku. Ieškovas tvirtina, jog atsakovė nenurodė jam pas kokią notarę ir kada tiksliai jis turi nuvykti pasirašyti sutartį. Kartą atsakovė neva tvirtinusi, jog dokumentus nuvežė notarei į Rietavą, tačiau byloje paaiškėjo, jog dokumentai buvo pateikti Plungėje dirbančiai notarei. Aplinkybę, jog ieškovas atsakovės nurodymu vis laukė skambučio iš notarės dėl konkretaus atvykimo laiko, teisme patvirtino ir liudytojas E. K.. Be to, ieškovo teigimu, jam grįžus į Lietuvą rugpjūčio 1 d. atsakovė nustojo su juo bendrauti, į telefono skambučius nebeatsakė, o jam nuvykus į jos namus durų nebeatidarė, nors lauke stovėjo automobilis, atsakovės namie girdėjosi triukšmas. Tačiau jokių įrodymų patvirtinančių šias ieškovo nurodytas aplinkybes į bylą pateikta nebuvo. Tiesa, pati atsakovė teisme nurodė, jog liepos ar rugpjūčio mėnesį buvo pasikeitusi telefono numerį, tačiau teigė, jog ieškovas turėjo jos naująjį numerį. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ne kartą ieškovui nurodė, jog visi dokumentai yra Plungės rajono 2-ame notarų biure ir jis turįs pateikti notarei savo visus duomenis. Taip pat aiškino, jog ieškovui sakė, kad pas notarę sutarties pasirašymui reikia vykti rugpjūčio 8 d. Liudytojas A. L. teisme aiškino, jog rugpjūčio 10 d. ieškovas ir atsakovė turėjo važiuoti pas notarę į Plungę pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat tvirtino, jog jis pats ieškovui pasakė, kur ir kada reikia nuvažiuoti pasirašyti sutartį. Byloje esantys Plungės rajono 2-ojo notarų biuro raštai patvirtina faktą, jog atsakovė iš tikrųjų Plungės notarų biurui buvo pateikusi reikiamus dokumentus dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau 2023 m. balandžio 11 d. notarės rašte nurodyta, jog nežinoma ar apie sandorio sudarymą buvo pranešta pirkėjui ir nebuvo suderintas sandorio pasirašymo laikas. Taip pat nurodyta, jog pirkėjo duomenų ir kontaktų notarė neturėjo. Taigi byloje esantys Plungės rajono 2-ojo notarų biuro raštai nepatvirtina, jog buvo suderinta ir sutarta konkreti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo data. Be to, atsakovė nurodė, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai iškeldamas sąlygą parduoti ieškovės draugui A. L. priklausantį žemės sklypą, priešingu atveju jis sodybos nebepirksiąs. Liudytojas A. L. teisme teikdamas paaiškinimus nenurodė, jog būtent ieškovas reikalavo jo parduoti žemę. Tiesa, minėtas liudytojas teigė, jog E. K. jam ne kartą skambino ir prašė parduoti žemę. Ieškovas teisme patvirtino, jog su atsakove buvo kalbėta apie A. L. priklausančią žemę, tačiau kalbos buvo apie galimybę šią žemę įsigyti pirmumo teise ateityje, o ne šiuo metu.
17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų kategoriškai išvadai kurios vienos iš šalių kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo konstatuoti. Taigi nė viena iš šalių nėra visiškai atsakinga už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Konstatuotina, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta nesant bendro šalių sutarimo.
18. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog atsakovė pati teismui nurodė, jog dėl nesudarytos pagrindinės sutarties nuostolių nepatyrė, tačiau atsakovė nurodė, jog sumokėtas avansas šiuo atveju atlieka netesybų funkciją, todėl ieškovui atsisakius sudaryti sutartį atsakovė turi teisę avansą kaip netesybas pasilikti. Tačiau teismas nesutinka su tokia pozicija, kadangi iš avanso sutarties turinio negalima daryti išvados apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Pinigai pagal avanso sutartį perduodami tam tikram tikslui ir nepasiekus šio tikslo, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi šioje byloje nustačius, jo nei viena iš šalių nėra visiškai atsakinga už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis ir nustačius, jog šalių 2022 m. gegužės 30 d. pasirašytoje sutartyje, kurią jos įvardino kaip sutartį dėl rankpinigių, nėra nustatyta atsakomybė už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, konstatuotina, jog atsakovė 2000 Eur iš ieškovo gavo nepagrįstai, todėl privalo šią sumą jam grąžinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteistina 2000 Eur suma.
19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas sprendžia, kad kiti šalių argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
22. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie turėtas 1398 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 98 Eur už žyminį mokestį, 1000 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, 100 Eur už dalyvavimą 2023 m. balandžio 12d. teismo posėdyje, 100 Eur už dalyvavimą 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje ir 100 Eur už dalyvavimą 2023 m. liepos 25 d. teismo posėdyje.
23. Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. Be to, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienu atveju įvertina jų dydį, tam kad bylą pralaimėjusi šalis nebūtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies neprotingo išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Todėl šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Šiuo atveju ieškovo prašomos priteisti advokato išlaidos už ieškinio parengimą bei advokato dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau įvertinus ieškovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (jų turinį), atsižvelgus į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nebuvo sudėtinga), apimtį, specialių žinių reikalingumą (jos nebuvo reikalingos), atstovavimo laiką teisme (atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo atstovas visuose teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu), ginčijamą ieškinio sumą (tik 2000 Eur), ieškovo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų santykį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovui priteistinas išlaidas už advokato atstovavimą mažina iki 800 Eur. Pažymėtina, kad Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai yra orientacinio pobūdžio ir tik teismas nustato, koks teisingiausias bylinėjimosi išlaidų paskirstymas konkrečios bylos atžvilgiu.
25. Iš atsakovės valstybei priteistinos 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos viršija minimalią (5 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 30d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 centų) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.