Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-73-923/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-09
Bylos Nr.
AN2-73-923/2024
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00068-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Pažeidėjas
T. K.
Kategorijos
  • 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-73-923/2024Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00068-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2023 m. spalio 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas V. P. 2023 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė jam 450,00 eurų dydžio baudą bei taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 28 d. 1.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam atimta, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. spalio 17 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, T. K. šį nutarimą apskundė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydamas jį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą maksimaliai sutrumpinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. vasario 13 d. nutartimi skundą atmetė konstatavęs, kad šioje byloje išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nenustatyta.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui T. K. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti maksimaliai trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei imperatyviai ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo jis nesutiko tik su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – trukme motyvuojant tuo, kad Institucija tinkamai neįvertino jo individualios situacijos. Skunde pateikė vienintelį prašymą – už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones ar skirti trumpesnį šios priemonės taikymo terminą. Su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, kuria jo skundas buvo atmestas, apeliantas nesutinka ir apeliacinės instancijos teismui išdėsto nesutikimo motyvus.

4.2. Pirma. 2023 m. liepos 27 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis, nors ir nesutiko su inkriminuojamu nusižengimu ir net nepasirašė administracinio nusižengimo protokole, tačiau pareigūnas pasakė, jog ,,va, už pažeidimą susimokėk pusę minimalios baudos 85 Eur ir bus rami galva“. Tačiau pareigūnas visiškai jo neinformavo apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Pareiškėjas paėmė administracinio nusižengimo protokolą ir susinervinęs įdėjo į daiktadėžę ir jo daugiau nebeišėmė. Pastebi, kad jis skunde neginčijo fakto, jog jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas tą pačią dieną, kai 2023 m. liepos 27 d. buvo sustabdytas pareigūnų už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

4.3. Nurodo, kad netrukus po šio įvykio į savo elektroninį paštą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) jis gavo informacinį pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Prisijungęs prie VMI informacinės sistemos, pamatė pranešimą apie paskirtą administracinę baudą už administracinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, jog jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. liepos 27 d. padarytą nusižengimą ir paskirta 85,00 eurų bauda, kurią jis turi sumokėti iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., tačiau nebuvo nurodyta, kad jam skiriamas teisės vairuot transporto priemones atėmimas.

4.4. Pabrėžia, kad nei pareigūnas jam nesakė apie teisės atėmimą, nei VMI laiške nebuvo apie tai užsimenama. Priešingai, VMI pranešimas tarsi užtvirtino pareigūno žodžius, kad jam skiriama tik bauda. Jo šį sąžiningą klydimą netiesiogiai įrodo faktas, kad nors su inkriminuojamu nusižengimu jis nesutiko, tačiau racionaliau įvertinęs, laiku įvykdė administracinį nurodymą tuo užbaigiant administracinę teiseną.

4.5. Toliau skunde apeliantas teigia, kad tai, jog neturi teisės vairuoti, jis sužinojo 2023 m. rugsėjo 28 d. atlikdamas savo darbines pareigas (į gydymo įstaigą vežė legionierių), kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų už tai, kad teisė vairuoti jam atimta nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. už 2023 m. liepos 27 d. padarytą administracinį nusižengimą. Ir tik tada apeliantas susirado automobilyje tą nelemtą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodymu, kuriame buvo taip pat buvo nurodyta, kad jam 3 (trims) mėnesiams yra skiriamas specialiosios teisės atėmimas.

4.6. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, kad tai rodo jo neatsakingą elgesį į taikomą administracinę atsakomybę.

4.7. Teigia, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo, nes iš policijos pareigūno suprato, kad už nusižengimą nėra skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tai apmaudi klaida. Prašo patikėti, kad jo veiksmuose nebuvo įžūlaus elgesio tyčia vairuoti transporto priemonę.

4.8. Antra. Apylinkės teismas įrodymus vertino selektyviai. Teismas atkreipė dėmesį tik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o teigiamai charakterizuojančias tik išdėstė, tačiau jų netyrė lakoniškai nurodant, kad jos nėra niekuo išskirtinės. Teismas atkreipė dėmesį, kad per 5 (penkerius) metus jis padarė 3 (tris) Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau į šį skaičių įtraukė ir nagrinėjamą nusižengimą. Toks vertinimas nėra teisingas. Be to, nepagrįstai teismas vertino tik 5 (penkerių) metų vairavimo stažą, nors jo vairavimo stažas yra 15 (penkiolika) metų, per kurį jis vairavo drausmingai, nedarydamas smulkių / šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tačiau teismas nematė reikalo tai įvertinti, kaip jį teigiamai charakterizuojančių duomenų.

4.9. Apelianto vertinimu, teismas taip pat nevertino ir daugiau jo skunde pateiktų jį teigiamai charakterizuojančių faktų.

4.10. Nurodo, kad teismas nelaikė reikšminga, jog jis yra kraujo donoras. Pateikia Higienos instituto viešai pateikiamą statistiką (2022 m.), pagal kurią 1000-čiui gyventojų tenkantis donorų skaičius yra 20,3. Dalyvauja socialiniuose projektuose, kurie nukreipti į vaikų sveikatinimą. 15 (penkiolika) metų tarnauja Lietuvos kariuomenėje Krašto apsaugos savanorių pajėgose, jo karinis laipsnis yra grandinis (grandinis yra vyresnis už eilinį ir vyresnįjį eilinį). Pateikia statistiką, pagal kurią, jo vertinimu, jis tuo išsiskiria iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių. Už pavyzdingą tarnybą yra apdovanotas medaliu, padėkomis.

4.11. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas siekia tobulėti, yra įgijęs kineziterapeuto, masažuotojo, o taip pat tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus kvalifikacijas. Pagal paslaugų teikimo sutartį dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, yra vienintelis (duomenys neskelbtini) futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ komandos kineziterapeutas, klubo direktoriaus charakterizuojamas kaip puikus savo srities specialistas, direktorius mano, kad nusižengimą jis padarė netyčia.

4.12. Pažymi, kad paskirtą 450 eurų baudą sumokėjo, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, neteistas, nepadaręs kitų pažeidimų, apart minėtų, nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Teisę vairuoti susigrąžino 2023 m. lapkričio 10 d. ir nepadarė kitų jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

4.13. Mano, kad minėti jo gyvenimo faktai jį charakterizuoja išskirtinai teigiamai ir teismas nepagrįstai šių faktų nevertino. Skundžiamoje nutartyje jaučiamas šališkumas ir neobjektyvumas. Mano, kad išreikštas pasitikėjimas juo būtų buvęs kaip valstybės įvertinimas (atsidėkojimas) už jo indėlį visuomeninei veiklai.

4.14. Trečia, teismas nevertino jo poreikio turėti teisę vairuoti. Pažymi, kad vairuoti jam reikalinga darbui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio jis gauna pajamas pragyvenimui. Nurodo, kad jis yra atsakingas už žaidėjų medicininę priežiūrą, reabilitaciją, pristatymą į kitas medicinines įstaigas, kiekvieną rytą prieš treniruotes veda apšilimo treniruotes, budi, teikia pirmąją pagalbą, vyksta pas žaidėją į namus, kuriam reikalinga pagalba, padeda lietuvių kalbos nemokantiems legionieriams, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

4.15. Akcentuoja, kad netekus teisės vairuoti, jam skaudžios pasekmės kils ir kaip savanoriui, kadangi jam priskirta transporto priemonė, kuria jis vežioja karius, o pratybos ir mokymai vyksta įvairiuose padaliniuose. Tad jam neturint teisės vairuoti, gali būti svarstomas su juo sudarytos kario savanorio tarybos sutarties nutraukimo klausimas, o tokiu atveju jis privalėtų atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu.

4.16. Ketvirta, taikant 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jis yra tapatinamas su nesulyginamai pavojingesniais pažeidėjais ir tai vėlgi nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais.

4.17. Pripažįsta, kad yra kaltas, tačiau pabrėžia, kad jis aklai pasitikėjo pareigūnu manydamas, jog jis yra profesionalus ir kompetentingas. Pasimokė iš šio įvykio. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje jam, paprastam žmogui, keliami rūpestingumo ir apdairumo standartai, tačiau savo funkcijas atliekančiam policijos pareigūnui tokie reikalavimai nekeliami. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, siekiant išsiaiškinti jo teiginių teisingumu, nesiekė gauti policijos pareigūnų prie savęs nešiojamų BODY kamerų įrašų.

4.18. Kaip pavyzdžius apeliantas pateikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apygardos teismų nutartis administracinių nusižengimų bylose, kuriose, nors vairuotojai kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau jų atžvilgiu buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

4.19. Nurodo, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atnaujintas ANK 424 straipsnis, kuriame įtvirtinta griežtesnė atsakomybė, cituoja aiškinamąjį raštą dėl minėtų pakeitimų būtinumo. Pareiškėjo vertinimu, iš aiškinamojo rašto matyti, kad šiais pakeitimais įstatymų leidėjas siekė nubausti asmenis, kurie niekada nebuvo įgiję teisės vairuoti transporto priemones arba tuos, kurie ši teisė yra atimta ir jos jie piktybiškai nesusigrąžina.

4.20. Mano, kad šiuo konkrečiu atveji jo nubaudimas ne tik pinigine bauda, bet ir paskiriant 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą neatitiktų tikrųjų įstatymo leidėjų tikslų priimant naują ANK 424 straipsnį.

4.21. Penkta. Pirmosios instancijos teismas iki galo neatskleidė ir neįvertino teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių, nors ir skundžiamoje nutartyje nurodė, tačiau teismas nesivadovavo teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais. Supranta administracinės nuobaudos tikslus, tačiau mano, kad vis dėlto skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų pažeidėjo žlugdyti, jam sukeliant nepakeliamą naštą. Nuoširdžia gailisi ir pasižada, kad ateityje bus ypatingai atidus priimdamas sprendimus, laikysi įstatymų ir nedarys naujų nusižengimų.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. K. apeliacinis skundas netenkinamas

3. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra, kad jis 2023 m. rugsėjo 28 d. 1.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam atimta. Apeliaciniame skunde yra keliamas tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo apeliantui arba termino sumažinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties ir Institucijos 2023 m. spalio 17 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad T. K. pagrįstai ir teisėtai individualizuota administracinio poveikio priemonė, apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės analogiški argumentai ir motyvai, kaip ir skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, į kuriuos skundžiamoje nutartyje išsamiai ir pakankamai plačiai argumentuota. Su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-47-976/2022, kt.).

6. Apeliantas T. K. šiuo atveju yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Minėtoje ANK nuostatoje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, kaip matyti, ANK 424 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti šios nutarties 8-ame punkte minėtas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

7. Šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, apelianto T. K. vertinimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra jo nurodytos su pažeidimo padarymu, jį teigiamai charakterizuojančios bei darbinės (atitinkamai – finansinės) aplinkybės. Tačiau, kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė, apygardos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad T. K. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos 2023 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtos minimalios tiek administracinė nuobauda (450,00 eurų bauda), tiek administracinio poveikio priemonė atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams. Tad akivaizdu, kad pareiškėjo nurodyti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, buvo įvertintos Institucijai individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.

8. Pažymėtina, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo kontekste svarbūs vertinimo kriterijai yra padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurį įstatymo leidėjas, kaip minėta, yra nustatęs privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

9. Apeliantas teigia, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė nežinodamas, kad už ankščiau, tai yra už 2023 m. liepos 27 d. jo padarytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jam su nuobauda (bauda) buvo paskirtas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. T. K. teigimu, apie tai, kad už 2023 m. liepos 27 d. padarytą administracinį nusižengimą jam teisė vairuoti buvo atimta nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. jis sužinojo tik tuomet, kai atlikdamas savo darbines funkcijas (į gydymo įstaigą vežė blogai pasijutusį legionierių) jis 2023 m. rugsėjo 28 d. 1.30 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tokį nežinojimą laiko jo sąžiningu klydimu, kadangi surašant administracinį protokolą su nurodymu policijos pareigūnas jo neinformavo apie už 2023 m. liepos 27 d. padarytą administracinį nusižengimą kartu su bauda skiriamą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, o vėliau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautas laiškas jo šį klaidingą įsitikinimą tarsi „užtvirtino“. Bylos duomenimis, nors minėtą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu T. K. pasirašyti atsisakė, tačiau šio dokumento kopija jam buvo įteikta, administraciniu nurodymu siūlomą baudą jis sumokėjo laiku. Vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams T. K. buvo pradėtas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią buvo sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Kaip minėta, teisė vairuoti transporto priemones T. K. buvo atimta laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjo teigimu, jis apie tai nežinojo, dėl 2023 m. liepos 27 d. padaryto administracinio nusižengimo buvo susinervinęs, 2023 m. liepos 27 d. įteikto protokolo su administraciniu nurodymu kopiją įsidėjo į automobilio daiktadėžę ir su šiuo procesiniu dokumentu tinkamai susipažino tik tuomet, kaip jam vykdant darbines funkcijas 2023 m. rugsėjo 28 d. jį sustabdę policijos pareigūnai informavo, kad teisė vairuoti jam yra atimta. Aukštesnis teismas, pritardamas apylinkės teismo pozicijai, tokį pareiškėjo elgesį laiko ne tik neapdairiu, bet ir neatsakingu, be to, aukštesnio teismo vertinimu, toks neatsakingas pareiškėjo požiūris į administracinę atsakomybę nagrinėjamu atveju negali būti laikomas kokias nors išlygas turinčia išskirtine aplinkybe.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantas nurodo, jog jis yra drausmingas 15-os metų vairavimo stažą turintis vairuotojas, sistemingai nedaręs smulkių ir/ar šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog T. K. per penkerius metus administracine tvarka ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo esme vertinami kaip šiurkštūs, šie pažeidimai nepatenka į ANK 12 straipsnyje numatytų mažai pavojingų veikų sąrašą. Tai yra jis baustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2022 m. vasario 19 d. vairuodamas automobilį daugiau nei du kartus viršijo leistiną greitį (leistinas greitis – 60 km/h, važiavo 97 km/g greičiu (įvertinus paklaidą)). Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors už šį nusižengimą paskirtą baudą T. K. ir sumokėjo, tačiau naują, pirmiau minėtą 2023 m. liepos 27 d. padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą (magistraliniame kelyje vairuodamas automobilį kirto ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje su šalutiniu keliu, pažeidė kelių ženklą Nr. 109 „šalutinis kelias iš dešinės“), inkriminuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už minėtą greičio viršijimą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad naują administracinį nusižengimą, už kurio padarymą pareiškėjas yra nubaustas nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos nutarimu, jis padarė (2023 m. rugsėjo 28 d.) praėjus šiek tiek daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai jis 2023 m. liepos 27 d. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 85,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Tai yra, atlikdamas darbines funkcijas, jis 2023 m. rugsėjo 28 d. vairavo transporto priemonę, kai jam tokia teisė tuo metu buvo atimta. Apygardos teismas sprendžia, jog tai pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors paskirtos nuobaudos už padarytus administracinius nusižengimus jau buvo taikytos ne kartą, jas sumokėjęs pareiškėjas toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis savo elgesio kritiškai nevertina, jo pasekmių neapgalvoja. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo, vertina byloje esančių reikšmingų aplinkybių visumą. Apeliaciniame skunde pateiktos teismų praktikos pavyzdžiai, kai teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina, kad esant išimtinėms aplinkybėms, galimas atsakomybės individualizavimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau tokios išimtinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. Pareiškėjo padaryta veika laikytina pakankamai pavojinga, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas yra tapatinamas su nesulyginamai pavojingesniais pažeidėjais, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi aplinkybė, jog pareiškėjas vairavo automobilį, kai jam tokia teisė buvo atimta, rodo, kad asmuo Kelių eismo taisykles jau buvo pažeidęs prieš tai, dėl ko jam atimta teisė vairuoti, tačiau asmuo, neapdairiai ir neatsakingai pažiūrėjęs į šį jo nubaudimą, nagrinėjamu atveju ir toliau vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės.

11. Nors šiuo metu naujų administracinių nusižengimų teisenų pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėta, tačiau paminėtos aplinkybės apie T. K. ankstesnius baustumus ir naujai padaryto nusižengimo pobūdį, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, itin neigiamai charakterizuoja T. K. asmenybę, rodo, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau pažeidinėja KET, o jo padarytas nusižengimas, už kurį yra nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, nėra atsitiktinio pobūdžio.

12. Apeliantas skunde nurodo, jog jis yra išklausęs papildomus vairuotojų mokymus. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 10 punktą tokį papildomą vairuotojų mokymą apeliantas privalėtų pabaigti norėdamas susigrąžinti už KET pažeidimą (-us) atimtą teisę vairuoti motorines transporto priemones. Dėl to ta aplinkybė, jog jis baigė papildomą vairuotojų mokymą, nelaikytina aplinkybe, kuri leistų apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. T. K. skunde taip pat teigia, kad jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonės vairavimu, iš darbinės veiklos jis gauna pajamas pragyvenimui, tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Dėl to apelianto darbo pobūdis ir užimamos pareigos nepripažintinos aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima jam neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.

14. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos T. K. galėtų būti taikomos dėl to, kad jis yra kraujo donoras, taip pat dėl to, kad jis tarnauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir ši jo tarnystė yra susijusi su transporto priemonės vairavimu. Aukštesnio teismo vertinimu, įvertinus T. K. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo asmenybę, nagrinėjamu atveju švelnesnės nei numatyta įstatymo administracinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, neatgrasytų apelianto nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi asmuo liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Apygardos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Institucija pažeidėjui T. K. paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, o apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl T. K. skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaLina Lesinskienė