Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-978-351/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
2-978-351/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00542-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pareiškėjas
R. A.
Suinteresuotas asmuo
P. U., L. P., A. U., V. G., S. U., R. A., A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Rimantas Šimkaitis
Civilinė byla Nr. 2-978-351/2015(Proceso Nr. 2-43-3-00542-2015-1)
Procesinių sprendimų kategorija 128.19(S)šilutės rajono apylinkės teismasNutarTIS2015 m. birželio 11 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., jo atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, suinteresuotiems asmenims P. U., L. P., A. U., V. G., jos atstovui advokatui M. G., R. A.,, Valstybinei mokesčių inspekcijai, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. U., P. U., L. P., A. U., V. G., R. A., A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos E. U. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties, nes yra aklas, jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis. Be to, nuo 2009-11-07 iki 2009-11-13 gydėsi ligoninės stacionare, o nuo 2009-11-13 iki 2010-03-15 gulėjo slaugos ligoninėje, dėl ko negalėjo per tris mėnesius kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Prašo šias priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys pareiškimo nepripažįsta ir prašo jo netenkinti, nurodo, kad po motinos mirties visi vaikai, tame tarpe ir pareiškėjas tarėsi dėl atsiradusio palikimo. Visi sutarė, kad palikimą priims vienas iš šeimos narių, todėl pas notarą kreipėsi tik suinteresuotas asmuo V. G.. Pareiškėjui ne kartą buvo siūloma vykti pas notarą, tačiau jis pasiūlymų atsisakydavo. Pareiškėjas visiškai nesidomėjo ir nesirūpino palikimu, niekada neišreiškė valios jo priimti, todėl prašo pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

Suinteresuoti asmenys S. U. ir A. A. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo prašymo nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 19 d. mirė pareiškėjo motina E. U.. Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą suėjo 2010 m. kovo 20 d., todėl įvertinus tai, jog pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2015 m. kovo 9 d., konstatuotina, jog pareiškėjas minėtą terminą praleido beveik penkerius metus.

Pagrindine įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodo savo sveikatos būklę. Iš pareiškėjo paaiškinimų bei pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas yra neįgalus, po motinos mirties iki 2010-03-15 gulėjo slaugos ligoninėje, todėl negalėjo įgyvendinti savo teisių. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo, yra svarbu įvertinti būtent pareiškėjo nurodytas aplinkybes (priežastis) trijų mėnesių laikotarpiu po palikėjos mirties, kurios sutrukdė įgyvendinti pareiškėjui teisę į palikimą. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog suinteresuotų asmenų buvo atvežtas į motinos laidotuves, taip pat jog jam suinteresuoti asmenys siūlė vykti pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išreikštų valią priimti palikimą laiku.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nuo palikimo atsiradimo dienos jokiais veiksmais neišreiškė noro palikimo priimti, nesidomėjo palikimu.

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po palikėjos (motinos) mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti jis praleido dėl objektyvių priežasčių (CPK 178 straipsnis), dėl ko spręstina, kad teisę į palikimą pareiškėjas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių (savo pačios neveikimo ir nerūpestingumo) (CPK 185 straipsnis). Suinteresuoti asmenys nesutinka dėl termino atnaujinimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali būti atnaujinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 257 str., 290 str. 4d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė