- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- e2-541-587/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00465-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- R. M.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
2026 m. sausio 28 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Lina Žemaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rolamus“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Dilasis“, ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Rolamus“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Dilasis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 193 904,30 Eur žalos atlyginimą BUAB „Rolamus“ naudai, taikyti buvusiam UAB „Rolamus“ (duomenys neskelbtini) R. M. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 13 straipsnyje numatytą sankciją – uždrausti eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-606-1060/2025 UAB „Rolamus“ buvo iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 5 d. Nemokumo administratore paskirta MB „Dilasis“. Nemokumo administratorė, patikrinusi bendrovės sudarytus sandorius, nustatė, kad buvusio bendrovės vadovo – atsakovo veiksmais, bendrovei buvo padaryta žala. Neteisėti atsakovo veiksmai bendrovės atžvilgiu pasireiškė keliais epizodais: 1) nemokumo administratorei neperduotos lėšos, buvusios bendrovės kasoje, iš viso – 50 963,30 Eur; 2) atsakovo, kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas bendrovei ir atitinkamai, lėšų neperdavimas nemokumo administratorei, iš viso – 45 936,62 Eur; 3) atsakovo negrąžintos paskolos bendrovei, iš viso – 97 004,38 Eur. Teigia, jog nemokumo administratorei perėmus ir patikrinus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo trumpalaikio turto daugiau kaip 200 tūkst. Eur sumai. Nemokumo administratorė išsiaiškino, kad trumpalaikį turtą sudarė grynieji pinigai kasoje, lėšos, esančios pas atskaitingą asmenį – atsakovą bei įvairiems fiziniams asmenims išduotos ir negrąžintos paskolos, t.y.: 1) 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, bendrovei yra likęs skolingas 45 936,62 Eur. Patikrinus atskaitingo asmens skolos susidarymo aplinkybes, buvo nustatyta, kad atskaitingo asmens skola kiekvienais metais didėjo, kol galiausiai 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė beveik 46 tūkst. Eur. Pažymėjo, kad bendrovė per 2024 m. faktiškai jau nebevykdė aktyvios ūkinės-komercinės veiklos ir atitinkamai vis išduodamų lėšų pagrindas tampa kvestionuotinu. Nemokumo administratorė kreipėsi į buvusį direktorių su reikalavimu grąžinti įsiskolinimą. Atsakovas nurodė, kad galimybių grąžinti įsiskolinimo neturi. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie kiti įrodymai apie lėšų grąžinimą bendrovei ir/ar iš nurodytų lėšų bendrovės skolų padengimą, ir/ar pinigų panaudojimą bendrovės naudai, - nemokumo administratorė piniginių lėšų neperdavimą traktuoja kaip žalą bendrovei. Taip pat nemokumo administratorei patikrinus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad bendrovė per eilę metų išdavė paskolų fiziniams asmenims. Paskolos suteiktos dar nuo 2018 m. grynaisiais pinigais, per bendrovės kasą. Suteiktų paskolų suma kiekvienais metais nors ir neženkliai, tačiau didėjo. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus asmenys iš viso liko skolingi 97 004,38 Eur. Nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti paaiškinimą apie bendrovės suteiktas paskolas, nurodyti kas yra šie asmenys, kokiu tikslu bendrovė yra suteikusi paskolas šiems asmenims ir kodėl per daugiau nei 7 metus nėra atlikto jokio mokėjimo grąžinant paskolas bendrovei. Atsakovas nemokumo administratorei nurodė, kad paskolos iš tikrųjų buvo suteiktos jam asmeniškai, paskolas suforminęs ant kitų jam artimų fizinių asmenų (tame tarpe ant (duomenys neskelbtini)). Atsakovas nurodė nemokumo administratorei, kad už šias paskolas yra atsakingas jis pats asmeniškai, visgi jų grąžinti neturi galimybių. Pagal turimus bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovės kasoje turėjo būti 50 963,30 Eur grynųjų pinigų. Grynieji pinigai nemokumo administratorei taip pat nebuvo perduoti. Nustatyta, kad 2021 m. į bendrovės kasą buvo įnešta 40 000 Eur ir 2021 m. gruodžio 31 d. kasos likutis sudarė 50 963,30 Eur. Po 2021 m. kasos likutis nesikeitė, grynieji pinigai nejudėjo (nebuvo išduota/gauta pinigų per bendrovės kasą). Dokumentų, kurie pagrįstų šių lėšų tinkamą panaudojimą, - nėra. Nemokumo administratorė kreipėsi į buvusį bendrovės vadovą dėl lėšų grąžinimo. Vėlgi, atsakovas nurodė, kad neturi jokių galimybių grąžinti grynųjų pinigų. Bendrovės bankroto byloje iš viso buvo patvirtinta 117 503,37 Eur finansinių reikalavimų, kurių 65 800 Eur sudaro Valstybės finansiniai reikalavimai (VMI prie LR FM bei VSDFV Kauno skyriaus reikalavimai). Įvertinus tai, kad atsakovui grąžinus grynuosius pinigus bei skolas, bendrovės turtas būtų daug didesnis (193 904,30 Eur) nei bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai ir bankroto byla galėtų būti nutraukiama, - nemokumo administratorės nuomone, šios faktinės aplinkybės suponuoja kilusią žalą bendrovei bei jos kreditoriams.
Atsakovui R. M. ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka asmeniškai atsakovui 2025 m. gruodžio 17 d. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui byloje priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys iš dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad UAB „Rolamus“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2010 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. eB2-257-1060/2026, UAB „Rolamus“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Dilasis“. UAB „Rolamus“ vadovo pareigas nuo 2010 m. spalio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas R. M.. Pagal byloje pateiktus dokumentus buvęs UAB „Rolamus“ vadovas R. M. nemokumo administratorei neperdavė lėšų, buvusių bendrovės kasoje, iš viso – 50 963,30 Eur, negrąžino asmeninės skolos bendrovei 45 936,62 Eur sumai bei negrąžino paskolų bendrovei, iš viso – 97 004,38 Eur, todėl nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl žalos iš vadovo priteisimo.
Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).
Bendrovės valdymo organams, tame tarpe ir vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Pagal CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).
Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FAĮ)) 9, 19, 21 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai vesti šio turto apskaitą, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.
Ieškovė ieškinį reiškia CK 2.87 straipsnio pagrindu ir prašo priteisti 193 904,30 Eur žalą iš atsakovės buvusio vadovo R. M., kuris bendrovei vadovavo nuo jos įsteigimo iki nemokumo bylos iškėlimo. Ieškovė vadovo neteisėtus veiksmus grindė tuo, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei įmonei priklausančio turto – bendrovės kasoje buvusių lėšų, negrąžino pagal apyvartos žiniaraščius gautų sumų bei neteisėtai kitiems asmenimis išduotų paskolų.
Dėl bendrovės kasoje buvusių lėšų priteisimo
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Rolamus“ iškėlus bankroto bylą ir teismo nutarčiai įsiteisėjus 2025 m. vasario 5 d., nemokumo administratorė susisiekė su bendrovės vadovu, įteikė jam teismo nutartį bei nemokumo administratorės įsakymą dėl turto ir dokumentų perdavimo. Buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei perdavė bendrovės turtą ir dokumentus. Nemokumo administratorei perėmus ir patikrinus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo trumpalaikio turto daugiau kaip 200 tūkst. Eur sumai. Nemokumo administratorė išsiaiškino, kad trumpalaikį turtą sudarė grynieji pinigai kasoje, lėšos, esančios pas atskaitingą asmenį – atsakovą bei įvairiems fiziniams asmenims išduotos ir negrąžintos paskolos. Pagal byloje pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovės kasoje turėjo būti 50 963,30 Eur grynųjų pinigų, tačiau grynieji pinigai bendrovei iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei nebuvo perduoti. Po 2021 m. kasos likutis nesikeitė, grynieji pinigai nejudėjo (nebuvo išduota/gauta pinigų per bendrovės kasą). Buvęs bendrovės vadovas nepateikė įrodymų, pavirtinančių, jog paimti iš kasos pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas, būdamas UAB „Rolamus“ vadovu, nesilaikė jam, kaip juridinio asmens vadovui, tenkančios pareigos tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą bei užtikrinti įmonės turto išsaugojimą (CK 2.87 straipsnio 1, 7 dalys, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 21 straipsniai). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei jokių objektyvių įrodymų, kur buvo panaudota 50 963,30 Eur iš kasos paimta pinigų suma, todėl konstatuotina, kad atsakovas nevykdė savo, kaip vadovo, fiduciarinių pareigų veikti sąžiningai, protingai ir rūpestingai juridinio asmens naudai (CK 2.87 straipsnis). Byloje nėra pateikta jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ar kitų įrodymų, kad 50 963,30 Eur suma buvo paimta ir panaudota bendrovės naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas netinkamai tvarkęs bendrovės kasos lėšas, padarė bendrovei turtinę žalą, todėl 50 963,30 Eur suma priteistina iš atsakovo kaip bendrovei padaryta žala.
Dėl atsakovo pagal apyvartos žiniaraščius negrąžintų piniginių lėšų priteisimo
Iš byloje pateiktų apyvartos žiniaraščių matyti, jog bendrovė nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išdavė paskolų S. V. bei E. M. bendrai 97 004,38 Eur sumai. Byloje pateiktas bandomasis balansas patvirtina, kad E. M. išduotos paskolos suma sudaro 56 962,95 Eur, o S. V. 40 041,43 Eur. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas R. M. buvo UAB „Rolamus“ vadovas bei atskaitingas asmuo paskolų išdavimo laikotarpiu, tačiau nemokumo administratorei neperdavė jokių paskolų sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu tikslu bendrovė yra suteikusi paskolas šiems asmenims ir kodėl nėra atlikta jokių mokėjimų grąžinant paskolas bendrovei, atsakovas atliktų mokėjimų nurodytiems asmenims nepagrindė tinkamais apskaitos dokumentais ar realiais bendrovės interesais, sprendžia, jog atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrovei ir aukščiau aptartas teisės normas, kas lemia išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovė patyrė 97 004,38 Eur žalą, kuri priteistina iš atsakovo.
2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, taip pat bendrovei yra likęs skolingas 45 936,62 Eur (bandomojo balanso sąskaitą Nr. 2434 – kitos gautinos skolos (likutis periodo pabaigai, debetas – 30 000 Eur) bei sąskaita 24351 R. M. (atskaitingas asmuo) (likutis periodo pabaigai, debetas – 15 936,62 Eur)). Teismas įvertinęs, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų grąžinęs į bendrovės sąskaitą 45 936,62 Eur jam avansu išduotų lėšų, buhalterinėje apskaitoje taip pat nėra atvaizduota atsakovo finansinių atsiskaitymų minėtai sumai, konstatuoja, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovas negrąžino bendrovei 45 936,62 Eur sumos, todėl laikytina, jog ši suma liko nepadengta ir bendrovei yra padaryta žala, todėl ji taip pat priteistina iš atsakovo (CK 6.245–6.249 straipsniai).
Ši žala bendrovei ir jos kreditoriams padaryta neteisėtais atsakovo R. M. veiksmais, kadangi bendrovės turtas negali būti panaudotas atsiskaitant su bendrovės kreditoriais, todėl tarp neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, bendrovės vadovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo, neprivalo jos įrodinėti, o minėtą kaltės prezumpciją privalo paneigti atsakovas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje c. b. 3K-3-493/2012). Nagrinėjamuoju atveju UAB „Rolamus“ buvusio vadovo R. M. kaltė yra preziumuojama. Atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš atsakovo R. M. ieškovės UAB „Rolamus“ naudai priteistina 193 904,30 Eur žala (CPK 178 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo
Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
Ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos apriboti atsakovo teisę pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes aplinkybės dėl žalos atlyginimo ir dėl sankcijos pritaikymo UAB „Rolamus“ buvusiam vadovui R. M. yra iš esmės tapačios, prašymas grindžiamas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.
JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-257-1060/2026 UAB „Rolamus“ buvo iškelta bankroto byla ir nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 5 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei perdavė bendrovės turtą ir dokumentus. UAB „Rolamus“ bankroto bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad UAB „Rolamus“ nemokumo administratorė būtų byloje teikusi prašymą dėl baudos skyrimo vadovui už 2025 m. sausio 6 d. teismo nutartyje nustatytos pareigos nevykdymą – bendrovės turto ir dokumentų nemokumo administratorei neperdavimą.
Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija. Sprendžiant aptariamos sankcijos (poveikio priemonės) taikymo klausimą reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.
Įvertinus tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog buvęs ieškovės vadovas savo veiksmais sąmoningai nemokumo administratorei neperdavė jokio/viso bendrovės turto bei dokumentų ir dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, taip pat nustačius, jog atsakovas nebuvo baustas pinigine bauda už bendrovės turto bei dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei, konstatuotina, kad nėra pagrindo JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu taikyti buvusiam ieškovės vadovui poveikio priemonę – apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Vien tik ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinimas nesudaro pagrindo apriboti atsakovo teisę pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Už ieškinį mokėtinas 2 429 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
Ieškiniu buvo reiškiami du reikalavimai: 1) priteisti 193 904,30 Eur žalą (patenkintas 100 proc.) ir 2) apriboti teises eiti vadovo pareigas (atmestas). Išnagrinėjus bylą, ieškinys patenkintas 50 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistinas 1 214,50 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,79 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteisiama 11,89 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Ieškovė nepateikė jos turėtų išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rolamus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), naudai 193 904,30 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus keturis eurus ir 30 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 214,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 11,89 Eur (vienuolika eurų 89 ct) pašto išlaidų atlyginimą (šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodai: žyminio mokesčio – 5660, pašto išlaidų – 5662).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.