Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau, negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2019 m. balandžio 2 d., apie 15.13 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,13 prom. neblaivumą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis kaltu prisipažino. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 42, 57), liudytojos (automobilio savininkės) V. P. parodymai teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato tarnybinis pranešimas (b. l. 4), alkoholio kiekio matuoklio duomenys (b. l. 6-7), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 8), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 17), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotolentelėmis (b. l. 10-15). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo motorinę kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 29). Taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, pripažino, jog vairavo neblaivus, gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Aptariama nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, todėl kaltinamasis formaliai atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą.

Teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, turi įvertinti ir kitas aplinkybes, išsiaiškinti, ar yra pagrindas manyti, jog ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar asmuo, kuris pateikė prašymą, perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, yra vertas pasitikėjimo asmuo. Taigi, teismas turi apsvarstyti, ar išties kaltinamasis yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui, BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, yra neteistas (b. l. 29), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 30). Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis 2003 m. rugsėjo 8 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, numačiusioje administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 prom. ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, dėl ko iš kaltinamojo buvo paimtas ir vairuotojo pažymėjimas (b. l. 30). Apie tai, kad 2003 m. vairavo neblaivus, asmuo prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 42). Taigi, kaltinamasis jau buvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Nors minėta administracinė nuobauda nebegalioja, tačiau tai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis yra savarankiška susiformavusi asmenybė. Nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nesugebėjimą, be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nenustatyta. Kaltinamojo įvykdytos veikos faktinės aplinkybės – kai asmuo praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir vėl vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 prom. neblaivumas), rodo, kad kaltinamasis gali priimti ypač rizikingus ir neteisėtus sprendimus, nejausdamas atsakomybės nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo ir nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei. Teismas taip pat pažymi, kad nors siūloma laiduotoja yra neteista (b. l. 99), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 100), dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 101), tačiau visgi teismui kyla abejonių dėl šio asmens autoriteto kaltinamajam. Nors bylos dalyviai akcentavo aplinkybę, kad siūloma laiduotoja su kaltinamuoju santuokoje gyvena apie 40 metų, sutuoktinė pasitiki kaltinamuoju, tačiau kaip matyti, minėtas administracinis teisės pažeidimas 2003 m. taip pat buvo padarytas esant santuokoje su V. P., todėl darytina išvada, kad V. P. neturėjo įtakos kaltinamajam ir vėliau vėlgi nesugebėjo tinkamai įtakoti sutuoktinio elgesio. Todėl teismas abejoja siūlomos laiduotojos autoritetu kaltinamajam ir jos galimybėmis daryti jam teigiamą įtaką. Taip pat aukščiau aptartos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui nevairuos išgėręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytais reikalavimais skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (b. l. 29), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 30), tačiau visgi praeityje buvo baustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, tačiau tinkamų išvadų nepadarė; taip pat tai, kad asmuo nedirba (b. l. 31), turi sveikatos problemų, jam nustatytas tik 45 proc. darbingumas (b. l. 98), ir kaltinamojo teigimu, jo pajamas sudaro tik 138 Eur neįgalumo išmoka, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus artimą minimaliai bausmei baudą (BK 47 straipsnis), t. y. 51 MGL dydžio baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, dar mažintina vienu trečdaliu, įpareigojant šią baudą, atsižvelgiant į jos dydį bei nurodomas kaltinamojo gaunamas nedideles pajamas, neįgalumą, sumokėti, ne per 2 mėnesius, kaip numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, o per 24 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti, kad baudą nuteistasis gali mokėti dalimis arba sumokėti visą iš karto iki termino pabaigos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, automobilis VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo sutuoktinės vardu (b. l. 77). Bylos duomenimis (kaltinamojo, liudytojos parodymais) nustatyta, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus be sutuoktinės sutikimo ir žinios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – t. y. iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymą yra 1 092 Eur ( be PVM) (b. l. 80). Prokuroras prašė priteisti automobilio vertę, nurodydamas automobilio kainą su 228 Eur PVM mokesčiu (viso 1 320 Eur), tačiau priteisiant turto vertę, šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu, kito įstatyminio pagrindo skaičiuoti PVM mokestį už priteisiamo turto vertę nėra, todėl teismas sprendžia, kad minėto automobilio vidutinė rinkos kaina yra ne 1 320 Eur, o 1 092 Eur. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad priteisiant automobilio turto vertę iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis), šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-206-574/2018).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis grąžintinas V. P..

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,13 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismo posėdyje kaltinamojo atstovas akcentavo nedidelį kaltinamojo važiuotą atstumą lauko keliu, kertant tik vieną sankryžą. Visgi, teismas pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat kaltinamojo asmenybę, tai, kad asmuo neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, sveikatos būklę, teismo vertinimu, kaltinamajam kartu su bausme turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, minimaliam terminui, vieneriems metams.

Dėl kardomosios priemonės ir proceso išlaidų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (b. l. 45-46), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.

Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – 55,90 Eur (b. l. 67-74), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 302, 304 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, V. P. nustatyti 24 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti V. P., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

V. P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. P. automobilio VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 092 Eur.

Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191688326) iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 55,90 Eur išlaidas, už automobilio VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą aikštelėje.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. P. automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.