Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą pagal apyrašą išdavimo, suinteresuoti asmenys L. G., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjas aiškina, kad pagal jo turimus duomenis paveldimą turtą sudaro uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios piniginės lėšos (582,48 Eur) ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos (5,27 Eur).

5. Pareiškėjas aiškina, kad pagal turimą informaciją palikėjas kito turto ir skolų neturėjo, todėl palikimo priėmimo atsisakymas pažeistų nepilnamečio teisę į palikimą; atitinkamai prašo leisti nepilnamečio R. P. įstatyminei atstovei motinai L. G. priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal paveldimo turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P., kuris yra nepilnamečio R. P. tėvas. 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugo skyrius gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. liepos 23 d. raštą Nr. (28.3 E)RNA-4734 dėl A. P. paveldėjimo teisių įgyvendinimo, kuriame nurodoma, jog po palikėjo A. P. mirties liko UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios piniginės lėšos (582,48 Eur) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos (5,27 Eur).

10. Nustatyta, kad pareiškėjas raštu informavo L. G., nepilnamečio R. P. motiną, apie jos pareigą gauti teismo leidimą priimti ar atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu, tačiau nepilnamečio vaiko atstovė tinkamai neišsprendė klausimo dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą.

11. Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad po A. P. mirties paveldimą turtą sudaro UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios piniginės lėšos (582,48 Eur) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos (5,27 Eur).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

13. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

15. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia į tai, jog R. P. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo motina L. G., tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

16. Svarbu įvertinti tai, jog įstatyminio atstovo neveikimas negali būti priežastis, užkertanti kelią tinkamai išspręsti nepilnamečio paveldėtojo turtinius klausimus, todėl, be kita ko, atsižvelgiant ir į vaiko interesų prioritetiškumą, tai laikoma svarbi priežastis spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Neišsprendus termino atnaujinimo priimti palikimą klausimo, nėra teisinės galimybės notariškai tvarkyti mirusiojo paveldėjimo bylos.

17. Taigi, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, sprendžia, jog L. G. atnaujintinas praleistas terminas priimti palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, nepilnamečio vaiko R. P. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis; CPK 578 straipsnis).

18. Pareiškėjas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų interesų gynimo principu, taip pat prašo leisti nepilnamečio R. P. įstatyminiam atstovui motinai L. G. priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal paveldimo turto apyrašą.

19. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. R. P. įstatyminė atstovė (CK 3.157 straipsnis) motina L. G. turi teisę nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgiant į jo interesus, priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečio vaiko tėvo A. P. mirties.

21. Kaip minėta, pareiškėjas prašyme nurodo, kad paveldimą turtą sudaro UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios piniginės lėšos (582,48 Eur) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos (5,27 Eur). Byloje nėra duomenų apie palikėjo įsipareigojimus ir/ar kreditorius; taip pat nėra duomenų apie kitą palikėjo turtą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir jas iš esmės patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai prašo suinteresuotam asmeniui L. G. leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

22. Teismas pažymi, kad pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko R. P. vardu nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra aiškus palikėjo įsipareigojimų ir kreditorių reikalavimų dydis, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, L. G. leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko R. P. vardu, atsiradusį po A. P. mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 3.188, 5.53 straipsniai; CPK 582 straipsnis). Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio R. P. įstatyminei atstovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą nepilnamečio R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą po A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. G., kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Išduoti L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio vaiko R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.