Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui E. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Ieškovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinyje, atsiliepime į ieškinį išdėstytų faktinių aplinkybių, atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų: 2016 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), standartinės informacijos apie vartojimo kreditą, kliento/kredito duomenų, Testamentų registro išrašo, mokėjimo nurodymų, sąskaitos išrašo, 2016 m. spalio 3 d. antstolės Vaivos Šimkienės paveldimo turto apyrašo, nustatyta, kad 2016 m. gegužės 28 d. ieškovas UAB „Nordecum“ su D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis, sudarė terminuotą (1440 dienų termino) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas suteikė D. D. 2850 Eur dydžio vartojimo kreditą, refinansuodamas D. D. finansinius įsipareigojimus dviem kredito įstaigoms: UAB „IDF Digital Lietuva“ bei UAB „Mokilizingas“, pervesdamas tą pačią 2016 m. gegužės 28 d. 571,60 Eur dydžio sumą UAB „IDF Digital Lietuva“, 843,96 Eur dydžio sumą UAB „Mokilizingas“, o likusią 1434,44 Eur dydžio vartojimo kredito sumą išmokėdamas bankiniu pavedimu pačiam D. D.. Kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka, t. y. įsipareigojo kiekvieną mėnesį sutartyje numatytą mėnesio mokėjimo dieną sumokėti ieškovui mėnesio įmoką (118,06 Eur), taip išmokant gauto kredito ir palūkanų sumą. Tačiau D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 14 d. įmokėjęs tik vieną 118,06 Eur dydžio įmoką, (duomenys neskelbtini) mirė. Mirusiojo D. D. palikimą priėmė jo sūnus (pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą) - atsakovas E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis). Įpėdinio įstatyminės atstovės D. D. prašymu ir Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro vykdomuoju pavedimu antstolė Vaiva Šimkienė 2016 m. spalio 3 d. sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodyta skola ieškovui UAB „Nordecum“ pagal 2016 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Nordecum“, kaip palikėjo D. D. kreditorius, reiškia reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui (CK 5.63 straipsnis).

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų nustatymo, o kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai ji yra tinkamai įvykdoma. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad mirusiajam D. D. 2016 m. gegužės 28 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „Nordecum“ suteikė 2850 Eur dydžio kreditą (CK 6.886 straipsnis), kurio D. D. pilnai negrąžino, kas lemia, jog jo sutartinė prievolė liko neįvykdyta. Lietuvos Respublikos CK 6.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai viena sutarties šalis miršta, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams, jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis, ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Tokios nuostatos taip pat laikomasi kasacinio teismo praktikoje, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009 ir kt.).

Kadangi D. D. mirė pilnai negrąžinęs ieškovui 2016 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto kredito, atsakovui E. D., kaip įpėdiniui, priėmusiam mirusiojo palikimą, ieškovui (palikėjo kreditoriui) tinkamai ir laiku pareiškus reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui (CK 5.63 straipsnis), kartu su paveldėtu turtu perėjo ir palikėjo pareiga grąžinti ieškovui kreditą, nes tai yra turtinė prievolė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1, 3 dalys). Tačiau nors kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, įpėdinio atsakomybės ribos priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo gali skirtis, t. y. įpėdinis gali atsakyti visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Byloje nei dėl neįvykdytos mirusiojo turtinės prievolės pobūdžio, nei dėl negrąžinto kredito dydžio, nėra, t. y. atsakovo įstatyminė atstovė ieškovo reikalavimus pripažįsta, tik prašo teismo nustatyti atsakovo atsakomybės ribas, nukreipiant išieškojimą tik į paveldėtą turtą.

Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais, jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014 m., yra išaiškinusi Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostatą, reglamentuojančią įpėdinio, priėmusio palikimą pagal turto apyrašą, ribotą atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, ir jos taikymą, nurodydama, jog teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus požiūriu): cum viribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Būtent Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 1 dalyje vartojama gramatinė konstrukcija - „tik paveldėtu turtu“, aiškinant lingvistiškai, reiškia, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Nurodyta gramatinė konstrukcija „atsako tik paveldėtu turtu“, ją lyginant su Lietuvos Respublikos CK 5.62 straipsnio 3 dalyje vartojama konstrukcija „atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“, suponuoja galimybę teigti, kad Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo valia, naudojantis savo diskrecijos teise, nustatytas kitoks įpėdinių atsakomybės ribojimo būdas, negu tai nustatyta Lietuvos Respublikos CK 5.62 straipsnio 3 dalyje. Lingvistinio aiškinimo pagrindu kasacinis teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistema, ši teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu. Be to, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostatą, jos aiškinimas taip, kad pagal ją atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu, koreliuoja su Lietuvos Respublikos CK 5.55 straipsnio, reglamentuojančio palikimo administravimą, 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu, jog palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo, t. y. įtvirtinančiu cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemą, be to, toks jos aiškinimas atitinka ir sisteminius jos ryšius su kitomis galiojančiomis teisės normomis, bendraisiais teisės principais. Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad turto apyraše, be kita ko, turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo aptariamą Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostatą aiškinti taip, kad pagal ją atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėtu turtu, o paveldėto turto verte. Pastaruoju būdu aptariamą nuostatą neteikia pagrindo aiškinti ir su įpėdinių atsakomybės ribojimu susijusių kitų teisinių santykių, kaip antai įpėdinių teisės disponuoti paveldėtu turtu ribojimo ir pan., teisinis reguliavimas. Galiausiai, remdamasi visais nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nesant byloje ginčo dėl skolos atsiradimo aplinkybių ir jos dydžio, laikytina, kad ieškovo UAB „Nordecum“ reikalavimas dėl 2824,57 Eur skolos priteisimo yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas (CK 5.52 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis), priteisiant ieškovo naudai iš mirusiojo D. D. įpėdinio - atsakovo E. D. - nesumokėto 2824,57 Eur dydžio kredito sumą.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Viena šių palūkanų mokėjimo paskirčių – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, kurių atsiradimą preziumuoja įstatymas. Jomis atlyginami kreditoriaus minimalūs nuostoliai už skolininkui tenkančios piniginės prievolės nevykdymą. Pagrindą šias palūkanas priteisti sudaro asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad skolininkas prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditoriui dėl to teko kreiptis į teismą. Jų priteisimas galimas tik tuo atveju, kai to reikalauja kreditorius. Aptariamų palūkanų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnyje.

Kadangi ieškovo skolininkas D. D. turtinės prievolės neįvykdė, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, ieškovas reikalauja priteisti jam procesines palūkanas, todėl pripažinus ieškinį pagrįstu, tenkintinas ir kitas ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2824,57 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi mirusiojo įpėdinis atsakovas E. D. priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir dėl to, remiantis aukščiau nurodytu teisniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, jo atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo nesutikti su atsakovo įstatyminės atstovės argumentais dėl atsakovo atsakomybės už palikėjo skolą ribojimo konkrečiu paveldėtu turtu ir šios atsakomybės ribų nustatymo teismo sprendimu. Todėl, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pripažinus pagrįstais ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovo E. D. pagal mirusiojo D. D. prievolę, kylančią iš palikėjo 2016 m. gegužės 28 d. sudarytos su ieškovu vartojimo kredito sutarties, sprendime nurodytina, kad mirusiojo įpėdinis atsakovas E. D., priėmęs palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, pagal palikėjo D. D. prievolę ieškovui UAB „Nordecum“ atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79-80 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui UAB „Nordecum“ iš atsakovo D. D. priteistinas 64 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant ieškinį.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nesiekia minimalios (3 eurų) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-268, 270-271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Nordecum“, juridinio asmens kodas 302535232, buveinės adresas – Vilnius, Žemaitės g. 21, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, iš atsakovo E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2824,57 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 57 centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2824,57 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Nustatyti, kad atsakovas E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Nordecum“, juridinio asmens kodas 302535232, atsako tik paveldėtu turtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.