Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., gimusiam 1985 m. vasario 28 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Slengių k., Sendvario sen., Klaipėdos raj. sav., UAB „R.“ direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (nuostatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „R.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. R. V. ir Institucijos atstovas pateikė sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant teismo posėdyje. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. V. nuo 2015 m. gegužės 20 d. yra UAB „R.“ vadovas (direktorius) (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

R. V. teismui pateiktame rašytiniame prašyme nurodė, kad savo kaltę padarius pažeidimą pripažįsta iš dalies, nes nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl nežinojimo, nors tai ir neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi manė, jog įmonės veiklą sustabdžius dar nuo 2018 m. kovo mėn., nes įmonės veikla buvo nuostolinga ir nebevykdoma, ataskaitų pateikti nebereikia. Jis įmonėje nebedirba nuo 2018 m. kovo mėnesio ir nuo to laiko jokių įmonės duomenų nebeturi, todėl nežino, ar įmonei buvo siunčiami kokie nors reikalavimai ir įspėjimai. Kol veikla buvo vykdoma, visas deklaracijas teikdavo buhalterė, su kuria sutartis pasibaigė sustabdžius veiklą. Visada stengėsi laikytis įstatymų, o šiuo atveju nieko nežinojo apie susidariusią situaciją. Prašo atsižvelgti į susidariusią situaciją, kad jo dabartinė finansinė padėtis dėl patirtų nuostolių ir pasaulinės krizės dėl koronaviruso pandemijos, nėra gera.

Nors R. V. teismui pateiktame rašytiniame prašyme nurodė, kad savo kaltę padarius pažeidimą pripažįsta iš dalies, tačiau iš esmės nusižengimo padarymo aplinkybių neginčija ir pripažįsta, kad 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui. Be to, R. V. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta ir administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-5), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad R. V. nuo 2015 m. gegužės 20 d. yra UAB „R.“ vadovas (direktorius), o 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui (b. l. 6-7), kita bylos medžiaga.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „R.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau iki 2020 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Tai, kad, kaip nurodo R. V., UAB „R.“ veikla buvo sustabdyta nuo 2018 m. kovo mėnesio, nepašalino pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų dokumentų, nes įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Be to, būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, o pagal pateiktus Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, UAB „R.“ vadovas (direktorius) yra R. V.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Surinkti įrodymai patvirtina, to neginčija ir R. V., kad jis, būdamas UAB „R.“ vadovu, nustatytu terminu bendrovės metinių (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė registrų tvarkytojui.

Pažymėtina, kad priešingai, nei mano pažeidėjas, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). Šiuo atveju nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, taip siekdamas nuslėpti duomenis apie bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus, jis galėjo klysti, manydamas, jog jam sustabdžius bendrovės veiklą, jis neturi pareigos teikti ir finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad R. V. veikė ne tyčia, o neatsargiai, esant nerūpestingumui, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (daugiau nei penkerius metus būdamas bendrovės vadovu ir kasmet teikdamas finansinius dokumentus), galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad R. V., būdamas UAB „R.“ vadovu, įstatymais nustatytą pareigą dėl neatsargumo vykdė netinkamai, nustatytu terminu bendrovės metiniai (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui, todėl R. V. skirtina administracinė nuobauda.

R. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, nenurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – nusižengimas formalus, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų, kad R. V. turi galiojančių nuobaudų nėra, inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, kaltę pripažino iš dalies, dirba, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. V. paskyrus ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Atsižvelgiant į R. V. prašymą leisti nuobaudą įvykdyti per ilgesnį laiką, į nurodytas aplinkybes, kad bendrovė veiklos nevykdo ir dabartinė jo finansinė padėtis dėl patirtų nuostolių ir pasaulinės krizės dėl koronaviruso pandemijos pasekmių, nėra gera, tačiau nuobauda nėra itin didelė, o pažeidėjas dirba, yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtosios 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20126480506, įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 2 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.