- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- I-5074-968/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01017-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės ir Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu (b. l. 1–6, 23–29), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017-08-01 individualų administracinį aktą Nr. (21.143)R-4416 (toliau – VMI 2017-08-01 atsakymas), kuriuo atsakovė atsisakė priimti administracinės procedūros sprendimą dėl gauto pareiškėjo 2017-07-26 skundo (toliau – 2017-07-26 skundas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2017-07-26 skundą ir priimti administracinės procedūros sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad VMI nepagrįstai atsisakė priimti administracinės procedūros sprendimą dėl jo 2017-07-26 skundo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, VMI viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. VA-77 patvirtintų Asmenų aptarnavimo VMI taisyklių (toliau – Aptarnavimo taisyklės) 9 punktu. Pareiškėjo nuomone, jo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno AVMI) 2017-04-20 teiktas skundas (toliau – 2017-04-20 skundas) ir VMI teiktas 2017-07-26 skundas atitinka Kauno AVMI ir VMI kompetenciją, todėl šios institucijos nepagrįstai atsisakė juos nagrinėti, motyvuodamos tuo, kad dėl skunduose keliamų klausimų pasisakys teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-297-993/2017. Tokiu būdu buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, 20 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3–5, 7 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 20, 25, 30 ir 46 straipsniai, kitų teisės aktų nuostatos. Pareiškėjo nuomone, baudžiamojoje byloje Nr. 1-297-993/2017 pateikta Kauno AVMI 2016-05-24 specialisto išvada Nr. AU22-14 (toliau – ir Specialisto išvada) laikytina pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas priimtu mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar panašaus pobūdžio sprendimu, kuriuo pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, o pareiškėjas šį mokestį ginčija. Toks Kauno AVMI ir VMI atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundus daro didelę turtinė ir neturtinę žalą pareiškėjui ir sukelia sunkias teisines pasekmes.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 31–32) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo 2017-04-20 ir 2017-07-26 skundai atitinka Kauno AVMI ir VMI kompetenciją, yra klaidingi. Kauno AVMI valstybės tarnautoja pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) užduotį parengė Specialisto išvadą baudžiamojoje byloje, išvada buvo išsiųsta užduotį pateikusiam subjektui. Specialisto išvada yra savarankiškas įrodomųjų duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, su kuriuo ikiteisminio tyrimo metu galima susipažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors BPK tiesiogiai nenumato galimybės patikslinti specialisto išvados, tačiau ikiteisminio tyrimo subjektai turi teisę kviesti specialistą, kad šis pateiktų paaiškinimus klausimais, priskirtais jo kompetencijai. Proceso dalyviai, norėdami, kad duota išvada būtų paaiškinta, gali kreiptis į prokurorą su atitinkamais klausimais, jie turi teisę susipažinti su specialisto išvada, reikšti prašymus dėl papildomo ar pakartotinio tyrimo atlikimo. Specialistas baudžiamajame procese yra savarankiškas subjektas. Ypatingas specialisto statusas suponuoja jo tarnybinį nepriklausomumą ir nešališkumą, todėl pareiškėjo reikalavimas VMI, kaip centriniam mokesčių administratoriui, aiškinti ar komentuoti Specialisto išvadą buvo neteisėtas ir negalėjo būti vykdomas. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis VAĮ įtvirtintais principais bei VMI taisyklių nuostatomis, pareiškėjui į jo skundus buvo aiškiai atsakyta, nurodant visas skundų nenagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo taip pat negali būti tenkinamas, nes mokesčių administratorius tinkamai vykdė savo pareigas ir tiesiogines funkcijas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepime (b. l. 42–43) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas 2017-04-20 kreipėsi į Kauno AVMI su skundu dėl Specialisto išvados, t. y. Kauno AVMI 2016-05-24 atlikto pareiškėjo ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados Nr. AU22-14, panaikinimo, kuri buvo parengta pagal FNTT užduotį, taip pat reikalavo jam atlyginti 65 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Kauno AVMI, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatomis, persiuntė pareiškėjo skundą Kauno apylinkės teismui, kur yra nagrinėjama pareiškėjo baudžiamoji byla Nr. 1-297-993/2017. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jis, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus raštu, turi teisę jį apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Skunde teismui pareiškėjas neprašo panaikinti jokio Kauno AVMI rašto ar sprendimo. Atsižvelgiat tai, laikytina, kad Kauno AVMI išsamiai ir tinkamai 2017-04-26 raštu Nr. (7.46-4.5.2)K-2261 (toliau – Kauno AVMI 2017-04-26 atsakymas) informavo pareiškėją apie priežastis dėl kurių jo skundas buvo perduotas Kauno apylinkės teismui.
5. Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI 2017-08-01 atsakymo, kuriuo VMI grąžino pareiškėjo 2017-07-26 skundą kaip nenagrinėtiną, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad:
7.1. Pareiškėjas su 2017-04-20 skundu (b. l. 35–41) kreipėsi į Kauno AVMI, prašydamas panaikinti Specialisto išvadą, atlyginti dėl šios išvados padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš 2017-04-20 skundo turinio matyti, kad juo pareiškėjas, be kita ko, pareikalavo iš Kauno AVMI pateikti su Specialisto išvados turiniu tiesiogiai susijusią informaciją, t. y.: nurodyti, kokiu pagrindu Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjas nuo 2009-01-01 iki 2011-03-31 vertėsi pinigų skolinimo (kreditų teikimo) veikla, neįregistravęs individualios veiklos ir apie tai nepranešęs mokesčių administratoriui; kokie teisės aktai suteikia teisę arba draudžia pareiškėjui laisvai disponuoti nuosavomis piniginėmis lėšomis; kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaudamasi Kauno AVMI ginčijo pareiškėjo teisę skolinti pinigines lėšas neatlygintinai (be palūkanų); kokie teisės aktai nustato skolinamų lėšų sumos ribą, kurią viršijęs pareiškėjas privalo įregistruoti individualią veiklą, o nuo 2011-04-01 draudžia pareiškėjui skolinti pinigus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas; nurodyti objektyvias aplinkybes, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui buvo taikytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos (22 straipsnio 1 dalis); nurodyti teisės aktų nuostatas, kurios nustato paskolos davėjui pareigą mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo gautų palūkanų; pateikti objektyvius duomenis, pagal kuriuos VMI ir FNTT sprendė, kad pareiškėjas skolino pinigines lėšas už palūkanas.
7.2. Atsakydama į pareiškėjo 2017-04-20 skundą, Kauno AVMI 2017-04-26 atsakyme (b. l. 44) nustatė, kad juo pareiškėjas skundžia Specialisto išvadą, kuri yra baudžiamosios bylos Nr. 1-297-993/2017 medžiagos dalis, ir, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi pareiškėjo 2017-04-20 skundą persiuntė šią baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Kauno apylinkės teismui. Kauno AVMI 2017-04-26 atsakyme išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę per 1 mėnesį nuo šio atsakymo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka atsakymą apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui. Duomenų, jog pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs byloje nėra. Kauno AVMI 2017-04-26 atsakymas nėra ir šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
7.3. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-297-993/2017 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2), kurioje vienas kaltinamųjų yra nagrinėjamoje administracinėje byloje skundą padavęs pareiškėjas V. J.. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos, be kita ko, matyti, kad 2017-04-27 įregistruotas Kauno AVMI raštas, kuriuo pareiškėjo 2017-04-20 skundas persiųstas Kauno apylinkės teismui. Šias faktines aplinkybes, įvertinusi visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno AVMI 2017-04-26 atsakyme minima Specialisto išvada, į minėtą baudžiamąją bylą buvo teikiama, dėl jos egzistavimo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
7.4. Pareiškėjas su 2017-07-26 skundu (b. l. 34) kreipėsi į VMI. Iš šio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas išreiškė nepasitenkinimą Kauno AVMI 2017-04-26 atsakymu ir paprašė, kad jo 2017-04-20 skundą, kuris buvo teikiamas Kauno AVMI, išsamiai išnagrinėtų VMI ir pareiškėjo 2017-04-20 skunde keliamais klausimais priimtų administracinės procedūros sprendimą.
7.5. Atsakydama į pareiškėjo 2017-07-26 skundą, VMI parengė ir pareiškėjui išsiuntė skundžiamą 2017-08-01 atsakymą, kuriuo grąžino pareiškėjo 2017-07-26 skundą kaip nenagrinėtiną (b. l. 33). VMI 2017-08-01 atsakyme, be kita ko, nurodė, kad: Kauno AVMI 2017-04-25 raštu Nr. (12.1E-4.5.2)K-2249 persiuntė pareiškėjo 2017-04-20 skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui pagal kompetenciją ir apie tai 2017-04-26 atsakymu informavo pareiškėją; Kauno AVMI valstybės tarnautoja Specialisto išvadą, kurios turiniu yra nepatenkintas pareiškėjas teikė į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, todėl šios išvados išsamumą, pakankamumą, teisingumą bei ištyrimo visapusiškumą pagal BPK 6 ir 20 straipsnius gali būti vertinamas tik šią baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo; pareiškėjas kaip proceso dalyvis BPK 270 ir 275 straipsniuose nustatyta tvarka turi teisę teikti prašymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams (tame tarpe ir specialistui) teismo posėdžio metu.
8. Pareiškėjo nuomone, VMI 2017-08-01 atsakymu nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2017-07-26 skundą, nes šio skundo nagrinėjimas priskirtas VMI kompetencijai, todėl pastaroji institucija turėjo šį skundą nagrinėti VAĮ nustatyta tvarka ir dėl to priimti administracinės procedūros sprendimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Specialisto išvada buvo teikiama į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-297-993/2017, ir kad pareiškėjas 2017-04-20 skundu kvestionuoja būtent tos Specialisto išvados turinį. Pareiškėjas šioje byloje nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl Kauno AVMI 2017-04-26 atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo; tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas. Vadinasi, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju VMI 2017-08-01 atsakymu teisėtai ir pagrįstai kaip nenagrinėtiną grąžino pareiškėjo 2017-07-26 skundą, kuriame buvo reiškiamas nepasitenkinimas Specialisto išvada, bei reikalaujama pateikti su Specialisto išvados turiniu tiesiogiai susijusią informaciją.
9. VMI 2017-08-01 atsakymu, grąžindama pareiškėjo 2017-07-26 skundą kaip nenagrinėtiną, be kita ko, vadovavosi VAĮ, Aptarnavimo taisyklėse ir BPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
9.1. VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui; jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Aptarnavimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad: asmenų prašymai/pranešimai/skundai yra nagrinėjami pagal VMI kompetenciją; jeigu VMI nėra įgaliota spręsti prašyme/pranešime/skunde išdėstytų klausimų, prašymas/pranešimas/skundas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos turi būti persiunčiamas kompetentingai institucijai (pasiliekant prašymo/pranešimo/skundo kopiją) ir apie tai turi būti pranešama asmeniui, išdėstant persiuntimo motyvus; gavus teismo kompetencijai priklausantį prašymą ir/ar skundą, jis per 5 darbo dienas grąžinamas asmeniui nurodžius grąžinimo priežastis.
9.2. VMI 2017-08-01 atsakyme teikdama, kad Kauno AVMI valstybės tarnautoja Specialisto išvados išsamumą, pakankamumą, teisingumą bei ištyrimo visapusiškumą gali vertinti tik baudžiamąją bylą Nr. 1-297-993/2017, į kurią ji buvo teikiama, nagrinėjantis teismas, vadovavosi BPK 6 ir 20 straipsniais. BPK 6 straipsnyje „Teisingumą vykdo tik teismas“ nustatyta, kad: baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai (1 dalis); teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (2 dalis); draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties (3 dalis). BPK 20 straipsnyje „Įrodymai“ nustatyta, kad: įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (1 dalis); ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (2 dalis); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (3 dalis); įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (4 dalis); teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (5 dalis).
9.3. VMI 2017-08-01 atsakyme teikdama, kad pareiškėjas kaip baudžiamosios bylos Nr. 1-297-993/2017 proceso dalyvis turi teisę teikti prašymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams (tame tarpe ir specialistui) teismo posėdžio metu vadovavosi BPK 270 ir 275 straipsniais. BPK 270 straipsnyje reglamentuojamas prašymų pateikimas ir išsprendimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus; nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį; prašymo atmetimas neatima iš asmens, kurio prašymas atmestas, teisės pateikti jį vėliau įrodymų tyrimo eigoje. BPK 270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. BPK 275 straipsnyje reglamentuojama klausimų uždavimo teisiamajame posėdyje tvarka.
10. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad, VMI nustačiusi, jog skundas priklauso ne jos o teismo kompetencijai, tai nurodžiusi per 5 darbo dienas gautą skundą privalo grąžinti pareiškėjui. Taip pat matyti, kad į baudžiamąją bylą pateiktą specialisto išvadą BPK nustatyta tvarka vertina tik teismas, o ją vertinant turi teisę BPK nustatyta tvarka dalyvauti proceso dalyvis, inter alia (lot. be kita ko) kaltinamasis.
11. Skundžiamo VMI 2017-08-01 atsakymo turinį (žr. šio teismo sprendimo 7.5 punktą) įvertinus pareiškėjo 2017-04-20 ir 2017-07-26 skundų turinio (žr. šio teismo sprendimo 7.1, 7.4 punktus), kitų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių (žr. šio teismo sprendimo 7.3, 8 punktus) ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste (žr. šio teismo sprendimo 10 punktą), darytina išvada, kad šiuo atsakymu VMI teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2017-07-26 skundą grąžino jam kaip nenagrinėtiną VMI, t. y. dėl to, kad šio skundo nagrinėjimas priklauso ne VMI, o baudžiamąją bylą Nr. 1-297-993/2017 nagrinėjančio Kauno apylinkės teismo kompetencijai. Todėl nėra pagrindo naikinti VMI 2017-08-01 atsakymą ir įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjo 2017-07-26 skundą.
12. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.