Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties dėl atsakovės D. M. priešieškinio priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautas D. M. priešieškinis ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) Ž. M., kuriuo D. M. prašo: 1) nutraukti Ž. M. ir D. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės, priteisiant D. M. iš Ž. M. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo palikti D. M. „M.“ pavardę; 2) nustatyti G. M. ir G. M. gyvenamąją vietą su D. M.; 3) priteisti iš Ž. M. nepilnametės dukros G. M. išlaikymui po 540,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki G. M. pilnametystės, paskiriant D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš Ž. M. nepilnametės dukros G. M. išlaikymui po 485,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki G. M. pilnametystės, paskiriant D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš Ž. M. 2250,00 Eur išlaikymo dukroms įsiskolinimo; 5) nustatyti Ž. M. bendravimo ir dalyvavimo dukrų auklėjime tvarką; 6) pripažinti ab initio niekiniais ir negaliojančiais Ž. M. 2021-06-28 pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 159 819,89 Eur sumai ir 2021-06-30 pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 70 189,86 Eur sumai; 7) priteisti D. M. iš Ž. M. 307 217,56 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Naftėnas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 9) spręsti klausimą dėl kitų D. M. ir Ž. M. kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis; 10) atleisti D. M. nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį priešieškinio, o dėl kitos dalies atsakovei nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaikų teisių apsaugos skyrius, atsakovė D. M. pateikė priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) Ž. M., kuriuo prašo: 1) nutraukti Ž. M. ir D. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės, priteisiant D. M. iš Ž. M. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo palikti D. M. „M.“ pavardę; 2) nustatyti G. M. ir G. M. gyvenamąją vietą su D. M.; 3) priteisti iš Ž. M. nepilnametės dukros G. M. išlaikymui po 540,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki G. M., pilnametystės, paskiriant D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš Ž. M. nepilnametės dukros G. M. išlaikymui po 485,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki G. M. pilnametystės, paskiriant D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš Ž. M. 2250,00 Eur išlaikymo dukroms įsiskolinimo; 5) nustatyti Ž. M. bendravimo ir dalyvavimo dukrų auklėjime tvarką; 6) pripažinti ab initio niekiniais ir negaliojančiais Ž. M. 2021-06-28 pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 159 819,89 Eur sumai ir 2021-06-30 pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 70 189,86 Eur sumai; 7) priteisti D. M. iš Ž. M. 307 217,56 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Naftėnas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 9) spręsti klausimą dėl kitų D. M. ir Ž. M. kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis; 10) atleisti D. M. nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl atsisakymo priimti dalį priešieškinio

14. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį dalyje dėl reikalavimų – pripažinti ab initio niekiniais ir negaliojančiais Ž. M. 2021-06-28 pranešimą dėl priešpriešių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 159 819,89 Eur sumai ir 2021-06-30 pranešimą dėl priešpriešių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 70 189,86 Eur sumai; priteisti D. M. iš Ž. M. 307 217,56 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad, nesant reikalavimo dėl turto padalijimo bei sutuoktiniams turtą pasidalijus jų susitarimu – notariškai patvirtinta Povedybine sutartimi, atsakovės pareikšti priešieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei skolos ir procesinių palūkanų priteisimo (priešieškinio 6 ir 7 reikalavimai) yra nesusiję su iškeltais priešieškinio reikalavimais dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, ir nepatenka į reikalavimų, nagrinėtinų šioje santuokos nutraukimo byloje sąrašą (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Ribojimas santuokos nutraukimo byloje nagrinėti su šia byla nesusijusius klausimus yra imperatyvus, jo tikslas yra orientuotas į santuokos nutraukimo bylos procesinę specifiką, todėl nurodyti D. M. priešieškinio reikalavimai (dėl sandorių negaliojimo ir skolos, palūkanų priteisimo) šioje santuokos nutraukimo byloje negali būti keliami. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.

15. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015). Tokia pozicija grindžiama nuostata, jog tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams.

17. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu be kitų reikalavimų reiškia reikalavimus pripažinti ab initio niekiniais ir negaliojančiais Ž. M. 2021-06-28 pranešimą dėl priešpriešių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 159 819,89 Eur sumai ir 2021-06-30 pranešimą dėl priešpriešių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 70 189,86 Eur sumai; priteisti D. M. iš Ž. M. 307 217,56 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutiktina su atsakove, kad ši mokėjimo prievolė kyla iš verslo santykių tarp dviejų ūkininkų, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovė galimai yra ieškovo kreditorė, todėl toks atsakovės reikalavimas nagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje.

19. Taip pat pritartina apeliantės argumentams, kad atsakovės iškelti klausimai nors ir nelaikytini reikalavimais dėl bendro turto padalijimo, tačiau akivaizdžiai susiformavę šeimos santykių eigoje. Be to, šie klausimai labai glaudžiai susiję su šalių bendro gyvenimo aplinkybėmis ir jų aiškinimųsi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priešieškinį dalyje dėl reikalavimų – pripažinti ab initio niekiniais ir negaliojančiais Ž. M. 2021-06-28 pranešimą dėl priešpriešių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 159 819,89 Eur sumai ir 2021-06-30 pranešimą dėl priešpriešių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 70 189,86 Eur sumai; priteisti D. M. iš Ž. M. 307 217,56 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsisakė priimti.

Dėl nustatytų priešieškinio trūkumų

20. Pirmosios instancijos teismas atsakovei nustatė priešieškinio trūkumus ir įpareigojo atsakovę patikslinti priešieškinio dalyką, įtraukiant į nagrinėjamą bylą visus jai žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius trečiaisiais asmenimis, nurodant jų duomenis teismui, ir pateikti teismui įrodymus, jog jie apie bylos iškėlimą yra informuoti.

21. CPK 382 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Nagrinėjamu atveju nei ieškovo ieškinyje nėra pareikštas reikalavimas dėl bendro turto padalijimo, nei atsakovės priešieškinyje nėra pareikštas reikalavimas dėl bendro turto padalijimo, todėl šių asmenų teisė įstoti į bylą CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, neegzistuoja. Atitinkamai neegzistuoja ir atsakovės pareiga informuoti kreditorius apie iškeltą civilinę bylą pateikiant priešieškinio kopiją.

22. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų gali patys įstoti į bylą arba gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje nurodė vieną jai žinomą kreditorių UAB „Naftėnas“ ir prie ieškinio reikalavimų paprašė: „Įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Naftėnas“, j.a. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Spręsti klausimą dėl kitų D. M. ir Ž. M. kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis“. Pritartina atsakovei, jog esant tokiam atsakovės prašymui, teismas, priėmęs priešieškinį, tūrėtų šį klausimą išspręsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, vertintina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę patikslinti priešieškinio dalyką, įtraukiant į nagrinėjamą bylą visus jai žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius trečiaisiais asmenimis, nurodant jų duomenis teismui, ir pateikti teismui įrodymus, jog jie apie bylos iškėlimą yra informuoti.

23. Taip pat teismas įpareigojo atsakovę patikslinti G. ir G. M. procesinę padėtį, kadangi bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, jos negali dalyvauti suinteresuotais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys dalyvauja ypatingosios teisenos bylų nagrinėjime, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka nėra suinteresuotų asmenų statuso, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Sutiktina su atsakovės atskirajame skunde nurodyta pastaba, jog nagrinėjamu atveju G. ir G. M. byloje jau dalyvauja trečiaisiais asmenimis, atstovaujamomis atstovės pagal įstatymą D. M.. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamai nurodyta šalių dukrų procesinė padėtis priešieškinyje, nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir nėra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti trūkumų šalinimo institutą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šis atsakovės priešieškinio trūkumas nustatytas nepagrįstai.

24. Kitu priešieškinio trūkumu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neteisingai paskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį, todėl įpareigojo atsakovę pašalinti priešieškinio trūkumą ir tiksliai nurodyti byloje mokėtino žyminio mokesčio sumą bei aiškiai suformuluoti nuo kokios sumos dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsakovė prašo ją atleisti arba atsakovė įpareigotina sumokėti likusią 121,00 Eur žyminio mokesčio dalį, pateikti teismui įrodymus ir patikslinti priešieškinio dalyką, pašalinant reikalavimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio. Šį teismo nustatytą ieškinio trūkumą apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu.

25. Pažymėtina, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80–85 straipsniai). CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už kiekvieną ieškinį turi būti sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje pateikė savo skaičiavimus, koks, jos manymu yra mokėtinas žyminis mokestis už teikiamą priešieškinį. Taip pat nurodė, jog yra sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies - 3 558,00 Eur mokėjimo atsakovė prašė ją atleisti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra neteisingai paskaičiuotas mokėtinas žyminis mokestis ir pats paskaičiavęs nurodė, kad iš viso atsakovės mokėtinas žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje sudaro 196,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra aiškus pirmosios instancijos teismo motyvas įpareigoti atsakovę tiksliai nurodyti byloje mokėtino žyminio mokesčio sumą bei aiškiai suformuluoti, nuo kokios sumos dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsakovė prašo ją atleisti, kai pats teismas nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė priešieškinyje teikė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl taip pat nepagrįstu vertintinas įpareigojimas atsakovę sumokėti likusią 121,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirma teismas tūri išspręsti atsakovės prašymą dėl pagrindo ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir šiuos priešieškinio trūkumus - tiksliai nurodyti byloje mokėtino žyminio mokesčio sumą bei aiškiai suformuluoti, nuo kokios sumos dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsakovė prašo ją atleisti arba atsakovė įpareigotina sumokėti likusią 121,00 Eur žyminio mokesčio dalį, pateikti teismui įrodymus ir patikslinti priešieškinio dalyką, pašalinant reikalavimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio.

27. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai nustatė priešieškinio trūkumus, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti prišieškinio dalį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama nutartis panaikinama. Kadangi priešieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir priešieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.