- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-962-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02215-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Minvalda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Mariaus Bartninko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1304-736/2019 pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minvalda“ dėl vienašališkai pasirašyto akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti negaliojančiu 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktą,
1.2. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minvalda“ (toliau – ir UAB „Minvalda“) ieškovei I. B. 20 469,36 Eur ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. 2012 m. birželio 1 d. su UAB „Minvalda“ (sutarties sudarymo metu buvusi IĮ „Minvalda“) sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, iškloti betoninėmis trinkelėmis, o ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti. Atsakovė iš UAB „Betono mozaika“ įsigijo 500 kv. m. betoninių trinkelių, kurias perpardavė ieškovei bei atliko trinkelių klojimo darbus. Išklojus betonines trinkeles, pastebėti trūkumai – ant trinkelių atsirado nenuplaunamos rudos dėmės. Atsakovė trinkelių gamintojai UAB „Betono mozaika“ 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. pareiškė pretenzijas, o 2014 m. birželio 26 d. pretenziją gamintojai pareiškė ir pati ieškovė. 2014 m. spalio 10 d. atsakovė ieškovei atsiuntė pasirašytą atliktų darbų aktą ir sąskaitą. Vertindama, jog darbai atlikti su trūkumais, kurie turėjo būti taisomi, ieškovė atliktų darbų akto nepasirašė ir atsakovės atliktų darbų nepriėmė. Atsakovė to neginčijo. Dėl šių priežasčių 2014 m. spalio 10 d. akte sąmoningai nebuvo fiksuotas ieškovės tariamai nepagrįsto atsisakymo pasirašyti aktą faktas. Byloje esantis 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktas tarp šalių niekada nebuvo vertinamas kaip atsakovės atliktų darbų patvirtinimas ieškovei ir šalims sukeliantis teisines pasekmes.
2.2. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei ir trinkelių gamintojai, prašydama sumažinti parduotų netinkamos kokybės trinkelių kainą 8910,11 Eur (30 764,82 Lt) suma ir šią sumą priteisti iš UAB „Minvalda“ ieškovei I. B. bei sumažinti netinkamai atliktų statybos darbų kainą 11 559,25 Eur (39 911,78 Lt) suma, priteisiant šią sumą ieškovei I. B.. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1512-813/2015 ieškinys buvo patenkintas. Atsakovei ir trinkelių gamintojai šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiame sprendime konstatuota, kad 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų priėmimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai. Kauno apygardos teismas sprendime konstatuodamas šias aplinkybes ir priimdamas prejudicinius faktus, nulėmė situaciją, kad 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų priėmimo aktas šalims sukėlė teisines pasekmes.
2.3. Esminis pagrindas pripažinti vienašališkai pasirašytą aktą negaliojančiu yra tai, kad atsakovės darbai atlikti su trūkumais. Kauno apygardos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovė apmokėjo už darbus, tarsi patvirtindama aktą, negali būti vertinama kaip minėto akto pripažinimas. Mano, kad nagrinėjamu atveju negali būti formaliai taikoma įstatymo norma ir vertinama, jog ieškovė net ir nepasirašiusi akto, tačiau sumokėjusi pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, priėmė atsakovės atliktus darbus, dėl ko nebeturi teisės remtis tų darbų trūkumų faktu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Minvalda“ ieškovės reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
3.1. trinkelių gamintoją ir trinkeles pasirinko pati ieškovė. 2014 m. birželio 25 d. ieškovės pateiktoje pretenzijoje ieškovė nurodė atliktų darbų trūkumus, kurie buvo ištaisyti. Atlikus visus sutartyje numatytus darbus, atsakovė 2014 m. spalio 10 d. ieškovei išsiuntė atliktų darbų aktą kartu su mokėjimo dokumentais. Ieškovė akto nepasirašė, atliktų darbų trūkumų su jų ištaisymo terminais nenurodė, akto neginčijo, ginčijamo akto pasirašymo metu už atliktus darbus buvo sumokėjusi, trinkelės jau buvo eksploatuojamos. Ieškovė dėl darbų kokybės, kurie buvo perduoti ginčijamu aktu, pretenzijų neturėjo. Visos ieškovės pretenzijos buvo tik dėl trinkelių kokybės (gelsvų dėmių). Ieškovei ginčijant aktą dėl atliktų darbų trūkumų, yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
3.2. Kauno apygardos teismas nustatė šiuos prejudicinius faktus: 1) perdavimo priėmimo aktas pasirašytas vienašališkai; 2) ieškovė dėl pačių atsakovės atliktų darbų pretenzijų neturėjo; 3) trinkelės, dėl kurių kilo ginčas, yra tinkamos kokybės, jų išvaizda atitinka keliamus reikalavimus. Šių faktų įrodinėti nebereikia. Ginčijamas aktas yra galiojantis, jau teisme išnagrinėto ginčo metu jis buvo įrodinėjamo dalyko dalis. Kadangi sprendimas yra įsiteisėjęs, ginčijamas aktas turi prejudicinio fakto galią, jis negali būti ginčo objektu kitose bylose tarp tų pačių šalių. Šiame ieškinyje nagrinėjami klausimai yra tapatūs klausimams, išnagrinėtiems įsiteisėjusiu sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1694,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. 2014 m. spalio 10 d. atsakovė surašė atliktų darbų aktą (1 t., e. b. l. 12-15), ieškovė už atliktus darbus pagal 2014 m. spalio 10 d. atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą tą pačią dieną kasos pajamų orderiu Nr. 065182 sumokėjo (91 000 Lt) 26 355,42 Eur, dokumente nurodant priedėlį – Atliktų darbų aktą 2012-06-01 – 2014-10-10 (1 t., e. b. l. 24, 33). Trinkelių klojimo darbai atlikti 2012 m. Išklojus trinkeles buvo pastebėti trūkumai, ant trinkelių atsirado rudos dėmės. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatė, kad 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas tenkino ieškovės ieškinį sumažinti parduotų netinkamos kokybės trinkelių kainą 8 910,11 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovės UAB „Minvalda“, sumažinti netinkamai atliktų statybos darbų kainą 11559,25 Eur suma ir šią sumą bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė ir apeliantams iš ieškovės priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5.2. Nagrinėjamu atveju, byloje kilęs ginčas dėl vienašališkai pasirašyto darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškovės galimybės jį ginčyti po to, kai šalių ginčas buvo sprendžiamas teisme. Teismas konstatavo, jog statybos darbų perdavimą ir priėmimą įforminantis aktas (CK 6.694 str. 4 dalis) yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad žymos apie atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą nebuvimas nėra kliūtis aktą kvalifikuoti kaip pasirašytą vienašališkai.
5.3. Iš 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-11-480/2017 matyti, kad toje byloje teismas nustatė, kad ginčo trinkelės, kurių kokybę ginčija ieškovė, yra (buvo) kokybiškos ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, iš kur atsirado medžiagų (medžiagų junginių) ant trinkelių. Atsakovė įrodė jos atsakomybę šalinančias priežastis, jog išklodama kiemą betoninėmis trinkelėmis, panaudojo kokybiškas trinkeles, o ieškovė byloje neįrodė ginčo trinkelių defekto fakto, nes vien tik pavienių dėmių ant grindinyje esančių ginčo trinkelių paviršiaus buvimas šio fakto nepatvirtina. Teismas toje byloje taip pat pripažino, kad 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai.
5.4. Aptartais prejudiciniais faktais pirmosios instancijos teismas vadovavosi šioje pirmąja instancija išnagrinėtoje byloje ir iš naujo šių klausimų nesprendė bei netyrė. Pažymėjo, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1304-736/2019, nustatyta, jog parudavimai buvo rasti ne tik ant trinkelių, tačiau ir ant dekoratyvinių akmenų, kurie buvo įsigyti pačios ieškovės, namo sienų bei pačioje aplinkoje (šių faktų ieškovė nepaneigė). Tokie parudavimai ant dekoratyvinių akmenų matyti ir prijungtos bylos Nr. 2-1512-813/2015 medžiagoje (1 t., 134-139 b. l.).
5.5. Vertindamas, ar rangovas atiduodamas darbų rezultatą, tinkamai realizavo savo teises ir teisėtai vienašališkai pasirašė aktą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, atskirai, nevertinant trinkelių kokybės, nuspręsti, ar ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą ir šis atsakovės buvo pasirašytas vienašališkai teisėtai, yra netikslinga, kadangi būtent pati ieškovė aiškiai įvardina, kad akto ji nepasirašė dėl darbų trūkumų, t. y. trinkelių kokybės. Paminėjo, kad Kauno apygardos teisme prejudiciniais faktais nustatyta, kad ieškovės nurodyti trūkumai laikyti neįrodytais. Išanalizavus Sutarties sąlygas bei vadovaujantis anksčiau išvardintų teisės aktų normomis, kitų pagrindų, kuriais ieškovė pagrįstai galėjo atsisakyti pasirašyti aktą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl sprendė, kad 2014 m. spalio 10 darbų priėmimo aktą ieškovė atsisakė pasirašyti nepagrįstai ir ieškovės reikalavimo dėl 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu netenkino.
5.6. Iš byloje esančių duomenų (1 t., e. b. l. 19–20) teismas nustatė, kad po darbų perdavimo, atsakovei pretenzija buvo pareikšta 2015 m. sausio 7 d., todėl konstatavo, kad terminas ieškovės ieškiniui pareikšti praleistas. Byloje duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenustatė. Atsakovės prašymu ieškovės reikalavimui taikė ieškinio senatį, ieškovės patikslintą ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu (CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėjo, kad teismui pripažinus, jog ieškovė darbų priėmimo aktą atsisakė pasirašyti nepagrįstai, ieškinio senaties taikymas nekeičia bylos baigties esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė I. B. (toliau – ir Apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. esminis šioje byloje sprendžiamas klausimas yra tai ar rangovas, ieškovei atsiųsdamas jau pasirašytą atliktų darbų aktą, tinkamai realizavo savo teises ir teisėtai vienašališkai pasirašė aktą dar prieš jį pateikdamas užsakovui. Nustačius, kad atsakovė vienašališkai pasirašydamas aktą pažeidė įstatyme numatytą tvarką, ginčijamas aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu ir, pritaikius restituciją, ieškovei turėtų būti grąžinti atsakovei sumokėti pinigai. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime 2014 m. spalio 10 d. atsakovės pateiktą dokumentą pripažinęs vienašališkai pasirašytu aktu, realiai jo nevertino CK 6.694 straipsnio prasme. Be to, šalys šio dokumento ir pačios nelaikė kaip tinkamo ar vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto.
6.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo įsigilinti ir atsakyti į klausimą, ar ginčijamas aktas atitinka tokiam dokumentui įstatyme numatytus ir taikomus reikalavimus. Teismas ignoravo ieškovės keliamą teisinį klausimą ir bylą išnagrinėjo kitu aspektu, t. y. vertino ne aplinkybę, ar ginčijamas aktas pagrįstai laikomas vienašališkai pasirašytu, bet tai, ar ieškovė pagrįstai atsisakė jį pasirašyti. Atsakovės pateiktas ginčijamas aktas ieškovei buvo išsiųstas kaip jau pasirašytas dokumentas, šalims jo nelaikant ir nevertinant kaip atliktų darbų akto CK 6.694 straipsnio prasme. Atsakovė visiškai nevykdė pareigos organizuoti darbų perdavimą ir priėmimą pagal nustatytus reikalavimus, todėl ieškovės ginčijama vienašalis atliktų darbų aktas pripažintinas negaliojančiu, o darbų perdavimo ir priėmimo sandoris – nesudarytu bei konstatuotina, jog ieškovė turėjo pagrindą atsisakyti priimti tokį aktą, kaip pateiktą nesilaikant įstatyme numatytų jo sudarymo, pateikimo ir įforminimo sąlygų.
6.3. Ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti vienašalį darbų perdavimo aktą negaliojančiu nėra reikalavimas, susijęs su atliktų darbų trūkumais. Ieškiniu neprašoma priteisti trūkumų šalinimo išlaidų ar įpareigoti atsakovę pašalinti trūkumus, todėl šioje byloje nagrinėjamam reikalavimui netaikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas vienašališkai pasirašytu pripažintas aktas, kaip vienašalis sandoris, šiuo atveju yra taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senatis terminas, kuris ieškinio pateikimo dienai nebuvo praleistas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Minvalda“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. 2014 m. birželio 25 d. pretenzijoje atsakovei apeliantė nurodė atliktų darbų trūkumus, kuriuos atsakovė privalėjo ištaisyti bei priminė, jog turi būti pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Pati apeliantė siekė gauti atliktų darbų aktą ir priimti darbų rezultatą. Atsakovė, atlikusi visus sutartyje numatytus darbus, ištaisiusi pretenzijoje numatytus trūkumus, 2014 m. spalio 10 d. išsiuntė darbų perdavimo-priėmimo aktą pasirašyti apeliantei kartu su mokėjimo dokumentais. Apeliantė atliktų darbų akto nepasirašė, tačiau nenurodė ir akto trūkumų. Apeliantės 2014 m. spalio 20 d. rašytame laiške nurodyta, kad neatitinka tik sumos, pažymėjo, kad nuo darbų atlikimo jau praėjo dveji metai, kad už darbus yra atsiskaičiusi, aktą siunčia atgal tik siekdama patikslinti ir pasitikslinti nurodytas sumas. Apeliantė akto pasirašymo metu už trinkelių klojimo darbus buvo atsiskaičiusi su atsakove, trinkelės jau buvo eksploatuojamos dvejus metus, t. y. faktiškai darbų rezultatas buvo priimtas. Atsakovė su akte nurodytais darbais sutiko. Be to, apeliantės atstovas G. D. 2015 m. sausio 7 d. pretenzijoje „Dėl netinkamai atliktų darbų“ laikėsi pozicijos, kad atlikti darbai yra perduoti ginčijamu aktu. Tai reiškia, kad apeliantė nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad tarp apeliantės ir atsakovės perdavimo-priėmimo aktas yra sudarytas, o darbai (rangos rezultatas) yra perduoti.
7.2. Apeliantė, ginčydama 2014 m. spalio 10 d. perdavimo-priėmimo aktą, nenurodo kaip buvo pažeista įstatymų ir / ar sutarties numatyta tvarka pasirašant ginčijamą aktą. Apeliantė byloje nesutiko su betoninių trinkelių kokybe, todėl jos pareiga buvo ginčyti vienašališkai atsakovės sudarytą priėmimo-perdavimo aktą (CK 6.694 str. 4 d.), tačiau ji juo rėmėsi ankstesnėje civilinėje byloje jo neginčydama. Apeliantė nenurodė, kokiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčija aktą. Atsakovė į bylą yra pateikusi visus įrodymus, patvirtinančius, kad aktą apeliantė buvo gavusi ir šio neginčijo. Apeliantė iš esmės rėmėsi trinkelių kokybės defektais, todėl teismas nagrinėjo bylą atsižvelgdamas į apeliantės poziciją. Teismas analizavo ir pasisakė, ar atsakovė teisėtai vienašališkai pasirašė ginčijamą aktą. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-11-480/2017 nustatė, kad atsakovė darbus atliko tinkamai, todėl turėjo teisę pasirašyti aktą vienašališkai, šių aplinkybių įrodinėti iš naujo nereikia (CPK 279 str. 4 d.). Šie prejudiciniai faktai nebegali būti ginčo objektu kitoje byloje.
7.3. Apeliantė ginčija atliktų darbų aktą dėl atliktų darbų trūkumų, apeliantės pareikštiems reikalavimams CK 6.667 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Aktas turėjo būti ginčijimas per vienerius metus nuo jo sudarymo momento, bet apeliantė jo neginčijo ir praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
7.4. Apeliantės 2019 m. sausio 24 d. patikslintas ieškinio reikalavimas (dalykas) yra toks pat, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1512-81/2015. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo tenkinti 2019 m. sausio 24 d. patikslintą ieškinį, taikyti restituciją ir priteisti 20469,36 Eur sumą. Apeliantės reikalavimas taikyti restituciją yra nepagrįstas ir tapatus jau išnagrinėtai bylai. Pritaikius restituciją, šalys nebūtų grąžintos į pradinę padėtį, apeliantės padėtis būtų išimtinai pagerinta, restitucija tokiu atveju turėtų būti netaikoma (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Net ir tuo atveju, jeigu Kauno apygardos teismas pripažintų ginčijamą aktą negaliojančiu, kaip neatitinkančiu CK ir / ar sutarties reikalavimų, restitucijos taikymas vis tiek nebūtų galimas. Atsakovė atliko darbus, darbai yra atlikti be trūkumų, apeliantė atsakovės atliktais darbais naudojasi daugiau nei šešerius metus ir dėl jų pretenzijų neturi, o reikalavimo dalyje dėl trinkelių kokybės yra priimtas 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimas Nr. 2A-11-480/2017.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 1 d. tarp ieškovės I. B. ir atsakovės UAB „Minvalda“ (sutarties sudarymo metu buvusi IĮ „Minvalda) buvo sudaryta Rangos sutartis (toliau – Sutartis) (1 t., e. b. l. 25-32), kuria vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo atlikti važiuojamosios dalies bei aikštelių įrengimą, Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), (t. y. ir iškloti kiemą betoninėmis trinkelėmis), o užsakovė (ieškovė) pagal Sutarties 2.4 punktą įsipareigojo atsiskaityti užbaigus darbus per tris darbo dienas nuo darbų pridavimo (Sutarties 2.4 ir 5.5 p.) (1 t., e. b. l. 25-32). Sutarties 6.1 punktu numatyta, kad vykdytojas atsako už panaudotų darbams medžiagų bei įrangos ir atliktų darbų kokybę. Vykdytojas darbams parenka medžiagas ir įrangą su įprastomis tokiai medžiagų rūšiai taikomomis gamintojo garantijomis. Pagal Sutarties 6.2 punktą, vykdytojas garantuoja atliktiems darbams penkerių metų garantiją. Jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose, tai užsakovas turi teisę reikalauti, kad vykdytojas juos ištaisytų savo sąskaita (Sutarties 6.3 p.). Siekiant įgyvendinti Sutartį, atsakovė UAB „Minvalda“ iš trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ įsigijo 732,30 m³ betoninių trinkelių. 2014 m. spalio 10 d., atsakovė surašė atliktų darbų aktą (1 t., e. b. l. 12-15) ir ieškovė už atliktus darbus pagal 2014 m. spalio 10 d. atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą tą pačią dieną kasos pajamų orderiu Nr. 065182 sumokėjo (91 000 Lt) 26 355,42 Eur, dokumente nurodant priedėlį – Atliktų darbų aktą 2012-06-01 – 2014-10-10 (1 t., e. b. l. 24, 33). Trinkelių klojimo darbai atlikti 2012 m. Ieškovės teigimu, išklojus trinkeles buvo pastebėti trūkumai, kurie pasireiškė ant trinkelių atsiradusiomis rudomis dėmėmis. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 6 d., Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės ieškinys dėl netinkamai atliktų darbų, susijusių su vartojimo ranga, kainos sumažinimo, kuriuo ieškovė prašė sumažinti parduotų netinkamos kokybės trinkelių 8 910,11 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovės UAB „Minvalda“, sumažinti netinkamai atliktų statybos darbų kainą 11 559,25 Eur suma ir šią sumą bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Minvalda“ 8 910,11 Eur (sumažintą kainą už parduotas netinkamos kokybės trinkeles), 11 559,25 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. B. bei 634,55 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Šis sprendimas apeliaciniais skundais buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, kuris 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė ir apeliantams iš ieškovės priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje kilęs ginčas dėl vienašališkai pasirašyto darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškovės galimybės jį ginčyti, kai šalių ginčas buvo sprendžiamas Kauno apygardos teisme.
11. Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
12. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įsigilinti ir atsakyti į klausimą, ar ginčijamas aktas atitinka tokiam dokumentui įstatyme numatytus ir taikomus reikalavimus. Nurodo, kad teismas ignoravo ieškovės keliamą teisinį klausimą ir bylą išnagrinėjo kitu aspektu, t. y. vertino ne aplinkybę, ar ginčijamas aktas pagrįstai laikomas vienašališkai pasirašytu, bet tai, ar ieškovė pagrįstai atsisakė jį pasirašyti. Nurodo, kad reikalavimas pripažinti vienašalį darbų perdavimo aktą negaliojančiu nėra reikalavimas, susijęs su atliktų darbų trūkumais.
13. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Kadangi atliktų darbų aktas yra teisines bei turtines pasekmes šalims sukuriantis dokumentas, jis turi būti vertinamas visais aspektais, t.y. turi būti vertinamas ir atsisakymo jį pasirašyti pagrįstumas, kadangi vien tik formalus tam tikrų rekvizitų atliktų darbų akte nebuvimas, nesudaro pagrindo teigti, kad darbai buvo neatlikti ar atlikti nekokybiškai ar pažeidus nustatytus terminus ir kt. Teismas negali vien tik formaliai įvertinti, kad nesant tam tikro rekvizito atliktų darbų akte, tai jau daro jį negaliojančiu. Kolegija sprendžia, kad atliktų darbų aktas negali būti naikinamas formaliai dėl tam tikro rekvizito – parašo ant jo nebuvimo, neįvertinęs pačių atliktų darbų. Iš esmės, vien formalus panašaus pobūdžio aktų naikinimas, susijęs su kai kuriais dokumento trūkumais – parašo, datos ar kt. jame nebuvimas, sukeltų šalims neadekvačiai žalingus padarinius, pažeistų jų teises bei teisėtus interesus, neatitiktų teisėtų bei pagrįstų lūkesčių susitariant dėl darbų atlikimo ar juos atlikus. Tos aktų naikinimas formaliais pagrindais, iš esmės pažeistų susitariančiųjų šalių interesus, todėl pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, ginčijamą aktą vertindamas visais aspektais.
14. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo konstatavimu remiantis teismų praktika, kad darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
15. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Pagal savo teisinę prigimtį darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra sandoris, kuriuo viena Rangos sutarties šalis patvirtina perdavusi, o kita šalis priėmusi (su išlygomis ar be jų) tam tikrą sutartimi sulygtą darbų rezultatą ar jo dalį.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais bei išvada, kad statybos darbų perdavimą ir priėmimą įforminantis aktas (CK 6.694 str. 4 dalis) yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Taigi kaip jau minėjo apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 13 pastraipoje, teismas, konstatuodamas arba nekonstatuodamas atliktų darbų akto nepasirašymo pagrįstumą, turi vadovautis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas vertinti. Turi būti ne tik formaliai vertinama dokumento rekvizitų, šiuo atveju parašo, nebuvimas, kaip priėmimo-perdavimo akto naikinimo pagrindas, bet ir pačių civilinių teisinių santykių esmė, kurių pagrindu atsirado šis aktas. Žymos apie atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą nebuvimas nėra kliūtis aktą kvalifikuoti kaip pasirašytą vienašališkai.
17. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo konstatavimu, kad pagal CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktą, vartojimo sutarčių nuostatos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šioje byloje ieškovė ir jos atstovas ginčija 2014 m. spalio 10 d. atsakovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą. Ieškovės teigimu, ji darbų priėmimo akto nepasirašė dėl netinkamos kokybės trinkelių. Kolegija konstatuoja, kad šalių ginčas pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl netinkamai atliktų darbų, susijusių su vartojimo ranga, kainos sumažinimo buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-11-480/2017.
18. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada ir argumentais, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
20. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
21. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 1 d. tarp šalių pasirašytos rangos sutarties 4.3.3. punkte numatyta, kad jeigu vykdytojas (atsakovė) nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl pablogėja darbų kokybė, arba jeigu atsakovė padaro kitokių trūkumų, tai užsakovas (ieškovė) turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti iš atsakovės neatlygintinai ištaisyti nurodytus trūkumus per tam objektyviai reikalingą laiką ir atlyginti užsakovo turėtus nuostolius; atlyginti ieškovės turėtas išlaidas ištaisant trūkumus arba atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą.
22. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-11-480/2017 teismas nustatė, kad ginčo trinkelės, kurių kokybę ginčija ieškovė ir jos atstovas, yra (buvo) kokybiškos ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, iš kur atsirado medžiagų (medžiagų junginių) ant trinkelių. Trinkelės atitinka jų deklaruojamus kokybės reikalavimus ir tokiu atveju trinkelių eksploatavimo sąlygos, jų poveikis bei kiti veiksniai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodė jos atsakomybę šalinančias priežastis, kadangi įrodė, kad kiemo išklojimui panaudojo kokybiškas trinkeles, o ieškovė byloje neįrodė ginčo trinkelių defekto fakto, nes vien tik pavienių dėmių ant grindinyje esančių ginčo trinkelių paviršiaus buvimas šio fakto nepatvirtino (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-11-480/2017 taip pat pripažino, kad 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktas buvo pasirašytas vienašališkai.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiais prejudiciniais faktais teismas turi vadovautis ir teisingai vadovavosi šioje nagrinėjamoje byloje ir iš naujo šių klausimų nesprendė bei netyrė. Kauno apygardos teismas nustatė ir daugiau prejudicinių faktų, tačiau sutiktina, kad jie, nagrinėjamu atveju, nėra aktualūs. Pažymėtina, kad, nagrinėjant šią civilinę bylą, nustatyta, jog parudavimai buvo rasti ne tik ant trinkelių, tačiau ir ant dekoratyvinių akmenų, kurie buvo įsigyti pačios ieškovės, namo sienų bei pačioje aplinkoje (šių faktų ieškovė nepaneigė). Tokie parudavimai ant dekoratyvinių akmenų matyti ir prijungtos bylos Nr. 2-1512-813/2015 medžiagoje (1 t., 134-139 b. l.).
25. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažymėjo, kad teismas turėtų vertinti ne trinkelių kokybines savybes, tačiau ar rangovas atiduodamas darbų rezultatą, tinkamai realizavo savo teises ir teisėtai vienašališkai pasirašė aktą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjant šį pasisakymą, sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atskirai nevertinant trinkelių kokybės, nuspręsti, ar ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir šis aktas atsakovės buvo pasirašytas vienašališkai teisėtai, šiuo atveju yra negalima, kadangi būtent pati ieškovė aiškiai įvardina, kad akto ji nepasirašė dėl darbų trūkumų, t. y. trinkelių kokybės. Be to, kaip matyti iš šalių 2012 m. birželio 6 d. pasirašytos rangos sutarties, konkretaus termino, per kurį atliktų darbų aktas turėtų būti pateiktas ieškovei, šalys nenumatė. Ieškovė aplinkybės, kad ji darbų aktą gavo, neginčija. Pats aktas yra rašytinės, t. y. tokios pat kaip ir šalių 2012 m. birželio 6 d. pasirašytos rangos sutartis, formos.
27. Kaip minėta, Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje 2A-11-480/2017, sprendžiant ginčą tarp šalių, prejudiciniais faktais nustatyta, kad ieškovės nurodyti trūkumai laikyti neįrodytais. Buvo nustatyta, kad atsakovė nėra atsakinga dėl buvusių rudų dėmių ant trinkelių ir kitų ieškovės įvardintų trūkumų. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad išanalizavus rangos sutarties sąlygas bei vadovaujantis anksčiau išvardintų teisės aktų normomis, kitų pagrindų, kuriais ieškovė pagrįstai galėjo atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą, nenustatyta. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisinga sprendė, kad 2014 m. spalio 10 d. darbų aktą ieškovė atsisakė pasirašyti nepagrįstai ir ieškovės reikalavimas dėl 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu netenkintas (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Netenkinus reikalavimo dėl akto pripažinimo negaliojančiu, pagrįstai atmesti ir likę ieškovės reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir 20 469,36 Eur dydžio sumos iš atsakovės priteisimo bei išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl ieškinio senaties termino
28. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta (1 t., e. b. l. 19-20), kad po darbų perdavimo, atsakovei pretenzija buvo pareikšta 2015 m. sausio 7 d., todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo konstatuotu faktu, kad terminas ieškovės ieškiniui pareikšti taip pat yra praleistas, byloje duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenustatyta, tokių įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalys).
29. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovė savo ieškinio neįrodė, todėl pirmos instancijos teismas jį pagrįstai atmetė (CPK 177, 178 str.)
30. Taigi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių bei argumentų pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
31. Apeliacinės instancijos teisme, surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai patvirtina rašytiniai įrodymai pateikti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Sprendimą paliekant nepakeistą, o skundą atmetant išlaidos už advokatės pagalbą priteistinos iš ieškovės atsakovei (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Minvalda“, juridinio asmens kodas 300015884, 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.