Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. UAB „Sergel“ ir pradinė kreditorė 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. sausio 16 d. pranešimu. 2022 m. vasario 4 d. akcininko sprendimu UAB „Sergel“ reorganizuota į UAB „GelvoraSergel“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

7. Byloje kilo ginčas dėl tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties nutraukimo momento ir atsakovo pareigos sumokėti susidariusį įsiskolinimą (ne) buvimo. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos nuostatomis.

8. Nustatyta, kad atsakovas A. J. ir pradinė kreditorė UAB „Cgates“ 2013 m. sausio 28 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 09/01/0372, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo teikti atsakovui interneto prieigos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo mokėti už teikiamas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas, sutarties priedas Nr. 1). Sutartyje buvo nustatytas trumpiausias naudojimosi paslauga terminas – 24 mėnesiai. Pradinė kreditorė 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. gegužės 13 d. ir 2015 m. birželio 9 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 58,07 Eur. Šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

9. Šalys skirtingai skaičiuoja tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nutraukimo momentą – pasak atsakovo, minėta sutartis buvo nutraukta pasibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis terminui, t. y. 2015 m. sausio 28 d., o ieškovė laikosi pozicijos, kad ši sutartis buvo nutraukta 2015 m. gegužės 29 d., atsakovui pateikus pradinei kreditorei rašytinį, ranka surašytą pareiškimą.

10. Vadovaujantis atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties 14 punktu, sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir yra neterminuota, jeigu sutarties prieduose nėra numatomas trumpiausias naudojimosi paslaugas terminas. Klientui pasirinkus trumpiausią naudojimosi paslauga terminą, terminui pasibaigus sutartis tampa neterminuota. Pagal sutarties 15 punktą, sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama raštišku abiejų šalių susitarimu bei Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

11. Pagal sutarties 1 punktą, Taisyklės – tai „Cgates“ viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos teikimo taisyklės. Ieškovė į bylą pateikė „Cgates“ paslaugų teikimo taisykles, kurios, pasak ieškovės, galiojo nuo 2013 m. sausio 14 d. Pagal šių taisyklių 36 punktą, klientas gali atsisakyti interneto paslaugos iš anksto, ne vėliau kaip prie 5 (penkias) darbo dienas apie tai raštu pranešęs „Cgates“. Tuo atveju, kai klientui buvo perduota „Cgates“ įranga paslaugų teikimui, klientas gali nutraukti sutartį tik atvykęs į „Cgates“ klientų aptarnavimo skyrių ir tik grąžinęs pilnos komplektacijos „Cgates“ įrangą arba pilnai apmokėjęs įrangos vertę.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ir pradinės kreditorės atstovė dėl sutarties nutraukimo susirašinėjo elektroniniu paštu. 2015 m. vasario 23 d. atsakovas elektroniniu paštu nurodė pradinei kreditorei, kad jis atsisako pratęsti sutartį. Pradinės kreditorės darbuotoja 2023 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad norėdamas atsisakyti paslaugų, jis turi kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių ir pateikti jiems rašytinį prašymą prieš 5 darbo dienas.

13. Atsakovas 2015 m. vasario 25 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jis neturi galimybių atvykti į Vilnių, taip pat nurodė, kad pradinės kreditorės paslaugomis atsakovas nesinaudoja jau kelis mėnesius ir kad jau praėjusiais metais (2014 metais) jis prašė, kad jam būtų pateiktos sąskaitos už paslaugas. 2015 m. vasario 26 d. elektroniniu laišku atsakovas paaiškino pradinės kreditorės atstovei, kad dėl sutarties nutraukimo jis į pradinę kreditorę kreipėsi dar 2014 metų lapkritį, tačiau pradinės kreditorės darbuotoja informavo atsakovą, kad nutraukimo mokestis bus didesnis už iki sutarties pabaigos mokėtiną sumą. Į šiuos atsakovo laiškus pradinės kreditorės darbuotojai atsakydavo, kad norėdamas nutraukti sutartį, atsakovas turi pateikti rašytinį prašymą, o iki tol paslaugos ir toliau bus teikiamos. Iš vykusio susirašinėjimo turinio matyti, kad pirmą kartą dėl sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į pradinės kreditorės atstovę elektroniniu paštu dar 2014 m. gruodžio 19 d.

14. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pradinės kreditorės būstinėje 2015 m. gegužės 26 d. buvo gautas atsakovo rašytinis pareiškimas dėl sutarties nutraukimo, kurio pagrindu pradinė kreditorė padarė įrašą, kad tarp jos ir atsakovo sudaryta sutartis yra nutraukiama nuo 2015 m. gegužės 26 d.

15. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

16. Tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta sutartis atitinka vartojimo sutarties sampratą (atsakovas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį savo asmeninėms reikmėms, o pradine kreditorė yra verslininkė), todėl šiuo atveju analizuojant sutarties sąlygas taikytinos vartotojo teises ginančios teisės normos. Pažymėtina, kad nors vartojimo sutarties samprata į CK buvo įrašyta tik 2014 m. birželio 13 d. (CK 6-228¹ straipsnio pirma redakcija įsigaliojo 2014 m. birželio 13 d.), tačiau pradinės kreditorės ir atsakovo sutarties sudarymo metu galiojo CK 6.188 straipsnis, reglamentuojantis vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus.

17. Byloje kilo ginčas dėl to, kada buvo nutraukta tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta sutartis.CK 6.199 straipsnyje nustatyta, kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 5 dalyje. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 50 punktas).

19. Esminis skirtumas tarp iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio ir galiojančio CK 6.288⁴ straipsnio normų yra tas, jog galiojančio CK 6.288⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai, o šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Tokia nuostata iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusiame CK 6.188 straipsnyje tiesiogiai nebuvo įtvirtinta, tačiau pagal šio straipsnio 2 dalies 9 punktą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nebuvo individualiai aptartos, kurios įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės atsisakyti. CK 6.188 straipsnio 3 dalis suteikė teismui teisę pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarčių sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus. Taigi, CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 dalies nuostatas taikant kartu, darytina išvada, kad jos suteikia teismui teisę pripažinti nesąžiningomis ir tokias vartojimo sutarčių sąlygas, kurios nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, t. y. kurios neatitinka skaidrumo reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 53 punktas).

20. Šiuo atveju sutarties nutraukimo tvarka nebuvo expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje, sutarties 15 punktas nukreipė į anksčiau minėtas, pradinės kreditorės parengtas paslaugų teikimo taisykles. Pažymėtina, kad nors sutartyje minėtos taisyklės yra pavadintos „Cgates“ viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos teikimo taisyklėmis (sutarties 1 punktas), ieškovė į bylą pateikė „Cgates“ paslaugų teikimo taisykles, esą galiojusias ginčo sutarties sudarymo metu, taigi minėtų taisyklių tikrasis pavadinimas yra neiškus, taip pat nėra aišku, ar ieškovės pateiktos taisyklės ir sutarties 1 punkte įvardintos taisyklės sutampa.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad apie pareigą pateikti minėtas taisykles ieškovė buvo informuota teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, todėl laikytina, kad teismas įvykdė pareigą patikslinti / paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), o ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad jos pateiktos taisyklės galiojo ginčo sutarties sudarymo metu. Taip pat akcentuotina, kad ieškinyje ieškovė nepagrįstai teigė, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles, nors pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėta sutartis buvo nutraukta esant atsakovo valiai šią sutartį nutraukti.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, suėjus sutarties minimaliam naudojimosi terminui (24 mėnesiams) nebepageidavo pratęsti sutartinius santykius su pradine kreditore, o pradinė kreditorė laikėsi pozicijos, kad atsakovas pasirinko netinkamą formą savo pozicijos išraiškai. Tokią išvadą patvirtina teismui pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovo ir ieškovės darbuotojų. Teismo vertinimu, susirašinėjimo metu pradinės kreditorės darbuotojams nekilo abejonių dėl atsakovo asmenybės tikrumo, nes pradinės kreditorės darbuotojų teikiamuose atsakymuose buvo nurodomi duomenys, susiję su atsakovo sutartimi, jam priskaičiuotomis mokėjimų sumomis, be to, atsakovo elektroninio pašto adresas ((duomenys neskelbtini)) buvo išviešintas pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad pradinės kreditorės atsisakymas priimti atsakovo pareiškimą dėl sutarties nutraukimo (nepageidavimo pratęsti sutartį pasibaigus jos minimaliam terminui) buvo nepagrįstas ir pažeidė sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Kaip minėta, akivaizdu, kad pradinės kreditorės darbuotojams nekilo abejonių dėl atsakovo tapatybės (priešingu atveju, elektroniniuose laiškuose jam nebūtų atskleidžiamos su ginčo sutartimi susijusios detalės). Atsakovas kryptingai ir nuosekliai teigė, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja, pageidauja nutraukti sutartį pasibaigus jos minimaliam naudojimosi terminui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovo pranešimo apie sutarties nutraukimą formos reikalavimo nesilaikymas nesąlygoja tokio pranešimo negaliojimo, todėl pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis pasibaigė 2015 m. sausio 28 d.

24. Pažymėtina, kad ketinimą nutraukti sutartį atsakovas pranešė dar 2014 metų gruodį, tačiau ieškovė iki pat 2015 metų gegužės pabaigos vengė nutraukti sutartį ir vienašališkai, nesant atsakovo valios, tęsė paslaugų teikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pradinė kreditorė, nenutraukusi sutarties vien dėl formalaus, ne pačioje sutartyje, o atskirame dokumente įtvirtinto reikalavimo, nevykdymo, veikė savo rizika ir todėl atsakovas, aiškiai ir nuosekliai išreiškęs poziciją nebetęsti su ieškove sutartinių santykių, neturi mokėti už pradinės kreditorės priskaičiuotas sumas po paslaugų teikimo sutarties termino pabaigos (2015 m. sausio 28 d.).

25. Nustačius, kad pradinė kreditorė neturi galiojančio reikalavimo atsakovui, ieškovės ieškinys atmestinas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnis).

27. Byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis Eur 64 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.