Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1463-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-24
Bylos Nr.: e2A-1463-254/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00062-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: D. Ž., J. R., I. R.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, uždaroji akcinė bendrovė „Stogenta“, viešoji įstaiga „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“

Kategorijos

2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1463-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00062-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Ž., J. R. ir I. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Ž., J. R. ir I. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, uždaroji akcinė bendrovė „Stogenta“, viešoji įstaiga „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. Ž., J. R. ir I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „HSC Baltic“ ieškovams J. R. ir I. R. 1 918,29 Eur žalos atlyginimo, ieškovui D. Ž. 2 773,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė atliko gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) renovaciją ir po darbų užbaigimo 2017 metų birželio, liepos mėnesiais buvo užlieti šio namo butai, priklausantys ieškovams. Namo administratorius UAB ,,Santermita“ surašė defektinį apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad atlikus lietaus stovo, ties butu Nr. 19 TV diagnostiką, nustatyta, jog po renovacijos lietaus kanalizacijos stovas užkimštas statybinėmis atliekomis, ties 0,65 metru lietaus kanalizacijos stovas išsinėręs, lyjant lietui per išsinėrusią sandūrą bėga vanduo į butus, taip pat lietaus stove yra susidarę smalos guzai, kurie mažina lietaus vandens pratekėjimą. Ekspertas E. J., apžiūrėjęs butus, konstatavo, kad už turto sugadinimą atsakinga atsakovė. Ieškovams padaryta žala paskaičiuota remiantis eksperto sudarytomis sąmatomis.

3. Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neatliko lietaus stovo renovacijos. Ieškovų pateiktas defektinis apžiūros aktas bei specialisto išvados nepatvirtina, kad stovo išsinėrimą, užkišimą statybinėmis medžiagomis sąlygojo atsakovės veiksmai, nes jie konstatuotini tik todėl, kad atsakovė atliko namo renovacijos darbus. 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė, gavusi nusiskundimą iš vieno namo gyventojo dėl sienų drėkimo, 2017 m. gegužės 8 d. stovo apžiūros metu nustatė, kad neteisingai įrengtas seno stovo sujungimas su namo gyventojų pakeistu stovu (šiuos stovo renovacijos darbus atliko patys gyventojai) ir apie tai informavo namo renovacijos darbų užsakovę VšĮ ,,Birštono energijos taupymo agentūrą“, o ši informavo namo administratorių UAB ,,Santermita“. Viso stovo renovacija nebuvo atliekama, stovas jau buvo netinkamas būklės, padengtas senomis apnašomis, kurios susiaurino stovą ir trukdė pratekėti lietaus nuotekomis.

4. Trečiasis asmuo UAB ,,Stogenta“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji su atsakove buvo sudariusi subrangos sutartį ir atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbus, tačiau neatliko jokių darbų, susijusių su lietaus kanalizacija. Pateiktas aktas patvirtina, kad lietaus kanalizacijos vamzdis buvo išsinėręs. Vamzdžio išsinėrimas yra galimas tik tuomet, kai atskiros vamzdžio dalys sėda, o kai viršutinis vamzdis įtvirtintas stoge, jis negali sėsti. Todėl viršutiniame sujungime atsiranda tarpai ir dažniausiai antras vamzdis nuo viršaus išsineria. Lietaus kanalizacijos vamzdynas klojamas nuo apačios į viršų ir taip iki viršaus. Vamzdžio dalis, kuri tvirtinama prie stogo atitinkamai nupjaunama, kaip šiuo atveju 0,65 m atžyma nuo viršaus. Galimai buvo netiksliai nupjauta, tuomet net ir vamzdžiui nesėdant nehermetiškai buvo suleista paskutinė vamzdžio sekcija. Išsinėrimui įtakos turėjo ir tai, kad špižiniai vamzdžiai buvo sujungti su plastikiniais, kuomet skirtingų vamzdžių sujungimas negalimas, nes neįmanoma juos pilnai izoliuoti. Trečiajam asmeniui nežinoma, kas tvarkė lietaus kanalizaciją. Trečiasis asmuo, atlikdamas darbus nenaudojo smalos, todėl vamzdžiai užsikimšo ne dėl UAB ,,Stogenta“ kaltės. Užsikišus lietaus kanalizacijai vanduo lieka ant stogo ir per laiką subėga, bet negali tekėti per sujungimus.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo VšĮ ,,Birštono būsto energijos taupymo agentūra“ prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VšĮ ,,Birštono būsto energijos taupymo agentūra“ 2016 m. gegužės 30 d. pasirašė pagrindinę sutartį su atsakove dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Birštone, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo, pagal kurią lietaus nuotekų stovų keitimo ir tvarkymo darbų iš atsakovo nepirko. 2018 m. gegužės 8 d. atsakovo statybų vadovas kreipėsi į juos, pastebėjęs, kad vykdant stogo apšiltinimo ir įlajos įrengimą, lietaus nuotekų stovas yra prastos būklės bei apie tai informavo bendro naudojimo objektų valdytoją UAB ,,Santermita“, jai išsiuntė nuotraukas su užfiksuota esama lietaus nuotekų stovo būkle.

6. Trečiasis asmuo UAB ,,Santermita“ prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, kad administruodama namą atliko TV diagnostiką, kurios metu paaiškėjo, kad lietaus stovo vamzdis sujungtas su kitos medžiagos vamzdžiu bei rasta smalos guzų. Administruojant namą trečiasis asmuo lietaus kanalizacijos vamzdžio nekeitė. Šio vamzdžio nekeitė ir atsakovė renovacijos metu. Tačiau TV diagnostika patvirtina, kad vamzdis buvo pakeistas. Perėmus namą administruoti nebuvo užfiksuota, kad lietaus stovai nekokybiški. Ieškovai neįrodė, kas pakeitė vamzdžius, dėl ko galėjo susidaryti tarpai ir bėgti vanduo. Nėra įrodymų, kad 2017 m. kovo 14 d. administratorius buvo gavęs informaciją, kad drėksta butų sienos. Ji buvo gauta tik 2017 m. gegužės mėnesį ir į tai buvo sureaguota, po dviejų mėnesių 2017 m. liepos 3 d. atlikta TV diagnostika. Anksčiau darbai nebuvo atlikti, nes gyventojai jiems nepritarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovų J. R. ir I. R. po 676,50 Eur ir iš ieškovo D. Ž. 1 947 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „HSC Baltic“, priteisė iš ieškovų J. R. po 406,80 Eur ir iš ieškovo D. Ž. 1 170,80 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Santermita“, priteisė iš ieškovų J. R. ir I. R. po 9,12 Eur ir iš ieškovo D. Ž. 26,24 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendimą teismas grindė šiais esminiais argumentais:

7.1. Byloje nėra ginčo dėl ieškovams padarytos žalos, taip pat nėra ginčo, kad lietaus nuotekų vamzdis, per kurį buvo užlieti ieškovų butai, namo renovacijos metu nebuvo keičiami. Byloje kilo ginčas dėl ieškovams priklausančių butų apliejimo priežasčių ir kas už tai atsakingas. Byloje paskirta modernizuoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų užliejimo atvejų teismo ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad butų užliejimo priežastis yra lietaus nuotekų stovo (lietvamzdžio) nesandarumas: stovas buvo nesandarus, sušlapo siena ir dėl šios priežasties buvo užlieti butai Nr. 13 ir Nr. 19. Ekspertas konstatavo, kad pagal pateiktą situaciją darytina prielaida, kad atsakingas yra tas, kas atliko vamzdžio keitimo darbus (pagal bylos medžiagą nėra galimybės nustatyti, kas juos atliko) bei statinio eksploatacinę priežiūra vykdantis subjektas, nes kažkokios kilmės apnašos buvo nustatytos ir prieš renovacijos darbus. Ekspertas, įvertinęs video medžiagą, darydamas prielaidą sprendė, kad lietus pratekėjo į ieškovų butus būtent per vamzdžių (dalių) netinkamo sujungimo vietą (lokaciją). Vizualiai (iš video medžiagos) apžiūrėjus vamzdį, darytina prielaida, kad vamzdis yra iš skirtingų medžiagų PVC ir ketaus. Ekspertas nurodo, kad nėra galimybės teigti, kad įrengiant naujas lietaus surinkimo įlajas, naujosios įlajos buvo įrengtos nekokybiškai ir/arba netaisyklingai.

7.2. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimą sąlygojo būtent atsakovės neteisėti veiksmai. Žalos atsiradimo priežastis tyrimo metu nustatė ekspertas. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvada, ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją atsakyti į teismo pateiktus klausimus, turi statybos inžinieriaus mokslo daktaro laipsnį, turi ekspertinio tyrimo patirtį nuo 2013 metų. Iš bylos medžiagos darytina labiau tikėtina (tikimybių pusiausvyros principas), kad lietaus nuotekų stovo vamzdis buvo pakeistas pačių gyventojų, nes pašaliniai asmenys tai daryti nebuvo suinteresuoti. Be to, namo administratorius trečiasis asmuo UAB ,,Santermita“ 2017 m. gegužės 8 d. gavo rašytinę informaciją apie lietaus stovo būklę, šį stovą apžiūrėjo 2017 m. liepos 3 d., o 2017 m. liepos 25 d. atliko daugiabučio gyvenamojo namo lietaus vamzdyno remonto darbus. Todėl ieškinys turėtų būti reiškiamas faktiškai vamzdį keitusiems asmenims, kurie nenustatyti.

Atsiliepimas

7.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovų 7 409,33 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 800 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Atsakovė byloje pateikė vieną atsiliepimą ir kelis nesudėtingus, ne itin didelės apimties dokumentus, susijusius su atstovavimu teisme. Byloje nebuvo sprendžiamas teismų praktikoje naujas teisinis klausimas, be to, kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 16 d. atstovavimo sutarties, atsakovės atstovai atsakovei teisines paslaugas teikia pastoviai, ieškinio suma nedidelė, todėl atstovo darbo laiko sąnaudos rengiantis bylos nagrinėjimui nebuvo itin didelės. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pagrįstomis atsakovės išlaidomis advokato pagalbai apmokėti teismas pripažino 2 500 Eur sumą, likusios atsakovės išlaidos už teisines paslaugas laikytinos nebūtinomis, nepagrįstomis, todėl, nepaisant jų realumo, tenka pačiai atsakovei ir iš ieškovų nepriteisė. Atsakovės patirtas 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą teismas vertino kaip realias, būtinas ir pagrįstas ir jas priteisė atsakovei iš ieškovų, proporcingai atmestų jų reikalavimų daliai (ieškovų J. R. ir I. R. atmesti reikalavimai sudaro 41 procentą ieškinio sumos, ieškovo D. Ž. - 59 procentus ieškinio sumos). Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ prašė priteisti iš ieškovų 1 984,40 Eur patirtas išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteisė iš ieškovų, proporcingai atmestų jų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 44,48 eurai, kurias priteisė iš ieškovų proporcingai atmestų jų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovai D. Ž., J. R., I. R. prašo:

8.1. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

8.2. Skirti pakartotinę teismo ekspertizę, teismo ekspertui užduodant klausimus:

8.2.1. Dėl kokių priežasčių 2017 m. birželio ir liepos mėnesiais buvo užlieti šie nekilnojamojo turto objektai: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)?

8.2.2. Kas atsakingas už pirmajame klausime nurodytų priežasčių atsiradimą?

8.2.3. Ar įvertinus bylos medžiagą yra pagrindo spręsti, kad įrengiant naujas lietaus surinkimo įlajas, vietoj esamų, naujosios įlajos buvo įrengtos nekokybiškai ir/arba netaisyklingai?

8.2.4. Ar po stogo renovacijos buvo patikrinta naujų įlajų kokybė bei išbandytas nuo stogo į lietaus vandens surinkimo vamzdžius subėgančio lietaus vandens hermetiškumas? Jeigu ne, tai kodėl?

8.3. Prie civilinės bylos prijungti naujus įrodymus: gyvenamojo namo rūsio patalpos fotonuotraukas, darytas 2017 m. birželio 30 d.; 2019 m. gegužės 27 d. R. L. parengtą Apžiūros aktą su priedais; 2015 m. gegužės 8 d. Statinio apžiūros aktą Nr. TA-15-05-08/5.

8.4. Civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8.5. Priteisti iš atsakovės UAB „HSC Baltic“ ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė:

9.1. Teismas vadovavosi vieninteliu įrodymu – teismo eksperto D. K. ekspertizės aktu. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti, dėl ko civilinės bylos nagrinėjimo 2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje metu ieškovų atstovė pareiškė prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę, tačiau minėtas prašymas buvo nepagrįstai atmestas. Ieškovams buvo atimta rungimosi pareiga (bei teisė) tiek paskiriant atsakovo siūlytą teismo ekspertą, tiek užduodant klausimus ekspertui (teismas atsisakė užduoti ieškovų siūlytą klausimą: „kodėl po stogo renovacijos nebuvo išbandyti nuo stogo subėgančio lietaus vandens į lietaus vandens surinkimo vamzdžius hermetiškumas bei įstatytų įlajų kokybė?“), tiek netenkinant prašymo skirti pakartotinę ekspertizę.

9.2. Ekspertizės akte nurodyta, jog atlikus pateiktos video medžiagos analizę, ekspertas nustatė, kad lietaus vamzdyje matyti vidaus vamzdžio padengimas senomis apnašomis, kurios galimai susiaurino stovą ir trukdė pratekėti lietaus nuotekoms. Tačiau nerasta įrodymų, išskyrus įrašus defektų akte, kad tai galimai statybinės kilmės medžiagų „kamščiai“ („smalos guzai“). Pastebėtina, kad medžiagos kamščių sudėčiai (ar tai statybinės kilmės ar ne) nustatyti būtų buvusi reikalinga papildoma ekspertizė su bandymais, tačiau nuvykus į vietą ekspertizės nagrinėjami defektai jau buvo panaikinti 2017 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Santermita“ išvalius vamzdį. Video medžiaga, kurią analizavo teismo ekspertas, buvo vienintelė civilinės bylos medžiaga, kuria rėmėsi ekspertas, yra pakankamai prastos kokybės, todėl teismo ekspertas negalėjo objektyviai nustatyti, kokia medžiaga buvo užkimšusi lietaus nuotekų vamzdį, juolab negalėjo nustatyti, ar vamzdį padengusios apnašos yra senos kilmės, negalėjo nustatyti laikotarpio, kada susidarė vamzdžio susiaurėjimas. Atsižvelgiant į tai, teismo ekspertas privalėjo vadovautis kita civilinės bylos medžiaga – būtent defektiniu aktu, kuris ir buvo surašytas TV diagnostikos atlikimo metu, arba pateikti išvadą, jog trūksta objektyvių duomenų kategoriškos išvados pateikimui. Tiek UAB „Santermita“ defektiniame akte konstatuota, jog „po renovacijos lietaus kanalizacijos stovas buvo užkimštas statybinėmis atliekomis“, tiek UAB „Smart claims“ sudarytose Žalos priežasties nustatymo ir nuostolio apskaičiavimo išvadose nurodyta, jog „nustatyta, kad lietaus kanalizacija buvo užkimšta renovacijai naudotomis medžiagomis <...> kadangi renovacijos darbus atliko UAB „HSC Baltic“, ši įmonė yra atsakinga už padarytą žalą aukščiau minimų butų savininkams ir namo lietaus kanalizacijos sistemai. Be to, byloje 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. (UAB „Santermita“ inžinierius), dalyvavęs lietaus stovo apžiūroje, patvirtino, jog šis buvo užkimštas būtent statybinėmis atliekomis (rūsyje ties alkūne vamzdis užsikišęs smala ir putplasčiu). Minėtiems liudytojo parodymams pagrįsti po teismo sprendimo priėmimo ieškovams buvo pateiktos Gyvenamojo namo rūsio patalpos foto nuotraukos, darytos 2017 m. birželio 30 d. Šių įrodymų ieškovai civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo, nes tik po teismo sprendimo priėmimo dienos juos jiems perdavė vienas iš gyvenamojo namo gyventojų (E. Ž.).

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Be to, ekspertizės akte nurodoma, jog ,,Iš esamos video medžiagos matomi tik nesandarūs sujungimai (11, 12, 16, 19 pav.). Tačiau tai sudaro tik prielaidą spręsti, kad lietus pratekėjo į ieškovų butus būtent per vamzdžių (dalių) netinkamo sujungimo vietą (alokaciją)“. Visgi, ieškovams nesuprantama, kodėl teismo ekspertas atmetė defektiniame akte padarytą išvadą, jog būtent dėl lietaus vamzdžio užkimšimo statybinėmis medžiagomis šis neatlaikė didelio lietaus kiekio sukelto spaudimo ir išsinėrė, t. y. vamzdžio nesandarumas buvo ne butų užliejimo priežastis, o lietaus stovo užkimšimo pasekmė, kas ir buvo pagrindinis veiksnys, dėl ko buvo užlieti butai. Akcentuotina ir tai, kad teismo ekspertui visiškai nepagrįstai nekilo klausimas, kodėl butai buvo užpilti tik po stogo remonto darbų, t. y. šiuos du įvykius akivaizdžiai siejo priežastinis ryšys, kadangi proceso dalyviai paaiškino, jog iki gyvenamojo namo renovacijos butų sienos nedrėko. Taigi, teismas neatsižvelgė į tokį ekspertizės akto neišsamumą, prieštaringumą kitiems bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog teismas, atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, pažeidė proceso teisės normas. Papildomos ekspertizės reikalingumui pagrįsti ieškovai kreipėsi į ypatingo statinio statybos vadovę ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovę R. L., kuri 2019 m. gegužės 27 d. parengė Apžiūros aktą atsakydama į jai užduotą klausimą: „ar tinkama įlaja tarp ašių „A-B“ ir „9-10“ tolimesnei eksploatacijai?“, nurodė, jog stogo lietaus nuvedimo sistema įrengta nesilaikant norminių dokumentų reikalavimų.

9.4. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad lietaus nuotekų stovo vamzdis buvo pakeistas pačių gyventojų, tačiau tokiai išvadai pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų, kadangi ieškovai kategoriškai neigė tokius faktus, kaip ir neigė atsakovės suformuotą gynybinę poziciją, neva patys gyvenamojo namo gyventojai smala dengė pastato stogą, savarankiškai jį remontavo. Aplinkybę, jog gyvenamojo namo stogas buvo iš dalies remontuotas iki jo administravimo UAB „Santermita“, patvirtina naujas rašytinis įrodymas, kurį būtina prijungti, paneigiant teismo padarytą tikėtiną išvadą – 2015 m. gegužės 8 d. Statinio apžiūros aktas Nr. TA-15-05-08/5, kuriame fotonuotraukomis užfiksuota stogo būklė. Iš jos matyti, jog rekomenduojama stogo dangą keisti, tačiau akivaizdu, jog būklė nėra avarinė, todėl gyventojams nebuvo jokio poreikio savavališkai investuoti, kai buvo akivaizdu, jog stogas bus remontuojamas renovacijos procese. Taigi, iš byloje esančių įrodymų teismas privalėjo padaryti priešingą, labiau tikėtiną išvadą, jog žalos atsiradimo priežastinis ryšys kyla iš situacijos, kai lietaus kanalizacijos stovas išsinėrė dėl to, jog buvo užkimštas statybinėmis medžiagomis arba dėl to, jog vykdant įlajų keitimo darbus buvo sujudintas lietaus nuotekų vamzdis ir dėl to jis tapo nesandarus. Juolab, kad civilinės bylos medžiaga neginčijamai patvirtino tiek faktą, jog po stogo remonto darbų ant jo susidarė statybinės šiukšlės, kurios galėjo patekti į lietaus nuotekų vamzdį (prieš dedant putplastį ant senos stogo dangos buvo privalu ją išlyginti, t. y. nulyginti seną smalos dangą), tiek faktą, jog renovacijos metu buvo atliekami įlajų įrengimo darbai, kas neginčijamai sąlygojo lietaus nuotakų vamzdžio sujudinimą, nes darbininkai lietaus įlajas jungė prie esamų lietaus nuotekų stovų.

9.5. Neypatingo statinio „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas“, paprastojo remonto techninio darbo projekto Nr. SS-14-019-TDP Bendrajame aiškinamajame rašte buvo apibūdinta, kokie stogo remonto darbai bus atliekami bei kokios statybinės medžiagos naudojamos, t. y. „nuo stogo paviršiaus nuvalomos susikaupusios šiukšlės ir pabarstai, demontuojami esami apskardinimai <...> „Pastato remonto metu susidariusios statybinės atliekos – betono, plytų laužas, skalda, žvyras ir smėlis, atliekamas gruntas, stogo dangos – turi būti išvežamas antriniam panaudojimui arba utilizavimui <...> Rekonstrukcijos metu pažeistos dangos, esami pastatai ir patalpų vidaus apdaila atstatomi į neprastesnę būklę, nei buvo iki rekonstrukcijos pradžios, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiomis statybos normomis ir reikalavimais“. Projekto skyriuje „Sutapdinto stogo remontas įrengiant apšiltinimo sluoksnį“ numatyti darbai - „Įrengiamos naujos lietaus surinkimo įlajos, vietoj esamų, numatomas esamų alsuoklių remontas ir pakėlimas, numatoma nauji latakai ir lietvamzdžiai“. Aiškinamajame rašte taip pat detalizuoti darbai: lietaus nuotekos nuo stogo surenkamos įlajomis. <...> Įlajos konstrukcijoje numatyta pritvirtinta bituminė plokštė, lapų gaudytuvas, įlaja pagaminta iš polipropileno (PP). <...> įlajos konstrukcijoje turi būti numatytos grotelės kondensato surinkimui iš stogo apšiltinančiojo sluoksnio (įlajos įrengimo vietoje stogo paviršiuje numatomas 20-30 mm gylio pažeminimas, (įlajos medžiaga tvirtinimo būdas gali būti pakeisti, tik neturi sumažėti vandens pralaidumas, jungimo skersmuo ir sandarumas. Jei stogo konstrukcijoje nenumatytas šiltinančiojo sluoksnio drenažas, detalė vandens surinkimui iš šio sluoksnio nenumatoma“. Tuo tarpu teismo eksperto išvada dėl įlajų prieštarauja civilinės bylos medžiagai, kurioje netgi nebuvo ginčo, kad atsakovė (subrangovas) atliko įlajų keitimo darbus, tik kilo ginčas, ar minėti darbai buvo atlikti kokybiškai ir ar dėl nekokybiško darbo nebuvo pažeistas lietaus nuotekų vamzdžio sandarumas. Tuo tarpu teismo ekspertas nurodo, neva nėra galimybės patikrinti, ar naujosios įlajos buvo įrengtos nekokybiškai ir/ar netaisyklingai vien dėl to, kad ekspertizės akto surašymo dienai buvo pakeistas lietaus nuotekų stovas, nors iš tiesų teismo ekspertui, atsakant į minėtą klausimą, būtų užtekę apžiūrėti minėtą lietaus įlają, susijungiančią su lietaus nuotekų stovu. Po teismo sprendimo priėmimo gauta specialistės išvada patvirtina, kad „objekto apžiūros metu nuėmus nuo įlajos (tarp ašių „A-B“ ir „9-10“) lapų apsaugos groteles, užfiksuota, kad esamas lietaus surinkimas nuo stogo yra nesandarus: piltuvėlis ir lietvamzdis nėra tarpusavyje sujungti. Per esamą nesandarumą (tarpą) vanduo skverbiasi į pastato konstrukcijas. Nauja įlaja, pajungta tiesiai į seną ketaus įlają, nėra mechaniškai pritvirtinta (juda). Stogo bituminė ruloninė danga įlajos plote įrengta iš atraižų.“ „Nėra tinkamai suformuotas stogo paviršiaus nuolydis, todėl neužtikrintas pakankamas nuolydis lietaus vandeniui nutekėti į įlają; Įlaja nėra žemiausioje stogo vietoje išilgai stogo latakų ašiai; stogo konstrukcijos neapsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio“.

9.6. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ procesinis elgesys buvo nesąžiningas – UAB „Santermita“ surašytas Defektinis aktas sąlygojo bylinėjimosi procesą su atsakovu, tačiau prasidėjus teisminiam ginčui, trečiasis asmuo visiškai pakeitė savo poziciją ir reikalavo ieškovų ieškinį atmesti. Toks gyvenamojo namo administratoriaus procesinis elgesys yra netoleruotinas, todėl bylinėjimosi išlaidų jam atlyginimas neatitinka proceso teisės nuostatų.

Šalies argumentai

9.7. Apeliantai reiškia prašymus skirti pakartotinę ekspertizę, prijungti naujus rašytinius įrodymus, todėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „HSC Baltic“ apeliacinį skundą prašo atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Apeliantai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus (2016 m. gegužės 30 d. sutartis dėl modernizavimo darbų, techninis darbų projektas, 2016 m. gruodžio 20 d. pažyma apie statinio atitiktį techniniam darbo projektui, baigiamasis rangos darbų perdavimo – priėmimo aktas, 2017 m. sausio 17 d. Statybos darbų užbaigimo aktas) akivaizdu, kad atsakovė savo pareigas atliko tinkamai ir laiku, ji neturėjo pareigos sutvarkyti lietvamzdžių.

10.2. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie objektyviai liudija, jog dėl butų užliejimo atsakingi patys ieškovai. T. y. seni stovai buvo neteisingai sujungti su naujai pas gyventoją pakeistu stovu. O šiuos darbus atliko patys gyventojai. Ši aplinkybė paaiškėjo iš pačių ieškovų paaiškinimų, kad gyventojai yra savarankiški, iniciatyvūs, turintys statybinę kvalifikaciją, todėl iki renovacijos pradžios patys spręsdavo įvairius daugiabučio remonto darbus, tame tarpe ir atitinkamus vamzdynų keitimo ir stogo dangos tvarkymo darbus (J. R. paaiškinimai 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, garso įrašo 1:30:51 – 1:31:24). Be šių aplinkybių svarbu tai, kad iki renovacijos vamzdžių būklė buvo itin bloga. Tai matyti iš investicinio projekto nuostatų: nuotekų sistemos vamzdžiai seni, kuriuose dėl apnašų yra sumažėjęs skersmuo, kyla problemų dėl pralaidumo, daugiabučio išorinės konstrukcijos (sienos) nuolat drėkinamos.

10.3. Apeliantai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir apeliantų butų užliejimo. Apeliantų butai būtų užlieti nepriklausomai nuo atsakovės vykdytos daugiabučio renovacijos, nes renovacijos metu vamzdžiai nebuvo keičiami, jie buvo seni, skirtingo medžiagiškumo, nuo juose buvusių apnašų buvo sumažėjęs jų skersmuo ir pralaidumas, netaisyklingai sujungti. Ekspertizės aktas byloje taip pat patvirtino, jog atsakovė nėra atsakinga už apeliantų butų užliejimą. Ieškovų butų užliejimo priežastis buvo nesandarus vamzdis, o dėl to atsakingu asmeniu turėtų būti laikomas atitinkamas asmuo, kuris atliko lietvamzdžio keitimo darbus bei statinio eksploatacinę priežiūrą vykdantis subjektas.

10.4. Atsakovė nevykdė jokių darbų, susijusių su ginčo daugiabučio stogu (tame tarpe įlajomis). Šiuos darbus vykdė UAB „Stogenta“, tačiau įlajas ji montavo 2016 m. spalio mėn., ką liudija jos atliktų darbų aktas ir darbų pažyma. Tuo tarpu apeliantų butai buvo užlieti apie 2017 m. gegužės mėn. Daugiau nei 6 mėn. laikotarpis tarp įlajų montavimo ir butų užliejimo, inter alia, liudija pernelyg nutolusį priežastinį ryšį tarp šių aplinkybių. Be to, atsakovė laiko, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Bet kokia atsakomybė dėl netinkamų stogo darbų turėtų tekti subrangovei UAB „Stogena“, nes atsakovė neturi pareigos deliktinės atsakomybės kontekste atsakyti už subrangovų veiksmus, o apeliantai ir atsakovė nėra susiję jokiais sutartiniais santykiais.

10.5. Apeliantai neįrodė realios žalos dydžio, kadangi ji buvo paskaičiuota pagal UAB „Smart claims“ ataskaitą vien pagal lokalines sąmatas teorinių įkainių pagrindu.

Šalies argumentai

10.6. Apeliantų prašymas skirti byloje pakartotinę ekspertizę yra nepagrįstas, kadangi jis jau išspręstas pirmosios instancijos teisme. Apeliantai teigia, kad ekspertas nesivadovavo 2017 m. liepos 3 d. UAB „Santermita“ defektiniu aktu Nr. DA-17-07-03/20, tačiau jis buvo surašytas pagal video medžiagą, kurią vertino ekspertas, kaip pirminę medžiagą. Pats defektinis aktas tėra UAB „Santermita“ atliktas padėties vertinimas pagal video medžiagos duomenis, kuris nėra privalomas ekspertui, tačiau ekspertas tyrė šį aktą ir dėl jo reikšmingumo pasisakė. Atsakovė pastebėjo, kad pačių apeliantų argumentai dėl video medžiagos yra nenuoseklūs, nes teigdami, kad ji nekokybiška, patys šia medžiaga remiasi. Prašyme skirti pakartotinę ekspertizę apeliantai nurodo klausimus (Ar po stogo renovacijos buvo patikrinta naujų įlajų kokybė bei išbandytas nuo stogo į lietaus vandens surinkimo vamzdžius subėgančio lietaus vandens hermetiškumas? Jeigu ne, tai kodėl?), kurie nebuvo užduoti ekspertui. Be to, apeliantai, prašydami skirti pakartotinę ekspertizę, nenurodo eksperto kandidatūros, ekspertizės atlikimo termino, jos išlaidų dydžio ir jų apmokėjimo klausimų, todėl jų prašymas yra deklaratyvus.

10.7. Apeliantų prašymas prijungti naujus įrodymus netenkintinas. 2017 m. birželio 30 d. rūsio patalpos foto nuotraukas apeliantai galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, tai nėra susiję su ginču dėl priešpaskutiniuose namo aukštuose esančių butų užliejimu. Apeliantai nurodė, kad nuotraukas jiems po teismo sprendimo priėmimo perdavė E. Ž., tačiau šis asmuo buvo apklaustas liudytoju. 2015 m. gegužės 8 d. statinio apžiūros akto Nr. TA-15-05-08/5 pateikimo būtinybė neatsirado po teismo sprendimo priėmimo, nes jie to nenurodo, todėl jį galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šio akto fotonuotraukos Nr. 1, 25 ir 27 kaip tik patvirtina sprendimo išvadą, kad ir anksčiau drėkdavo lubos, stogas. Ekspertas išvadą pateikė į bylą 2019 m. kovo 15 d., bylos nagrinėjimas vyko 2019 m. balandžio 12 d., todėl ieškovai turėjo galimybę kreiptis į specialistę R. L., kuri neįtraukta į ekspertų sąrašą, dar iki bylos nagrinėjimo pradžios. Be to, jos 2019 m. gegužės 27 d. išvada nėra susijusi su ginčo aplinkybėmis, nes joje buvo analizuojama būklės šios išvados rengimo dieną, o ne tai, kad galėjo lemti gyventojų butų užpylimą 2018 m. gegužės mėn. pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, specialistė išvadas davė neturėdama techninio projekto, nes darbai atlikti remiantis techniniu projektu, kuriame suprojektuota viena įlaja ir jame nebuvo numatyta nuotekų sistemos apšildymas papildomais elementais.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“ prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

13. Apeliantai pateikė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad žodinis procesas užtikrintų tai, kad apeliantai atvykę į teismo posėdį turėtų teisę reikšti pareiškimus, prašymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas galėtų išspręsti protokoline nutartimi posėdžio metu. Be to, teismas galėtų pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus ir tuos, kuriuos tirti jis atsisakė. Žodinio proceso metu šalims išlieka galimybė pateikti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat nurodo, kad apeliantai reiškia prašymus tiek skirti pakartotinę ekspertizę, tiek prijungti naujus rašytinius įrodymus, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nėra ištyręs visų civilinėje byloje pateiktų įrodymų, dėl kurių šalys turi teisę teikti paaiškinimus, atsikirtimus, todėl jų nuomone civilinę bylą apeliaciniame procese tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, o ne pareigą, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Tuo tarpu iš apeliantų argumentų dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka matyti, kad jie siekia bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti iš naujo, kai apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Todėl apeliantų siekis bylos žodinį procesą naudoti pirmiau nurodytais tikslais yra nepagrįstas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantai prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: gyvenamojo namo rūsio patalpos fotonuotraukas, darytas 2017 m. birželio 30 d.; 2019 m. gegužės 27 d. R. L. parengtą Apžiūros aktą su priedais; 2015 m. gegužės 8 d. Statinio apžiūros aktą Nr. TA-15-05-08/5.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojant ribotai apeliacijai, apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovai teikia naują įrodymą – gyvenamojo namo rūsio patalpos fotonuotraukas, darytas 2017 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai nepagrindė, kodėl šių fotonuotraukų jie neteikė pirmosios instancijos teismui ir kodėl ši būtinybė iškilo vėliau. Tokia pat išvada darytina ir sprendžiant dėl naujo įrodymo – 2015 m. gegužės 8 d. Statinio apžiūros akto Nr. TA-15-05-08/5 priėmimo. Pastebėtina, kad jeigu nuotraukos nėra susijusios su ginčo objektu (stogo renovacijos darbais), tai naujai teikiamame kasmetinio gyvenamojo namo apžiūros akte nėra jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos 2013 m. birželio 26 d. Statinio neeilinės apžiūros akte Nr. 183 (2 t., b. l. 88-91). Naujai teikiamas kasmetinės apžiūros aktas galėtų nebent pagrįsti blogėjančią kanalizacijos vamzdžių būklę (vamzdžiai seni, apsinešę, sumažėjęs jų pralaidumas).

19. Sprendžiant dėl 2019 m. gegužės 27 d. R. L. parengto Apžiūros akto su priedais priėmimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai sutartį dėl jo parengimo sudarė po teismo sprendimo priėmimo. Ekspertė stogą apžiūrėjo jau po teismo sprendimo priėmimo (2019 m. gegužės 27 d.) ir po to, kai trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio mėn. atliko lietaus nuotekų stovo keitimo darbus. Pastebėtina, kad aktas surašytas pagal ieškovų prašymą įvertinti, ar tinkama įlaja tolesnei eksploatacijai, kai byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl rangos darbų kokybės ar naujai paaiškėjusių atliktų darbų trūkumų šalinimo, kuomet pretenzijas rangovui galėtų pareikšti užsakovė.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamu aspektu nagrinėjamas aplinkybes konstatuoja, kad apeliantai turėjo objektyvias galimybes naujus įrodymus pateikti ar jų gavimu pasirūpinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl juos teikdami apeliacinės instancijos teismui šia teise piktnaudžiauja. Be to, jie nėra tiek reikšmingi sprendžiant ginčą, kad būtų galima taikyti įstatymo išimti ir naujus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo

21. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jų atstovės 2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje pareikšto prašymo skirti pakartotinę teismo ekspertizę, pasirinkti ekspertą, todėl tuo buvo suvaržytos jų teisės įrodinėti ieškinį. Teismas taip pat neuždavė ekspertui jų suformuluoto klausimo, kodėl po stogo renovacijos nebuvo išbandyta nuo stogo subėgančio lietaus vandens į lietaus vandens surinkimo vamzdžius hermetiškumas bei įstatytų įlajų kokybė. Be to, ekspertas nesivadovavo 2017 m. liepos 3 d. UAB „Santermita“ defektiniu aktu.

22. CPK 219 straipsnis reglamentuoja, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, o jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Pirmiau nurodyti apeliantų argumentai niekaip nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atlikta ekspertizė yra neaiški ar neišsami. Ieškovai prašo skirti pakartotinę ekspertizę, nes juos netenkina eksperto išvados, ir tais pačiais klausimais siekia gauti kitas išvadas. O dėl ekspertui neužduoto klausimo pažymėtina, kad jis nėra susijęs su specialių žinių reikalaujančia išvada, o ieškovai galėjo jį užduoti byloje dalyvaujantiems rangos ar subrangos sutarčių šalims.

23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ekspertas išvadas padarė remdamasis pirmine medžiaga – video medžiaga, kurios pagrindu trečiasis asmuo surašė minimą aktą, o jame padaryta išvada apie tai, kad kanalizacijos stovas buvo užkimštas atliekomis po renovacijos, yra tik aktą surašiusio asmens išvada. Be to, kaip jau buvo nurodyta pirmiau – kanalizacijos stovas buvo užkimštas ir buvo būtina jį remontuoti, nurodyta dar iki renovacijos surašytame 2013 m. birželio 26 d. Statinio neeilinės apžiūros akte Nr. 183 (2 t., b. l. 88-91). Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ lietaus nuotekų stovą pakeitė 2017 m. rugpjūčio mėn. Ekspertas pradėjo ekspertizę ir stovą apžiūrėjo 2019 m. sausio mėn. ir jau nerado jo defektų, todėl vertino pirminius duomenis – video medžiagą, pagal kurią UAB „Santermita“ 2017 m. liepos 3 d. surašė defektinį apžiūros aktą Nr. DA-17-07-03/20. Todėl net ir paskyrus byloje papildomą ekspertizę, nebus galimybės įvertinti papildomų aplinkybių, buvusių butų užliejimo metu.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantai neteisūs, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė remdamasis tik vieninteliu įrodymu – eksperto išvada. Pastebėtina, kad teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, sprendime plačiai aprašydamas jų turinį. Apeliantai taip pat nenurodė, kokie konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, yra nepatikimi ar kitaip ydingi, kokios eksperto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kas nebuvo įvertinta, ar vertinimas prieštarauja kokiems kitiems byloje surinktiems įrodymams. Todėl atmetami ieškovų argumentai dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus (CPK 185 straipsnis), kurie lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Byloje nustatyta, kad užsakovas VšĮ ,,Birštono energijos taupymo agentūra“ ir UAB ,,HSC Baltic“ (tiekėjas) 2016 m. gegužės 30 d. sudarė sutartį Nr. S-04 dėl darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią tiekėjas įsipareigojo užsakovui pateikus techninį projektą, parengti darbo projektą, savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti statybos darbus (1 t., b. l. 90-97). Sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės už atliktus rangos darbus pagal šią sutartį, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualūs sutarties 9.4.16 ir 9.4.28 punktai, kuriuose nurodyta, kad atsakovė (rangovė) turi informuoti užsakovę apie objekte dirbančius subtiekėjus (subrangovus) ir atsakyti už jų atliktus darbus, darbų kokybę ar žalą.

26. Atsakovė namo renovacijos (stogo) darbams atlikti 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 2016/09/30/002 (1 t., b. l. 102-107), pasitelkdama subrangovę UAB „Stogenta“. Ši subrangovė įsipareigojo atlikti namo stogo apšiltinimo, kopėčių įrengimo, parapetų ir ventiliacijos šachtų pakėlimo mūrijant, parapetų skardinimo, tvorelės ant parapetų įrengimo darbus. Pagal šios sutarties 6.2.10 punktą subrangovė įsipareigojo kompensuoti atsakovei UAB ,,HSC Baltic“ nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų savo veiksmų (dėl sukelto gaisro, sugadintų įrenginių ir konstrukcijų, pažeistų komunikacijų, ekologinio užterštumo ir pan.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuotekų inžinerinės sistemos stovis buvo įvertintas dar iki pradedant atlikti rangos darbus. Byloje esančiame Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto investicijų plano dalies 4 punkto 2 lentelėje yra pateikiamas namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinės – techninės būklės įvertinimas pagal 2013 m. birželio 26 d. Statinio neeilinės apžiūros aktą Nr. 183 (2 t., b. l. 88-91). Šios lentelės eil. Nr. 4.11 nurodyta, kad nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos įvertinamos dviem (2) balais, nes nuotekų sistemos vamzdžiai seni, kuriuose dėl apnašų sumažėjęs skersmuo, kyla problemų dėl pralaidumo (2 t., b. l. 32). Du (2) balai reiškia, kad konstrukcijų būklė yra bloga (per artimiausius kelerius metus būtina remontuoti). Aptariamo plano 4 lentelėje nurodoma, kokius darbus dėl stogo siūloma atlikti (eil. Nr. 6.1.2): įrengti naują prilydomą stogo dangą, naujai apskardinti ventiliacijos kanalėlius ir parapetus.

28. UAB „Santermita“ 2017 m. liepos 3 d. defektiniame apžiūros akte Nr. DA-17-07-03/20 užfiksuota, kad atlikus statinio (duomenys neskelbtini) lietaus kanalizacijos stovo ties 19 butu TV diagnostiką, nustatyta, kad po renovacijos lietaus kanalizacijos stovas buvo užkimštas statybinėmis atliekomis. Ties 0,65 metru lietaus kanalizacijos stovas yra išsinėręs. Lyjant lietui per išsinėrusią sandūrą bėgą vanduo į butus. Taip pat lietaus kanalizacijos stove yra susidarę smalos guzai, kurie sumažina lietaus vandens pratekėjimą (1 t., b. l. 15, 16-19). Kaip jau minėta pirmiau, ieškovų gyvenamojo namo renovacijos darbai pradėti pagal 2016 m. gegužės 30 d. trečiojo asmens VšĮ ,,Birštono energijos taupymo agentūra“ ir atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ sudarytą sutartį, o pastaroji rangos darbams atlikti 2016 m. rugsėjo 30 d. Rangos darbų sutartimi Nr. 2016/09/30/002 pasitelkė subrangovę trečiąjį asmenį UAB „Stogenta“. Teisėjų kolegija pastebi, kad užsakovė 2018 m. birželio 8 d. atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad užsakovė ginčo pastato lietaus nuotakyno stovų keitimo ar tvarkymo darbų nepirko ir atsakovė namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų eigoje darbų, susijusių su pastato lietaus nuotakynu, nevykdė ir dėl to byloje nėra ginčo.

29. Iš atsakovės 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 148 (3 t., b. l. 27-28) matyti, kad atsakovė dar 2017 m. gegužės 8 d. apžiūros metu atliko foto fiksaciją ir nustatė, kad neteisingai įrengtas seno stovo sujungimas su naujai pas gyventoją pakeistu stovu ir apie tai informavo VšĮ ,,Birštono energijos taupymo agentūra“ bei namo administratorę UAB „Santermita“. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jų butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užlieti 2017 m. birželio – liepos mėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Stogenta“ stogo šiltinimo darbus, o taip pat ir įlajų montavimą, atliko 2016 m. spalio mėnesį. Tai patvirtina Atliktų darbų pažyma, kurioje nurodyta, kad atlikta darbų už 11 979,22 Eur, tame tarpe ir 5 įlajų apdirbimas danga (1 t., b. l. 102-017). Taigi, ieškovų butai buvo užlieti daugiau negu po pusės metų po ginčo darbų atlikimo, kas leidžia konstatuoti pakankamai tolimą priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens atliktų veiksmų ir ieškovų nurodomų pasekmių buvimo. Ekspertas nustatė, kad pagal bylos medžiagą užliejimo priežastis yra lietaus nuotekų stovo (lietvamzdžio) nesandarumas, stovas buvo nesandarus, sušlapo siena ir dėl šios priežasties buvo užlieti butai Nr. 13 ir Nr. 19. Ekspertas įvertinęs video medžiagą sprendė, kad lietus pratekėjo į ieškovų butus būtent per vamzdžių (dalių) netinkamo sujungimo vietą (lokaciją). Vizualiai (iš video medžiagos) apžiūrėjus vamzdį nustatė, kad jis yra iš skirtingų medžiagų PVC bei ketaus ir ieškovų butų užliejimo šaltinis – lietaus nuotekų stovas, einantis per ieškovų butus. Ekspertas nustatė, kad stovuose buvo nenustatytos kilmės atliekos, tačiau paneigė, kad lietaus stove susiformavo ,,kamštis“, dėl kurio įvyko užliejimas ir kad ties butu Nr. 19 stovas užkimštas statybinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija pastebi, kad jau 2013 m. birželio 26 d. Statinio neeilinės apžiūros akte Nr. 183 (2 t., b. l. 88-91) buvo konstatuota bloga stogo nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos būklė (neaiškios kilmės sankaupos lietaus stove buvo ir prieš atnaujinimo darbus). Ekspertas nenustatė, kad įlaja buvo neteisingai įrengta, tokių pažeidimų nebuvo užfiksuota ir 2017 m. liepos 3 d. defektiniame akte Nr. DA-17-07-03/20 (1 t., b. l. 15-17), kuriuo ieškovai grindė savo ieškinį (CPK 178 straipsnis).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai nekvestionuoja sprendime nurodytų aplinkybių, kad liudytojas V. Š. patvirtino, jog vienam namo gyventojui pasakius, kad šlampa jo buto siena, apžiūrėjo iš viršaus lietaus stovą ir pastebėjo, kad iš viršutinio buto buvo atliekama rekonstrukcija, kad buvo keičiamas stovas ir neteisingai sujungti vamzdžiai ir tai užfiksavo fotonuotrauka, kurią nusiuntė darbų užsakovui trečiajam asmeniui VšĮ ,,Birštono energijos taupymo agentūrai“. Šias liudytojo V. Š. nurodytas aplinkybes patvirtino VšĮ ,,Birštono energijos taupymo agentūra“ - 2017 m. gegužės 8 d. elektroniniu paštu, adresas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdytojai UAB „Santermita“ išsiuntė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuota daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų stovo būklė (stove įvertas mažesnio diametro vamzdis) (3 t., b. l. 69-70). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vien fakto apie butų užpylimą ir jo apimties nepakanka nustatyti atsakovo deliktinę civilinę atsakomybę bei darė labiau tikėtiną išvadą, kad lietaus nuotekų stovo vamzdis buvo pakeistas pačių gyventojų, nes pašaliniai asmenys tai daryti nesuinteresuoti. Todėl sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad nenustačius vienos iš pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų ir už ieškovams patirtų nuostolių atlyginimą atsakingu asmeniu pripažinti atsakovę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovai nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš trečiojo asmens UAB „Santermita“, nes jos procesinis elgesys buvo nesąžiningas. Ji surašė 2017 m. liepos 3 d. defektinį aktą Nr. DA-17-07-03/20 (1 t., b. l. 15-17), kuriuo ieškovai grindė savo ieškinį, tačiau prasidėjus teisminiam ginčui, trečiasis asmuo visiškai pakeitė savo poziciją ir reikalavo ieškovų ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovų argumentais, nes pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas tokių ieškovų nurodytų argumentų pagrindu neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo šioje teisės normoje suformuluotų taisyklių, nes tik ieškovų teisė yra pasirinkti kreiptis į teismą teisminės gynybos bei įrodinėti savo pažeistą ar ginčijamą teisę (CPK 5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 105 Eur žyminio mokesčio išlaidas (5 t., b. l. 12-13) ir ieškovai D. Ž. ir J. R. po 500 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Šios išlaidos ieškovams, kaip pralaimėjusiems apeliaciją, iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas surašymą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 ir 8.16 punktuose nustatytų dydžių (1 261,39 Eur (970,3 Eur (2019 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)), todėl jos priteisiamos atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).

35. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas lygiomis dalimis paskirsčius tarp ieškovų, iš kiekvieno ieškovo priteistinos išlaidos bus mažesnės negu 3,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „HSC Baltic“, juridinio asmens kodas 300130281, iš ieškovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 235,95 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 95 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas