Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-293-1010/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
1-293-1010/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14771-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-293-1010/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14771-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.2; 1.1.7.2.5. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui M. S.,

kaltinamajam T. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 1800 eurų bauda, bauda nesumokėta;

- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 4 mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. Š. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. jis, 2020 m. balandžio 16 d., apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sugriebęs savo sugyventinei O. Z. už plaukų ir ausų, ją tampė, taip sukeldamas nukentėjusiajai O. Z. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. Š. teisiamajame posėdyje kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, jog viskas buvo namuose 2020 m. balandžio 16 d. apie 5.30 val., grįžo namo neblaivus. Tą dieną gėrė su draugu savo tėviškėje, išgėrė butelį degtinės ir alaus. Susiginčijo, apsipyko su sugyventine O. Z.. Griebė jai už plaukų ir ausų tuo pačiu ir nustūmė į lovą. Paskui pavalgė, nuėjo miegoti ir atvažiavo policija. Blogai vertina savo elgesį, dabar susitaikė, labai blogai jaučiasi, pergyvena, eina pas psichologą. Supranta, kad tai įvyko tik dėl alkoholio, stengsis nebevartoti alkoholio bei pažada, kad panašių atvejų nebepasikartos. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Nurodė, kad O. Z. yra jo sugyventinė. Jie kartu gyvena apie 4 metus ir veda bendrą ūkį. Jie gyvena O. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 15 d. vakare apie 16 val. jis išėjo iš namų. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas tėvų, ten šventė jo draugo gimtadienį. Visą vakarą ir naktį gėrė alkoholinius gėrimus. Trise išgėrė apie 14 butelių po 1 litro talpos alaus. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi girtas. Paryčiais, tai yra balandžio 16 d. apie 05.00 val., jis grįžo į namus. Jis tą dieną žadėjo eiti darbuotis, todėl norėjo pasiimti savo rūbus, jo sugyventinė O. pamačiusi, kad jis grįžo girtas, pradėjo ant jo šaukti, išvadino jį valkata, neleido jam pasiimti rūbų. Vėliau jis nuėjo į virtuvę, norėjo atsigerti vandens, ji neleido jam vandens atsigerti ir dar trenkė O. ranka vieną kartą per veidą, bet dėl to jis nepatyrė jokio fizinio skausmo ir jai dėl to jokių pretenzijų neturi. Po to, ji išėjo iš virtuvės ir nuėjo į miegamąjį. Jis dėl to, kad ji jam trenkė per veidą, tuo momentu labai susinervino, nuėjo paskui ją ir jai sugrėbė už plaukų, gali būti, kad ir už ausų, nors to neprisimena, ir patempė. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad tuo metu jo sugyventinė lovoje negulėjo, bet kadangi buvo labai neblaivus, visko tiksliai neprisimena, bet neneigia, kad tuo metu ji galėjo gulėti lovoje. Kiek jis prisimena, jis su savo sugyventinės sūnumi nekonfliktavo, jis tuo metu miegojo kitame kambaryje ir nebuvo atsikėlęs. Po to, jis nuėjo į tualetą, išėjus iš tualeto, namuose jau buvo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Supranta, kad smurtaudamas prieš savo sugyventinę padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi. Tuo metu buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Pasižada, kad daugiau tokių atvejų tikrai nebepasikartos (b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, gynėjui įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusioji O. Z. parodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. apie 04.40 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sugyventinis T. Š.. Jis šūkavo kėlė triukšmą, virtuvėje rūkė. Ji atsikėlusi nuėjo jį raminti, po to grįžo į kambarį ir atsigulė į lovą. Apie 05.30 val. sugyventinis T. Š. atėjo į kambarį, sugrėbė jai už plaukų ir ausų pradėjo tampyti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą, bet sužalojimų jai nebuvo padaryta. Į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. T. Š. dėl jai sukelto fizinio skausmo jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, tegul už padarytą nusikaltimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 1-6, 27-28).

Iš įvykio vietos protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), bute (b. l. 1-6, 18-20).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad T. Š. 2020 m. balandžio 16 d. 06.26 val. buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 35).

Kaltinamojo T. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtini padariniai – fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji O. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. Š., 2020 m. balandžio 16 d., apie 5 val. 30 min., į namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis T. Š. atėjo į kambarį, sugrėbė jai už plaukų ir ausų pradėjo tampyti, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis T. Š. pripažino atlikęs šiuos veiksmus, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnyje yra ta, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje yra tos, kad nusikalstamą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę T. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad anksčiau T. Š. teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2020 m. balandžio 9 d. už analogišką veiką, paskirtas laisvės apribojimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šią veiką padarė dar minėtam nuosprendžiui neįsiteisėjus, baustas administracine tvarka. Nustatyta viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Konstatuotina, kad ankstesni nuteisimai ir švelnesnės bausmės bei kitos taikytos priemonės nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vėl smurtavo artimoje aplinkoje, išvadų nepadarė. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėtina Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, laisvės apribojimą keičiant į laisvės atėmimą, bei visiškai pridėtina Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu 36 MGL (1800 Eur) paskirta bauda.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., nuo 2020 m. balandžio 16 d., 6.00 val. iki 2020 m. balandžio 17 d., 9.45 val., t. y. 3 paros, jas prilyginant 3 laisvės atėmimo dienoms (b. l. 54-55).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010).

Šioje byloje teismas mano, kad yra galimas BK 75 straipsnio taikymas, tokiu būdu suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis T. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu. T. Š. padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybė visgi nėra dar tiek pavojingi, jog leistų suabejoti tuo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai negalės būti pasiekti neatidėjus jam skirtos bausmės vykdymo, todėl darytina išvada, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam vieneriems metams atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 bei 10 punktuose numatytas pareigas – tris mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tris mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam T. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-61, 67-69), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, laisvės apribojimą keičiant į laisvės atėmimą, bei visiškai pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 36 MGL (1800 Eur) baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septynis) mėnesius ir 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio1 dalimi, 2 dalies 7, 8 bei 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3 (tris) mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir 1 (vienerius) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., nuo 2020 m. balandžio 16 d., 6.00 val. iki 2020 m. balandžio 17 d., 9.45 val. t. y. 3 (tris) paras, jas prilyginant 3 (trims) laisvės atėmimo paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. Š. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajam, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajam, jog:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė