Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5149-902/2018 pagal pareiškėjo I. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims skolininkui E. S., išieškotojai Luminor Bank AB, antstoliams Andriui Bespalovui, Sauliui Ramanauskui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas I. K. (išieškotojas) pateikė skundą dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai įregistruotą priverstinę hipoteką ir paskirstyti išieškotas lėšas iš naujo.Nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. iš BUAB „Evarta“ įsigijo reikalavimo teisę į E. S. firmą „Smuiko raktas“ ir subsidiariai E. S. 7 588,04 Eur sumai. Antstolis S. Ramanauskas jau buvo areštavęs atsakovų turtą ir vykdė išieškojimą.2017 m. gruodžio 12 d. iš varžytinių parduotam skolininko turtui panaikinus visus apribojimus, pastebėta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. šiam turtui Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva registruota priverstinė hipoteka dėl E. S. firmos „Smuiko raktas“ 13 963,79 Eur įsiskolinimo valstybei.Pareiškėjas nesutinka su 2018 m. vasario 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai priskirta visa išieškoma 13 963,79 Eur suma, nes priverstinė hipoteka įregistruota neteisėtai. Antstolis A. Bespalovas 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. 0025/15/00898 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai įregistruotos hipotekos naikinimo, kadangi antstoliui nesuteikta tokia teisė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo I. K. skundą dėl antstolio veiksmų.Teismas pasisakė, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.176 straipsnis). Iš teismų praktikos bei Civilinio kodekso normų aiškiai matyti, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam turtui. Todėl pareiškėjo argumentas, kad išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo teisės taikyti priverstinės hipotekos, kadangi turtui buvo taikomas turto areštas – apribota disponavimo teisė, atmestinas.Teismas pažymėjo, kad reikalavimų patenkinimo eilė yra imperatyviai nustatyta įstatymu. Darytina išvada, kad antstolis nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK), veikė teisėtai pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas I. K. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 4.170 straipsnio 1, 3 dalys, 4.175 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalį) netinkamai jas taikydamas ir išaiškindamas. Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidžiant nurodytas materialines teisės normas, priverstinę hipoteką skolininko E. S. butui įregistravo, nors jis jau buvo areštuotas pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų naudai, ir jo įkeitimas kitiems asmenims buvo uždraustas įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi civ. byloje Nr. Nr. e2-4572-223/2015. Todėl skundžiama nutartimi Panevėžio apylinkės teismas ex officio privalėjo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo pagrindu Hipotekos registre įregistruotą 2017 m. rugsėjo 14 d. priverstinę hipoteką ir pareiškėjo skundą patenkinti.Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-307/2010. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje išaiškino ne CK 4.176 straipsnio taikymą, o CK 4.178 straipsnio taikymą, t. y. hipotekos nustatymą pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti. Teigia, kad antstolis priimtu patvarkymu pažeidė CK 6.54 straipsnį, reglamentuojantį įmokų paskirstymo eiliškumą. Antstolis išieškotas lėšas skyrė ir pagrindinių prievolių įvykdymui, nepadengus pirmesne eile išieškomų palūkanų. Dėl šio pažeidimo teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nepagrįstai konstatavo, jog antstolis veikė teisėtai pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto I. K. atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad teismas teisingai įvertino įrodymų visumą bei priėmė pagrįstą nutartį. E. S. firmos „Smuiko raktas“ mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis nuo 2013 m. Pati įmonė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo, bankuose lėšų nebuvo. 2017 m. rugsėjo 12 d. E. S. priklausančiam turtui - negyvenamosioms patalpoms - grožio salonui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka nebuvo nustatyta, tik buvo taikomas turto areštas – apribota disponavimo teisė. Pardavus šį turtą įkeitimas buvo galiojantis ir nenuginčytas.Teigia, kad apeliantas atskirajame skunde neteisingai aiškina Civilinio kodekso bei Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, iš esmės teigdamas, kad Turto arešto aktų registro įstatymas draudžia įregistruoti priverstinę hipoteką įkeistam daiktui. Toks aiškinimas prieštarauja CK 4.193 straipsniui bei CK 4.176 straipsniui, kuris nenumato draudimo taikyti priverstinę hipoteką jau įkeistam daiktui. Pažymi, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsniu, CK 4.176 straipsniu, turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra mokesčių administratoriaus teisė, ir ši teisė, viešojo administravimo subjekto, VMI sprendimas dėl priverstinės hipotekos E. S. turtui nustatymo, yra galiojanti ir iki šiol nėra nuginčyta. Nesutinka su apelianto argumentais dėl lėšų paskirstymo teisėtumo. Antstolis nepažeidė CPK normų ir veikė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl išieškotų lėšų pardavus skolininko turtą iš varžytinių paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos, vykdomosios bylos Nr. 0025/15/00898 medžiaga, atskirojo skundo argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus, kuriais atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, sprendžia, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Nustatyta, kad antstolis A. Bespalovas vykdo išieškojimą iš skolininkų E. S., E. S. firmos „Smuiko raktas“ ir subsidiariai atsakingo asmens R. S. turto Luminor Bank AB, Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareiškėjo ir kitų išieškotojų naudai. 2017 m. lapkričio 20 d. įvyko skolininko turto pardavimo varžytinės Nr. 145335, parduotas skolininko E. S. turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis, vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/15/00898, nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. skolininko E. S. turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota priverstinė hipoteka kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai dėl skolininko E. S. firmos „Smuiko raktas“ 13 963,79 Eur įsiskolinimo. 2018 m. vasario 6 d. antstolis priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S16-28368, kuriuo paskirstė lėšas, gautas pardavus skolininko turtą - 21 140 Eur, (0) išieškojimo eilės išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškojęs 13 963,79 Eur sumą. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su materialinės teisės normų, reglamentuojančių priverstinę hipoteką, taikymu ir aiškinimu skundžiamoje nutartyje, teigdamas, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. priverstinę hipoteką skolininko E. S. butui Valstybinė mokesčių inspekcija įregistravo neteisėtai, todėl skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo ją panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.Visų pirma pažymėtina, kad antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis). Pareiškėjas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl priverstinės hipotekos taikymo turi teisę sprendimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu antstoliui įstatyme nesuteikta teisė vertinti įregistruotos hipotekos teisėtumą/neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos įregistruota priverstinė hipoteka skolininko turtui, 2017 m. lapkričio 20 d. šį turtą pardavus iš varžytinių, bei 2018 m. vasario 6 d. antstoliui patvarkymu paskirstant išieškotas lėšas, nebuvo nuginčyta. Todėl pripažintina, kad antstolis visiškai pagrįstai gautas lėšas paskirstė laikydamasis CPK 754 straipsnyje nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, t. y. hipotekos kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą iš įkeisto turto patenkindamas be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje įvertino pareiškėjo argumentus, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo taikyti priverstinės hipotekos, kadangi turtui buvo taikomas turto areštas, ir juos atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nesutikimas su priverstine hipoteka, vertinant antstolio procesinius veiksmus, teisinės reikšmės neturi. Be to, iš esmės negali būti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalyku (CPK 510 straipsnis 1 dalis).Apeliantas akcentuoja, kad iki priverstinės hipotekos registravimo skolininko turtas buvo areštuotas Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4572-223/2015 sprendimo užtikrinimui ir keliose vykdomosiose bylose. Pastebėtina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi taikomas areštas nustatė draudimą turto savininkui disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, o tretiesiems asmenims, savo ruožtu, buvo apribotos teisės atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti, išsinuomoti, perimti naudoti ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti. Tokiu atveju iki hipotekos registravimo pritaikyto turto arešto, apribojančio disponavimo galimybes, pasekmės yra reikšmingos sutartinės hipotekos taikymui, kuomet daikto savininkas disponuoja įkeičiamu turtu, tačiau tokio arešto pritaikymas savaime nelaikytinas apribojančiu atitinkamas teises turinčių valstybės institucijų galimybę taikyti įstatyme numatytas priverstinio poveikio priemones.Apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo panaikinti priverstinę hipoteką, remiasi 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1528-798/2017, kuri, pastarojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi minėtoje civilinėje byloje spręstas klausimas dėl įmonės bankroto byloje patvirtinto priverstiniu įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo, todėl analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.CPK 754 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimų patenkinimo eilę, nurodyta, kad trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai, kurie nepriskiriami pirmąja ir antrąja eile tenkinamiems reikalavimams. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Nors apeliantas iš dalies pagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas detaliai nepasisakė dėl realizavus skolininko turtą gautų lėšų paskirstymo, tačiau tai šiuo atveju neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas neginčija, kad skundžiamu 2018 m. vasario 6 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu skolininko kreditoriams priskirta proporcinga jų turimiems reikalavimams suma, kas atitinka CPK 754 straipsnio 5 dalies reikalavimus. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą konkrečios prievolės atveju. Iš skundžiamo patvarkymo turinio matyti, kad išieškotojams, turintiems reikalavimus dėl nesumokėtų palūkanų ir pagrindinės prievolės, pirmiau buvo dengiamos palūkanos. Dėl to, sutikti, kad šiuo atveju antstolis pažeidė CK 6.54 straipsnio nuostatas, pagrindo nėra.Byloje nenustačius skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo, išieškotų lėšų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.