Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla S. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2011-08-02, apie 11.30 val., gautas Utenos vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato telefoninis pranešimas dėl Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo du darbininkai. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko S. L. ūkiui priklausančioje lentpjūvėje ir prie juostinių medienos pjovimo staklių 6 metrų dvipusio apipjovimo rasto buvo prispausti V. P., gyv. Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), ir M. K., gyv. Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini). V. P. ir M. K. 2011-08-01, 18.00 val., S. L. kvietimu atvyko į jo lentpjūvę ir pradėjo dirbti. Darbo sutartys su šiais dviem asmenimis nebuvo sudarytos. Utenos vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate pradėto ikiteisminio tyrimo metu pateiktų liudytojų apklausos protokolais nustatyti šie nelegalaus darbo požymiai: V. P. eidavo uždarbiauti į S. L. priklausančią lentpjūvę, esančią Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. spalio mėn. Pagal liudytojos L. R. parodymus, V. P. su S. L. dėl darbo lentpjūvėje tardavosi telefonu, dirbti į lentpjūvę V. P. eidavo pagal atskirus susitarimus (kartais kelis kartus per savaitę). 2011 m. liepos 26, 27 d. V. P. lentpjūvėje dirbo nuo 18 iki 22-23 val., už tai gaudavo sutartą atlygį (liudytojai parnešdavo po 20 Lt, tačiau ar tai yra visa suma, dėl kurios buvo tartasi, nustatyti nėra galimybės). Liudytojos J. K. parodymais, M. K. S. L. lentpjūvėje pradėjo uždarbiauti nuo 2011 m. birželio mėn. Pirmąją darbo savaitę M. K. lentpjūvėje dirbo keturias dienas nuo 8 iki 18 val. (už šias dienas atlygio negavo), nuo 2011-07-26 penkias dienas M. K. lentpjūvėje dirbo nuo 18 iki 22-23 val., už darbą jam buvo mokama po 20 Lt. Liudytojų parodymuose pateikta informacija yra pakankamas pagrindas identifikuoti nelegalaus darbo faktą – yra nustatyta, jog nesudarę darbo sutarčių asmenys S. L. lentpjūvėje dirbo su juo iš anksto susitarę, buvo vykdomi ne vienkartinio pobūdžio darbai, tačiau asmenys ateidavo į lentpjūvę dirbti reguliariai, darbo pradžią ir pabaigą nustatydavo lentpjūvės savininkas, už darbą asmenims buvo atlyginama. S. L. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. ir padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Utenos teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2789/2011). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

S. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl V. P. ir M. K. nelegalaus darbo nurodytu laiku S. L. priklausančioje lentpjūvėje, Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-3).

Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė buvo grindžiama tik liudytojų L. R. ir J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šie parodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Tokia išvada padaryta, nes apklausų protokoluose užfiksuota, jog apklausiant minėtas liudytojas, kurios nemoka lietuvių kalbos, nedalyvavo vertėja (b.l. 37-40). Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo byloje yra pridėtos liudytojų L. R. ir J. K. apklausų protokolų kopijos, patvirtintos apklausas atlikusios tyrėjos V. D.. Jose nurodyta, kad apklausiant minėtas liudytojas, dalyvavo vertėja (b.l. 6-8). Šiuo atveju apylinkės teismas neapklausė nei liudytojų apklausas atlikusios tyrėjos, nei apklausų metu galimai dalyvavusios vertėjos siekiant pašalinti aptartus prieštaravimus. Be to, nepatikrintos ir liudytojų L. R. bei J. K. nurodytos aplinkybės, kad joms apklausų metu buvo daromas poveikis, jos buvo verčiamos pasirašyti apklausų protokolus (b.l. 63-64). Tai, kad Ignalinos rajono apylinkės prokuratūroje 2012-02-27 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. dėl tyrėjos V. D. veiksmų, nėra pagrindas savaime pripažinti, kad liudytojų L. R. ir J. K. apklausose nedalyvavo vertėja, nes tokia išvada gali būti padaroma tik ištyrus visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes.

Vien tai, kad apylinkės teismo nuomone, S. L. buvo pareikštas kaltinimas remiantis tik liudytojų L. R. ir J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesudaro pagrindo bylą nagrinėjančiam teismui papildomai nerinkti įrodymų siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

S. L. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad 2011-08-01 jis darė talką ir pakvietė V. P. bei M. K. kilnoti lentas, dirbo apie 6 valandą. S. L. pjovė, o V. P. bei M. K. nukėlinėjo lentas. Apie 20.30 val. S. L. nurodė eiti jiems namo (b.l. 5). Teismo posėdžio metu S. L. jau nurodė, kad V. P. ir M. K. pasisiūlė padėti jam, nes sakė, jog jis yra labai užsiėmęs darbais. S. L. sutiko ir jie padėjo kilnoti lentas, t. y. padėjo dirbti pagalbinius darbus. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad užbaigus darbą, jis pasakė, jog V. P. ir M. K. praimtų supjautas lentas, liko jiems darbo dar 5-10 minučių, taip pat patikėjo jiems sutvarkyti darbo vietą bei uždaryti vartus. S. L. paliko jiems raktą nuo lentpjūvės. Pasak S. L., V. P. ir M. K. buvo atėję padėti du ar tris kartus (b.l. 62). Teismo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad jos vyras kelis kartus buvo paprašęs V. P. ir M. K. dalyvauti talkoje lentpjūvėje. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, vyras, turbūt, pakvietė juos padėti (b.l. 66). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. L. nurodė, kad ji mano, jog jos vyras organizuodavo talką ir prašydavo pagalbos pas žuvusius vyrus. Kiek ji žino, už atliktą talką vyras atsilygindavo jiems mėsa, duodavo bulvių. Vyrui prašant, ji pati yra suruošusi mėsos V. P. kaip atlygį už atliktą darbą. Vyras niekada nemokėjo jiems pinigų (b.l. 47-48). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad jis keletą kartų matė, kaip lentpjūvėje V. P. dirbo talkoje (b.l. 66). Tokią pačią aplinkybę nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. R.. Be to, jis parodė, kad vieną kartą, kai nebuvo S. L., jam dirbant su V. P., pastarasis tuo metu reguliuodavo keltuvą, skirtą medienai užkelti (b.l. 41-42). Apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp S. L. duotų parodymų ir jo rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių, taip pat tarp jo ir liudytojos M. L. duotų parodymų, neatsižvelgė į liudytojų G. B. ir V. R. parodymus.

Šiuo atveju nebuvo įvertinta vieta, kurioje buvo rasti V. P. ir M. K., t. y. lentpjūvė, bei galimai nelegaliai dirbusių asmenų darbo pobūdis. Pažymėtina, kad darbas lentpjūvėje yra pavojingas darbas, kadangi medienai paruošti yra naudojami mechanizmai. Dirbant tokį darbą, yra didelė tikimybė asmenims patirti traumas. Iš fotonuotraukų matyti, kad buvo dirbama su didelio gabarito mediena. Todėl akivaizdu, kad asmenys turi būti tinkamai instruktuojami dirbant lentpjūvėje. Remiantis byloje apklaustų asmenų parodymais, V. P. ir M. K. ne kartą dirbo lentpjūvėje. V. R. nurodė, kad jis vieną kartą matė, kaip nesant S. L., V. P. reguliuodavo keltuvą, kas rodo, kad V. P. lentpjūvėje ne tik nukeldavo lentas, kaip tai teigia S. L.. Be to, remiantis tiek pačiu administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, tiek V. R., V. P. bei M. K. buvo paliekami dirbti ir vieni lentpjūvėje. Inkriminuoto teisės pažeidimo metu S. L. nurodė, kada jiems ateiti padėti dirbti ir kada baigti darbą, paprašė sutvarkyti darbo vietą ir užrakinti lentpjūvę. Todėl iš skundžiamo nutarimo turinio neaišku, kuo remiantis V. P. ir M. K. darbas buvo vertinamas kaip talka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-11 nutarimas Nr. 1500 „Dėl pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ neteko galios nuo 2005-08-12. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas nenumato, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti fiziniai asmenys (6 str.). Tai, kad atlyginimas buvo mokamas natūra ir nebuvo susitarimo dėl atlyginimo pinigais, nepanaikina atlygintinumo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2068/2011).

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar S. L. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą.

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.