Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-100/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-19
Bylos Nr.
1A-100/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta (pran.), Albinas Bielskis
Nuteistasis
S. M., E. P.
Nukentėjusysis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-100/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Albino Bielskio, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Bliuvui, Remigijui Matevičiui,gynėjoms Aldonai Leichter, Birutei Strimaitytei,nuteistiesiems S. M., E. P.,vertėjoms Alvyrai Klipčiuvienei, Vladislavai Tumas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo

E. P. nuteistas pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį, t. y. 6 mėnesius, neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

S. M. nuteistas pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridėjus dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų E. P. ir S. M. solidariai priteista 3500 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. B.. Iš nuteistojo E. P. taip pat priteista 5332 Lt proceso išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. ir S. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. iki 2007 m. vasario 28 d. Vilniaus 1-se pataisos namuose, esančiuose Vilniuje, Sniego g. 2, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami panaudoti fizinį smurtą, jį panaudoję bei panaudodami kitokią psichinę prievartą, atvirai savo naudai vertė A. B. perduoti turtą – 6000 Lt ir nešiojamąjį kompiuterį. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

E. P. ir S. M., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, už tai, kad A. B. apkalbėjo E. P. kitų nuteistųjų akivaizdoje, 2006 m. rugpjūčio 17 d., apie 8.30 val., Vilniaus 1-jų pataisos namų, esančių Vilniuje, Sniego g. 2, nuteistųjų sporto salėje, atvirai, naudodami psichinę prievartą, t. y. grasindami A. B. perkelti į taip vadinamą neformalią „nuskriaustų nuteistųjų kastą“, savo naudai vertė jį perduoti 4 000 Lt.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, ir 2006 m. rugsėjo 16 d., tarp 17.30 – 19.10 val., pasikvietę A. B. į nuteistųjų sporto salę, E. P. ir S. M., veikdami bendrininkų grupe, prievartaudami turtą, panaudojo prieš A. B. fizinį smurtą, t. y. S. M. kumščiu sudavus du smūgius į galvą, kelis smūgius į krūtinę, pečius, jėga parvertus A. B. ant grindų, E. P. jam kumščiu sudavė keturis kartus į šoną bei kartu su S. M. spardė kojomis į įvairias jo kūno vietas, savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldami A. B. fizinį skausmą, reikalaujamą pinigų sumą padidino iki 5000 Lt. ir vertė A. B. ją perduoti iki 2006 m. lapkričio 1 d.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, E. P. ir S. M. 2006 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., pasikvietę A. B. į S. M. kambarį Nr. 13, esantį Vilniaus 1-se pataisos namuose, bei atvirai prievartaudami perduoti pastariesiems per savaitę 5000 Lt., panaudojo fizinį smurtą, t. y. S. M., sugriebęs A. B. už kaklo, prispaudė prie spintos ir sudavė ranka į veidą. A. B., vykdydamas nuteistųjų nurodymus, per kitą asmenį - Ž. M., pervedė dalį iš jo reikalautos sumos, t. y. 3 500 Lt., į E. P. nurodytą R. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke: 2006 m. lapkričio 7 d. - 2000 Lt, 2006 m. lapkričio 13 d. - 500 Lt., 2006 m. lapkričio 24 d. – 1000 Lt., iš kurios dalis pervestų pinigų per du kartus buvo pervesta į S. M. nurodytą jo sugyventinės R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“: 2006 m. lapkričio 10 d. – 1000 Lt. ir 2006 m. lapkričio 27 d. – 650 Lt.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. E. P., grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei prievartaudamas A. B. perduoti jiems su S. M. likusią 1500 Lt sumą, o 2007 m. sausio 1 d. vakare, apie 20.00 val., jau kartu su S. M. pasikvietę A. B. į sporto salę, kur S. M. panaudojus fizinį smurtą – spyrus A. B. vieną kartą į galvos sritį bei ranka sudavus kelis smūgius į pilvą, galvą, reikalavo per savaitę jiems perduoti 1500 Lt.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007 m. sausio 6 d., tarp 16.00 – 18.00 val., E. P. ir S. M., nuteistųjų sporto salėje versdami A. B. kuo skubiau pervesti 1500 Lt, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą: iš pradžių E. P. ranka sudavė A. B. kelis smūgius į veidą, o po to, apie 18.00 val., jau kartu su S. M., prievartaujamą sumą padidinę iki 2500 Lt., prieš A. B. vėl naudojo fizinį smurtą: S. M. sudavus A. B. kelis smūgius kumščiu į krūtinę, pilvą, vieną kartą koja į šoną, E. P., šiam pargriuvus, du kartus spyrė į sėdmenis, savo veiksmais padarydami A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą veido dešinėje pusėje bei sukeldami fizinį skausmą.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, E. P. ir S. M. 2007 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus 1-ųjų pataisos namų teritorijoje, panaudodami kitokią psichinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, iki 2007 m. vasario 28 d. pietų vertė A. B. vietoje reikalautų 2500 Lt. perduoti 2200 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Šioje byloje tiek tyrėjai, tiek ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras padarė daug pažeidimų. Teisme nebuvo atsižvelgta į jo paties ir nuteistojo S. M. parodymus, liudytojų, nukentėjusiojo ir jo su S. M. parodymai buvo ignoruojami. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teisme A. B. ne vieną kartą keitė parodymus taip klaidindamas teismą. Yra įsitikinęs, kad ši byla sufabrikuota Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administracijos darbuotojo R. S.. Jis galėtų pateikti informacijos, dėl kurios bylą būtų pagrindas pradėti nagrinėti iš naujo. Prašo apklausti liudytojus ir bylą peržiūrėti iš naujo.

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis jokių nusikalstamų veiksmų prieš A. B. neatliko, o teismas nuosprendyje netinkamai įvertino daugelį bylos aplinkybių, jas savaip interpretuodamas. Jo parodymai yra nuoseklūs ir jo nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos liudytojų parodymais, kurių teismas neturėjo pagrindo vertinti kritiškai. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad jokių konfliktų dėl pinigų su A. B. neturėjo, o ta aplinkybė, kad į jo sugyventinės sąskaitą buvo pervesti pinigai, neįrodo jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nes tie pinigai buvo pervesti kaip E. P. skolos grąžinimas. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. B. parodymai yra nenuoseklūs ir tai patvirtina liudytojos Ž. M. parodymai. Ši liudytoja parodė, kad A. B. 2006 m. vasarą prašinėjo pinigų, nes jis kažką sumušė ir tam, kad nukentėjusysis nerašytų pareiškimo, jam reikia sumokėti 6000 Lt. Taip pat ši liudytoja A. B. apibūdino kaip labai nestabilios būsenos, konfliktišką žmogų, kuris nuolat meluodavo. Nukentėjusiojo sesuo liudytoja A. G. A. B. taip pat apibūdino kaip nepatikimą žmogų. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios A. B. kūrė įvairias istorijas tiek dėl patirtų sužalojimų, tiek dėl jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad jis (S. M.) su E. P. vartojo fizinį ir psichologinį smurtą siekiant išgauti iš jo pinigus, šiuos savo parodymus teisminio nagrinėjimo metu paneigė ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tokiems jo parodymams įtakos turėjo pataisos namų administracija, o vėliau ir prokuroras, taip pat parodė, kad jis (S. M.) prieš jį neatliko jokių nusikalstamų veiksmų. A. B. nurodytas aplinkybes, dėl ko jis jį apkalbėjo, patvirtino liudytojai R. B., R. B., T. D., D. V., E. V., kurie iš A. B. įvairiomis aplinkybėmis girdėjo, jog A. B. jį apkalbėjo paveiktas pataisos namų direktoriaus pavaduotojo R. S.. Teismas be pagrindo šių liudytojų parodymus sumenkino, nors jie neprieštaravo vieni kitiems ir jo paties nurodytoms aplinkybėms. Be to, šie liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Liudytojas A. L. parodė, kad 2007 m. kovo mėnesį kirpdamas E. P. iš jo sužinojo, kad šis jam (S. M.) buvo skolingas pinigų, nes buvo prasilošęs. Teisiamojo posėdžio protokole ši aplinkybė užfiksuota kitaip, nurodant kitą laiką, kad neva E. P. jam buvo skolingas tuo metu. Dėl to teismas padarė neteisingas išvadas, o jis dėl to pateikė teismui pastabas dėl posėdžio protokolo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojas R. S. neigė daręs įtaką vieno ar kito nuteistojo parodymams šioje byloje. Tačiau būtų naivu tikėtis kitokių parodymų, antraip būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Būtent pataisos namų administracija turi didelę įtaką sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Todėl tiek jo, tiek A. B. ir E. P. bei liudytojų R. B., R. B., T. D., D. V., E. V. nurodytos aplinkybės dėl pataisos namų administracijos darytos įtakos A. B., o po to ir E. P., kad jie jį apkalbėję turėtų galimybę būti lygtinai paleisti iš pataisos namų, turi logišką paaiškinimą, kuris teisme liko nepaneigtas. Liudytojas E. V. teisme nurodė, jog apie tai, kad jis (S. M.) buvo apkalbėtas, jis sužinojo tik po to, kai buvo pasibaigę visi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas nuosprendyje jo kaltę grindė liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei parodymais, duotais parodymų patikrinimo vietoje metu, nors pats valstybinis kaltintojas prašė tais parodymais nesivadovauti ir nurodė kodėl. Iš liudytojo V. K. apklausos protokolo matyti, kad jis lietuvių kalbą moka silpnai ir pageidauja duoti parodymus rusų kalba, tačiau į tai nebuvo reaguota ir jam nesuteikta teisė per vertėją duoti parodymus suprantama kalba ir susipažinti su protokole užrašytais jo parodymais. Tai turėtų būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir šie įrodymai turi būti pripažinti niekiniais. Be to, V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė ir jo apklausos protokole minimos aplinkybės jam iš viso nėra žinomos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje būtų laikomasi nuostatos, kad procesinius veiksmus atlikę pareigūnai nebūtų apklausiami liudytojais. Tačiau teismas, siekdamas sustiprinti jo kaltę pagrindžiančias aplinkybes, liudytojais apklausė tyrėją B. R. ir prokurorą Ž. R., kurie yra suinteresuoti, kad jų darbas nenueitų perniek ir būtų užglaistytas jų darbo brokas. Jų parodymais teismas neturėjo vadovautis. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismas neobjektyviai ir netinkamai patikrino ir įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tai teismui sukliudė priimti teisingą nuosprendį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, be A. B. nenuoseklių parodymų, nebuvo surinkta objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismo neobjektyvumą rodo ir ta aplinkybė, kad jis prašė teismo iškviesti ir apklausti liudytojus A. K., I. P., M. N., P. A., tačiau teismas šio prašymo nepatenkino, o tai leidžia manyti, kad teismas nebuvo suinteresuotas išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas nuosprendis. Jo nuomone, teismas įrodymus išnagrinėjo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 181 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėja prašo nuteistojo S. M. apeliacinį skundą patenkinti ir jį išteisinti. Nuteistasis E. P. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, jo gynėja irgi prašo patenkinti nuteistojo E. P. apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti arba panaikinti E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prokuroras prašo abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir jų visumą bei pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta S. M. ir E. P. nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą teismas pritaikė irgi tinkamai. Iš nuosprendžio matosi, kad jame teismas išdėstė ne tik nuteistųjų kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau ir jų įvertinimo bei pačių nuteistųjų versijų atmetimo motyvus. Šie motyvai bei pačiame nuosprendyje išdėstyti įrodymai paneigia ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus.

Nuteistasis E. P., nesutikdamas su nuosprendžiu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ši byla yra sufabrikuota, teismas ignoravo nuteistųjų ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė į jo paties ir S. M. duotus parodymus, į tai, kad nukentėjusysis A. B. teisme parodymus keitė. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis jokių nusikalstamų veiksmų prieš A. B. neatliko, o teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neįvertino jo nuoseklių parodymų, neteisingai įvertino nukentėjusiojo bei jo asmenybę apibūdinusių liudytojų Ž. M., A. G. parodymus, taip pat be pagrindo sumenkino liudytojų R. B., R. B., T. D., D. V. ir E. V. parodymus apie tai, kad A. B. jį apkalbėjo paveiktas pataisos namų direktoriaus pavaduotojo R. S.. Visi šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami, į juos faktiškai jau yra atsakyta pačiame skundžiamame nuosprendyje. Iš bylos ir joje priimto nuosprendžio matosi, kad S. M. ir E. P. dalyvavimą turto prievartavime patvirtina nukentėjusiojo A. B., liudytojų Ž. M., G. D., A. G., V. A., A. L., E. M., R. S., Ž. R., o iš dalies ir paties nuteistojo E. P. parodymai, specialisto išvados, daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūrų protokolai ir kiti nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

Nukentėjusiojo A. B. parodymai yra išsamiai išdėstyti nuosprendyje. Teisme nukentėjusysis parodė, kad grasindami panaudoti fizinį smurtą, jį panaudodami bei panaudodami kitokią psichinę prievartą, iš jo turtą prievartavo E. P. kartu su S. M.. 2006 m. rugsėjo 17 d. po rikiuotės S. M. pasikvietė jį į sporto salę, kur buvo ir E. P.. Tarp jų vyko pokalbis apie jo skleidžiamas apkalbas, už kurias E. P. jam pasiūlė susimokėti 4000 Lt, kad jis pataisos namuose turėtų ramų gyvenimą, ir nustatė 1 mėnesio terminą sumokėti pinigus. Vėliau ta suma augo. Po mėnesio jis tų pinigų negavo, todėl E. P. ir S. M. jį vėl pasikvietę į sporto salę sumušė. Jis nuteistųjų paprašė pinigų dar palaukti iki lapkričio 1 d. Spalio 30 d. E. P. pakvietė jį į S. M. kambarį ir pasakė, kad jam duodama savaitė laiko pinigams surinkti. Gal po savaitės laiko jis per Ž. M. į E. P. sąskaitą pervedė 2000 Lt, po kiek laiko dar 1000 Lt., vėliau dar 500 Lt. Prieš Kalėdas jis turėjo persiųsti visus reikalautus pinigus, bet jų negavo, todėl vilkino laiką, o 2007 m. sausio 1 d. jis buvo vėl iškviestas į sporto salę pakalbėti ir sumuštas. Sausio 6 ar 7 d. S. M. atėjo į jo kambarį, liepė rengtis ir eiti į sporto salę, kur jį S. M. su E. P. vėl sumušė už tai, kad jis neatidavė pinigų, o kitą dieną jis buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kai po 2-3 savaičių jis iš ligoninės grįžo, S. M. pasakė, kad jis vis tiek turės susimokėti. Bijodamas, kad vėl bus sumuštas, jis 2007 m. vasario 28 d. užsidarė į izoliatorių, o kovo 1 d. parašė pareiškimą dėl turto prievartavimo. Taip pat jis parodė, kad po Naujųjų metų jis skambino žmogui ir prašė paskolinti pinigų, o tas žmogus jam pasiūlė tartis gal kokį daiktą nupirkti. Tą jis pasakė E. P., kuris apie tai pranešė S. M. ir tada jis jau tą klausimą sprendė su S. M.. Kadangi jis pinigų neturėjo, todėl pats pasiūlė nupirkti kompiuterį. Pirmą kartą jam buvo „uždėta bauda“ 4000 Lt, o už tai, kad laiku nesumokėjo, vėliau ji padidinta dar 1000 Lt. Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad A. B. parodymai teisme buvo nenuoseklūs, kad nukentėjusysis klaidino teismą, tačiau teismas nuosprendyje į tai neatsižvelgė. Skundų argumentai dėl skirtingų A. B. parodymų yra pagrįsti tik iš dalies. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teisminio nagrinėjimo pradžioje, 2009 m. sausio 26 d. vykusiame teismo posėdyje nukentėjusysis iš tikrųjų davė kitokius parodymus ir parodė, kad dėl turto prievartavimo jis kaltina tik E. P., kad tik šis nuteistasis jį kvietė į sporto salę, mušė ir reikalavo pinigų. To teismo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. B. parodė, kad tie jo parodymai yra neteisingi tik toje dalyje, kur jis smurto naudojimu ir neteisėtu pinigų reikalavimu kaltina S. M.. Tačiau iš bylos matosi, kad dar tą pačią 2009 m. sausio 26 d. po teismo posėdžio nukentėjusysis pateikė teismui prašymą (t. 5, b. l. 25) remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Prašyme nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu jis pakeitė parodymus dėl to, kad bijo S. M. dėl galimo psichologinio spaudimo ir fizinio susidorojimo. Duodamas kitokius parodymus jis stengėsi apsaugoti save ir savo artimuosius. Kitame, 2009 m. sausio 28 d. vykusiame teismo posėdyje, šis A. B. prašymas buvo perskaitytas ir A. B. pareiškė, kad nori dar kartą duoti parodymus ir juos davė. Nuo šio teisminio bylos nagrinėjimo momento nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, vienodi, jie iš esmės atitiko jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. To paties teismo posėdžio metu apklausiant nukentėjusįjį buvo dar kartą perskaityti A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 6-11), kuriuos jis patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. nurodė tas pačias įvykių aplinkybes, kaip ir teisme, tik jo ankstesni parodymai buvo detalesni tiek dėl paties konflikto su nuteistaisiais kilimo priežasčių, tiek dėl kiekvieno nuteistojo vaidmens turto prievartavime.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad su nuteistuoju E. P. jis susipažino atvykęs į Vilniaus 1-uosius pataisos namus atlikti bausmės ir iki šių įvykių, t. y. 2006 m. rugpjūčio 15 d., santykiai tarp jų buvo geri. Būtent tą dieną jiedu kalbėjosi apie gyvenimą ir jis E. P. pasakė, ką apie jį ir kitus nuteistuosius galvoja. Jau kitą dieną nuteistasis E. P. jam priekaištavo, kad jis visos „zonos“ vardu apkalbėjo „rimtus“ nuteistuosius ir apie tai jis pasakys nuteistajam S. M.. 2006 m. rugpjūčio 17 d., po rytinės rikiuotės prie jo priėjo jau S. M. ir pasakė, kad jis neitų į darbą, o po 15 minučių ateitų į sporto salę, kur buvo pakviestas iš valgyklos ir E. P.. S. M. jam pasakė, kad jis prisišnekėjo, už tokius žodžius jis jį nuvarys į „gaidyną“ ir jis taps nuskriaustuoju, o E. P. pasakė, kad jis turės išsipirkti savo kaltę sumokėdamas 4000 Lt, jei nori ramiai gyventi pataisos namuose. Tuomet jis paprašė laiko pinigams surinkti, E. P. davė jam savaitę laiko pagalvoti, o S. M. pasakė, kad jis visus reikalus tvarkytų per E. P.. Po 5 dienų jis E. P. pasakė, kad pabandys surinkti reikiamą pinigų sumą per mėnesį laiko. 2006 m. rugsėjo 15 d. jis E. P. pasakė, kad nesurenka pinigų, o E. P. jam pasakė, kad apie tai pasikalbės su S. M. ir kad daug nuteistųjų iš įstaigos suinteresuoti pinigų gavimu. Tą pačią dieną, apie 17 val., E. P. iškvietė jį į sporto salę, nurodydamas, kad kviečia S. M.. Salėje S. M., paklausęs jo, ką jis norėjo jam pasakyti, sudavė ranką į veidą, abu nuteistieji klausė, kur pinigai ir kada jis juos sumokės, o tada abu pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis, jis nukrito, tada jie spardė kojomis. E. P. jį pakėlė, o S. M. kumščiu sudavė į veidą, dėl to jam po akimi atsirado mėlynė. Po to S. M. dar kelis smūgius sudavė jam į pilvą. E. P. pradėjus S. M. stabdyti, kad jo nemuštų, šis nustojo mušti ir vėl klausinėjo, kada jis sumokės pinigus. Šio mušimo metu E. P. pasakė, kad jis papildomai turės sumokėti dar 1000 Lt, dabar iš viso 5000 Lt, o jis paprašė laiko dar iki lapkričio 1 d. Salėje daugiau nieko nebuvo, o išėjęs iš salės pastebėjo prie durų stovintį D. V. ir suprato, kad šis buvo pastatytas saugoti, kad niekas neužeitų. Po šio jo sumušimo prižiūrėtojas patikrinimo metu pastebėjo po jo akimi mėlynę ir surašė tarnybinį pranešimą. Bijodamas E. P. ir S. M. susidorojimo jis sumelavo, kad užsigavo sportuodamas. Spalio mėnesio pabaigoje S. M. su E. P. vėl ėmė jo klausinėti, kaip reikalai su pinigais. Spalio 31 d., 17 val., prie jo priėjęs S. M. vėl klausinėjo kaip „šitie“ reikalai. Jis pasakė, kad bus viskas tvarkoj, jis jau vienam žmogui (nors tokio neturėjo) davė telefono numerį ir pasakys jam, kad vežtų pinigus kam reikia. Dar anksčiau E. P. buvo perdavęs popierinę servetėlę, ant kurios buvo užrašyta: „(duomenys neskelbtini)“ ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškinęs, kad su tuo žmogumi reikia susisiekti ir sutvarkyti reikalus dėl pinigų perdavimo. Tą pačią dieną prieš vakarinę rikiuotę jis S. M., pasakė, kad negavo pinigų ir kad jam reikalinga dar savaitė. S. M. susikeikė ir paaiškino, kad yra labai nepatenkintas. Tą vakarą jis dėl šių problemų norėjo peiliu persipjauti sau venas, bet užėjęs E. P. atėmė iš jo peilį, liepė neišdarinėti nesąmonių, pažadėjo pakalbėti su S. M. ir jie duos jam dar savaitę laiko pinigams surinkti, taip pat pridūrė, kad jam tai pamoka visam gyvenimui, nes už „bazarą“ reikia atsakyti. E. P. liepė apie tai niekam nesakyti, nes bus dar didesnių problemų. Tos pačios dienos vakare, apie 21.30 val., E. P. jį išsikvietė iš savo kambario į koridorių ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti 13 kambarys. Užėjus į tą kambarį, jame sėdėjo S. M., J., R. ir V. K.. S. M. atsikėlė nuo lovos, paėmė jį už gerklės, prispaudė prie spintos, ranka sudavė per veidą ir pasakė, kad duoda dar savaitę laiko susitvarkyti reikalus su pinigais. Po kelių dienų jis E. P. pasakė, kad pinigai jau Vilniuje ir paklausė kam perduoti. E. P. pasakė, kad turi pasikalbėti su S. M. ir gal tą pačią, o gal kitą dieną padavė jam ant lapelio užrašytą banko sąskaitos numerį ir asmens pavardę: „Vilniaus bankas, (duomenys neskelbtini), R. D., gyvena Kaune“ ir pasakė, kad pinigus reikia pervesti į šią sąskaitą. Per savo pažįstamą Ž. M. į nurodytą sąskaitą jis per tris kartus pervedė 3500 Lt ir S. M. su E. P. laikinai paliko jį ramybėje, bet gruodžio mėn. pabaigoje ėmė vėl klausinėti, kada jis sumokės likusią sumą. Laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, vakare, po 21 val., E. P. su S. M., sutikę jį prie rūkyklos, pakvietė eiti pasikalbėti į lauką. Parkelyje S. M. paklausė, kada jis sumokės dar 1500 Lt, o jis atsakė, kad pabandys viską sutvarkyt iki 2007 m. S. M. griežtai pasakė „ne bandyt“, o kad „pinigai turi būti“, E. P. tylėjo. Nuo gruodžio 29 d. iki gruodžio 31 d. E. P. kiekvieną dieną grasino ir reikalavo pinigų, o jis šiam ėmė meluoti sakydamas, kad tie pinigai – 1500 Lt jau pervesti ir paprašė palikti jį ramybėje. 2007 m. sausio 1 d. vakare, apie 20 val., E. P. jį vėl iškvietė į sporto salę pasikalbėti su S. M.. Salėje buvo nuteistieji Bražinskas ir E. V., kuriuos S. M. paprašė išeiti iš salės, prie durų stovėjo D. V.. S. M. klausė, kur pinigai, jam atsakius, kad pinigai turi jau būti, S. M. spyrė jam į galvą ir sudavė kelis smūgius ranka į pilvą ir veidą, o likusiems pinigams pervesti davė laiko iki sausio 6 d. E. P. tada jo nemušė. 2007 m. sausio 6 d. į jo kambarį užėjo S. M. ir liepė jam rengtis ir eiti, kur eiti, jis suprato. O dar prieš tai tą pačią dieną, apie 16 val., jis buvo nuėjęs į sporto salę pas E. P., kuris kitų nuteistųjų akivaizdoje sudavė jam kelis smūgius rankomis į veidą, pastūmė jį, nuo ko jis atsitrenkė į sieną, po to visiems girdint jam buvo pasakyta, kad jis turi valandą laiko pinigams pervesti. Jis išėjo iš salės ir pradėjo visiems skambinti prašydamas paskolinti pinigų, skambino draugui E. M., seseriai A. G., R. G., sesers vaikui parašė SMS žinutę, kad jį sumuš. Niekas negalėjo jam paskolinti pinigų. Vakare jam nuėjus į salę ir E. P. paklausus kur pinigai, jie abu su S. M. iš karto pradėjo jį daužyti kojomis į visas kūno vietas, jis bandė atsistoti, bet S. M. spyrė jam į galvą ir jis prarado sąmonę. Kai jis atsikėlė, E. P. pasakė, kad jis turi sumokėti dar 1000 Lt, ir jeigu dar kažkas apie tai sužinos, jį sumuš dar daugiau. Tą vakarą pareigūnas A. L., pamatęs jį sužalotą surašė tarnybinį pranešimą, o jis pareigūnui paaiškino, kad užsigavo krisdamas nuo laiptų. Kitą dieną pablogėjus jo sveikatai jis buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę ir ten gydėsi porą savaičių. Grįžus iš ligoninės S. M. paspaudė jam ranką už tai, kad nieko neišdavė, bet pasakė, kad pinigus vis tiek reikės susimokėti. 2007 m. vasario mėnesį jam susitikus su S. M. ir E. P., pastarasis pasakė, kad jis turi nupirkti nešiojamąjį kompiuterį už 2200 Lt, o S. M. pasakė, kad „jis ne geležinis ir kad jis jau pradeda nervintis“. Po kelių dienų lauke S. M. jam padavė lapelį, kuriame buvo surašyta, kokį kompiuterį jis turi nupirkti, o vasario 27 d. po vakarienės jis jam pasakė, kad kompiuterį jis turi perduoti 2007 m. vasario 28 d. iki pietų. 2007 m. vasario 28 d. jis atsisakė būti gyvenamojoje zonoje ir buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o kovo 1 d. parašė pareiškimą dėl turto prievartavimo. Dėl baimės, kad bus su juo susidorota, tame pareiškime jis nenurodė visų aplinkybių, taip pat jis galėjo suklysti dėl įvykių tikslių datų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis daugiau nebuvo apklaustas, o šiuos savo parodymus patvirtino teisme. Nuteistojo S. M. skundo argumentai, kad nukentėjusysis kūrė įvairias istorijas tiek dėl patirtų sužalojimų, tiek dėk jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme yra nepagrįsti. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matosi, kad juose esminių nesutapimų ar prieštaravimų, juo labiau dėl patirtų sužalojimų ar S. M. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, tikrai nėra. Kaip jau buvo paminėta, nukentėjusysis vienintelį kartą 2009 m. sausio 26 d. vykusiame teismo posėdyje buvo davęs kitokius parodymus, kuriuos jis paneigė kito teismo posėdžio metu, nurodė įtikinančias buvusio parodymų pakeitimo priežastis ir nuo to laiko jo parodymai buvo vienodi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiojo parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, juo labiau, kad jo parodymai atitiko kitais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Liudytoja Ž. M. teisme parodė, kad su A. B. bendravo porą metų, kai jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Šis jai yra skundęsis dėl kažkokių nesutarimų pataisos namuose. Gerai neprisimena visų aplinkybių, bet pamena, jog A. B. sakė jai, kad reikia pervesti pinigų, nes jis taip susitaręs su savo pažįstamu. Pinigus reikėjo pervesti kažkokiai panelei, dėl ko, jis jai nesakė. Kai A. B. draugas į jos sąskaitą pervedė pinigus, tada A. B. nurodė pinigus pervesti į kažkokios moters sąskaitą, taip ji ir padarė. Pinigus pervedė per kelis kartus, sumų jau neprisimena. A. B. jai yra rašęs ir apie tai, kad gulėjo laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Liudytojai neprisiminus detalesnių įvykių aplinkybių, teisme buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 88-90), kuriuos ji patvirtino ir parodė, kad niekuo jų papildyti neturi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo smulkiau parodžiusi, kaip susipažino ir kaip bendravo su A. B., taip pat daugiau jį apibūdino kaip asmenybę, tačiau nurodė tokias pačias aplinkybes apie tai, kaip A. B. draugas iš Anglijos, kuris jai skambino ir prisistatė kaip Sh.Q. Z., į jos banko sąskaitą pervedė pinigus, o ji A. B. prašymu kelis kartus pervedė konkrečias pinigų sumas į jo nurodytos R. D. banko sąskaitą, į kurią ji pervedė iš viso 3500 Lt. Ji dar parodė, kad iš paskutinio A. B. laiško, kurį jai perdavė kartu su A. B. kalėjęs ir į laisvę išėjęs M. M., ji sužinojo, kad visi tie pinigai buvo skirti ne už tai, kad jis kažką sumušė, kaip nukentėjusysis jai anksčiau pasakojo, o už ramų gyvenimą zonoje ir kad tų pinigų reikalavo vyras pravarde Sieras. Kartą nuėjusi į pasimatymą ji matė A. B. paakyje mėlynę, taip pat žino, kad žiemą jį buvo sumušę ir jis dėl to gulėjo ligoninėje. Kas jį mušė, A. B. nesakė, tik sakė, jog už tai, kad ji jam neduoda pinigų, mat jam reikia sumokėti tuos 6000 Lt. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojos Ž. M. parodymai patvirtina A. B. parodymų nenuoseklumą, nes ši liudytoja parodė, kad A. B. 2006 m. vasarą jos prašinėjo pinigų, kadangi kažką primušė ir dabar reikia susimokėti 6000 Lt, kad šis nerašytų pareiškimo. Šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas ir yra paneigtas tos pačios liudytojos parodymais bei kitais įrodymais. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matosi, kad A. B. iš pradžių visokiais būdais išsisukinėjo ir niekam nesakė, kad jis yra mušamas ir prievartaujamas jo turtas, nes tikėjosi problemas išspręsti pats, dėl to jam ne kartą teko meluoti. Dėl tos pačios priežasties tikrųjų aplinkybių, dėl ko jam reikalingi pinigai, jis galėjo nenurodyti ir liudytojai Ž. M.. O tie liudytojos parodymai, kad A. B. gulėjo ligoninėje, nes jį sumušė už tai, kad ji jam neduoda pinigų, tik patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad jis Ž. M. prašė paskolinti pinigų, kai S. M. su E. P. jų reikalavo jam grasindami ir jį mušdami. O tai, kad A. B. reikalaujamus pinigus mokėjo nuteistiesiems, patvirtina kiti rašytiniai dokumentai.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b. l. 37-38) matyti, kad liudytoja Ž. M. kartu su daiktais ir dokumentais savo iniciatyva pateikė tyrimui popierinę skiautę su užrašu: R. D. (duomenys neskelbtini), SEB Vilniaus bankas, tris pinigų perlaidų iš Anglijos kvitus, grynųjų pinigų priėmimo kvitą bei mokėjimo nurodymą gavėjai R. D., kurie buvo apžiūrėti ir prijungti prie bylos (t. 2, b. l. 39-44).

Iš SEB Vilniaus banko pranešimo apie banko kliento R. D. sąskaitą ir iš prie jo pridėto sąskaitos išrašo (t. 2. b. l. 17-19) matyti, kad Ž. M. į R. D. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė tokias pinigų sumas: 2006-11-24 – 1000 Lt, 2006-11-13 – 500 Lt ir 2006-11-07 – 2000 Lt. Iš R. D. sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 2-9) matosi ne tik nurodytais laikotarpiais Ž. M. jai pervestos pinigų sumos, bet ir pačios R. D. internetu padaryti vietiniai pinigų pervedimai: 2006-11-27 650 Lt ir 2006-11-10 – 1000 Lt, o analizuojant R. B. sąskaitą Hanza banke (t. 2, b. l. 23-24), matosi, kad kaltinime nurodytos pinigų sumos ir nurodytais laikotarpiais į jos banko sąskaitą buvo pervestos R. D..

Apie tai, kad A. B. prašė paskolinti pinigų būtent tuo laikotarpiu, kai iš jo vis dar buvo prievartaujamas turtas, patvirtino ir nukentėjusiojo A. B. sesuo liudytoja A. G.. Teisme ji parodė, kad prisimena kaip 2007 m. pradžioje brolis jai skambino iš pataisos namų ir prašė pinigų, tikslios sumos neprisimena – 2000 ar 3000 Lt, sakė, kad jam reikia pinigų, kitaip jį sumuš reketuotojai. Ji su broliu tuo metu artimų santykių nepalaikė ir jam atsakė, kad neduos pinigų, nes neturi. Gal po savaitės laiko jai dar kažkas paskambino ir pasakė, kad jei nesumokės pinigų, broliui bus blogai. Teisme buvo perskaityti liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 158-160), kuriuos ji patvirtino. Tie jos parodymai yra išsamesni, o tada ji buvo parodžiusi, kad brolis iš pataisos namų 2007 m. sausio pradžioje jai skambino 2 kartus. Minėjo, kad jam reikia 1500 Lt, kad jam grasina, gali sumušti, bet kas ir už ką, nesakė. Daugiau niekada brolis nėra prašęs jos paskolinti pinigų.

Teisme apklaustas liudytojas G. D. parodė, kad su E. P. anksčiau kartu yra dirbęs, vėliau, kai šis atlikinėjo bausmę, su juo bendravo ir jį lankė pataisos namuose. Kartą jam iš pataisos namų paskambinęs E. P. prašė banko sąskaitos numerio, nes jo kažkoks draugas neturi kur pasidėti pinigų. Jis davė savo žmonos banko sąskaitos duomenis ir į tą sąskaitą per tris kartus buvo pervesta pinigų, sumų neprisimena. Vėliau E. P. prašė apie 500 Lt pervesti kažkokiai moteriai, o dalį nuimdavo grynais ir pirkdavo jam maisto. Teisme buvo perskaityti liudytojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 85-87), kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. D. buvo nurodęs konkrečias sumas pinigų, kurios buvo pervestos į jo žmonos sąskaitą, iš viso 3500 Lt. Taip pat jis parodė, kad E. P. jam SMS žinute nurodė ir moters pavardę, ir sąskaitos numerį, kur prašė pervesti pinigus – vieną kartą 1000 Lt, kitą kartą – 650 Lt, ką jis ir padarė.

Nuteistasis E. P. teisiamojo posėdžio metu, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, į teismo klausimą atsakė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau parodymus duoti atsisakė, todėl buvo perskaityti visi E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 104-108, 110-113, 130-131). Vėlesniuose teismo posėdžiuose jis visgi davė parodymus ir parodė, kad 3500 Lt A. B. jam iš tikrųjų pervedė, bet padarė tai savo noru, o ne per prievartą. Dar parodė, kad kai jis buvo laisvėje, A. B. jam skambino ir reikalavo grąžinti pinigus, kuriuos jis paskolino, kai kartu atlikinėjo bausmę, bet reikalavo ne tos sumos, kurią buvo skolingas, o sakė, kad jis turi pervesti 10000 Lt ir tada nebus jokių problemų. Parodė, kad kai vieną dieną, likus keletui dienų iki jo išėjimo į laisvę, jį iš darbo vietos išsikvietė pareigūnas į kamerų tipo patalpas ir įteikė jam pranešimą apie įtarimą, jis nesuprato, kas vyksta. Gretimoje kameroje sėdėjo A. B., su kuriuo jis spėjo trumpai pasikalbėti. Paklausus A. B., kas čia per nesąmonės, šis jam atsakė, kad jis viską supras, o už negrąžintus pinigus turės atsilyginti. Paklausus, kuo čia dėtas S. M., A. B. atsakė, kad jis tai supras vėliau ir pridūrė, kad įkiš jį (E. P.) į kalėjimą, o pats išeis į laisvę. Vėliau jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pas jį ateidavo pareigūnai iš ONTT, buvo atėjęs ir prokuroras Ž. R., kuris jam paaiškino, kad laisvės jis nematys, jei neduos reikiamų parodymų, grasino susidoroti. Dėl turto prievartavimo A. B. viską išsigalvojo, o S. M. iš viso niekuo dėtas. Jis pats pareigūnams nebuvo reikalingas, nes buvo norima susidoroti su S. M.. Tai jis žino iš paties S. M. ir iš kitų nuteistųjų. Atsakydamas į klausimus teisme E. P. parodė, kad tiesiog paprašė A. B. paskolinti pinigų, o tuos pinigų pervedimus išsigalvojo pats A. B.. Pinigai jam buvo reikalingi atiduoti skolą S. M.. Iš teisme perskaitytų nuteistojo E. P. parodymų, duotų 2007 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 110-113) matosi, kad jis visiškai prisipažino kaltu, nurodė, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, jų nekeičia ir nepildo. Į teisėjo klausimus atsakė, kad iš pradžių „savanaudiškų paskatų iš A. B. nesiekė“, tačiau vėlesni veiksmai rutuliojosi spontaniškai, jiems jis lemiamos įtakos padaryti negalėjo, o vėliau, atsiradus galimybei neatsisakė materialinės naudos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b. l. 104-108) jis buvo parodęs, kad pataisos namuose kartu su nukentėjusiuoju A. B. dirbo valgykloje, su juo nekonfliktavo. Tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atlikinėjo ir nuteistasis S. M., kuris turėjo autoritetą, buvo išsikovojęs vardą ir visi kaliniai stengėsi su S. M. sutarti. 2006 m. vasaros pabaigoje jis kalbėjosi su A. B., norėjo išsiaiškinti, kodėl šis jį apkalba, šmeižia, nes iš kitų nuteistųjų girdėjo kalbas, kad A. B. jį vadina gandų platintoju ir kad su juo nenori bendrauti kiti nuteistieji. A. B. jam nenurodė kitų asmenų, kurie neva nenori su juo bendrauti, pavardžių, ir pasakė, kad tai yra jo paties nuomonė apie jį. Po keleto dienų jis, lankydamasis pas nuteistąjį A. J., gyvenusį viename kambaryje su S. M., šiam papasakojo apie tokias A. B. kalbas ir pasakė, kad jis nenori pradėti muštis ir gauti nuobaudų. Tada S. M. pasiūlė A. B. už tokias kalbas nubausti finansiškai, klausinėjo, kiek pinigų būtų galima pareikalauti iš A. B., kiek šis jų gali turėti, ir jie su S. M. sutarė pareikalauti iš A. B. 4000 Lt. Su S. M. šį klausimą aptarinėjo todėl, kad vienas, be jo leidimo, to padaryti negalėjo, nes S. M. dėl savo autoriteto turėjo žinoti viską, kas vyksta pataisos namuose. Kitos dienos, tai galėjo būti 2006 m. rugpjūčio 17 d., rytą, apie 9 val., S. M. pasakė, kad jis pakviestų A. B. į sporto salę. Jis iškvietė A. B. iš savo kambario ir jie abu nuėjo į sporto salę. S. M. jų jau laukė ir į salės vidų pasikvietė A. B., o jis pats atsiliko, norėdamas apsidairyti, ar nėra šalia pareigūnų. Į salę užėjo po 1-2 minučių. Apie ką S. M. su A. B. kalbėjosi, jis negirdėjo, bet A. B. buvo išsigandęs, prisipažino, kad jį apkalbėjo. S. M. pasakė, kad A. B. supranta kaip toliau elgtis, duodamas suprasti, kad reikės mokėti pinigus. S. M. pasakė, kad jo niekas nemuš, o paskui kažkuris iš jų – ar jis pats, ar S. M. konkrečiai pasakė, kad A. B. turės sumokėti 4000 Lt. A. B. su tuo sutiko, pasakė, kad pinigus gauna iš Londono ir paprašė mėnesio laiko pinigams sumokėti. S. M. nurodė, kad pinigų mokėjimą A. B. turi derinti su juo (E. P.). Gal po mėnesio laiko S. M. pasiteiravo jo, kaip reikalai su pinigais, tada jis to paties pasiteiravo A. B.. Šis sakė, kad dar negavo pinigų ir paprašė pratęsti terminą. Dėl to A. B. kalbėjosi tiek su juo pačiu, tiek su S. M.. Dar po mėnesio, tai galėjo būti spalio mėn. vidurys, S. M. vėl liepė pakviesti A. B. į salę. Kai jis su A. B. užėjo į salę, joje jau buvo S. M., o iš salės išeidinėjo D. I., ar jis pats išeidinėjo, ar jį išvarė S. M., jis nežino, ar kas stovėjo prie durų, nematė. A. B. pradėjo kalbėtis su S. M., kuris užsipuolė A. B., kad šis apgaudinėja ir tempia laiką ir kumščiu sudavė kelis smūgius A. B. į petį, krūtinę, sugriebęs už rūbų jį purtė, parvertė ant grindų. Tada ir jis A. B. sudavė 3-4 smūgius į kairį šoną. A. B. teisinosi, kad jį patį pavedė ir nepervedė pinigų, žadėjo rytoj sumokėti pinigus, prašė dar laiko ir pats pasiūlė papildomai sumokėti dar 1000 Lt. Jis ir S. M. su tuo sutiko, kažkuris iš jų pasakė A. B. greičiau suktis, priešingu atveju jis „eis į gaidyną“. Praėjus kažkuriam laikui A. B. pasakė, kad jam jau pervesti 2000 Lt, klausė, kaip juos perduoti. Jis nuėjo pasitarti su S. M., o šis jam pasakė, kad neturi asmens, kuriam reikėtų perduoti pinigus, sakė pačiam organizuotis. Tada jis paskambino savo draugui laisvėje G. D. pravarde Barbosas ir jo paprašė numerio sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, kieno tie pinigai ir už ką, jis G. D. neaiškino. SMS žinute G. D. jam atsiuntė savo žmonos duomenis ir sąskaitos numerį. Jis tuos duomenis perdavė A. B., o G. D. jam telefonu pranešė, kai buvo į tą sąskaitą pervesti 2000 Lt. Apie tai jis pranešė S. M. ir paklausė šio, kaip tuos pinigus jie dalinsis. S. M. pasakė kol kas juos padalinti pusiau, t. y. po 1000 Lt, ir nurodė jo dalį pervesti į jo sugyventinės R. B. sąskaitą, pats ant lapelio užrašė jos duomenis. Tuos duomenis jis perdavė G. D., o šis 1000 Lt pervedė į nurodytą R. B. sąskaitą, jo dalis - 1000 Lt liko R. D. sąskaitoje. Po kažkurio laiko A. B. į tą pačią sąskaitą pervedė dar 1500 Lt, apie tai jis vėl pasakė S. M., kuris vėl nurodė į R. B. sąskaitą pervesti 750 Lt, tačiau jis pasakė, kad perves tik 650 Lt, nes jam reikia 200 Lt atiduoti už darbą G. D.. S. M. su tuo sutiko ir G. D. pervedė į nurodytą sąskaitą 650 Lt. Po šių pinigų pervedimų jis matė, kad A. B. su S. M. jau gražiai bendrauja, bet apie ką jie kalbėjosi, jis nežino. A. B. dar turėjo jiems pervesti 1500 Lt, bet vis tempė laiką, sakė, kad pinigai jau yra, bet jų pervedimą atidėliojo. 2007 m. sausio 1 d. vakare, galėjo būti 21.30-22.00 val., jis su A. B. ir S. M. buvo kambaryje Nr. 13, į kurį jis A. B. iš savo kambario iškvietė S. M. prašymu. Tiek jis, tiek S. M. liepė A. B. greičiau suktis, S. M. suėmė A. B. už rūbų ir papurtė, kitokio smurto nei jis, nei S. M. nenaudojo. Po šio pokalbio jis savaitę laiko matydavo A. B. šnekant su S. M.. A. B. vis nepervedant pinigų S. M. pasakė, kad jau gana jiems laukti, reikia pakviesti A. B. į sporto salę, tai galėjo būti 2007 m. sausio 6 d., apie 18 val. Salėje S. M. A. B. pasakė nelaikyti jų kvailiais ir sudavė jam kelis smūgius kumščiais į pilvą, spyrė į šoną, du kartus kumščiu sudavė į krūtinę, A. B. nugriuvo ant grindų, tuomet jis taip pat du kartus spyrė A. B. į sėdmenis. Matė A. B. paakyje mėlynę, o kitą dieną A. B. buvo išvežtas į ligoninę, iš kur grįžo gal po 3 savaičių. Su juo jie toliau draugiškai bendravo, A. B. pasakė, kad jis yra pats kaltas ir kad jų neįdavė, taip pat pats užsiminė apie skolą, sakė sumokės. Po kelių dienų pas jį atėjęs A. B. sakė, kad nesigauna su pinigais ir pasiūlė kaip kompensaciją už skolą lizingo būdu nupirkti televizorių, kompiuterį ar kitokią buitinę techniką. Jam kompiuterio nereikėjo, bet A. B. pasikalbėjus apie tai su S. M., šis sutiko paimti kompiuterį sau.

Iš išdėstytų nuteistojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų, taip pat ir jo perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matosi, kad jie yra nuoseklūs, detalūs ir iš esmės sutampa su nukentėjusiojo A. B. duotais parodymais. Nuteistasis E. P. netgi detaliau nurodė aplinkybes apie smurto panaudojimą prieš A. B., t. y. apie tai kas, kada, kur ir kokius veiksmus atliko. Šiuos jo duotus parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų Ž. M., G. D. parodymai apie pinigų pervedimų mechanizmą ir jų sumas, o smurto panaudojimo prieš A. B. faktą – liudytojų pataisos namų darbuotojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir specialisto išvados dėl A. B. padarytų sužalojimų. Nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų Ž. M. bei D. D. parodymai jau buvo išdėstyti ir jie atitinka nuteistojo E. P. duotus parodymus apie pinigų pervedimą. Tuo tarpu kiti įrodymai patvirtina smurto panaudojimo prieš A. B. faktus. Iš byloje esančio Vilniaus 1-ųjų pataisos namų prižiūrėtojo G. M. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 38) matosi, kad 2006 m. rugsėjo 16 d., 19.10 val. darant eilinį apėjimą nuteistųjų gyvenamajame korpuse kambaryje Nr. 6 buvo aptiktas nuteistasis A. B. su pamuštu antakiu (mėlyne) iš kairės pusės. Iš byloje esančio Vilniaus 1-ųjų pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės E. M. pažymėjimo (t. 1, b. l. 39) matosi, kad 2006 m. rugsėjo 18 d., 8.15 val., apžiūrėtam nuteistajam A. B. nustatyta kairės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva. Iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų prižiūrėtojo A. L. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 44) matosi, kad 2007 m. sausio 6 d., 18 val., savo kambaryje Nr. 6 buvo pastebėtas lovoje gulintis nuteistasis A. B. su prakirstu dešiniu poakiu. Nuteistojo A. B. 2007 m. sausio 6 d. patirtą traumą patvirtina ir kiti pataisos namų darbuotojų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 47, 48, 49). Pataisos namų budinčiojo direktoriaus pavaduotojo A. L. 2007 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į jį 2007-01-07, apie 8.20 val., dėl galvos skausmų kreipėsi nuteistasis A. B. ir prašė vaistų. Buvo sekmadienis ir jis negalėjo atidaryti sveikatos priežiūros skyriaus, todėl telefonu jis kreipėsi į šio skyriaus viršininkę, kuri pasiūlė nuteistąjį vežti į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš pradžių nuteistasis A. B. atsisakė vykti, tačiau vėliau dėl nepakeliamų skausmų pats pasiprašė vykti į ligoninę. Paminėtuose dokumentuose užfiksuotus faktus patvirtino teisme liudytojais apklausti A. L., V. A., A. L., E. M.. Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 65) nurodyta, kad 2006-09-18 A. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko srityje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu. 2007-01-07 A. B. nustatyta muštinė žaizda veido dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu. Abiem atvejais padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tie patys sužalojimai nurodytais laikotarpiais nurodyti ir kitoje specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 76). Šioje išvadoje papildomai tik nurodyta, kad sužalojimas, nustatytas 2006-09-18, padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai kumščiu, kad jis galėjo būti padarytas 2006-09-17, šio sužalojimo padarymo galimybė griūnant ant plokščio, neriboto paviršiaus atmetama. Kitas 2007-01-07 A. B. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas 2007-01-06 vienu trauminiu poveikiu, tačiau šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kumščiu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių. Šie rašytiniai bylos dokumentai (tarnybiniai pranešimai, specialisto išvados) o taip pat ir pataisos namų pareigūnų parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu prieš A. B. buvo panaudotas fizinis smurtas, o šie įrodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo ir jau aptartais ankstesnių apklausų metu E. P. duotais parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas papildomai, nuteistasis E. P. parodė, kad pirmosios instancijos teisme jis davė teisingus parodymus, jų duoti nebuvo atsisakęs, tiesiog teismui nepasakė, kad parodymus duos po visų liudytojų apklausos. Jis parodė, kad jam reikėjo pinigų, o A. B. gyrėsi, kad turi pinigų ir be problemų gali paskolinti jam 4000 Lt bei pervedė jam 3500 Lt. Kaltę iš dalies pripažino ta prasme, kad jis buvo skolingas A. B.. Jis neprievartavo A. B. turto, jo nemušė, o A. B. teisme pripažino, kad pats jam skambino ir reikalavo iš jo pinigų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą buvo perskaityti visi ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. P. duoti parodymai. Atsakydamas į teismo klausimus, kodėl anksčiau davė kitokius parodymus, jis parodė, kad pasiskolinęs iš A. B. pinigų, jų grąžinimo galimybę matė tik išėjus į laisvę, todėl prisipažino kaltu, nes tai buvo šansas grąžinti skolą A. B.. Iki išėjimo į laisvę jam buvo likę 5-6 dienos. Jis labai norėjo išeiti į laisvę, o prokuroras Ž. R. jam žadėjo padėti, kad jis būtų paleistas į laisvę anksčiau termino, jį „užspaudė“, nuvežė į teismą ir padarė taip, kad jis būtų lygtinai paleistas. Prokuroras žinojo, kad jis padavęs pareiškimą dėl santuokos sudarymo ir išėjęs į laisvę turi vesti. Į šią „peklą“ jį įvėlė A. B., kuris pats norėdamas greičiau išeiti į laisvę ir vesti sumokėjo 5000 Lt, kad išeitų į laisvę, o kai neišėjo, pasidarė labai nervingas ir ėmė jį spausti dėl pinigų. Kaip tik tuo metu R. S. A. B. pasiūlė padėti, žadėdamas laisvę. Nuteistasis patvirtino, kad pinigai jam buvo pervesti per kelis kartus į G. D. žmonos sąskaitą, o paskui į S. M. sąskaitą, nes buvo skolingas S. M. 1900 Lt. Šių aplinkybių tyrimo metu jis nenurodė, nes tikėjosi grąžinti skolą ir manė, kad nebus šios bylos. Atsakydamas į gynėjos klausimus nuteistasis E. P. parodė, kad prokuroras jam davė paskaityti A. B. parodymus ir liepė juos perpasakoti. Prokuroras jo parodymus buvo iš anksto atspausdinęs. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jo niekas neapklausė, tik perskaitė protokolą ir paklausė, ar taip buvo. Jis patvirtino, kad taip, nes vienintelė jo mintis buvo kuo greičiau išeiti į laisvę. Apklausos metu dalyvavo gynėjas. Teisėjui jis nepasakė, kad prokuroras privertė sakyti netiesą, nes tai buvo jo „laisvės kaina“. Nuteistasis dar parodė, kad į laisvę jis buvo paleistas 2007 m. gegužės 29 d., o A. B. jam skambino ir reikalavo 10000 Lt 2007 m. birželio mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo E. P. teisme pakeistus parodymus įvertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir nuosprendyje jais nesivadovavo. Kolegija sutinka su teismo motyvais, kad nuteistasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant gynėjui. Nuteistasis E. P., papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimą motyvavo tuo, kad jam spaudimą darė prokuroras, tačiau tokie apelianto aiškinimai neįtikinantys bei atmetami, ir apie tai dar bus pasisakyta šioje nutartyje. Jo parodymai apie tai, kad A. B. jį tariamai ėmė spausti grąžinti skolą, nes pasidarė labai nervingas dėl to, kad pats buvo kažkam sumokėjęs pinigus ir tikėjęsis išeiti į laisvę, bet nepavyko, yra ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais, bet ir nelogiški bei prieštaraujantys paties E. P. parodymams. E. P. teisme parodė, kad su A. B. gerai sutarė, o jam prireikus pinigų, A. B. jam pasisiūlė paskolinti be jokių problemų. Teismas teisingai pastebėjo, kad A. B. negalėjo E. P. paskolinti pinigų, nes jų neturėjo. O tai, kad A. B. neturėjo pinigų, patvirtino ir šioje byloje liudytojomis apklaustos Ž. M. ir A. G.. Be to, pats E. P. parodė, kad A. B. iš jo pinigų reikalavo tik 2007 m. birželio mėnesį, kai tuo tarpu pareiškimą dėl turto prievartavimo nukentėjusysis parašė dar 2007 m. kovo 1 d., o pirmuosius parodymus davė 2007 m. kovo 16 d. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo šio nuteistojo teisme duotų parodymų vertinimu, nes E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitiko nukentėjusiojo duotus parodymus ir kitas teismo išnagrinėtais ir aptartais įrodymais patvirtintas bylos aplinkybes. Neįtikėtini nuteistojo E. P. teisme duoti parodymai, kad A. B. viską išsigalvojo pats, netgi pinigų pervedimo mechanizmą. Nustatyta, kad A. B. kaltinime nurodytais laikotarpiais buvo padaryti kūno sužalojimai, ir tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, pataisos namų darbuotojų tarnybiniai pranešimai. Iš paties nuteistojo E. P. ir liudytojo G. D. parodymų matosi, kad jiedu buvo draugai, anksčiau kartu dirbo, kad G. D. lankė E. P. pataisos namuose. G. D. patvirtino, kad E. P. prašymu davė jam savo žmonos sąskaitos numerį, o paskui E. P. prašymu iš tos sąskaitos pervedė pinigus į E. P. jam nurodytą R. B. sąskaitą. Tokių aplinkybių sugalvoti ir nurodyti pats A. B. tikrai negalėjo. Todėl nuteistojo E. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti ir teisiamajame posėdyje perskaityti parodymai pagrįstai pripažinti įrodymu, patvirtinančiu ne tik jo paties, bet ir nuteistojo S. M. kaltę dalyvavus turto prievartavime.

Skirtingai nuo nuteistojo E. P., nuteistasis S. M. savo kaltės niekada nepripažino ir parodė, kad turto iš A. B. neprievartavo, smurto prieš jį nenaudojo, iš kitų nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, girdėjo, kad A. B. turto prievartavimu buvo apkaltinęs tik E. P., o po kiek laiko dėl pataisos namų administracijos spaudimo parodymus pradėjo duoti ir prieš jį. Tiek A. B., tiek E. P. jį apkalbėjo, nes buvo spaudžiami. Jis nesutarė su prokuroru Ž. R., kuris anksčiau 2000 m. tyrė kitą jo bylą, todėl ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Jis jokio nusikaltimo nepadarė. Pataisos namuose būna visokių atsitikimų, kad nuteistieji sporto salėje susimuša, tada patikrinamos jų rankos, o ant jo rankų jokių žymių nebuvo. Kad prieš A. B. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, nuteistasis S. M. nurodo ir apeliaciniame skunde. Skunde jis nurodo, kad jo nuoseklius parodymus patvirtino liudytojų parodymai, kurių teismas neturėjo pagrindo vertinti kritiškai. A. B. jį apkalbėjo, nes jam poveikį darė pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S., o tai patvirtino liudytojai R. B., R. B., T. D., D. V., E. V.. Teismas šių liudytojų parodymus sumenkino be pagrindo, nes jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, o nuteistasis S. M. nurodo, kad tą aplinkybę patvirtina liudytojos Ž. M. parodymai. Be to, ši ir kita liudytoja A. B. sesuo A. G. nukentėjusįjį apibūdino kaip nepatikimą, nestabilios būsenos, konfliktišką ir nuolat meluojantį žmogų. Visi su tuo susiję apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, jie yra paneigti išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais ir yra atmetami. Dėl nukentėjusiojo A. B. parodymų nenuoseklumo jau buvo pasisakyta šioje nutartyje ir padaryta išvada, kad teismas nukentėjusiojo parodymus įvertino teisingai ir nuosprendyje jais vadovavosi pagrįstai. Liudytojos Ž. M. parodymai apie tai, jog ji netikėjo, kad A. B. reikia pinigų dėl to, kad jį skriaudžia pataisos namuose, taip pat neduoda pagrindo nukentėjusiojo parodymus laikyti iš esmės neteisingais ar išgalvotais ir jais nesivadovauti. Be to, ši liudytoja apie tai, kad pinigai A. B. buvo reikalingi už „ramų gyvenimą zonoje“ ir kad jį reketuoja kažkoks Sieras, sužinojo, kai per kitą į laisvę išėjusį asmenį gavo A. B. laišką. Nukentėjusiojo sesuo liudytoja A. G. irgi neapibūdino A. B. kaip nepatikimo žmogaus, ji tiesiog parodė, kad su broliu buvo susipykusi, mažai bendravo ir todėl nenorėjo jam duoti pinigų. Teismui tikrai nebuvo pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus, todėl nuosprendyje jo parodymais buvo remiamasi pagrįstai, nes, kaip jau buvo nurodyta, jo duotus parodymus patvirtino ir kiti teisme ištirti įrodymai.

Nuteistojo S. M. apeliacinio skundo argumentai, kad A. B. ir E. P. jį apkalbėjo, nes jiems buvo daromas pataisos namų administracijos ir prokuroro spaudimas, taip pat yra nepagrįsti ir atmetami. Jų nepatvirtina ir paties apelianto nurodytų liudytojų, pataisos namuose bausmę atliekančių ar jau atlikusių asmenų parodymai. Liudytojas T. D. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju ir nuteistaisiais kartu atlikinėjo bausmę, tokio fakto, kad S. M. ar E. P. iš A. B. būtų prievartavęs turtą, nežino. Niekas jam apie tai nieko nepasakojo. Perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodžius liudytojui 1-o tomo 108-111 bylos lapus, jis parodė, kad tai jo parašas, tačiau jis pasirašė po apklausos protokolu jo neskaitęs, o pasirašyti jam liepė. Tie parodymai buvo sukurti. Kai jį apklausinėjo, jis tik bendrai kalbėjo, o parodymus užrašė tokius, kokių reikėjo. R. S. jam grasino, kad jis kalės iki galo ir į laisvę anksčiau laiko neišeis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. D. buvo parodęs (t. 1, b. l. 108-111), kad apie turto prievartavimą jam papasakojo pats A. B. praėjus mėnesiui laiko po to, kai į Lukiškių TI-K buvo išvežtas S. M.. A. B. jam pasakojo, kad S. M. su E. P. spaudė jį mokėti pinigus už tai, kad jis kažką pasakė E. P.. Taip pat A. B. jam sakė, kad jį į sporto salę, kur jis buvo mušamas, vedė S. M., minėjo, kad jis pervedinėjo pinigus. Liudytojas D. V. teisme parodė, kad jam A. B. yra pasakojęs, jog turėjo kažkokių reikalų su E. P., kuris buvo nepatenkintas dėl įžeidžiančių žodžių, dėl to A. B. su E. P. susikumščiavo. Vėliau, kai E. P. su S. M. išvežė į tardymo izoliatorių, jiedu su A. B. kalbėjo apie tai, dėl ko išvežė S. M.. A. B. sakė, kad taip reikėjo, o vėliau apgailestavo, kad apkalbėjo S. M.. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 135-136), liudytojas D. V. patvirtino, kad iš dalies tie jo parodymai yra teisingi, parašas po protokolu yra jo, tačiau pasirašė neskaitęs protokolo, nes norėjo, kad kuo greičiau baigtųsi apklausa. Kurioje dalyje jo parodymai yra teisingi, liudytojas nenurodė. Atsakydamas į teismo klausimą, ar A. B. pareigūnams nurodydavo, kad susižaloja krisdamas, atsakė, kad nelabai atsimena. A. B. jam taip pat yra sakęs, kad prieš S. M. davė parodymus, nes pasidavė pataisos namų administracijos įtakai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. dar buvo parodęs, kad A. B. jam 2007 m. birželio mėnesį yra pasakojęs, kad iš jo yra reikalaujama pinigų, kad jis pervedė 3500 Lt. Sakė, kad E. P. įsižeidė už tai, kad A. B. jį įžeidė kitų nuteistųjų akivaizdoje, pasiskundė S. M., turėjusiam autoritetą tarp nuteistųjų, ir nuėjo pas jį prašyti leidimo išspręsti problemą su A. B.. A. B. jam dar sakė, kad jį 6 kartus mušė S. M. su E. P., o šis pareigūnams melavo, kad susižalojo pats krisdamas. Taip pat liudytojas parodė, kad jis mano, jog A. B. tai elgėsi todėl, kad nenorėjo būti skundiku ir atrodyti silpnas. Liudytojas E. V. teisme parodė, kad 2007 m. pavasarį į Lukiškių tardymo izoliatorių jis buvo etapuojamas viename automobilyje kartu su A. B., kuris buvo vežamas į ligoninę, A. B. jam pasakojo, jog E. P. jį mušė, reketavo, prašė didelės pinigų sumos, dėl to jis parašė pareiškimą ir kartu apkaltino niekuo dėtą S. M., prašė perduoti S. M., kad tas nesijaudintų, nes yra nekaltas, o kaltas tik Ernestas. Pats jis sakė bijojęs tai pasakyti S. M., nes jį sumuš. Perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 119-120), liudytojas paaiškino, kad tokius parodymus jis davė spalio mėnesį, o etapuojamas jis buvo jau pavasarį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. buvo nurodęs visiškai kitokias aplinkybes. Jis parodė, kad apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo, kur figūruoja S. M., pravarde Sieras, pavardė, jis sužinojo iš A. B. praėjus 4 mėn. po S. M. etapavimo į tardymo izoliatorių. S. M. veiksmų A. B. nekonkretizavo, o apie E. P. nieko neužsiminė. Liudytojas R. B., teisme atsakydamas į nuteistojo S. M. klausimus, parodė, kad po to, kai išėjo iš baudos izoliatoriaus, A. B. pats prie jo priėjo ir pasakė, kad nieko prieš S. M. neturi, tai yra tik jo ir E. P. problemos, nori, kad į jį žmonės piktai nežiūrėtų. Sakė, kad parašė pareiškimą, o ką jame nurodė, nesakė. Kokį jis parašė pareiškimą, ir dabar nežino, nes apie tai su A. B. daugiau nieko nekalbėjo. Taip pat parodė, kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas buvo jį išsikvietęs ir sakė, kad S. M. reikia „sutvarkyt“, kažkodėl buvo labai suinteresuotas, kad S. M. būtų nuteistas. Atsakydamas į teismo klausimus dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis parodė, kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S. darė jam spaudimą, kaltino jį narkotikų laikymu, grasino patalpinti į tardymo izoliatorių pas S. M., o ten jau ne tokius parodymus galima bus iš jo išgauti. Tokiu būdu grasinant jam buvo liepta duoti parodymus prieš S. M., bet jis nieko apie jį neparodė. Taip pat parodė, kad iš viso apie šias aplinkybes su niekuo nekalbėjo, o į klausimą, iš kur nuteistasis S. M. žino šias aplinkybes, atsakė nežinantis. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 116-118) liudytojas R. B. buvo parodęs, kad A. B. jam tik sakė, kad parašė pareiškimą „ant E. P.“, o S. M. iš viso neminėjo. Liudytojas R. B. teisme parodė, kad kartu su A. B. ir S. M. atlikinėjo bausmę, iš kalbų žino ir E. P.. Su A. B. gyveno viename kambaryje. Pataisos namuose buvo kalbos, kad S. M. išvežtas į tardymo izoliatorių, todėl jis kalbėdamas su A. B. paklausė jo, ar S. M. čia kuo nors dėtas. A. B. pasakė, kad S. M. čia ne prie ko, bet jam direktoriaus pavaduotojas ir VTT darbuotojas P. darė spaudimą, kadangi jam buvo žadėta suteikti lengvą grupę ir paleisti anksčiau į laisvę. Daugeliui pataisos namuose atliekančių asmenų jis yra pasakojęs, kad jam kažką darė E. P., o S. M. jis apkaltinęs be pagrindo. A. B. jis gerai pažįsta, nes gyveno viename kambaryje, žino, kad jis yra melagis. Kartą buvo atvykusi tyrėja fotografuoti parodymų patikrinimą, bet A. B. kategoriškai atsisakė, dėl to buvo iškviestas pasikalbėti VTT darbuotojo P., su kuriuo po to ėjo rodyti nusikaltimo vietą. Jis ėjo labai nenoriai, net buvo numetęs lengvos grupės kortelę ant stalo ir sakė, kad nerodys, nes taip nebuvo. Nežino, ką jam P. pažadėjo, kad jis vis dėlto sutiko su juo eiti.

Dėl A. B. pasakojimų, kad jis tariamai apkalbėjo S. M., šio nuteistojo prašymu apeliacinės instancijos teismas apklausė ir papildomus liudytojus M. N., A. K., A. K. ir I. P.. Pažymėtina, kad šie liudytojai ir patys teismui atsiuntė raštiškus prašymus apklausti juos kaip liudytojus, nurodydami, kad turi šiai bylai svarbios informacijos. Liudytojas M. N. parodė, kad jam teko girdėti, jog laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2007 m. vasario mėn. S. M. su E. P. mušė A. B. ir reikalavo pinigų, bet apie tuos įvykius nieko negali pasakyti, nes tuo metu pats buvo dažnai konvojuojamas į teismus. Kai S. M. buvo išvežtas į tardymo izoliatorių, A. B. jam pasakojo, kad yra piktas ant E. P. ir neįsivaizduoja, kodėl sulaikė S. M., kuriam neturi pretenzijų. Sumušto A. B. nematė ir netiki, kad jis buvo mušamas, mano, kad A. B. gali meluoti, kad jis yra nepatikimas. Perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l.121-122), liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad davė tokius parodymus, kokius norėjo. Tuose parodymuose užfiksuota, jog A. B. maždaug 2007 m. rugsėjo mėnesį jam yra sakęs, kad jį buvo sumušę, kad buvo daromas spaudimas, konkrečių sumušimo ir spaudimo aplinkybių nenurodė, tik sakė, kad piktas ant E. P.. Tuose parodymuose S. M. pavardė nebuvo paminėta. Liudytojas A. K., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, parodė, kad su A. B. susipažino 2006-2007 metais Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur jis tuo metu dirbo sanitaru, o A. B. buvo ten atvežtas iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų. A. B. jam pasakojo, kad prikalbėjo nesąmonių ant vieno žmogaus, todėl S. M. grįžus į pataisos namus, A. B. iš nevilties, bijodamas pažiūrėti S. M. į akis, kad jį apšmeižė, pasiprašė perkelti jį į tardymo izoliatorių. A. B. jam sakė, kad apšmeižė S. M., nes jam pataisos namų administracija pažadėjo lengvesnę grupę, kad galėtų anksčiau išeiti į laisvę. Taip pat parodė, kad jis žino, jog A. B. turėjo skolų, skolindavosi cigarečių, prašydavo nupirkti, žadėdavo grąžinti pinigus, kurių jis negrąžindavo, yra neramus, jo iš pataisos namų „vos neišvežė“. Atsakydamas į nuteistojo S. M. klausimus, liudytojas parodė, kad apie A. B. nusprendė papasakoti, nes sužinojo, kad S. M. dėl A. B. kaltės sėdi kalėjime, A. B. jam pasakojo, kad parodymus prieš S. M. jam liepė duoti jį išsikvietęs „operas“. Liudytojas A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pažįsta ir nukentėjusįjį, ir nuteistuosius, atlieka bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, o su S. M. gyveno viename kambaryje. Žino, už ką nuteisti E. P. ir S. M., tačiau tų įvykių metu jo pataisos namuose nebuvo, atvežtas jis buvo tik prieš Naujus 2007 metus. 2008 m. gegužės mėn. jis kalbėjosi su A. B., klausė, ką jam S. M. padarė. A. B. jam pasakė, kad S. M. jam nieko nepadarė ir yra nekaltas. Su A. B. jis kalbėjo tik apie S. M.. Perskaičius liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį apklausinėjo tyrėja moteris, kuri užrašė viską taip, kaip jis papasakojo, duoti parodymus jo niekas nevertė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 30 d. (t. 1, b. l. 94-95) liudytojas buvo parodęs, kad apie turto prievartavimą, smurto naudojimą jis nieko nežino, su A. B. nebendrauja. Liudytojas I. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad atlieka bausmę tuose pačiuose pataisos namuose kaip ir E. P. bei S. M., anksčiau jis gyveno viename kambaryje su A. B.. Kad nuteistieji būtų reikalavę iš A. B. turto, pinigų ar jį mušę, jis nematė ir nieko nežino. Kartą A. B. buvo atėjęs į darbo patalpas, pas savo draugą P. A., kuriam pasakojo, kad jį prieš S. M. parodymus duoti vertė pataisos namų viršininko pavaduotojas, žadėdamas anksčiau išleisti į laisvę. A. B. sakė, kad teisme jis atsisakys savo melagingų parodymų. Visa tai A. B. pasakojo P. A., o jis buvo toje pačioje darbo patalpoje ir tai girdėjo.

Iš visų liudytojų, apklaustų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose, jau aptartų parodymų matosi, kad visi jie kaltinime nurodytų įvykių aplinkybių nematė, o jų parodymai, kuriuos nuteistasis S. M. nurodo kaip jį teisinančius, yra tik įvairių šių liudytojų girdėtų kalbų perpasakojimas. Nuteistasis S. M. skunde nurodo, kad jo nurodyti liudytojai patvirtina, jog jį E. P. ir A. B. apkalbėjo dėl jiems pataisos namų administracijos daryto spaudimo. Kolegijos nuomone, šis skundo argumentas nepagrįstas, o teismas pagrįstai šių liudytojų teisme duotus parodymus vertino kritiškai. Beveik visi liudytojai teisme nurodė visiškai kitokias aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu, o kitokių parodymų davimo priežastis visi jie aiškina skirtingai. Liudytojas D. V. aiškino, kad protokolą pasirašė neskaitęs, nes norėjo, jog kuo greičiau baigtųsi apklausa. Liudytojas T. D. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymus užrašė tokius, kokių reikėjo, jis protokolą taip pat pasirašė neskaitęs, nes jam buvo pagrasinta, kad kalės iki galo ir į laisvę neišeis anksčiau laiko. Liudytojas E. V. kitokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bandė paaiškinti tuo, kad juos jis davė neva anksčiau, nei tas aplinkybes etapo metu sužinojo iš A. B.. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad buvo atvirkščiai, nes etapuojamas jis buvo 2007 m. pavasarį, o parodymus davė tų pačių metų spalio 4 d. Liudytojas R. B., nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nieko neparodęs prieš S. M., teisme parodė, kad jam pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu darė didžiulį spaudimą, kaltino jį narkotikų laikymu ir vertė duoti parodymus prieš S. M., tačiau jis to daryti nesutiko. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o teisme jis davė nuteistajam S. M. išskirtinai palankius parodymus apie tai, kad jis pats teiravosi A. B., ar S. M. yra kažkaip susijęs su turto prievartavimu, apie ką jis yra girdėjęs iš kalbų pataisos namuose, o jam A. B. pasakęs, kad S. M. apkalbėjo, nes jam buvo daromas spaudimas ir žadama anksčiau paleisti į laisvę. Teisme apklausiant šį liudytoją nukentėjusysis A. B. į teismo klausimą atsakė, kad su R. B. buvo pokalbis, bet ne toks, kaip nurodo šis liudytojas. Taip pat jis patvirtino ir tą faktą, kad jis tikrai buvo numetęs ant stalo savo lengvatos kortelę, bet ją numetė dėl to, kad nenorėjo vykti į pirmą teismo posėdį. Taip pat A. B. parodė, kad jam pataisos namų administracija nedarė jokio spaudimo duoti parodymus. Aplinkybes apie tai, kad pats nukentėjusysis pasakojo apkalbėjęs S. M. dėl jam daryto pataisos namų administracijos spaudimo, nurodė ir liudytojai A. N., A. K., o liudytojas I. P. parodė, kad netgi ne jam tai pasakojo A. B., o savo draugui P. A., jis tik netyčia nugirdo tą pokalbį.

Vertinant visų išvardintų liudytojų parodymus apie tai, jog jie girdėjo ar kitokiu būdu sužinojo apie A. B. pasakojimus, kad jis melagingai apkaltino S. M., taip pat, kad pataisos namų administracija dėl to darė jam poveikį, būtina atsižvelgti ir į dar vieną svarbią aplinkybę. Pats nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad kitiems pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems jis tikrai aiškino, kad apkaltinti S. M. jį vertė pataisos namų administracija. Tačiau taip jis elgėsi tik dėl to, kad bijojo fizinio susidorojimo. Tai reiškia, kad kiti pataisos namuose bausmę atlikinėję asmenys tokius A. B. pasakojimus tikrai galėjo girdėti, nors iš tikrųjų tie nukentėjusiojo pasakojimai neatitiko tikrovės. A. B. prisipažinimas, kad jis kaltina kitą bausmę atliekantį asmenį, šiuo atveju S. M., tikrai galėjo kelti jam fizinio susidorojimo grėsmę, todėl toks nukentėjusiojo elgesys buvo visiškai suprantamas. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai teisme apie tikrąsias įvykių aplinkybes, apie jo turto prievartavimą bei jame dalyvavusius asmenis, abejonių nekelia ir tai jau buvo aptarta nuosprendyje ir šioje nutartyje. Liudytojų, parodžiusių apie pataisos namų administracijos įtaką jų arba nukentėjusiojo A. B. parodymams, parodymus, be to, visiškai paneigia paties pataisos namų direktoriaus pavaduotojo R. S., kuris buvo šioje byloje apklaustas kaip liudytojas, parodymai. Šis liudytojas teisme parodė, kad jam iš tikrųjų teko kalbėtis su A. B. dėl jo turto prievartavimo, kadangi pats nukentėjusysis atsisakė būti gyvenamojoje zonoje ir užsidarė į baudos izoliatorių. Jam privalu buvo sužinoti apie tokio A. B. elgesio priežastis, tokiu būdu jis ir sužinojo aplinkybes apie jo problemas su nuteistaisiais E. P. ir S. M.. O supratęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, vidaus tarnybos inspektoriui pavedė priimti iš A. B. pareiškimą ir pridėti visus dokumentus, kokius jis turi. Jokios įtakos A. B. parodymams jis neturėjo, daryti spaudimo grasinant, kad nebus ruošiama medžiaga jo lygtiniam paleidimui, jis taip pat negalėjo. Ruošiant medžiagas dėl lygtinio paleidimo jis yra tik vienas iš komisijos narių ir jo sprendimai ar nurodymai įtakos negali turėti. Kada kuriam nuteistajam sueina terminas lygtiniam paleidimui, skaičiuoja įskaitų skyriaus darbuotojai, o kartą per savaitę vyksta posėdžiai, kur svarstomi nuteistieji. Jis niekada pats nežada nuteistiesiems, kad jie bus lygtinai paleisti. Ne vienas nuteistasis gali jo nemėgti, nes jis yra griežtas ir reikalaujantis, kad pataisos namuose būtų laikomasi režimo ir tvarkos. Be to, šis liudytojas parodė ir apie kitas svarbias aplinkybes, kurios galimai lėmė ir paties A. B. bei kitų nuteistųjų elgesį. Liudytojas R. S. nuteistąjį S. M. apibūdino kaip problematišką asmenį, kuris pataisos namuose grubiai pažeidinėjo režimą, buvo ne kartą baustas. Nors laikui bėgant, S. M. pradėjus dirbti jo gyvenimo nuostatos šiek tiek keitėsi, tačiau liko tikslas sukurti įstaigoje grupuotę, kurios vienas iš tikslų buvo kitų nuteistųjų sąskaita užsitikrinti sau geresnes gyvenimo sąlygas. E. P. į pataisos namus atvyko vėliau ir buvo įtrauktas į S. M. veiklą. Be S. M. įtakos dalies nuteistųjų gyvenimas neapsieidavo, pvz., atvykai į įstaigą – iš tavęs pakelis cigarečių ir pan. Tai yra neformalus gyvenimas, kuris vyksta įstaigoje ir su kuriuo seniai kovojama. Šiuos liudytojo R. S. parodymus patvirtina ir kiti kitų pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų parodymai apie S. M. bausmę atliekančių asmenų tarpe turėtą vardą ir išsikovotą „autoritetą“. Tai akivaizdžiai matosi ir iš nuteistojo E. P. parodymų, kad be nuteistojo S. M. žinios jis nedarė nieko, visais atvejais – kaip nubausti A. B. už apkalbas, kiek pareikalauti iš jo pinigų, kaip tuos pinigus išgauti ir vėliau kaip jais pasidalinti – jis eidavo pasitarti su S. M.. Aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad tas pats S. M. nuteistųjų tarpe išsikovotas „autoritetas“ įtakojo ir šioje byloje liudytojais apklaustų kartu su S. M. bausmę atliekančių kitų nuteistųjų parodymus.

Kolegijos nuomone, teismas teisingai įvertino visų liudytojų parodymus ir nuosprendyje išdėstė išsamius jų vertinimo motyvus, o suabejojęs kai kurių liudytojų parodymų teisingumu priėmė nutartį pranešti prokurorui dėl liudytojų E. V., R. B., T. D. ir D. V. duotų galimai melagingų parodymų teisme. Pats nukentėjusysis A. B. kategoriškai paneigė, kad jam buvo daromas pataisos namų administracijos spaudimas, o tai, kad kai kuriems nuteistiesiems jis buvo užsiminęs, kad S. M. nekaltas, atsižvelgiant į šio nusikaltimo specifiką, yra visiškai paaiškinamas dalykas. A. B. buvo mušamas, tai patvirtina bylos dokumentai, todėl jis dėl baimės ir grėsmės sveikatai galėjo šią aplinkybę nurodyti. Tuo tarpu galimą spaudimą duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam E. P. bei liudytojams T. D. ir E. V. paneigė liudytoju šioje byloje apklaustas prokuroras Ž. R.. Jis parodė, kad šioje byloje kontroliavo ikiteisminį tyrimą iki bylos atidavimo teismui, o taip pat pasinaudodamas BPK nuostatomis pats atliko tam tikrus veiksmus, apklausė įtariamąjį E. P. ir keletą liudytojų. E. P. buvo apklaustas prokuratūroje, o liudytojai – pataisos namuose. P. pats geranoriškai davė parodymus ir papasakojo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vėliau, esant pagrindui manyti, kad jis gali teisme pakeisti parodymus, buvo kreiptasi dėl apklausos į ikiteisminio tyrimo teisėją ir apklausa įvyko. Tiek E. P., tiek liudytojams T. D. ir D. V. psichologinis spaudimas ar koks nors kitoks poveikis nebuvo daromas. Tiek E. P., tiek liudytojai parodymus patvirtino savo parašais, jokių pastabų ar pretenzijų nebuvo pareikšta. Apklausiant E. P. dalyvavo gynėjas. Liudytoju apklaustas prokuroras taip pat parodė, kad jis niekaip negalėjo turėti įtakos dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo, tai daryti jam draudžia įstatymas. Sprendžiant klausimus dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo teismai vadovaujasi teikimais ir pateikta medžiaga, ten dalyvauja ir kiti proceso dalyviai. Taip pat liudytojas parodė, kad su nuteistuoju S. M. jam teko susidurti 1999 m., kuomet atlikinėjo tyrimą kitoje byloje, kur S. M. buvo kaltinamas dėl nužudymo ir išžaginimo, tačiau jokių pykčių ar asmeninių interesų S. M. atžvilgiu neturi.Šioje, kaip ir kitose bylose, S. M. buvo vienas iš kaltinamųjų, atlikus tyrimą byla buvo perduota teismui, ir tuo jo funkcijos pasibaigė. Įvertinus liudytojo Ž. R. parodymus, akivaizdu, kad nuteistojo E. P. parodymai, jog prokuroras, versdamas duoti parodymus, grasino su juo susidoroti, yra nepagrįsti ir tai laikytina tik jo gynybos taktika siekiant išvengti atsakomybės tiek jam pačiam, tiek nuteistajam S. M..

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendį nepagrįstai pagrindė liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir šio liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nors nesiremti šiais parodymais prašė pats prokuroras. Apeliantas nurodo, kad V. K. gerai nemoka lietuvių kalbos, parodymus pageidavo duoti rusų kalba, tačiau vertėjas jo apklausos metu nedalyvavo. Teisme V. K. nurodė, kad tokių parodymų, kurie užrašyti jo apklausos protokole, nedavė, o tame protokole nurodomos aplinkybės jam nežinomos. S. M. skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusios V. K. apklausos metu buvo padaryti esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, todėl tais parodymais teismas remtis negalėjo. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies. Iš teisme perskaityto ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. birželio 6 d. vykusios liudytojo V. K. apklausos protokolo (t. 1, b. l. 149-152) matosi, kad apklausos pradžioje V. K. nurodė, kad lietuvių kalbą moka silpnai ir parodymus pageidauja duoti rusų kalba. Tačiau iš protokolo matosi, kad vertėjas apklausos metu nedalyvavo, liudytojo parodymai užrašyti lietuvių kalba, protokolas patvirtintas tyrėjos ir apklausto V. K. parašais. Protokolo pabaigoje pats V. K. savo ranka lietuvių kalba dar parašė, kad protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai. Iš perskaityto V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 153-156) matosi, kad atliekant šį tyrimo veiksmą vertėjas irgi nedalyvavo. Nurodytos apklausos metu liudytojas V. K. parodė, kad pats atlikinėjo bausmę Vilniaus 1-uose pataisos namuose ir ten gyveno viename kambaryje kartu su nuteistuoju S. M.. Kartą žiemos metu į jų kambarį užėjo A. B., kambaryje buvo ir daugiau nuteistųjų. Ko pas juos užėjo A. B., jis nežino, tačiau matė, kaip S. M. griebė A. B. už gerklės, jį pakėlė, prirėmė prie spintos ir kažką jam kalbėjo. Jis pats į jų reikalus nenorėjo kištis, išėjo iš kambario ir kas ten vyko toliau, nežino. Maždaug po savaitės A. B. buvo išvežtas į ligoninę, iš kitų nuteistųjų kalbų girdėjo, kad jį kažkas sumušė. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. K. šiuos savo parodymus patvirtino, parodė tą spintą, prie kurios, sugriebęs už gerklės, S. M. buvo prirėmęs A. B.. Apklaustas teisiamajame posėdyje dalyvaujant vertėjui, liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamuosius S. M., E. P. ir nukentėjusįjį A. B. jis pažįsta, kartu su jais atlikinėjo bausmę, tačiau apie prieš A. B. padarytą nusikalstamą veiką nieko nežino, jokio incidento kambaryje tarp S. M. ir A. B. nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė rusų kalba, vertėjas nedalyvavo, o užrašytus parodymus jam perskaitė pati tyrėja. Protokolą pasirašė jis pats. Teisme V. K. iš pradžių parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jau neprisimena, paprašė juos priminti, tačiau perskaičius jau nurodytus jo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolus, liudytojas parodė, kad jeigu taip yra parašyta, vadinasi viskas taip ir buvo. Dar po to tos pačios apklausos metu V. K. jau aiškiai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užrašyti teisingai ir jis juos patvirtina. Teisme apklausta liudytoja B. R. parodė, kad dirbo tyrėja ir apklausė liudytoją V. K.. Ji parodė, kad pati su V. K. kalbėjo rusiškai, o jo apklausos protokolą rašė lietuvių kalba. Vertėjo dalyvavimas jai atrodė nebūtinas, nes liudytojas pats lietuviškai parašė, kad protokolą perskaitė ir tai patvirtino savo parašu. Nuosprendyje teismas išdėstė perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus V. K. parodymus, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolą ir padarė išvadą, kad šiais parodymais netikėti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad nors V. K. apklausos metu nedalyvavo vertėjas, tačiau protokole pats liudytojas nurodė, kad nors ir silpnai, tačiau moka lietuvių kalbą, pats savo ranka lietuviškai parašė, kad protokolą perskaitė ir kad jis surašytas teisingai. Kad šis liudytojas moka lietuvių kalbą, teismo nuomone, patvirtina apklaustos tyrėjos B. R. parodymai, o taip pat tas faktas, kad iki patekimo į bausmės atlikimo vietą V. K. dirbo policijoje, o ten dirbti nebūtų galėjęs, jeigu nemokėtų valstybinės kalbos. Iš to, kas jau buvo išdėstyta, matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu pats liudytojas pageidavo duoti parodymus rusų kalba, tyrėja jam klausimus uždavinėjo, o liudytojas jai atsakinėjo ir parodymus davė rusų kalba, tačiau apklausos protokolas buvo surašytas lietuvių kalba ir vertėjas tos apklausos metu nedalyvavo. BPK 81 str. 1 d. 1 p. yra numatyta liudytojo teisė duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu apklausa vyksta jam nesuprantama kalba. Šiuo atveju ši V. K. teisė buvo pažeista, nes jį apklaususi tyrėja bendrauti su liudytoju rusų kalba, rašyti protokolą lietuvių kalba ir pati atlikti vertėjo darbą neturėjo teisės. Pagal BPK 20 str. 1, 4 d. nuostatas įrodymais baudžiamajame procese gali būti pripažinti tik duomenys, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir tik teisėtais būdais. Dėl jau nurodytų priežasčių liudytojo V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl jie įrodymais negalėjo būti pripažinti. Be to, įrodymais tų V. K. parodymų pripažinti teismas negalėjo dar ir todėl, kad tuos parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., teisme galėjo būti perskaityti ir pripažinti įrodymais tik parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Pagal to paties BPK 276 str. 4 d. nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai teisiamajame posėdyje galėjo būti perskaityti tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Vis dėlto nuteistojo S. M. skundo argumentai dėl V. K. parodymų pagrįsti tik iš dalies, nes šis liudytojas savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepaneigė, o kaip tik juos patvirtino teisiamajame posėdyje. V. K. parodymai teisme jau buvo aptarti, o iš jų matosi, jog iš pradžių parodęs, kad jokio incidento tarp S. M. ir A. B. nematė, po to V. K. kelis kartus patvirtino perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinęs, kad tuo metu įvykių aplinkybes prisiminė geriau ir kad tie jo parodymai užrašyti teisingai. Nors teisme V. K. dar kartą išsamiai visų jam žinomų bylos aplinkybių nepapasakojo, o tik patvirtino, kad jo perskaityti parodymai teisingi, tokie teisme jo duoti parodymai galėjo būti pripažinti įrodymu. Vertinant liudytojo V. K. parodymus kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jie patvirtina tik vienintelį smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį atvejį ir tik vienintelį S. M. ir A. B. tarpusavio incidentą. V. K. parodymai nėra vienintelis nuteistųjų kaltės įrodymas, o tie parodymai tik papildo visumą kitų įrodymų, kuriais teismas pagrindė savo išvadas.

Teisme nuteistasis E. P. parodė, kad A. B. tikrai pervedė pinigus į jo nurodytą sąskaitą, tačiau tai padarė be jokios prievartos, o tuos pinigus jam tiesiog paskolino. Dalis tų pinigų po to buvo pervesta S. M., nes jis (E. P.) buvo jam skolingas. Nuteistasis S. M. teisme irgi parodė, kad E. P. buvo jam skolingas, prasilošęs ir atidavė jam skolą. Tai gali patvirtinti pataisos namuose kirpėju dirbęs liudytojas A. L.. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. dėsto tas pačias aplinkybes ir nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokole liudytojo A. L. parodymai užrašyti neteisingai, klaidingai nurodyti jo parodymai apie tai, kada jam buvo skolingas E. P.. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo S. M. dėl teisiamojo posėdžio protokolo pateiktas pastabas, dalies jų teisingumą patvirtino, tačiau pastabas dėl liudytojo A. L. parodymų atmetė. Teismo nutartyje nurodyta, kad liudytojo A. L. parodymai protokole užrašyti teisingai. S. M. nurodytos frazės, kad „E. P. buvo skolingas, bet jau atsiskaitė“ šis liudytojas nesakė. Teisme A. L. parodė taip: „kerpant E. P., šis man pasakė, jog yra skolingas S. M., minėjo, kad pinigus pralošė“ (t. 5, b. l. 184). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad liudytojas A. L. davė būtent tokius parodymus, taip pat parodė, kad nurodytas jo pokalbis vyko maždaug 2007 m. kovo mėn. Tai reiškia, kad jeigu E. P. ir buvo skolingas S. M., tai ta skola ir E. P. pokalbis su A. L. apie kažkokią skolą visiškai nesusiję su kaltinime nurodytais įvykiais, nes pinigai į E. P. sąskaitą buvo pervesti daug anksčiau, dar 2006 m. lapkričio mėnesį. Liudytojo A. L. parodymai bet kuriuo atveju nepaneigia S. M. ir E. P. kaltės, nes jų versijas apie tariamą A. B. pinigų paskolinimą E. P., taip pat E. P. skolos grąžinimą S. M. visiškai paneigia kiti įrodymai. Pirmiausia, pinigų skolinimą E. P. kategoriškai paneigė pats nukentėjusysis A. B.. Nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad A. B. pats pinigų neturėjo, todėl jų ir skolinti negalėjo. Tai patvirtina ir A. B. sesers bei pažįstamos liudytojų A. G. ir Ž. M. parodymai. Versijas apie tarpusavio skolas paneigia ir jau aptarti paties nuteistojo E. P. ankstesni parodymai, taip pat irgi jau aptarti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys konkrečias pinigų pervedimų į banko sąskaitas aplinkybes. Jau buvo nurodyta apie tai, kad A. B. prašymu jo pažįstama Ž. M. 2006 m. lapkričio 7 d. pervedė 2000 Lt, lapkričio 13 d. – 1500 Lt, o lapkričio 24 d. – dar 1000 Lt. Visi šie pinigai buvo pervesti į E. P. pažįstamo G. D. žmonos R. D. banko sąskaitą. Taip pat nustatyta, kad iš R. D. sąskaitos į S. M. sugyventinės R. B. banko sąskaitą 2006 m. lapkričio 10 d. buvo pervesta 1000 Lt, o lapkričio 27 d. – 650 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad pirmuosius pervestus 2000 Lt abu nuteistieji iš karto pasidalino per pusę lygiomis dalimis, o iš kitos 1500 Lt sumos į S. M. sugyventinės sąskaitą buvo pervesti 650 Lt. Pats nuteistasis E. P. buvo parodęs, kad pasitarus su S. M., 200 Lt už paslaugas buvo nutarta palikti G. D., o jiems iš nurodytos sumos liko būtent po 650 Lt. Visos šios aplinkybės išsamiai aptartos ir įvertintos nuosprendyje. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks pasirinktas pinigų skolinimo ir skolos grąžinimo mechanizmas dėl sudėtingumo yra visiškai neįtikėtinas. Jau aptartos bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nurodyti pinigai buvo užvaldyti nusikalstamu būdu, prievartaujant nukentėjusiojo A. B. turtą, o tuos užvaldytus pinigus abu nuteistieji tarpusavyje pasidalino lygiomis dalimis. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika turi būti laikomasi nuostatos, kad procesinius veiksmus atlikę pareigūnai nebūtų apklausiami liudytojais. Todėl teismas, šioje byloje apklausęs tyrėją B. R. ir prokurorą Ž. R., neturėjo remtis jų parodymais. Šie apelianto argumentai irgi nepagrįsti. Apklausinėti liudytojais ikiteisminio tyrimo pareigūnus – tyrėjus arba baudžiamojoje byloje pagal savo kompetenciją dalyvavusius prokurorus tik tam, kad jie patvirtintų patį tyrimo veiksmų atlikimo faktą, iš tikrųjų nereikalinga, juo labiau tais atvejais, kai dėl tų tyrimo veiksmų atlikimo nekyla jokių abejonių. Tačiau apklausti šiuos pareigūnus teisiamajame posėdyje teismas turi teisę ir jokie baudžiamojo proceso įstatymai to nedraudžia. BPK 287 str. numato teismo teisę atlikti bet kokį proceso veiksmą. Tuo tarpu šioje byloje liudytojais apklausti tyrėją B. R. ir prokurorą Ž. R. teismas turėjo pagrindą ir tai padaryti buvo būtina. BPK 276 str. 4 d. nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Šioje byloje parodymus keitė nukentėjusysis, kai kurie liudytojai ir nuteistasis E. P., todėl, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jų pirmiau duoti parodymai, teismas aiškinosi tų asmenų parodymų keitimo priežastis. Iš bylos matosi, kad tyrėja B. R. ir prokuroras Ž. R. tuos asmenis ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo, todėl apklausti šiuos pareigūnus liudytojais teismas turėjo pagrindą vien dėl šios priežasties. Nuteistieji ir teisme parodymus pakeitę liudytojai taip pat parodė apie įvairius ikiteisminio tyrimo metu, jų nuomone, padarytus BPK reikalavimų pažeidimus, pareigūnų, ypač pataisos namų direktoriaus pavaduotojo R. S. ir prokuroro Ž. R. neteisėtus veiksmus ir tyrimo metu darytą spaudimą, vertimą duoti melagingus parodymus. Todėl teismas nurodytus pareigūnus pagrįstai apklausė ir apie šias aplinkybes. Taigi apklausus teisiamajame posėdyje liudytojais išvardintus pareigūnus teismas baudžiamojo proceso įstatymų nepažeidė, o kai kuriuos tų liudytojų parodymus pagrįstai pripažino įrodymais, nes jie patvirtino arba paneigė aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji E. P. ir S. M. nurodo ir apie įvairius ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu padarytus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Šiuos apeliantų argumentus kolegija taip pat atmeta. Nuteistasis E. P. skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja ir prokuroras padarė daug pažeidimų, tačiau jokių konkrečių pažeidimų nenurodo. Tyrėjos B. R. ir prokuroro Ž. R. dalyvavimas šios bylos tyrime jau buvo aptartas, o nuteistųjų argumentai dėl šių pareigūnų neteisėtų veiksmų jau buvo aptarti ir paneigti. Jau buvo paneigti ir nuteistojo S. M. skundo argumentai dėl pareigūnų tariamai daryto neteisėto poveikio nukentėjusiajam, liudytojams ir nuteistajam E. P.. Kiti S. M. skundo argumentai susiję su byloje išnagrinėtų įrodymų vertinimu. Šio nuteistojo skundo argumentus dėl jo nurodytų liudytojų parodymų reikšmės sumenkinimo, neteisingai teismo posėdžio protokole užrašytų liudytojo A. L. parodymų, dėl liudytojo V. K. parodymų pripažinimo įrodymais ir dėl tyrimo veiksmus byloje atlikusių pareigūnų apklausų kolegija šioje nutartyje taip pat jau aptarė ir apelianto argumentus atmetė. Skunde nuteistasis S. M. taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus apklausti papildomus liudytojus, o įrodymus nuosprendyje įvertino pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad teismas buvo nesuinteresuotas išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir buvo neobjektyvus. Šie apelianto teiginiai irgi nepagrįsti, o nurodyti apeliacinio skundo argumentai tiesiog neatitinka bylos aplinkybių. Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, apklausė ne tik išvardintus sąraše prie kaltinamojo akto, bet ir papildomus liudytojus. Teismas aiškinosi visas bylos aplinkybes, išnagrinėjo ne tik abu nuteistuosius apkaltinančius, bet ir juos teisinančius įrodymus, o nuosprendyje išdėstė išsamią tų įrodymų analizę ir jų vertinimo motyvus. Tai visiškai paneigia nuteistojo S. M. skundo argumentus dėl teismo neobjektyvumo ir suinteresuotumo. Abu nuteistieji su nuosprendžiu nesutinka dėl jame išdėstyto įrodymų vertinimo, tačiau vien tik šios aplinkybės, t. y. įrodymų įvertinimas ne taip, kaip pageidauja kaltinamieji, nerodo teismo šališkumo. Jokių duomenų apie tai, kad teismas šią bylą išnagrinėjo šališkai, kolegija nenustatė. Vertinant įrodymus teismas laikėsi BPK 20 str. 5 d. numatytų nuostatų, o nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas nuteistųjų teises ar kitaip sukliudžiusių teismui priimti teisingą nuosprendį, irgi nenustatyta.

Išnagrinėtų šioje byloje įrodymų visumą teismas įvertino tinkamai, pagrįstai abu nuteistuosius pripažino kaltais ir pagrįstai priėmė byloje apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėti papildomi įrodymai nepaneigė, o tik dar kartą patvirtino teismo išvadų pagrįstumą ir jų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Visuma šioje byloje išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Šias nusikalstamas veikas įvertinant ir kvalifikuojant teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Byloje įrodyta, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytu laikotarpiu ir kitomis nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, neturėdami teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti turtą grasindami prieš jį panaudoti fizinį smurtą, jį panaudodami, o taip pat panaudodami kitokią psichinę prievartą. Fizinio smurto panaudojimas yra vienas iš turto prievartavimą kvalifikuojančių požymių, todėl nuteistųjų E. P. ir S. M. nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 2 d.

Skiriant nuteistiesiems bausmes, teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Teismas nenustatė jokių E. P. ir S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant bausmes atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, taip pat į nuteistųjų asmenybes. Abu nuteistieji nukentėjusiojo turtą prievartavo ilgą laiką, prieš A. B. abu panaudojo fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, pasidalino šio nukentėjusiojo užvaldytus pinigus. Ir E. P., ir S. M. buvo aktyvūs nusikaltimo vykdytojai. Nors pataisos namų administracijos pateiktose charakteristikose nuteistieji apibūdinami patenkinamai, tačiau S. M. anksčiau jau buvo teistas tris, o E. P. – du kartus. Jie nusikalto pataisos namuose atlikdami ankstesniais nuosprendžiais už tyčinius nusikaltimus paskirtas bausmes, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas laikomi recidyvistais. Abiem nuteistiesiems pagal BK 181 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį, todėl, įvertinant visas jau aptartas aplinkybes, šios bausmės negali būti laikomos per griežtomis. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., teismas taip pat pagrįstai šiuo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrino su jiems ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių neatliktomis dalimis. Skiriant galutinę subendrintą bausmę nuteistajam E. P. teismas padarė neesminę klaidą. Iš bylos matosi, kad E. P. anksčiau buvo teistas du kartus Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. ir 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiais. Abiem nuosprendžiais E. P. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., o antruoju nuosprendžiu jam buvo paskirta ir subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. nuostatomis. Abu šie E. P. teistumai nurodyti ir skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 2 d. paskirtą bausmę pagal BK 64 str. 1, 3 d. taisykles subendrino su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos tik pirmuoju, 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu. Iš tikrųjų bausmė E. P. turėjo būti bendrinama su antruoju, 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi. Tačiau tik dėl šio trūkumo keisti nuosprendžio, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Iš nuosprendžio turinio matosi, kad nurodytą trūkumą galima vertinti tik technine teismo klaida, nes iš tikrųjų E. P. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta antruoju ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, o teismas suklydo vien tik supainiojęs nuosprendžių datas. Dėl šio trūkumo nuosprendį keisti nėra pagrindo dar ir todėl, kad dėl to nepaduoti apeliaciniai skundai, be to, šį trūkumą gali pašalinti ir pats nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį BPK 361-362 str. nustatyta tvarka. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. E. P. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta ne visa, o tik dalis neatliktos bausmės, o S. M. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėta ne visa, o tik dalis pagal BK 181 str. 2 d. paskirtos bausmės. Todėl abiem nuteistiesiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės irgi nėra per griežtos ir šias bausmes švelninti taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistųjų E. P. ir S. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Albinas BielskisRegina Gaudutienė