Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėja prašo nuteistojo S. M. apeliacinį skundą patenkinti ir jį išteisinti. Nuteistasis E. P. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, jo gynėja irgi prašo patenkinti nuteistojo E. P. apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti arba panaikinti E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prokuroras prašo abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistasis E. P., nesutikdamas su nuosprendžiu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ši byla yra sufabrikuota, teismas ignoravo nuteistųjų ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė į jo paties ir S. M. duotus parodymus, į tai, kad nukentėjusysis A. B. teisme parodymus keitė. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis jokių nusikalstamų veiksmų prieš A. B. neatliko, o teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neįvertino jo nuoseklių parodymų, neteisingai įvertino nukentėjusiojo bei jo asmenybę apibūdinusių liudytojų Ž. M., A. G. parodymus, taip pat be pagrindo sumenkino liudytojų R. B., R. B., T. D., D. V. ir E. V. parodymus apie tai, kad A. B. jį apkalbėjo paveiktas pataisos namų direktoriaus pavaduotojo R. S.. Visi šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami, į juos faktiškai jau yra atsakyta pačiame skundžiamame nuosprendyje. Iš bylos ir joje priimto nuosprendžio matosi, kad S. M. ir E. P. dalyvavimą turto prievartavime patvirtina nukentėjusiojo A. B., liudytojų Ž. M., G. D., A. G., V. A., A. L., E. M., R. S., Ž. R., o iš dalies ir paties nuteistojo E. P. parodymai, specialisto išvados, daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūrų protokolai ir kiti nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

Nukentėjusiojo A. B. parodymai yra išsamiai išdėstyti nuosprendyje. Teisme nukentėjusysis parodė, kad grasindami panaudoti fizinį smurtą, jį panaudodami bei panaudodami kitokią psichinę prievartą, iš jo turtą prievartavo E. P. kartu su S. M.. 2006 m. rugsėjo 17 d. po rikiuotės S. M. pasikvietė jį į sporto salę, kur buvo ir E. P.. Tarp jų vyko pokalbis apie jo skleidžiamas apkalbas, už kurias E. P. jam pasiūlė susimokėti 4000 Lt, kad jis pataisos namuose turėtų ramų gyvenimą, ir nustatė 1 mėnesio terminą sumokėti pinigus. Vėliau ta suma augo. Po mėnesio jis tų pinigų negavo, todėl E. P. ir S. M. jį vėl pasikvietę į sporto salę sumušė. Jis nuteistųjų paprašė pinigų dar palaukti iki lapkričio 1 d. Spalio 30 d. E. P. pakvietė jį į S. M. kambarį ir pasakė, kad jam duodama savaitė laiko pinigams surinkti. Gal po savaitės laiko jis per Ž. M. į E. P. sąskaitą pervedė 2000 Lt, po kiek laiko dar 1000 Lt., vėliau dar 500 Lt. Prieš Kalėdas jis turėjo persiųsti visus reikalautus pinigus, bet jų negavo, todėl vilkino laiką, o 2007 m. sausio 1 d. jis buvo vėl iškviestas į sporto salę pakalbėti ir sumuštas. Sausio 6 ar 7 d. S. M. atėjo į jo kambarį, liepė rengtis ir eiti į sporto salę, kur jį S. M. su E. P. vėl sumušė už tai, kad jis neatidavė pinigų, o kitą dieną jis buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kai po 2-3 savaičių jis iš ligoninės grįžo, S. M. pasakė, kad jis vis tiek turės susimokėti. Bijodamas, kad vėl bus sumuštas, jis 2007 m. vasario 28 d. užsidarė į izoliatorių, o kovo 1 d. parašė pareiškimą dėl turto prievartavimo. Taip pat jis parodė, kad po Naujųjų metų jis skambino žmogui ir prašė paskolinti pinigų, o tas žmogus jam pasiūlė tartis gal kokį daiktą nupirkti. Tą jis pasakė E. P., kuris apie tai pranešė S. M. ir tada jis jau tą klausimą sprendė su S. M.. Kadangi jis pinigų neturėjo, todėl pats pasiūlė nupirkti kompiuterį. Pirmą kartą jam buvo „uždėta bauda“ 4000 Lt, o už tai, kad laiku nesumokėjo, vėliau ji padidinta dar 1000 Lt. Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad A. B. parodymai teisme buvo nenuoseklūs, kad nukentėjusysis klaidino teismą, tačiau teismas nuosprendyje į tai neatsižvelgė. Skundų argumentai dėl skirtingų A. B. parodymų yra pagrįsti tik iš dalies. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teisminio nagrinėjimo pradžioje, 2009 m. sausio 26 d. vykusiame teismo posėdyje nukentėjusysis iš tikrųjų davė kitokius parodymus ir parodė, kad dėl turto prievartavimo jis kaltina tik E. P., kad tik šis nuteistasis jį kvietė į sporto salę, mušė ir reikalavo pinigų. To teismo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. B. parodė, kad tie jo parodymai yra neteisingi tik toje dalyje, kur jis smurto naudojimu ir neteisėtu pinigų reikalavimu kaltina S. M.. Tačiau iš bylos matosi, kad dar tą pačią 2009 m. sausio 26 d. po teismo posėdžio nukentėjusysis pateikė teismui prašymą (t. 5, b. l. 25) remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Prašyme nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu jis pakeitė parodymus dėl to, kad bijo S. M. dėl galimo psichologinio spaudimo ir fizinio susidorojimo. Duodamas kitokius parodymus jis stengėsi apsaugoti save ir savo artimuosius. Kitame, 2009 m. sausio 28 d. vykusiame teismo posėdyje, šis A. B. prašymas buvo perskaitytas ir A. B. pareiškė, kad nori dar kartą duoti parodymus ir juos davė. Nuo šio teisminio bylos nagrinėjimo momento nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, vienodi, jie iš esmės atitiko jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. To paties teismo posėdžio metu apklausiant nukentėjusįjį buvo dar kartą perskaityti A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 6-11), kuriuos jis patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. nurodė tas pačias įvykių aplinkybes, kaip ir teisme, tik jo ankstesni parodymai buvo detalesni tiek dėl paties konflikto su nuteistaisiais kilimo priežasčių, tiek dėl kiekvieno nuteistojo vaidmens turto prievartavime.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad su nuteistuoju E. P. jis susipažino atvykęs į Vilniaus 1-uosius pataisos namus atlikti bausmės ir iki šių įvykių, t. y. 2006 m. rugpjūčio 15 d., santykiai tarp jų buvo geri. Būtent tą dieną jiedu kalbėjosi apie gyvenimą ir jis E. P. pasakė, ką apie jį ir kitus nuteistuosius galvoja. Jau kitą dieną nuteistasis E. P. jam priekaištavo, kad jis visos „zonos“ vardu apkalbėjo „rimtus“ nuteistuosius ir apie tai jis pasakys nuteistajam S. M.. 2006 m. rugpjūčio 17 d., po rytinės rikiuotės prie jo priėjo jau S. M. ir pasakė, kad jis neitų į darbą, o po 15 minučių ateitų į sporto salę, kur buvo pakviestas iš valgyklos ir E. P.. S. M. jam pasakė, kad jis prisišnekėjo, už tokius žodžius jis jį nuvarys į „gaidyną“ ir jis taps nuskriaustuoju, o E. P. pasakė, kad jis turės išsipirkti savo kaltę sumokėdamas 4000 Lt, jei nori ramiai gyventi pataisos namuose. Tuomet jis paprašė laiko pinigams surinkti, E. P. davė jam savaitę laiko pagalvoti, o S. M. pasakė, kad jis visus reikalus tvarkytų per E. P.. Po 5 dienų jis E. P. pasakė, kad pabandys surinkti reikiamą pinigų sumą per mėnesį laiko. 2006 m. rugsėjo 15 d. jis E. P. pasakė, kad nesurenka pinigų, o E. P. jam pasakė, kad apie tai pasikalbės su S. M. ir kad daug nuteistųjų iš įstaigos suinteresuoti pinigų gavimu. Tą pačią dieną, apie 17 val., E. P. iškvietė jį į sporto salę, nurodydamas, kad kviečia S. M.. Salėje S. M., paklausęs jo, ką jis norėjo jam pasakyti, sudavė ranką į veidą, abu nuteistieji klausė, kur pinigai ir kada jis juos sumokės, o tada abu pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis, jis nukrito, tada jie spardė kojomis. E. P. jį pakėlė, o S. M. kumščiu sudavė į veidą, dėl to jam po akimi atsirado mėlynė. Po to S. M. dar kelis smūgius sudavė jam į pilvą. E. P. pradėjus S. M. stabdyti, kad jo nemuštų, šis nustojo mušti ir vėl klausinėjo, kada jis sumokės pinigus. Šio mušimo metu E. P. pasakė, kad jis papildomai turės sumokėti dar 1000 Lt, dabar iš viso 5000 Lt, o jis paprašė laiko dar iki lapkričio 1 d. Salėje daugiau nieko nebuvo, o išėjęs iš salės pastebėjo prie durų stovintį D. V. ir suprato, kad šis buvo pastatytas saugoti, kad niekas neužeitų. Po šio jo sumušimo prižiūrėtojas patikrinimo metu pastebėjo po jo akimi mėlynę ir surašė tarnybinį pranešimą. Bijodamas E. P. ir S. M. susidorojimo jis sumelavo, kad užsigavo sportuodamas. Spalio mėnesio pabaigoje S. M. su E. P. vėl ėmė jo klausinėti, kaip reikalai su pinigais. Spalio 31 d., 17 val., prie jo priėjęs S. M. vėl klausinėjo kaip „šitie“ reikalai. Jis pasakė, kad bus viskas tvarkoj, jis jau vienam žmogui (nors tokio neturėjo) davė telefono numerį ir pasakys jam, kad vežtų pinigus kam reikia. Dar anksčiau E. P. buvo perdavęs popierinę servetėlę, ant kurios buvo užrašyta: „(duomenys neskelbtini)“ ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškinęs, kad su tuo žmogumi reikia susisiekti ir sutvarkyti reikalus dėl pinigų perdavimo. Tą pačią dieną prieš vakarinę rikiuotę jis S. M., pasakė, kad negavo pinigų ir kad jam reikalinga dar savaitė. S. M. susikeikė ir paaiškino, kad yra labai nepatenkintas. Tą vakarą jis dėl šių problemų norėjo peiliu persipjauti sau venas, bet užėjęs E. P. atėmė iš jo peilį, liepė neišdarinėti nesąmonių, pažadėjo pakalbėti su S. M. ir jie duos jam dar savaitę laiko pinigams surinkti, taip pat pridūrė, kad jam tai pamoka visam gyvenimui, nes už „bazarą“ reikia atsakyti. E. P. liepė apie tai niekam nesakyti, nes bus dar didesnių problemų. Tos pačios dienos vakare, apie 21.30 val., E. P. jį išsikvietė iš savo kambario į koridorių ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti 13 kambarys. Užėjus į tą kambarį, jame sėdėjo S. M., J., R. ir V. K.. S. M. atsikėlė nuo lovos, paėmė jį už gerklės, prispaudė prie spintos, ranka sudavė per veidą ir pasakė, kad duoda dar savaitę laiko susitvarkyti reikalus su pinigais. Po kelių dienų jis E. P. pasakė, kad pinigai jau Vilniuje ir paklausė kam perduoti. E. P. pasakė, kad turi pasikalbėti su S. M. ir gal tą pačią, o gal kitą dieną padavė jam ant lapelio užrašytą banko sąskaitos numerį ir asmens pavardę: „Vilniaus bankas, (duomenys neskelbtini), R. D., gyvena Kaune“ ir pasakė, kad pinigus reikia pervesti į šią sąskaitą. Per savo pažįstamą Ž. M. į nurodytą sąskaitą jis per tris kartus pervedė 3500 Lt ir S. M. su E. P. laikinai paliko jį ramybėje, bet gruodžio mėn. pabaigoje ėmė vėl klausinėti, kada jis sumokės likusią sumą. Laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, vakare, po 21 val., E. P. su S. M., sutikę jį prie rūkyklos, pakvietė eiti pasikalbėti į lauką. Parkelyje S. M. paklausė, kada jis sumokės dar 1500 Lt, o jis atsakė, kad pabandys viską sutvarkyt iki 2007 m. S. M. griežtai pasakė „ne bandyt“, o kad „pinigai turi būti“, E. P. tylėjo. Nuo gruodžio 29 d. iki gruodžio 31 d. E. P. kiekvieną dieną grasino ir reikalavo pinigų, o jis šiam ėmė meluoti sakydamas, kad tie pinigai – 1500 Lt jau pervesti ir paprašė palikti jį ramybėje. 2007 m. sausio 1 d. vakare, apie 20 val., E. P. jį vėl iškvietė į sporto salę pasikalbėti su S. M.. Salėje buvo nuteistieji Bražinskas ir E. V., kuriuos S. M. paprašė išeiti iš salės, prie durų stovėjo D. V.. S. M. klausė, kur pinigai, jam atsakius, kad pinigai turi jau būti, S. M. spyrė jam į galvą ir sudavė kelis smūgius ranka į pilvą ir veidą, o likusiems pinigams pervesti davė laiko iki sausio 6 d. E. P. tada jo nemušė. 2007 m. sausio 6 d. į jo kambarį užėjo S. M. ir liepė jam rengtis ir eiti, kur eiti, jis suprato. O dar prieš tai tą pačią dieną, apie 16 val., jis buvo nuėjęs į sporto salę pas E. P., kuris kitų nuteistųjų akivaizdoje sudavė jam kelis smūgius rankomis į veidą, pastūmė jį, nuo ko jis atsitrenkė į sieną, po to visiems girdint jam buvo pasakyta, kad jis turi valandą laiko pinigams pervesti. Jis išėjo iš salės ir pradėjo visiems skambinti prašydamas paskolinti pinigų, skambino draugui E. M., seseriai A. G., R. G., sesers vaikui parašė SMS žinutę, kad jį sumuš. Niekas negalėjo jam paskolinti pinigų. Vakare jam nuėjus į salę ir E. P. paklausus kur pinigai, jie abu su S. M. iš karto pradėjo jį daužyti kojomis į visas kūno vietas, jis bandė atsistoti, bet S. M. spyrė jam į galvą ir jis prarado sąmonę. Kai jis atsikėlė, E. P. pasakė, kad jis turi sumokėti dar 1000 Lt, ir jeigu dar kažkas apie tai sužinos, jį sumuš dar daugiau. Tą vakarą pareigūnas A. L., pamatęs jį sužalotą surašė tarnybinį pranešimą, o jis pareigūnui paaiškino, kad užsigavo krisdamas nuo laiptų. Kitą dieną pablogėjus jo sveikatai jis buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę ir ten gydėsi porą savaičių. Grįžus iš ligoninės S. M. paspaudė jam ranką už tai, kad nieko neišdavė, bet pasakė, kad pinigus vis tiek reikės susimokėti. 2007 m. vasario mėnesį jam susitikus su S. M. ir E. P., pastarasis pasakė, kad jis turi nupirkti nešiojamąjį kompiuterį už 2200 Lt, o S. M. pasakė, kad „jis ne geležinis ir kad jis jau pradeda nervintis“. Po kelių dienų lauke S. M. jam padavė lapelį, kuriame buvo surašyta, kokį kompiuterį jis turi nupirkti, o vasario 27 d. po vakarienės jis jam pasakė, kad kompiuterį jis turi perduoti 2007 m. vasario 28 d. iki pietų. 2007 m. vasario 28 d. jis atsisakė būti gyvenamojoje zonoje ir buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o kovo 1 d. parašė pareiškimą dėl turto prievartavimo. Dėl baimės, kad bus su juo susidorota, tame pareiškime jis nenurodė visų aplinkybių, taip pat jis galėjo suklysti dėl įvykių tikslių datų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis daugiau nebuvo apklaustas, o šiuos savo parodymus patvirtino teisme. Nuteistojo S. M. skundo argumentai, kad nukentėjusysis kūrė įvairias istorijas tiek dėl patirtų sužalojimų, tiek dėk jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme yra nepagrįsti. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matosi, kad juose esminių nesutapimų ar prieštaravimų, juo labiau dėl patirtų sužalojimų ar S. M. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, tikrai nėra. Kaip jau buvo paminėta, nukentėjusysis vienintelį kartą 2009 m. sausio 26 d. vykusiame teismo posėdyje buvo davęs kitokius parodymus, kuriuos jis paneigė kito teismo posėdžio metu, nurodė įtikinančias buvusio parodymų pakeitimo priežastis ir nuo to laiko jo parodymai buvo vienodi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiojo parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, juo labiau, kad jo parodymai atitiko kitais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Liudytoja Ž. M. teisme parodė, kad su A. B. bendravo porą metų, kai jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Šis jai yra skundęsis dėl kažkokių nesutarimų pataisos namuose. Gerai neprisimena visų aplinkybių, bet pamena, jog A. B. sakė jai, kad reikia pervesti pinigų, nes jis taip susitaręs su savo pažįstamu. Pinigus reikėjo pervesti kažkokiai panelei, dėl ko, jis jai nesakė. Kai A. B. draugas į jos sąskaitą pervedė pinigus, tada A. B. nurodė pinigus pervesti į kažkokios moters sąskaitą, taip ji ir padarė. Pinigus pervedė per kelis kartus, sumų jau neprisimena. A. B. jai yra rašęs ir apie tai, kad gulėjo laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Liudytojai neprisiminus detalesnių įvykių aplinkybių, teisme buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 88-90), kuriuos ji patvirtino ir parodė, kad niekuo jų papildyti neturi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo smulkiau parodžiusi, kaip susipažino ir kaip bendravo su A. B., taip pat daugiau jį apibūdino kaip asmenybę, tačiau nurodė tokias pačias aplinkybes apie tai, kaip A. B. draugas iš Anglijos, kuris jai skambino ir prisistatė kaip Sh.Q. Z., į jos banko sąskaitą pervedė pinigus, o ji A. B. prašymu kelis kartus pervedė konkrečias pinigų sumas į jo nurodytos R. D. banko sąskaitą, į kurią ji pervedė iš viso 3500 Lt. Ji dar parodė, kad iš paskutinio A. B. laiško, kurį jai perdavė kartu su A. B. kalėjęs ir į laisvę išėjęs M. M., ji sužinojo, kad visi tie pinigai buvo skirti ne už tai, kad jis kažką sumušė, kaip nukentėjusysis jai anksčiau pasakojo, o už ramų gyvenimą zonoje ir kad tų pinigų reikalavo vyras pravarde Sieras. Kartą nuėjusi į pasimatymą ji matė A. B. paakyje mėlynę, taip pat žino, kad žiemą jį buvo sumušę ir jis dėl to gulėjo ligoninėje. Kas jį mušė, A. B. nesakė, tik sakė, jog už tai, kad ji jam neduoda pinigų, mat jam reikia sumokėti tuos 6000 Lt. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojos Ž. M. parodymai patvirtina A. B. parodymų nenuoseklumą, nes ši liudytoja parodė, kad A. B. 2006 m. vasarą jos prašinėjo pinigų, kadangi kažką primušė ir dabar reikia susimokėti 6000 Lt, kad šis nerašytų pareiškimo. Šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas ir yra paneigtas tos pačios liudytojos parodymais bei kitais įrodymais. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matosi, kad A. B. iš pradžių visokiais būdais išsisukinėjo ir niekam nesakė, kad jis yra mušamas ir prievartaujamas jo turtas, nes tikėjosi problemas išspręsti pats, dėl to jam ne kartą teko meluoti. Dėl tos pačios priežasties tikrųjų aplinkybių, dėl ko jam reikalingi pinigai, jis galėjo nenurodyti ir liudytojai Ž. M.. O tie liudytojos parodymai, kad A. B. gulėjo ligoninėje, nes jį sumušė už tai, kad ji jam neduoda pinigų, tik patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad jis Ž. M. prašė paskolinti pinigų, kai S. M. su E. P. jų reikalavo jam grasindami ir jį mušdami. O tai, kad A. B. reikalaujamus pinigus mokėjo nuteistiesiems, patvirtina kiti rašytiniai dokumentai.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b. l. 37-38) matyti, kad liudytoja Ž. M. kartu su daiktais ir dokumentais savo iniciatyva pateikė tyrimui popierinę skiautę su užrašu: R. D. (duomenys neskelbtini), SEB Vilniaus bankas, tris pinigų perlaidų iš Anglijos kvitus, grynųjų pinigų priėmimo kvitą bei mokėjimo nurodymą gavėjai R. D., kurie buvo apžiūrėti ir prijungti prie bylos (t. 2, b. l. 39-44).

Iš SEB Vilniaus banko pranešimo apie banko kliento R. D. sąskaitą ir iš prie jo pridėto sąskaitos išrašo (t. 2. b. l. 17-19) matyti, kad Ž. M. į R. D. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė tokias pinigų sumas: 2006-11-24 – 1000 Lt, 2006-11-13 – 500 Lt ir 2006-11-07 – 2000 Lt. Iš R. D. sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 2-9) matosi ne tik nurodytais laikotarpiais Ž. M. jai pervestos pinigų sumos, bet ir pačios R. D. internetu padaryti vietiniai pinigų pervedimai: 2006-11-27 650 Lt ir 2006-11-10 – 1000 Lt, o analizuojant R. B. sąskaitą Hanza banke (t. 2, b. l. 23-24), matosi, kad kaltinime nurodytos pinigų sumos ir nurodytais laikotarpiais į jos banko sąskaitą buvo pervestos R. D..

Apie tai, kad A. B. prašė paskolinti pinigų būtent tuo laikotarpiu, kai iš jo vis dar buvo prievartaujamas turtas, patvirtino ir nukentėjusiojo A. B. sesuo liudytoja A. G.. Teisme ji parodė, kad prisimena kaip 2007 m. pradžioje brolis jai skambino iš pataisos namų ir prašė pinigų, tikslios sumos neprisimena – 2000 ar 3000 Lt, sakė, kad jam reikia pinigų, kitaip jį sumuš reketuotojai. Ji su broliu tuo metu artimų santykių nepalaikė ir jam atsakė, kad neduos pinigų, nes neturi. Gal po savaitės laiko jai dar kažkas paskambino ir pasakė, kad jei nesumokės pinigų, broliui bus blogai. Teisme buvo perskaityti liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 158-160), kuriuos ji patvirtino. Tie jos parodymai yra išsamesni, o tada ji buvo parodžiusi, kad brolis iš pataisos namų 2007 m. sausio pradžioje jai skambino 2 kartus. Minėjo, kad jam reikia 1500 Lt, kad jam grasina, gali sumušti, bet kas ir už ką, nesakė. Daugiau niekada brolis nėra prašęs jos paskolinti pinigų.

Teisme apklaustas liudytojas G. D. parodė, kad su E. P. anksčiau kartu yra dirbęs, vėliau, kai šis atlikinėjo bausmę, su juo bendravo ir jį lankė pataisos namuose. Kartą jam iš pataisos namų paskambinęs E. P. prašė banko sąskaitos numerio, nes jo kažkoks draugas neturi kur pasidėti pinigų. Jis davė savo žmonos banko sąskaitos duomenis ir į tą sąskaitą per tris kartus buvo pervesta pinigų, sumų neprisimena. Vėliau E. P. prašė apie 500 Lt pervesti kažkokiai moteriai, o dalį nuimdavo grynais ir pirkdavo jam maisto. Teisme buvo perskaityti liudytojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 85-87), kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. D. buvo nurodęs konkrečias sumas pinigų, kurios buvo pervestos į jo žmonos sąskaitą, iš viso 3500 Lt. Taip pat jis parodė, kad E. P. jam SMS žinute nurodė ir moters pavardę, ir sąskaitos numerį, kur prašė pervesti pinigus – vieną kartą 1000 Lt, kitą kartą – 650 Lt, ką jis ir padarė.

Nuteistasis E. P. teisiamojo posėdžio metu, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, į teismo klausimą atsakė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau parodymus duoti atsisakė, todėl buvo perskaityti visi E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 104-108, 110-113, 130-131). Vėlesniuose teismo posėdžiuose jis visgi davė parodymus ir parodė, kad 3500 Lt A. B. jam iš tikrųjų pervedė, bet padarė tai savo noru, o ne per prievartą. Dar parodė, kad kai jis buvo laisvėje, A. B. jam skambino ir reikalavo grąžinti pinigus, kuriuos jis paskolino, kai kartu atlikinėjo bausmę, bet reikalavo ne tos sumos, kurią buvo skolingas, o sakė, kad jis turi pervesti 10000 Lt ir tada nebus jokių problemų. Parodė, kad kai vieną dieną, likus keletui dienų iki jo išėjimo į laisvę, jį iš darbo vietos išsikvietė pareigūnas į kamerų tipo patalpas ir įteikė jam pranešimą apie įtarimą, jis nesuprato, kas vyksta. Gretimoje kameroje sėdėjo A. B., su kuriuo jis spėjo trumpai pasikalbėti. Paklausus A. B., kas čia per nesąmonės, šis jam atsakė, kad jis viską supras, o už negrąžintus pinigus turės atsilyginti. Paklausus, kuo čia dėtas S. M., A. B. atsakė, kad jis tai supras vėliau ir pridūrė, kad įkiš jį (E. P.) į kalėjimą, o pats išeis į laisvę. Vėliau jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pas jį ateidavo pareigūnai iš ONTT, buvo atėjęs ir prokuroras Ž. R., kuris jam paaiškino, kad laisvės jis nematys, jei neduos reikiamų parodymų, grasino susidoroti. Dėl turto prievartavimo A. B. viską išsigalvojo, o S. M. iš viso niekuo dėtas. Jis pats pareigūnams nebuvo reikalingas, nes buvo norima susidoroti su S. M.. Tai jis žino iš paties S. M. ir iš kitų nuteistųjų. Atsakydamas į klausimus teisme E. P. parodė, kad tiesiog paprašė A. B. paskolinti pinigų, o tuos pinigų pervedimus išsigalvojo pats A. B.. Pinigai jam buvo reikalingi atiduoti skolą S. M.. Iš teisme perskaitytų nuteistojo E. P. parodymų, duotų 2007 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 110-113) matosi, kad jis visiškai prisipažino kaltu, nurodė, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, jų nekeičia ir nepildo. Į teisėjo klausimus atsakė, kad iš pradžių „savanaudiškų paskatų iš A. B. nesiekė“, tačiau vėlesni veiksmai rutuliojosi spontaniškai, jiems jis lemiamos įtakos padaryti negalėjo, o vėliau, atsiradus galimybei neatsisakė materialinės naudos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b. l. 104-108) jis buvo parodęs, kad pataisos namuose kartu su nukentėjusiuoju A. B. dirbo valgykloje, su juo nekonfliktavo. Tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atlikinėjo ir nuteistasis S. M., kuris turėjo autoritetą, buvo išsikovojęs vardą ir visi kaliniai stengėsi su S. M. sutarti. 2006 m. vasaros pabaigoje jis kalbėjosi su A. B., norėjo išsiaiškinti, kodėl šis jį apkalba, šmeižia, nes iš kitų nuteistųjų girdėjo kalbas, kad A. B. jį vadina gandų platintoju ir kad su juo nenori bendrauti kiti nuteistieji. A. B. jam nenurodė kitų asmenų, kurie neva nenori su juo bendrauti, pavardžių, ir pasakė, kad tai yra jo paties nuomonė apie jį. Po keleto dienų jis, lankydamasis pas nuteistąjį A. J., gyvenusį viename kambaryje su S. M., šiam papasakojo apie tokias A. B. kalbas ir pasakė, kad jis nenori pradėti muštis ir gauti nuobaudų. Tada S. M. pasiūlė A. B. už tokias kalbas nubausti finansiškai, klausinėjo, kiek pinigų būtų galima pareikalauti iš A. B., kiek šis jų gali turėti, ir jie su S. M. sutarė pareikalauti iš A. B. 4000 Lt. Su S. M. šį klausimą aptarinėjo todėl, kad vienas, be jo leidimo, to padaryti negalėjo, nes S. M. dėl savo autoriteto turėjo žinoti viską, kas vyksta pataisos namuose. Kitos dienos, tai galėjo būti 2006 m. rugpjūčio 17 d., rytą, apie 9 val., S. M. pasakė, kad jis pakviestų A. B. į sporto salę. Jis iškvietė A. B. iš savo kambario ir jie abu nuėjo į sporto salę. S. M. jų jau laukė ir į salės vidų pasikvietė A. B., o jis pats atsiliko, norėdamas apsidairyti, ar nėra šalia pareigūnų. Į salę užėjo po 1-2 minučių. Apie ką S. M. su A. B. kalbėjosi, jis negirdėjo, bet A. B. buvo išsigandęs, prisipažino, kad jį apkalbėjo. S. M. pasakė, kad A. B. supranta kaip toliau elgtis, duodamas suprasti, kad reikės mokėti pinigus. S. M. pasakė, kad jo niekas nemuš, o paskui kažkuris iš jų – ar jis pats, ar S. M. konkrečiai pasakė, kad A. B. turės sumokėti 4000 Lt. A. B. su tuo sutiko, pasakė, kad pinigus gauna iš Londono ir paprašė mėnesio laiko pinigams sumokėti. S. M. nurodė, kad pinigų mokėjimą A. B. turi derinti su juo (E. P.). Gal po mėnesio laiko S. M. pasiteiravo jo, kaip reikalai su pinigais, tada jis to paties pasiteiravo A. B.. Šis sakė, kad dar negavo pinigų ir paprašė pratęsti terminą. Dėl to A. B. kalbėjosi tiek su juo pačiu, tiek su S. M.. Dar po mėnesio, tai galėjo būti spalio mėn. vidurys, S. M. vėl liepė pakviesti A. B. į salę. Kai jis su A. B. užėjo į salę, joje jau buvo S. M., o iš salės išeidinėjo D. I., ar jis pats išeidinėjo, ar jį išvarė S. M., jis nežino, ar kas stovėjo prie durų, nematė. A. B. pradėjo kalbėtis su S. M., kuris užsipuolė A. B., kad šis apgaudinėja ir tempia laiką ir kumščiu sudavė kelis smūgius A. B. į petį, krūtinę, sugriebęs už rūbų jį purtė, parvertė ant grindų. Tada ir jis A. B. sudavė 3-4 smūgius į kairį šoną. A. B. teisinosi, kad jį patį pavedė ir nepervedė pinigų, žadėjo rytoj sumokėti pinigus, prašė dar laiko ir pats pasiūlė papildomai sumokėti dar 1000 Lt. Jis ir S. M. su tuo sutiko, kažkuris iš jų pasakė A. B. greičiau suktis, priešingu atveju jis „eis į gaidyną“. Praėjus kažkuriam laikui A. B. pasakė, kad jam jau pervesti 2000 Lt, klausė, kaip juos perduoti. Jis nuėjo pasitarti su S. M., o šis jam pasakė, kad neturi asmens, kuriam reikėtų perduoti pinigus, sakė pačiam organizuotis. Tada jis paskambino savo draugui laisvėje G. D. pravarde Barbosas ir jo paprašė numerio sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, kieno tie pinigai ir už ką, jis G. D. neaiškino. SMS žinute G. D. jam atsiuntė savo žmonos duomenis ir sąskaitos numerį. Jis tuos duomenis perdavė A. B., o G. D. jam telefonu pranešė, kai buvo į tą sąskaitą pervesti 2000 Lt. Apie tai jis pranešė S. M. ir paklausė šio, kaip tuos pinigus jie dalinsis. S. M. pasakė kol kas juos padalinti pusiau, t. y. po 1000 Lt, ir nurodė jo dalį pervesti į jo sugyventinės R. B. sąskaitą, pats ant lapelio užrašė jos duomenis. Tuos duomenis jis perdavė G. D., o šis 1000 Lt pervedė į nurodytą R. B. sąskaitą, jo dalis - 1000 Lt liko R. D. sąskaitoje. Po kažkurio laiko A. B. į tą pačią sąskaitą pervedė dar 1500 Lt, apie tai jis vėl pasakė S. M., kuris vėl nurodė į R. B. sąskaitą pervesti 750 Lt, tačiau jis pasakė, kad perves tik 650 Lt, nes jam reikia 200 Lt atiduoti už darbą G. D.. S. M. su tuo sutiko ir G. D. pervedė į nurodytą sąskaitą 650 Lt. Po šių pinigų pervedimų jis matė, kad A. B. su S. M. jau gražiai bendrauja, bet apie ką jie kalbėjosi, jis nežino. A. B. dar turėjo jiems pervesti 1500 Lt, bet vis tempė laiką, sakė, kad pinigai jau yra, bet jų pervedimą atidėliojo. 2007 m. sausio 1 d. vakare, galėjo būti 21.30-22.00 val., jis su A. B. ir S. M. buvo kambaryje Nr. 13, į kurį jis A. B. iš savo kambario iškvietė S. M. prašymu. Tiek jis, tiek S. M. liepė A. B. greičiau suktis, S. M. suėmė A. B. už rūbų ir papurtė, kitokio smurto nei jis, nei S. M. nenaudojo. Po šio pokalbio jis savaitę laiko matydavo A. B. šnekant su S. M.. A. B. vis nepervedant pinigų S. M. pasakė, kad jau gana jiems laukti, reikia pakviesti A. B. į sporto salę, tai galėjo būti 2007 m. sausio 6 d., apie 18 val. Salėje S. M. A. B. pasakė nelaikyti jų kvailiais ir sudavė jam kelis smūgius kumščiais į pilvą, spyrė į šoną, du kartus kumščiu sudavė į krūtinę, A. B. nugriuvo ant grindų, tuomet jis taip pat du kartus spyrė A. B. į sėdmenis. Matė A. B. paakyje mėlynę, o kitą dieną A. B. buvo išvežtas į ligoninę, iš kur grįžo gal po 3 savaičių. Su juo jie toliau draugiškai bendravo, A. B. pasakė, kad jis yra pats kaltas ir kad jų neįdavė, taip pat pats užsiminė apie skolą, sakė sumokės. Po kelių dienų pas jį atėjęs A. B. sakė, kad nesigauna su pinigais ir pasiūlė kaip kompensaciją už skolą lizingo būdu nupirkti televizorių, kompiuterį ar kitokią buitinę techniką. Jam kompiuterio nereikėjo, bet A. B. pasikalbėjus apie tai su S. M., šis sutiko paimti kompiuterį sau.

Iš išdėstytų nuteistojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų, taip pat ir jo perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matosi, kad jie yra nuoseklūs, detalūs ir iš esmės sutampa su nukentėjusiojo A. B. duotais parodymais. Nuteistasis E. P. netgi detaliau nurodė aplinkybes apie smurto panaudojimą prieš A. B., t. y. apie tai kas, kada, kur ir kokius veiksmus atliko. Šiuos jo duotus parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų Ž. M., G. D. parodymai apie pinigų pervedimų mechanizmą ir jų sumas, o smurto panaudojimo prieš A. B. faktą – liudytojų pataisos namų darbuotojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir specialisto išvados dėl A. B. padarytų sužalojimų. Nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų Ž. M. bei D. D. parodymai jau buvo išdėstyti ir jie atitinka nuteistojo E. P. duotus parodymus apie pinigų pervedimą. Tuo tarpu kiti įrodymai patvirtina smurto panaudojimo prieš A. B. faktus. Iš byloje esančio Vilniaus 1-ųjų pataisos namų prižiūrėtojo G. M. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 38) matosi, kad 2006 m. rugsėjo 16 d., 19.10 val. darant eilinį apėjimą nuteistųjų gyvenamajame korpuse kambaryje Nr. 6 buvo aptiktas nuteistasis A. B. su pamuštu antakiu (mėlyne) iš kairės pusės. Iš byloje esančio Vilniaus 1-ųjų pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės E. M. pažymėjimo (t. 1, b. l. 39) matosi, kad 2006 m. rugsėjo 18 d., 8.15 val., apžiūrėtam nuteistajam A. B. nustatyta kairės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva. Iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų prižiūrėtojo A. L. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 44) matosi, kad 2007 m. sausio 6 d., 18 val., savo kambaryje Nr. 6 buvo pastebėtas lovoje gulintis nuteistasis A. B. su prakirstu dešiniu poakiu. Nuteistojo A. B. 2007 m. sausio 6 d. patirtą traumą patvirtina ir kiti pataisos namų darbuotojų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 47, 48, 49). Pataisos namų budinčiojo direktoriaus pavaduotojo A. L. 2007 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į jį 2007-01-07, apie 8.20 val., dėl galvos skausmų kreipėsi nuteistasis A. B. ir prašė vaistų. Buvo sekmadienis ir jis negalėjo atidaryti sveikatos priežiūros skyriaus, todėl telefonu jis kreipėsi į šio skyriaus viršininkę, kuri pasiūlė nuteistąjį vežti į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš pradžių nuteistasis A. B. atsisakė vykti, tačiau vėliau dėl nepakeliamų skausmų pats pasiprašė vykti į ligoninę. Paminėtuose dokumentuose užfiksuotus faktus patvirtino teisme liudytojais apklausti A. L., V. A., A. L., E. M.. Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 65) nurodyta, kad 2006-09-18 A. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko srityje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu. 2007-01-07 A. B. nustatyta muštinė žaizda veido dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu. Abiem atvejais padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tie patys sužalojimai nurodytais laikotarpiais nurodyti ir kitoje specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 76). Šioje išvadoje papildomai tik nurodyta, kad sužalojimas, nustatytas 2006-09-18, padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai kumščiu, kad jis galėjo būti padarytas 2006-09-17, šio sužalojimo padarymo galimybė griūnant ant plokščio, neriboto paviršiaus atmetama. Kitas 2007-01-07 A. B. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas 2007-01-06 vienu trauminiu poveikiu, tačiau šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kumščiu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių. Šie rašytiniai bylos dokumentai (tarnybiniai pranešimai, specialisto išvados) o taip pat ir pataisos namų pareigūnų parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu prieš A. B. buvo panaudotas fizinis smurtas, o šie įrodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo ir jau aptartais ankstesnių apklausų metu E. P. duotais parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas papildomai, nuteistasis E. P. parodė, kad pirmosios instancijos teisme jis davė teisingus parodymus, jų duoti nebuvo atsisakęs, tiesiog teismui nepasakė, kad parodymus duos po visų liudytojų apklausos. Jis parodė, kad jam reikėjo pinigų, o A. B. gyrėsi, kad turi pinigų ir be problemų gali paskolinti jam 4000 Lt bei pervedė jam 3500 Lt. Kaltę iš dalies pripažino ta prasme, kad jis buvo skolingas A. B.. Jis neprievartavo A. B. turto, jo nemušė, o A. B. teisme pripažino, kad pats jam skambino ir reikalavo iš jo pinigų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą buvo perskaityti visi ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. P. duoti parodymai. Atsakydamas į teismo klausimus, kodėl anksčiau davė kitokius parodymus, jis parodė, kad pasiskolinęs iš A. B. pinigų, jų grąžinimo galimybę matė tik išėjus į laisvę, todėl prisipažino kaltu, nes tai buvo šansas grąžinti skolą A. B.. Iki išėjimo į laisvę jam buvo likę 5-6 dienos. Jis labai norėjo išeiti į laisvę, o prokuroras Ž. R. jam žadėjo padėti, kad jis būtų paleistas į laisvę anksčiau termino, jį „užspaudė“, nuvežė į teismą ir padarė taip, kad jis būtų lygtinai paleistas. Prokuroras žinojo, kad jis padavęs pareiškimą dėl santuokos sudarymo ir išėjęs į laisvę turi vesti. Į šią „peklą“ jį įvėlė A. B., kuris pats norėdamas greičiau išeiti į laisvę ir vesti sumokėjo 5000 Lt, kad išeitų į laisvę, o kai neišėjo, pasidarė labai nervingas ir ėmė jį spausti dėl pinigų. Kaip tik tuo metu R. S. A. B. pasiūlė padėti, žadėdamas laisvę. Nuteistasis patvirtino, kad pinigai jam buvo pervesti per kelis kartus į G. D. žmonos sąskaitą, o paskui į S. M. sąskaitą, nes buvo skolingas S. M. 1900 Lt. Šių aplinkybių tyrimo metu jis nenurodė, nes tikėjosi grąžinti skolą ir manė, kad nebus šios bylos. Atsakydamas į gynėjos klausimus nuteistasis E. P. parodė, kad prokuroras jam davė paskaityti A. B. parodymus ir liepė juos perpasakoti. Prokuroras jo parodymus buvo iš anksto atspausdinęs. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jo niekas neapklausė, tik perskaitė protokolą ir paklausė, ar taip buvo. Jis patvirtino, kad taip, nes vienintelė jo mintis buvo kuo greičiau išeiti į laisvę. Apklausos metu dalyvavo gynėjas. Teisėjui jis nepasakė, kad prokuroras privertė sakyti netiesą, nes tai buvo jo „laisvės kaina“. Nuteistasis dar parodė, kad į laisvę jis buvo paleistas 2007 m. gegužės 29 d., o A. B. jam skambino ir reikalavo 10000 Lt 2007 m. birželio mėnesį.

Nuteistojo S. M. apeliacinio skundo argumentai, kad A. B. ir E. P. jį apkalbėjo, nes jiems buvo daromas pataisos namų administracijos ir prokuroro spaudimas, taip pat yra nepagrįsti ir atmetami. Jų nepatvirtina ir paties apelianto nurodytų liudytojų, pataisos namuose bausmę atliekančių ar jau atlikusių asmenų parodymai. Liudytojas T. D. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju ir nuteistaisiais kartu atlikinėjo bausmę, tokio fakto, kad S. M. ar E. P. iš A. B. būtų prievartavęs turtą, nežino. Niekas jam apie tai nieko nepasakojo. Perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodžius liudytojui 1-o tomo 108-111 bylos lapus, jis parodė, kad tai jo parašas, tačiau jis pasirašė po apklausos protokolu jo neskaitęs, o pasirašyti jam liepė. Tie parodymai buvo sukurti. Kai jį apklausinėjo, jis tik bendrai kalbėjo, o parodymus užrašė tokius, kokių reikėjo. R. S. jam grasino, kad jis kalės iki galo ir į laisvę anksčiau laiko neišeis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. D. buvo parodęs (t. 1, b. l. 108-111), kad apie turto prievartavimą jam papasakojo pats A. B. praėjus mėnesiui laiko po to, kai į Lukiškių TI-K buvo išvežtas S. M.. A. B. jam pasakojo, kad S. M. su E. P. spaudė jį mokėti pinigus už tai, kad jis kažką pasakė E. P.. Taip pat A. B. jam sakė, kad jį į sporto salę, kur jis buvo mušamas, vedė S. M., minėjo, kad jis pervedinėjo pinigus. Liudytojas D. V. teisme parodė, kad jam A. B. yra pasakojęs, jog turėjo kažkokių reikalų su E. P., kuris buvo nepatenkintas dėl įžeidžiančių žodžių, dėl to A. B. su E. P. susikumščiavo. Vėliau, kai E. P. su S. M. išvežė į tardymo izoliatorių, jiedu su A. B. kalbėjo apie tai, dėl ko išvežė S. M.. A. B. sakė, kad taip reikėjo, o vėliau apgailestavo, kad apkalbėjo S. M.. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 135-136), liudytojas D. V. patvirtino, kad iš dalies tie jo parodymai yra teisingi, parašas po protokolu yra jo, tačiau pasirašė neskaitęs protokolo, nes norėjo, kad kuo greičiau baigtųsi apklausa. Kurioje dalyje jo parodymai yra teisingi, liudytojas nenurodė. Atsakydamas į teismo klausimą, ar A. B. pareigūnams nurodydavo, kad susižaloja krisdamas, atsakė, kad nelabai atsimena. A. B. jam taip pat yra sakęs, kad prieš S. M. davė parodymus, nes pasidavė pataisos namų administracijos įtakai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. dar buvo parodęs, kad A. B. jam 2007 m. birželio mėnesį yra pasakojęs, kad iš jo yra reikalaujama pinigų, kad jis pervedė 3500 Lt. Sakė, kad E. P. įsižeidė už tai, kad A. B. jį įžeidė kitų nuteistųjų akivaizdoje, pasiskundė S. M., turėjusiam autoritetą tarp nuteistųjų, ir nuėjo pas jį prašyti leidimo išspręsti problemą su A. B.. A. B. jam dar sakė, kad jį 6 kartus mušė S. M. su E. P., o šis pareigūnams melavo, kad susižalojo pats krisdamas. Taip pat liudytojas parodė, kad jis mano, jog A. B. tai elgėsi todėl, kad nenorėjo būti skundiku ir atrodyti silpnas. Liudytojas E. V. teisme parodė, kad 2007 m. pavasarį į Lukiškių tardymo izoliatorių jis buvo etapuojamas viename automobilyje kartu su A. B., kuris buvo vežamas į ligoninę, A. B. jam pasakojo, jog E. P. jį mušė, reketavo, prašė didelės pinigų sumos, dėl to jis parašė pareiškimą ir kartu apkaltino niekuo dėtą S. M., prašė perduoti S. M., kad tas nesijaudintų, nes yra nekaltas, o kaltas tik Ernestas. Pats jis sakė bijojęs tai pasakyti S. M., nes jį sumuš. Perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 119-120), liudytojas paaiškino, kad tokius parodymus jis davė spalio mėnesį, o etapuojamas jis buvo jau pavasarį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. buvo nurodęs visiškai kitokias aplinkybes. Jis parodė, kad apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo, kur figūruoja S. M., pravarde Sieras, pavardė, jis sužinojo iš A. B. praėjus 4 mėn. po S. M. etapavimo į tardymo izoliatorių. S. M. veiksmų A. B. nekonkretizavo, o apie E. P. nieko neužsiminė. Liudytojas R. B., teisme atsakydamas į nuteistojo S. M. klausimus, parodė, kad po to, kai išėjo iš baudos izoliatoriaus, A. B. pats prie jo priėjo ir pasakė, kad nieko prieš S. M. neturi, tai yra tik jo ir E. P. problemos, nori, kad į jį žmonės piktai nežiūrėtų. Sakė, kad parašė pareiškimą, o ką jame nurodė, nesakė. Kokį jis parašė pareiškimą, ir dabar nežino, nes apie tai su A. B. daugiau nieko nekalbėjo. Taip pat parodė, kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas buvo jį išsikvietęs ir sakė, kad S. M. reikia „sutvarkyt“, kažkodėl buvo labai suinteresuotas, kad S. M. būtų nuteistas. Atsakydamas į teismo klausimus dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis parodė, kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S. darė jam spaudimą, kaltino jį narkotikų laikymu, grasino patalpinti į tardymo izoliatorių pas S. M., o ten jau ne tokius parodymus galima bus iš jo išgauti. Tokiu būdu grasinant jam buvo liepta duoti parodymus prieš S. M., bet jis nieko apie jį neparodė. Taip pat parodė, kad iš viso apie šias aplinkybes su niekuo nekalbėjo, o į klausimą, iš kur nuteistasis S. M. žino šias aplinkybes, atsakė nežinantis. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 116-118) liudytojas R. B. buvo parodęs, kad A. B. jam tik sakė, kad parašė pareiškimą „ant E. P.“, o S. M. iš viso neminėjo. Liudytojas R. B. teisme parodė, kad kartu su A. B. ir S. M. atlikinėjo bausmę, iš kalbų žino ir E. P.. Su A. B. gyveno viename kambaryje. Pataisos namuose buvo kalbos, kad S. M. išvežtas į tardymo izoliatorių, todėl jis kalbėdamas su A. B. paklausė jo, ar S. M. čia kuo nors dėtas. A. B. pasakė, kad S. M. čia ne prie ko, bet jam direktoriaus pavaduotojas ir VTT darbuotojas P. darė spaudimą, kadangi jam buvo žadėta suteikti lengvą grupę ir paleisti anksčiau į laisvę. Daugeliui pataisos namuose atliekančių asmenų jis yra pasakojęs, kad jam kažką darė E. P., o S. M. jis apkaltinęs be pagrindo. A. B. jis gerai pažįsta, nes gyveno viename kambaryje, žino, kad jis yra melagis. Kartą buvo atvykusi tyrėja fotografuoti parodymų patikrinimą, bet A. B. kategoriškai atsisakė, dėl to buvo iškviestas pasikalbėti VTT darbuotojo P., su kuriuo po to ėjo rodyti nusikaltimo vietą. Jis ėjo labai nenoriai, net buvo numetęs lengvos grupės kortelę ant stalo ir sakė, kad nerodys, nes taip nebuvo. Nežino, ką jam P. pažadėjo, kad jis vis dėlto sutiko su juo eiti.

Dėl A. B. pasakojimų, kad jis tariamai apkalbėjo S. M., šio nuteistojo prašymu apeliacinės instancijos teismas apklausė ir papildomus liudytojus M. N., A. K., A. K. ir I. P.. Pažymėtina, kad šie liudytojai ir patys teismui atsiuntė raštiškus prašymus apklausti juos kaip liudytojus, nurodydami, kad turi šiai bylai svarbios informacijos. Liudytojas M. N. parodė, kad jam teko girdėti, jog laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2007 m. vasario mėn. S. M. su E. P. mušė A. B. ir reikalavo pinigų, bet apie tuos įvykius nieko negali pasakyti, nes tuo metu pats buvo dažnai konvojuojamas į teismus. Kai S. M. buvo išvežtas į tardymo izoliatorių, A. B. jam pasakojo, kad yra piktas ant E. P. ir neįsivaizduoja, kodėl sulaikė S. M., kuriam neturi pretenzijų. Sumušto A. B. nematė ir netiki, kad jis buvo mušamas, mano, kad A. B. gali meluoti, kad jis yra nepatikimas. Perskaičius šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l.121-122), liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad davė tokius parodymus, kokius norėjo. Tuose parodymuose užfiksuota, jog A. B. maždaug 2007 m. rugsėjo mėnesį jam yra sakęs, kad jį buvo sumušę, kad buvo daromas spaudimas, konkrečių sumušimo ir spaudimo aplinkybių nenurodė, tik sakė, kad piktas ant E. P.. Tuose parodymuose S. M. pavardė nebuvo paminėta. Liudytojas A. K., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, parodė, kad su A. B. susipažino 2006-2007 metais Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur jis tuo metu dirbo sanitaru, o A. B. buvo ten atvežtas iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų. A. B. jam pasakojo, kad prikalbėjo nesąmonių ant vieno žmogaus, todėl S. M. grįžus į pataisos namus, A. B. iš nevilties, bijodamas pažiūrėti S. M. į akis, kad jį apšmeižė, pasiprašė perkelti jį į tardymo izoliatorių. A. B. jam sakė, kad apšmeižė S. M., nes jam pataisos namų administracija pažadėjo lengvesnę grupę, kad galėtų anksčiau išeiti į laisvę. Taip pat parodė, kad jis žino, jog A. B. turėjo skolų, skolindavosi cigarečių, prašydavo nupirkti, žadėdavo grąžinti pinigus, kurių jis negrąžindavo, yra neramus, jo iš pataisos namų „vos neišvežė“. Atsakydamas į nuteistojo S. M. klausimus, liudytojas parodė, kad apie A. B. nusprendė papasakoti, nes sužinojo, kad S. M. dėl A. B. kaltės sėdi kalėjime, A. B. jam pasakojo, kad parodymus prieš S. M. jam liepė duoti jį išsikvietęs „operas“. Liudytojas A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pažįsta ir nukentėjusįjį, ir nuteistuosius, atlieka bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, o su S. M. gyveno viename kambaryje. Žino, už ką nuteisti E. P. ir S. M., tačiau tų įvykių metu jo pataisos namuose nebuvo, atvežtas jis buvo tik prieš Naujus 2007 metus. 2008 m. gegužės mėn. jis kalbėjosi su A. B., klausė, ką jam S. M. padarė. A. B. jam pasakė, kad S. M. jam nieko nepadarė ir yra nekaltas. Su A. B. jis kalbėjo tik apie S. M.. Perskaičius liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį apklausinėjo tyrėja moteris, kuri užrašė viską taip, kaip jis papasakojo, duoti parodymus jo niekas nevertė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 30 d. (t. 1, b. l. 94-95) liudytojas buvo parodęs, kad apie turto prievartavimą, smurto naudojimą jis nieko nežino, su A. B. nebendrauja. Liudytojas I. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad atlieka bausmę tuose pačiuose pataisos namuose kaip ir E. P. bei S. M., anksčiau jis gyveno viename kambaryje su A. B.. Kad nuteistieji būtų reikalavę iš A. B. turto, pinigų ar jį mušę, jis nematė ir nieko nežino. Kartą A. B. buvo atėjęs į darbo patalpas, pas savo draugą P. A., kuriam pasakojo, kad jį prieš S. M. parodymus duoti vertė pataisos namų viršininko pavaduotojas, žadėdamas anksčiau išleisti į laisvę. A. B. sakė, kad teisme jis atsisakys savo melagingų parodymų. Visa tai A. B. pasakojo P. A., o jis buvo toje pačioje darbo patalpoje ir tai girdėjo.

Iš visų liudytojų, apklaustų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose, jau aptartų parodymų matosi, kad visi jie kaltinime nurodytų įvykių aplinkybių nematė, o jų parodymai, kuriuos nuteistasis S. M. nurodo kaip jį teisinančius, yra tik įvairių šių liudytojų girdėtų kalbų perpasakojimas. Nuteistasis S. M. skunde nurodo, kad jo nurodyti liudytojai patvirtina, jog jį E. P. ir A. B. apkalbėjo dėl jiems pataisos namų administracijos daryto spaudimo. Kolegijos nuomone, šis skundo argumentas nepagrįstas, o teismas pagrįstai šių liudytojų teisme duotus parodymus vertino kritiškai. Beveik visi liudytojai teisme nurodė visiškai kitokias aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu, o kitokių parodymų davimo priežastis visi jie aiškina skirtingai. Liudytojas D. V. aiškino, kad protokolą pasirašė neskaitęs, nes norėjo, jog kuo greičiau baigtųsi apklausa. Liudytojas T. D. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymus užrašė tokius, kokių reikėjo, jis protokolą taip pat pasirašė neskaitęs, nes jam buvo pagrasinta, kad kalės iki galo ir į laisvę neišeis anksčiau laiko. Liudytojas E. V. kitokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bandė paaiškinti tuo, kad juos jis davė neva anksčiau, nei tas aplinkybes etapo metu sužinojo iš A. B.. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad buvo atvirkščiai, nes etapuojamas jis buvo 2007 m. pavasarį, o parodymus davė tų pačių metų spalio 4 d. Liudytojas R. B., nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nieko neparodęs prieš S. M., teisme parodė, kad jam pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu darė didžiulį spaudimą, kaltino jį narkotikų laikymu ir vertė duoti parodymus prieš S. M., tačiau jis to daryti nesutiko. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o teisme jis davė nuteistajam S. M. išskirtinai palankius parodymus apie tai, kad jis pats teiravosi A. B., ar S. M. yra kažkaip susijęs su turto prievartavimu, apie ką jis yra girdėjęs iš kalbų pataisos namuose, o jam A. B. pasakęs, kad S. M. apkalbėjo, nes jam buvo daromas spaudimas ir žadama anksčiau paleisti į laisvę. Teisme apklausiant šį liudytoją nukentėjusysis A. B. į teismo klausimą atsakė, kad su R. B. buvo pokalbis, bet ne toks, kaip nurodo šis liudytojas. Taip pat jis patvirtino ir tą faktą, kad jis tikrai buvo numetęs ant stalo savo lengvatos kortelę, bet ją numetė dėl to, kad nenorėjo vykti į pirmą teismo posėdį. Taip pat A. B. parodė, kad jam pataisos namų administracija nedarė jokio spaudimo duoti parodymus. Aplinkybes apie tai, kad pats nukentėjusysis pasakojo apkalbėjęs S. M. dėl jam daryto pataisos namų administracijos spaudimo, nurodė ir liudytojai A. N., A. K., o liudytojas I. P. parodė, kad netgi ne jam tai pasakojo A. B., o savo draugui P. A., jis tik netyčia nugirdo tą pokalbį.