- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2K-313/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01444-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Rimantas Baumilas, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- M. D., D. P.
- Nukentėjusysis
- A. U.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Iš M. D. priteista A. U. 5000 Lt neturtinei žalai, Valstybinei ligonių kasai 2531,81 Lt nukentėjusiojo A. U. gydymo išlaidoms atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas su D. P., 2011 m. rugpjūčio 30 d., apie 00.45 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prie pirties pastato namų valdoje, konflikto su A. U. metu, D. P. tyčia kumščiu sudavus vieną kartą A. U. į veidą ir padarius sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, M. D. tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus nenustatytu metaliniu daiktu, panašiu į ,,L“ formos veržliaraktį, A. U. į galvą, padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aštuonių lapų apimties nuosprendį dviem asmenims priėmė tik per kiek daugiau nei vieną valandą laiko, kuris yra nepakankamas priimant nuosprendį reikalingiems klausimams išspręsti ir objektyviai neįtikina, kad nuosprendis buvo surašytas BPK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku, t. y. po to, kai buvo išnagrinėti visi įrodymai ir išklausytos baigiamosios kalbos bei kaltinamųjų paskutiniai žodžiai, be to, jame ištisos pastraipos pažodžiui perkeltos iš prokuroro surašyto kaltinamojo akto. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotos teisės, kad bylą lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, šiurkštus pažeidimas. Kasatorius pažymi, kad jis ikiteisminio nagrinėjimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kategoriškai tvirtino, jog smurto prieš A. U. nenaudojo, metalinio daikto, panašaus į veržliaraktį, neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad jis padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką.
Teismo įvertinti teisme ir iš dalies ikiteisminiame tyrime duoti D. P., nukentėjusiojo A. U., liudytojų R. U., J. K., P. P., D. T. parodymai bei teisme duoti R. K. parodymai nepatvirtina, kad jis turėjo į veržliaraktį panašų metalinį daiktą ir smurtavo prieš A. U. Šios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai ir šališkai D. P. parodymų dalį apie kasatorių įvertino kaip neteisingus, duotus tam, kad kasatorius išvengtų baudžiamosios atsakomybės. D. P. kaip tik siekė, kad kasatorius būtų traukiamas atsakomybėn kartu su juo, todėl ikiteisminio tyrimo pradžioje su savo draugais liudytojais J. K., P. P., D. T. ir R. K. derino pirminius parodymus, o vėliau papildomų apklausų bei akistatų metu ir teisme juos keitė, bet teismas nesiaiškino to priežasčių ir nekėlė klausimo dėl liudytojų atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Teismas nevertino bylos duomenų, kad po muštynių su D. P. tą patį vakarą ar naktį A. U. dalyvavo dar dviejose muštynėse ir kiekvienu atveju patyrė traumą, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog A. U. sužalotas smūgiuojant būtent metaliniu daiktu. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 4 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, nemotyvuotai konstatavęs kasatoriaus ir D. P. bendrininkavimą (BK 25 straipsnis), jų veiksmus kvalifikavo pagal skirtingus BK straipsnius, tik D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. U. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir D. P. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) nuo baudžiamosios atsakomybės atleido BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas šių esminių BPK pažeidimų nepašalino, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir buvo šališkas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į nuteistojo M. D. kasacinį skundą prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas M. D. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrindžiančius įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nustatydamas įvykio aplinkybes, teismas įvertino nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. P. viso proceso metu duotus parodymus apie nukentėjusiojo A. U. sužalojimo aplinkybes, palygino juos su nukentėjusiojo, liudytojų R. K., J. K., P. P. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais, teismo medicinos specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu ir motyvuotai vadovavosi pirminiais D. P. parodymais, kad būtent M. D., suduodamas kelis kartus metaliniu daiktu į galvą A. U., sunkiai sutrikdė sveikatą. Teismas nurodė argumentus, kuriais remdamasis atmetė D. P. pakeistus parodymus ir M. D. gynybinę versiją, kad jis nežalojo nukentėjusiojo. Pagal nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes M. D. ir D. P. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo siekdami atkeršyti už prieš tai įvykusį konfliktą tarp D. P. ir nukentėjusiojo A. U., tačiau byloje nėra duomenų, kad D. P. ir M. D. būtų turėję bendrą tyčią sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, todėl, nors nuteistieji ir veikė tuo pačiu metu, jų veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal kiekvieno iš jų atliktų veiksmų padarinius. Visas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas vyko laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iš proceso šalių, nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, nė vienai iš proceso šalių nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, nušalinimai teismui nebuvo pareikšti. Vien kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nuosprendį paskelbė tą pačią dieną, kai buvo išklausytos baigiamosios kalbos ir paskutiniai kaltinamųjų žodžiai, nėra pagrindas pripažinti teismą šališku. Teismas nepažeidė BPK 302 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą ir jo paskelbimo terminus. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant M. D. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta. Šis teismas neignoravo nuteistojo M. D. apeliacinio skundo teiginių, bet, iš naujo įvertinęs ginčijamus įrodymus, juos motyvuotai paneigė. Tai, kad teismų padarytos išvados kasatoriaus netenkina, negali būti pagrindas pripažinti teismų sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo
Nuteistasis kasaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodo, kad nesutinka su teismų atliktų įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, aptarinėja ir savaip vertina atskirus bylos įrodymus (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį D. P., nukentėjusiojo A. U., liudytojų R. U., J. K., P. P., D. T., R. K. parodymus) mano, kad šių asmenų parodymai ir kiti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, o tarp įrodymų yra prieštaravimų, kurių nepašalino bylą nagrinėję teismai.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka, todėl minėti nuteistojo kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo
Pirmosios instancijos teismas M. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrindžiančius įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma teismas konstatavo, kad name tarp D. P. ir nukentėjusiojo įvyko pirmas konfliktas, kurio metu nukentėjusysis A. U. puolė D. P., o šis gindamasis sudavė vieną kartą A. U. į veidą. Tada D. P. paskambino savo pusbroliui M. D. ir pasakė, kad jį puola ir muša, ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavęs M. D. pasakė „einam, išsiaiškinsime“ ir kartu su D. P. nuėjo prie pirties, esančios prie namo, kur D. P. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą A. U., o M. D. užsimojo ir turėtu metaliniu daiktu sudavė A. U. du kartus į galvą. Po to jie abu pasišalino iš įvykio vietos.
Iš byloje esančios specialisto išvados konstatuotina, kad A. U. buvo padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir kraujosruva po dešine akimi, muštinė žaizda pakaušio viršugalvio kairėje ir muštinė žaizda kaktos–viršugalvio srityje, padarant muštinę žaizdą su kaktikaulio spaustiniu lūžiu. Muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir muštinė žaizda pakaušio viršugalvio kairėje įvertintos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o muštinė žaizda su kaktikaulio spaustiniu lūžiu – kaip sunkus sveikatos sutrikdymu.
Teismo išvados dėl M. D. kaltės sunkiai sužalojus A. U. pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – būtent D. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina liudytojo J. K. parodymai, kad jis matė, kaip M. D. metaliniu raktu sudavė smūgius A. U., liudytojų P. P. ir D. T. parodymai, kad jie matė M. D., stovintį įvykio vietoje, užsimojusį metaliniu raktu, liudytojų J. K., R. K., P. P. atlikti M. D. atpažinimai pagal nuotrauką. Teismas atmetė D. P. teisme duotus paaiškinimus kaip siekį padėti savo pusbroliui M. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pagal nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes M. D. ir D. P. smurtą prieš nukentėjusįjį A. U. panaudojo norėdami atkeršyti už prieš tai įvykusį konfliktą tarp jo ir D. P. Teismas konstatavo, kad nuteistieji, nors ir veikė tuo pačiu metu, neturėjo bendros tyčios sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, dėl to jų veiksmus kvalifikavo pagal kiekvieno iš jų atliktų veiksmų padarinius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. D. metaliniu daiktu suduotais smūgiais padaryti sužalojimai A. U. pagrįstai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius teigia, kad apylinkės teismas nuosprendį surašė iš anksto, t. y. buvo šališkas, o tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politini ų teisių pakto 14 straipsnyje taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotos teisės, kad bylą lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, šiurkštus pažeidimas.
Iš bylos dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje įrodymų tyrimą pradėjo 2012 m. liepos 17 d., 2012 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje pabaigė įrodymų tyrimą, o 2012 m. spalio 3 d. 13.30 val. tęsiamame teismo posėdyje išklausė baigiamųjų kalbų ir kaltinamųjų D. P. bei M. D. paskutinio žodžio, po to teismas pranešė, kad nuosprendis bus skelbiamas tos pačios dienos 16.00 val., ir nurodytu laiku jį paskelbė.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teisėja nurodė: teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes; motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo; motyvus dėl bausmės skyrimo M. D. Nušalinimai teisėjai pareikšti nebuvo. Kolegijos nuomone, vien tai, kad apylinkės teismas nuosprendį paskelbė tą pačią dieną, kai buvo išklausytos baigiamosios kalbos ir paskutiniai kaltinamųjų žodžiai, nėra pagrindas pripažinti teismą šališku ir konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų.
Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo M. D. apeliacinio skundo teiginius ir pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant M. D. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta.
Darytina bendra išvada, kad nuteistojo kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą keisti ar naikinti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. D. kasacinis skundas atmestinas.