- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-383-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03545-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės priešieškinį
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-383-826/2015
2015 m. kovo 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 rašto Nr. (31.1)-RS2-91 panaikinimo, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei R. M. dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 raštą Nr. (31.1)-RS2-91, kuriuo atsisakyta sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifą; grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai R. M. prašymą dėl žemės nuomos mokesčio tarifo sumažinimo nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-07-26 sprendimu Nr. T2-208 jai dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo įrašytas į Netvarkomo ir apleisto arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. T2-414 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemė ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ nustatyta, kad už jai priklausančio žemės sklypo nuomą mokestis yra 4 proc. nuo žemės sklypo vertės, nors įprastai buvo taikomas 0,4 proc. dydžio. Atsakovė neteisėtai skundžiamame rašte nurodė, jog lengvatų ieškovei suteikimas diskriminuotų kitus asmenis. Ieškovė mano, jog įstatymai neriboja galimybės mažinti mokėtinus mokesčius ar atleisti asmenis nuo žemės nuomos mokesčio apskritai. Taip pat nurodė, kad keletą metų vyko ginčas dėl pastato dalies nuosavybės, dėl to neteisinga iš savininko, kurio nuosavybės teisės yra ginčijamos, reikalauti sumokėti mokesčius.
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, juo prašo priteisti iš ieškovės 22 693,92 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2013 m., 128,46 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto, kuris stovi ant valstybinės žemės ir yra įtrauktas į Netvarkomo ir apleisto arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą, savininkė, todėl turi mokėti 4 proc. dydžio žemės nuomos mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-03 sprendimu ieškinį bei priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įrašytas į Netvarkomo arba apleisto arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Ieškovė dėl turto įrašymo į šį sąrašą buvo pateikusi skundą, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė ieškovės skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė teismui pateikė tą patį skundą, kuris buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, bei pareiškė tą patį reikalavimą – panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 raštą Nr. (31.1)-RS2-91, kuriuo buvo atsisakyta sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifą, taip pat prašo perduoti prašymą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nurodyta patikslinti savo reikalavimą. Ieškovė ieškiniu neprašė sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifo, neskundė sprendimo ar tvarkos, kuriais buvo nustatytas 4 procentų dydžio tarifas, tik reiškė reikalavimą panaikinti atsakovės atsakymą į ieškovės raštą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 atsakymas „Dėl žemės nuomos mokesčio“ Nr. (31.1)-RS2-91 nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovei, ieškovė minėtu atsakovės atsakymu nėra įpareigota atlikti vienokio ar kitokio pobūdžio veiksmų, jai nėra taikomos papildomos prievolės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės raštas negali būti savarankišku ginčo objektu, todėl ieškovės ieškinys kaip nepagrįstas atmestas. Teismas, atmetęs atsakovės priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad iš žemės nuomos mokėtojo kortelės matyti, jog atsakovė yra atlikusi įskaitymą, dėl to už 2012 metus ieškovės skola sumažėjo iki 20 315,02 Lt. Ieškovei apie atliekamus įskaitymus nebuvo pranešta, dėl to atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymų. Be to, iš 2013 m. žemės nuomos deklaracijos matyti, jog ieškovė už 2013 metus turėjo pareigą sumokėti 23 78,90 Lt, o byloje pateiktas mokėjimo įrodymas Nr. 121 patvirtina, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove už valstybinės žemės sklypo nuomą už 2013 metus, sumokėdama nuomą dar 2013-11-14. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės reikalavimas priteisti 22 693,92 Lt žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 128,46 Lt delspinigius už 2013 metus yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės atsakymo panaikinimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T2-126 patvirtintas Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas suteikia ieškovei teisę prašyti sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba nuo jo visai atleisti. Atsakovės atsakymas, kuriuo ji netenkino ieškovės prašymo, yra neteisėtas, nes nebuvo individualizuotas, neatsižvelgta į jos teisinę padėtį. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė tik formaliai skundžiamu raštu atmetė jos prašymą, nenurodydama jokių argumentų, nors buvo pagrindas sumažinti ieškovei mokėtiną mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė neprašė sumažinti žemės nuomos mokestį, neskundė sprendimo ar tvarkos, kuriais buvo nustatytas mokesčio tarifas, o tik prašė panaikinti atsakovės raštą, kuriuo buvo atsisakyta sumažinti mokestį. Ieškovei mokestis buvo nustatytas pagal galiojančius sprendimus, kurie nebuvo ginčyti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Ieškovė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovės 2014-01-31 rašto panaikinimas nesukels jai teisinių pasekmių, ir nurodo, kad panaikinus minėtą raštą atsakovė turėtų sumažinti žemės nuomos mokestį. Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-07-26 sprendimu Nr. T2-208 buvo įrašytas į Netvarkomo ir apleisto arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Tokiam turtui buvo nustatytas mokėtino mokesčio tarifas – 4 proc. nuo žemės vertės. Ieškovė nesutinka su jai taikomu žemės nuomos mokesčiu ir mano, kad žemės nuomos mokestis turėtų būti sumažintas arba nuo jo turėtų būti atleista apskritai, tačiau pažymėtina, jog tokio reikalavimo ieškiniu ji apskritai nereiškė. Įvertintina ir tai, jog pirmosios instancijos 2014-04-04 nutartyje nurodė ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus bei tikslinti ieškinį, nes neaišku, ar ieškovė nesutinka su žemės nuomos mokesčiu ar su jo apskaičiavimo tvarka. Ieškovė ieškinio trūkumus pašalino, tačiau paties reikalavimo nekeitė, t. y. ji neprašė sumažinti žemės nuomos mokesčio, nors byloje naudojosi profesionalia teisine pagalba. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir pagrįstai vertino tik reikalavimą panaikinti atsakovės raštą ir jį atmetė kaip nesukeliantį teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Ieškovei mokėtinas žemės nuomos mokestis buvo apskaičiuotas remiantis galiojančiais teisės aktais. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-29 sprendimas, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-17 nutartimi) nustatyta, kad ieškovei priklausantis turtas pagrįstai įtrauktas į Netvarkomo ir apleisto arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą, o tokiam turtui yra nustatytas mokėtino mokesčio tarifas. Ieškovė neskundė tvarkos, pagal kurią apskaičiuojamas žemės nuomos mokestis, tačiau mano, kad jos atveju turi būti daroma išimtis, nes jos turtui buvo taikomi apribojimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 1.137 str. yra nustatyti civilinių teisių gynimo būdai ir asmens teisė pasirinkti, kuriuo civilinių teisių gynimo būdu pasinaudoti. Asmuo turi teisę naudoti vieną ar kelis civilinių teisių gynimo būdus. Taigi šiuo atveju ieškovė turi pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą, nes patenkinus ieškinį ir panaikinus atsakovės 2014-01-31 raštą, ieškovei neatsiras jokių teisinių pasekmių, t. y. vien dėl to žemės nuomos mokestis nebus automatiškai perskaičiuojamas, nes tokio reikalavimo ieškovė apskritai nereiškė. Ieškinyje ieškovė taip pat nenurodė, koks mokėtinas žemės nuomos mokesčio tarifas jai turėtų būti taikomas.
Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovės atsakymas yra neindividualizuotas, todėl neteisėtas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši skundo nuostata nepagrįsta. Aplinkybė, jog atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo mažinti mokėtiną mokestį ar nuo jo atleisti, nereiškia, jog nebuvo atsižvelgta į klausimui spręsti aktualias aplinkybes. Atsakovė nurodė, jog, pagal galiojančius teisės aktus, nenustatytas pagrindas mažinti mokėtino mokesčio tarifą. Jeigu ieškovė mano, kad pagrindas taikyti kitą žemės nuomos mokesčio tarifą yra 2013-05-30 sprendimu Nr. T2-126 patvirtintas Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas, ji šias aplinkybes gali nurodyti teikdama atsakovei naują prašymą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.