Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Didysis tyrulis“ atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui V. M., viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Didysis tyrulis“ ieškinį atsakovui „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Didysis tyrulis“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 16 385,40 Eur draudimo išmoką, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė Specializuotos technikos draudimo Sutartį, Liudijimas/polisas Nr. ST0061847. Pagal Specializuotos technikos draudimo Taisyklių Nr. 51.1 sąlygas dėl ieškovei priklausančios žemės ūkio technikos - teleskopinio krautuvo Manitou MLT741-120T LSU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo suma - 18.346,00 Eur, su išskaita - 140,00 Eur, o vagystės ar visiško sunaikinimo atveju - 10 %. 2021-07-12 d. apie 18 vai. krautuvas dėl ypač didelės kaitros (+32,6 °C) užsidegė ir sudegė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas 2022-07-17 d. Sprendimu atsisakė mokėti draudimo išmoką, pagal draudimo taisyklių Nr. 51.1 6.1.1. punktą: „ugnies, kurios priežastis yra savaiminis užsidegimas arba sprogimas dėl netiesioginio žaibo poveikio, elektros srovės poveikio elektros įrengimuose, perkaitimo, skysčio varvėjimo, nesandarumų sistemoje, bei vidaus degimo varikliuose. Šis punktas galioja specializuotai technikai, kuri įvykio dieną buvo senesnė nei 10 metų. Atlyginama tik pasekmės žala, t. y., visais atvejais neatlyginami nuostoliai daiktui, kuris buvo ugnies priežastis.“. Atsakovas pabrėžė, kad krautuvui Manitou įvykio metu buvo 16 metų, o gautoje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta, jog krautuvas užsidegė savaime dėl labiausiai tikėtino elektros instaliacijos gedimo, todėl draudimo bendrovė BTA nurodė neturinti pagrindo atlyginti žalos ir draudimo išmoka mokama nebus. Taip pat atsakovas, atsakydamas į ieškovo papildomai pateiktą prašymą išmokėti draudimo išmoką, informavo, jog buvo užsakyta UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizė, kurios metu ekspertai pateikė savo išvadą: „ kad gaisro židinio zona yra krautuvo variklio skyriuje ties starterio ir elektros instaliacijos laidų įrengimo vieta, tad daroma išvada, kad gaisras kilo dėl krautuvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo“. Atsakovė priimtame sprendime dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką nurodo, kad gaisro kilimo priežastis yra savaiminis technikos užsidegimas, o kadangi technika yra senesnė nei 10 metų, tai draudimo išmoka nėra mokama, o toks reiškinys kaip kaitra, dėl kurios galėjo kilti gaisras, nebuvo pasireiškęs, nes temperatūra trijų parų neviršijo 30 laipsnių. 2021-07-11 buvo 28,9 °C, o 2021- 07-12 buvo 32,6 °C. Su pateiktu atsakovo ir jo samdytų ekspertinės įstaigos vertinimu ieškovas nesutinka ir pažymi, jog LR Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. Įsakyme Nr. Dl-870 (LR Aplinkos ministro 2020 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-344 redakcija) yra nustatyti stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai bei nurodytas reiškinys „Kaitra“. Šis reiškinys atsiranda, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 °C, tris ar daugiau parų iš eilės. Gautoje Lietuvos Hidrometeorologijos Tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2021-07-11 aukščiausia oro temperatūra Šiaulių meteorologijos stotyje (artimiausia iki Tyrulių instl. meteorologinė stotis) buvo 28,9 °C, o 2021-07-12 d. buvo net +32,6 °C. Taigi vadovaujantis aukščiau paminėtu teisės aktu ir jame numatytais „Kaitros“ rodikliais daroma išvada, kad tą dieną kai kilo gaisras „Kaitros“ reiškinys nebuvo pasireiškęs, nes aplinkos temperatūra iki gaisro kilimo tris paras iš eilės neviršijo 30 °C. Taip pat pažymėtina, jog krautuvo Manitau gamintojo parengtame naudotojo vadove yra nurodyta, kad krautuvo vidutinės eksploatacijos klimato sąlygos yra nuo -15 °C iki + 35 °C, o tai reiškia, kad ieškovė tinkamai eksploatavo techniką. Taip pat nurodo, kad nesutinka su atsakovo pateikta eksperto išvadą, kadangi krautuvo gaisro priežasties ekspertizę atlikusi įmonė UAB „Gaisriniai projektai“ galimai yra šališki, nes atstovauja BTA draudimą. Kaitra, kaip tokia, buvo, nes oro temperatūra 2021-07-12 d. Tyruliuose buvo aukštesnė nei 30 °C (net 32,6 °C). Ekspertizė atlikta tik formaliai ir neatsakingai, nes net supainiota pati ekspertuojama technika - vietoje teleskopinio krautuvo nurodomas vilkikas. Atkreipė dėmesį į Radviliškio PGT 2021-09-24 d. Pažymą kurioje kaip pagrindinė priežas­tis yra nurodyta galimai buvusi labai didelė kaitra (+32,6 °C), nes esant kaitrai, įkaitusios detalės lengviau galėjo užsidegti ant jų esančius apnašų likučius ir arti esančias degias elektros instaliacijos medžiagas. Atsakovo pateiktame ekspertiniame akte nėra paneigta ta faktinė aplinkybė, kad esant dienos temperatūrai didesnei nei 30 °C, transporto priemonė dėl tiesioginių saulės spindulių - per dieną negali įkaisti iki tokios temperatūros, kurios dalys prisilietusios prie kitų degių medžiagų sukeltų gaisrą, kuris savaime išplistu. Tam, kad sukiltų tokia temperatūra nereikia trijų dienų laiko. Šių aplinkybių niekas nevertino ir jų atsakovė nepaneigė. Krautuvas nors ir buvo naudojamas daugiau nei 10 m., jis buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojančius TA dokumentus, ir joks savaiminis užsidegimas dėl elektros instaliacijos gedimo neįvyko. Ši atsakovės nurodyta faktinė aplinkybė nėra įrodyta, o ekspertinio tyrimo akte yra tik duota prielaida, kad tokios versijos atmesti negalima. Bet ar tai buvo tikroji gaisro priežastis niekas nenustatė. Draudimo taisyklių specialių sąlygų 4.13 p. yra pateiktas gaisro apibrėžimas, kuriame sakoma, kad Gaisras - ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Taigi šį įvykį atsakovas privalėjo pripažinti draudiminiu, nes atsakovas nepagrįstai atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką remiasi draudimo taisyklių 6.1.1 punktu, nes tokių gaisro kilimo priežasčių nėra nustatyta ir atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką.

2. Atsakovas pateiktame atsiliepime (2022-08-08 DOK-132979) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad suadministravęs žalos bylą, vadovaudamasis Draudimo taisyklėmis, galiojusiomis draudimo sutarties sudarymo momentu, 6.1.1 punktu „ugnies, kurios priežastis yra savaiminis užsidegimas arba sprogimas dėl netiesioginio žaibo poveikio, elektros srovės poveikio elektros įrengimuose, perkaitimo, skysčio varvėjimo, nesandarumų sistemoje, bei vidaus degimo varikliuose. Šis punktas galioja specializuotai technikai, kuri įvykio dieną buvo senesnė nei 10 metų. Atlyginama tik pasekminė žala, t.y., visais atvejais neatlyginami nuostoliai daiktui, kuris buvo ugnies priežastis“, atsakovas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, kadangi nuostoliai atsirado dėl minėtų taisyklių 6.1.1 punkte nurodytų sąlygų. Žalos bylos administravimo metu buvo atlikta sudegusios technikos apžiūra, gautos nuotraukos, dokumentai, įvykio aplinkybių paaiškinimas bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos 2021-09-24 Pažymoje Nr. 9.4-6-909 „Dėl kilusio gaisro Tyruliuose“ buvo nustatyta, kad „2021-07-12 buvo gesinamas UAB „Didysis tyrulis“ priklausantis teleskopinis krautuvas Manitau MLT 741-120 LSU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Gaisro metu krautuvas sudegė. Tyrimo metu skundas nebuvo gautas, nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - krautuvo elektros instaliacijos gedimas dėl anomalinės kaitros. Galima daryti prielaidą, kad didelė kaitra turėjo įtakos gaisro kilimo aplinkybėms, nes esant kaitrai, įkaitusios mechanizmų detalės lengviau galėjo uždegti ant jų esančius apnašų likučius ir arti esančias degias elektros instaliacijos medžiagas, kas buvo įvardinta, kaip elektros instaliacijos gedimas. Siekiant surinkti papildomus rašytinius įrodymus, buvo kreiptasi į nepriklausomus ekspertus UAB „Gaisriniai projektai“, kurie atliko ekspertizę dėl 2021-07­12 įvykio. 2021-12-21 buvo pateiktas ekspertinis gaisro tyrimas Nr. GP\GT\2021\12-4. Nagrinėjant gaisro kilimo versijas buvo remiamasi technikos apžiūros rezultatais, tyrimui pateikta medžiaga bei sąlygomis būtinomis gaisrui kilti. Pateiktose ekspertų išvadose buvo nustatyta, kad: 1) Apibendrinus apžiūros metu nustatytas gaisro kilimo aplinkybes ir nustatytus degimo požymius daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra krautuvo variklio skyriuje ties starterio ir elektros instaliacijos laidų įrengimo vieta; 2) Kadangi krautuvo masė nebuvo atjungiama, tai dalis elektros instaliacijos einančios nuo akumuliatoriaus į elektros įrenginius (starterį ir pan.) pastoviai būna po įtampa. Neatmestina, kad eksploatacijos metu galėjo būti pažeista elektros laidų izoliacija (dėl vibracijų variklio skyriuje ir pan.), kas ir galėjo įtakoti elektros instaliacijos avarinio darbo režimo atsiradimą. Apibendrinus versijos dėl krautuvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima. 3) Apibendrinus visų tirtų versijų rezultatus daroma išvada, kad gaisras kilo dėl krautuvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Apibendrinus apžiūros metu nustatytas gaisro kilimo aplinkybes ir degimo požymius, nustatyta, kad gaisro židinio zona yra krautuvo variklio skyriuje ties starterio ir elektros instaliacijos laidų įrengimo vieta, tad daroma išvada, kad gaisras kilo dėl krautuvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Tiriant visas įvykio aplinkybes taip pat buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. D1-870 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-344 redakcija) yra nustatyta stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai bei nurodytas reiškinys „Kaitra“. Šis reiškinys atsiranda, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 °C, tris ar daugiau parų iš eilės. Gautoje Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie AM pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2021-07-11 aukščiausia oro temperatūra Šiaulių meteorologijos stotyje (artimiausia iki Tyrulių mstl. meteorologinė stotis) buvo 28,9 °C, o 2021-07-12 buvo 32,6 °C. Taigi vadovaujantis aukščiau paminėtu teisės aktu ir jame numatytais „Kaitros“ rodikliais daroma išvada, kad tą dieną, kai kilo gaisras „Kaitros“ reiškinys nebuvo pasireiškęs, nes aplinkos temperatūra iki gaisro kilimo tris paras iš eilės neviršijo 30 °C. Krautuvo „Manitau MLT741-120T“ gamintojo parengtame naudotojo vadove yra nurodyta, kad krautuvo vidutinės eksploatacijos klimato sąlygos yra nuo -15 °C iki + 35 °C, tuo tarpu gaisro kilimo dieną nebuvo pasireiškęs „Kaitros“ reiškinys bei gaisro kilimo dieną buvusi aukščiausia oro temperatūra 32,6 °C negalėjo turėti įtakos gaisro priežasčiai ir krautuvo eksploatacijai. Šiuo atveju prievolė įrodyti savo reiškiamos pretenzijos dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą kyla ją teikiančiam asmeniui, t.y. Ieškovui. Tačiau ieškovas jokių įrodymų ar kitų duomenų nepateikia, todėl jo reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl užsidegusio teleskopinio krautuvo „Manitou“ MLT741-120T LSU, v.n. A689L. nėra įrodytas, dėl ko Atsakovui nekyla pareiga jos atlyginti. Atsakovas, suadministravęs žalos bylą STD/21/000222 ir vadovaudamasis Draudimo taisyklėmis, galiojusiomis draudimo sutarties sudarymo momentu, 6.1.1 punktu „ugnies, kurios priežastis yra savaiminis užsidegimas arba sprogimas dėl netiesioginio žaibo poveikio, elektros srovės poveikio elektros įrengimuose, perkaitimo, skysčio varvėjimo, nesandarumų sistemoje, bei vidaus degimo varikliuose. Šis punktas galioja specializuotai technikai, kuri įvykio dieną buvo senesnė nei 10 metų. Atlyginama tik pasekminė žala, t.y., visais atvejais neatlyginami nuostoliai daiktui, kuris buvo ugnies priežastis“, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą nemokėti draudimo išmokos, kadangi nuostoliai atsirado dėl minėtų taisyklių 6.1.1 punkte nurodytų sąlygų.

3. Pateiktame dublike (2022-09-13 DOK-149823) ieškovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, kad šiuo atveju pagrindinė tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo krautuvo elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Pažymėtina, kad tai yra tik prielaida, kurią padarė atsakovo pasamdytas specialistas (UAB „Gaisriniai projektai“) ir jos kelia abejonių dėl pagrįstumo ir objektyvumo. Tuo tarpu Radviliškio Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2021-09-24 pažymoje padarė išvadą, kad elektros instaliacijos gedimas įvyko ne dėl to, kad ji būtų netvarkinga, bet dėl tą dieną buvusios ypač aukštos aplinkos temperatūros – dėl anomalinės kaitros, o kaip šalutinė, antrinė priežastis, kuri ir galėjo sukelti gaisrą – elektros instaliacija.

4. Pateiktame triplike (2022-10-06 DOK-163710) atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas, UAB „Gaisriniai projektai“ direktorius M. L. paaiškino, kad atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu atliko sudegusio krautuvo ekspertinį gaisro tyrimą, kurio metu nustatė, kad gaisro kilimo priežastis buvo elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Versija, ar galėjo užsidegti nuo pašalinių daiktų poveikio, nebuvo tiriama. Užsidegimo židinys buvo variklyje. Nurodė, kad atliekant tyrimą, keletas gabalėlių laidų buvo likę, bet jie nebuvo tirti, kadangi iš draudimo nebuvo gauta užduotis šiuos laidus tirti. Tyrimą atliko pavestose ribose, atsakant į tris užduotus klausimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Mark Daukševič paaiškino, kad pagal teismo nutartį jis atliko gaisrų teismo ekspertizę, kurios metu buvo apžiūrėta technika ir tai buvo daroma praėjus 1,5 metų nuo gaisro, todėl vaizdas per tą laiką buvo pasikeitęs. Vertino daugiau pateiktą medžiagą. Gaisro zona (židinys) buvo variklio skyriuje, arčiau galinio rato, ten kur yra kuro bakas. Versija dėl akumuliatoriaus avarinio režimo buvo atmesta. Versijos dėl instaliacijos avarinio režimo nei patvirtina, nei paneigia. Versijos dėl durpių užsidegimo nuo įkaitimo, taip pat negalima atmesti. Abi šios versijos yra lygiavertės ir nei viena iš jų nėra labiausiai tikėtina.

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

Byloje esantis 2021-03-15 Specializuotos technikos draudimo liudijimas/polisas Nr. ST 0061847 patvirtina, kad ieškovas UAB „Didysis tyrulis“ buvo apdraudęs atsakovo draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamoje filialo Lietuvoje, teleskopinį krautuvą Manitou MLT741-120T LSU, 2005 m., valst. Nr.. (duomenys neskelbtini), draudimo suma – 18 246,00 Eur, su 140,00 Eur išskaita, o vagystės ar visiško sunaikinimo atveju - 10 % išskaita (draudimo laikotarpis 2021-04-01- 2022-04-01) (ieškinio priedas Nr. 1).

Iš byloje esančio 2021-09-24 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakymo Nr. 9.4-6-909 į ieškovo 2021-09-23 raštą Nr. 3-6-1325, matyti, kad 2021-07-12 buvo gesinamas UAB „Didysis tyrulis“ priklausantis teleskopinis krautuvas Manitau MLT741-120T LSU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gaisro metu sudegė. Atsakyme nurodoma, kad tyrimo metu skundas nebuvo gautas, nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - krautuvo elektros instaliacijos gedimas dėl anomalinės kaitros. Taip pat nurodoma, jog galima daryti prielaidą, kad didelė kaitra turėjo įtakos gaisro kilimo aplinkybėms, nes esant kaitrai, įkaitusios mechanizmų detalės lengviau galėjo uždegti ant jų esančius apnašų likučius ir arti esančias degias elektros instaliacijos medžiagas, kas buvo įvardinta, kaip elektros instaliacijos gedimas (ieškinio priedas Nr. 5).

Atsakovas 2021-07-27 raštu Nr. STD/21/000222 informavo ieškovą, kad draudimo išmoka dėl įvykio nebus mokama, kadangi nuostoliai atsirado dėl Draudimo taisyklių, galiojusių draudimo sutarties sudarymo momentu, 6.1.1 punkte nurodytų sąlygų - „ugnies, kurios priežastis yra savaiminis užsidegimas arba sprogimas dėl netiesioginio žaibo poveikio, elektros srovės poveikio elektros įrengimuose, perkaitimo, skysčio varvėjimo, nesandarumų sistemoje, bei vidaus degimo varikliuose. Šis punktas galioja specializuotai technikai, kuri įvykio dieną buvo senesnė nei 10 metų. Atlyginama tik pasekminė žala, t.y., visais atvejais neatlyginami nuostoliai daiktui, kuris buvo ugnies priežastis“. Rašte atsakovas pabrėžė, kad technikai įvykio metu buvo 16 metų, o gautoje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta, jog krautuvas užsidegė savaime dėl labiausiai tikėtino elektros instaliacijos gedimo (ieškinio priedas Nr. 3).

Susipažinus su UAB „Gaisriniai projektai“ 2021-12-21 Ekspertiniu gaisro tyrimu Nr. GP\GT\2021\12-4 turiniu, nustatyta, kad tyrimo užsakovas yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, objekto apžiūra atlikta 2021-10-22. Akte nurodoma, kad didžiausi degimo požymiai fiksuojami krautuvo variklio skyriuje, toliau į visas puses degimo požymiai silpnėja, pagal matomus degimo požymius liepsna iš variklio skyriaus išplito į kabiną ir galinę krautuvo dalį. Akto išvadose nurodoma, kad gaisro židinio zona yra krautuvo variklio skyriuje ties starterio ir elektros instaliacijos laidų įrengimo vieta; gaisras kilo dėl krautuvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo; gaisro kilimo dieną nebuvo pasireiškęs „kaitros“ reiškinys, o gaisro kilimo dieną buvusi aukščiausia oro temperatūra 32,6 oC negalėjo turėti įtakos gaisro priežasčiai ir krautuvo eksploatacijai (ieškinio priedas Nr. 6).

Atsakovas pateikė ieškovui 2022-01-12 raštą Nr. STD/21/000222 „Dėl priimto sprendimo byloje“, kuriame pakartotinai nurodoma, kad remiantis UAB „Gaisriniai projektai“ atliktos ekspertizės rezultatais, ankščiau priimtas sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, laikytinas pagrįstu ir keičiamas nebus (ieškinio priedas Nr. 4).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-25 nutartimi nagrinėjamoje byloje, tikslu nustatyti gaisro kilimo priežastį, buvo paskirta gaisrinė (technikos) ekspertizė, kuria buvo pavesta atlikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertams. Susipažinus su 2023-03-24 Teismo ekspertizės akto Nr. 65-2 (EA) turiniu, nustatyta, kad ekspertai: 1) atsakydami į klausimą „Kokia buvo krautuvo Manitau MLT741-120t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis?“ akto išvadose nurodė, jog „Tikėtina, kad 2021 m. liepos 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), krautuvo gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar durpių užsidegimo nuo įkaitusių krautuvo variklio skyriaus detalių paviršiaus. Nei vienai iš šių versijų nepakanka duomenų patvirtinti arba atmesti. Taip pat nekanka duomenų šioms versijoms prioretizuoti“; 2) atsakydami į klausimą „Kur buvo krautuvo Manitau MLT741-120t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro židinys?“ akto išvadose nurodė, jog „2021 m. liepos 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), sudegusio krautuvo gaisro židinio zona yra krautuvo variklio skyriuje (žr. 1 priedo nuotrauką Nr. 8). Gaisro židinio vietos krautuvo variklio skyriuje nustatyti nėra galimybės, kadangi terminiai gaisro požymiai susiformavo dėl skirtingo šilumos spinduliavimo, kurį lėmė nevienodas gaisro apkrovos išdėstymas“; 3) atsakydami į klausimą „Ar gaisro kilimo priežastimi galėjo būti tą dieną buvusi aukšta aplinkos temperatūra ar kaitra kaip reiškinys?“ akto išvadose nurodė, jog „Centro ekspertai atsakydami į pirmą klausimą nurodė tikėtinas gaisro priežastis ir tai nėra aukšta aplinkos temperatūra ar kaitra. Tačiau Centro ekspertai negali nustatyti aukštos aplinkos temperatūros priežastinio ryšio su nustatytomis tikėtinomis kilusio gaisro priežastimis, nes tai susiję su krautuvo naudojimo specifika, jo komponentų veikimo įvairiomis aplinkybėmis, o Centro ekspertai tokių specialių žinių neturi“; 4) atsakydami į klausimą „Ar krautuvo Manitau MLT741-120t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis buvo savaiminis užsidegimas dėl elektros srovės poveikio elektros įrenginiams, perkaitimo, skysčio varvėjimo, nesandarumų sistemoje ar variklyje?“ akto išvadose nurodė, kad „Tikėtina, kad gaisras MLT741-120t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar durpių užsidegimo nuo įkaitusių krautuvo variklio skyriaus detalių paviršiaus. Nei vienai iš šių versijų nepakanka duomenų patvirtinti arba atmesti. Taip pat nekanka duomenų šioms versijoms prioretizuoti“ (e.b.l. 72-98, t. 2).

Iš byloje esančios 2021-09-17 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2401 turinio matyti, kad Tyruliams artimiausios Šeduvos automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2021-07-12 17 val. oro temperatūra buvo 31,1 oC (ieškinio priedas be numerio).

Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo, kaip ieškovo turto draudiko, pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką įvykus gaisrui, kurio metu buvo sugadintas (sudegė) apdraustas ieškovo turtas (krautuvas Manitau MLT741-120t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Dėl gaisro kilimo priežasties ir atsakovo pareigos mokėti draudimo išmoką

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas, kurios nustatomos apibrėžiamos draudimo sutartyje. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis). Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Vienas tokių atvejų – įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju, t. y. tokiu, kurio rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiėmė ir kurio atveju neturi pareigos mokėti draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; kt.); tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi; jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012). Taigi, sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, reikia įvertinti draudimo sutartyje nustatytas draudimo apsaugos ribas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar jos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose.

Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. (redakcija galiojo įvykio metu) nurodyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui priklausantis krautuvas Manitau MLT741-120t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovo Specializuotos technikos draudimu, vadovaujantis Specializuotos technikos draudimo taisyklėmis Nr. 51.1 (galioja nuo 2018-05-15), kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, kadangi jose aptariamos standartinės draudimo sutarties, sudarytos apdraudžiant transporto priemonę savanorišku Specializuotos technikos draudimu, sąlygos. Tokia samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 str. 28 d., kurioje nurodoma, kad draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.

Minėtų Specializuotos technikos draudimo taisyklių 5 skirsnyje yra apibrėžta draudžiamojo įvykio sąvoka (5.1.) – „Draudžiamasis įvykis – apdraustos specializuotos technikos sunaikinimo ar sugadinimo dėl staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, kuris atsirado draudimo apsaugos galiojimo metu ir kurio priežastis nėra 6 skirsnyje įvardinta kaip nedraudžiamasis įvykis. Taisyklių 6.1.1 punkte nurodyta, kad „BTA nemoka draudimo išmokos, jeigu nuostoliai atsirado dėl ugnies, kurios priežastis yra savaiminis užsidegimas arba sprogimas dėl netiesioginio žaibo poveikio, elektros srovės poveikio elektros įrengimuose, perkaitimo, skysčio varvėjimo, nesandarumų sistemoje, bei vidaus degimo varikliuose. Šis punktas galioja specializuotai technikai, kuri įvykio dieną buvo senesnė nei 10 metų. Atlyginama tik pasekminė žala, t.y., visais atvejais neatlyginami nuostoliai daiktui, kuris buvo ugnies priežastis“.

Taigi, kaip minėta, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, atsakovas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti gaisro kilimo priežastį ir įsitikinti, ar ji patenka į Taisyklių 6.1.1 punkte nurodytų priežasčių, kuomet įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais, sąrašą. Byloje iš esmės yra trys pagrindiniai rašytiniai įrodymai dėl krautuvo gaisro kilimo priežasties – 1) 2021-09-24 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma Nr. 9.4-6-909 (atsakymas į ieškovo 2021-09-23 raštą Nr. 3-6-13250; 2) UAB „Gaisriniai projektai“ 2021-12-21 Ekspertinis gaisro tyrimas Nr. GP\GT\2021\12-4 ir 3) Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2023-03-24 Teismo ekspertizės aktas Nr. 65-2 (EA).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiriant iškeltas versijas ir įvardijant gaisro kilimo priežastį tiek UAB „Gaisriniai projektai“, tiek Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertai naudojo sekančią išvadų skalę – 1. Kategoriška išvada: duodama tada, kai, eksperto vidiniu įsitikinimu, yra pakankamai duomenų, požymių vertinamai versijai pripažinti arba atmesti; kategoriškai pripažinti tam tikrą gaisro priežasties versiją galima tiktai tada, kai visos kitos versijos yra atmestos. 2. Labiausiai tikėtina: kai tam tikrai gaisro priežasties versijai pagrįsti yra esminių požymių, bet pagal pateiktą medžiagą alternatyvių versijų pilnai atmesti irgi negalima (pvz., esant pakankamai įrodymų, kad gaisras galėjo kilti dėl laidų trumpojo jungimo , trūksta duomenų , kad būtų galima atmesti atviros ugnies šaltinio panaudojimo versiją); pradinių duomenų tam tikroms versijoms tirti nebuvimas pateiktoje medžiagoje nesudaro pakankamo pagrindo kitą ar kitas versijas pripažinti labiau tikėtinomis. 3. Tikėtina: kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė atžvilgiu yra apytikriai lygiavertė su bent viena kita gaisro priežasties versija; 4. Mažai tikėtina: kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra reikšminga, bet mažesnė negu kitų galimų (alternatyvinių) versijų tikimybių; 5. Yra tikimybė: kai vertinamos gaisro priežasties versijos negalima pripažinti arba atmesti kategoriškai, bet šios versijos tikimybė nelyginama su kitų versijų tikimybe; 6. Nustatyti negalima: formuluojama tada, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje ir tyrimo objektuose nėra jokios informacijos apie tiriamas įvykio aplinkybes, arba tie duomenys yra prieštaringi tiek, kad egzistuoja daugybė skirtingų lygiaverčių situacijų galimybė.

UAB „Gaisriniai projektai“ 2021-12-21 Ekspertinio gaisro tyrimo Nr. GP\GT\2021\12-4 išvadose nurodoma, kad gaisras kilo dėl krautuvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ir pagal išvadų skalę, naudojamą gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, tai yra versija, kurios atmesti negalima (5).

Teismo nutarties pagrindu Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertų atlikto tyrimo 2022-03-24 Teismo ekspertizės akto Nr. 65-2 (EA) išvadose nurodoma, jog tikėtina, kad krautuvo gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ar durpių užsidegimo nuo įkaitusių krautuvo variklio skyriaus detalių paviršiaus. Nei vienai iš šių versijų nepakanka duomenų patvirtinti arba atmesti, taip pat nekanka duomenų šioms versijoms prioretizuoti. T.y., taikant išvadų skalę, naudojamą gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, tai yra versijos, kurių pripažinti arba atmesti negalima (5).

2021-09-24 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. 9.4-6-909 nurodoma, kad tyrimo metu buvo nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - krautuvo elektros instaliacijos gedimas dėl anomalinės kaitros. Taip pat nurodoma, jog galima daryti prielaidą, kad didelė kaitra turėjo įtakos gaisro kilimo aplinkybėms, nes esant kaitrai, įkaitusios mechanizmų detalės lengviau galėjo uždegti ant jų esančius apnašų likučius ir arti esančias degias elektros instaliacijos medžiagas, kas buvo įvardinta, kaip elektros instaliacijos gedimas. Taikant aukščiau minėtą išvadų skalę, naudojamą gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, tai būtų labiausia tikėtina priežastis (2).

Taigi, išanalizavus ekspertų/specialistų išvadas dėl galimos gaisro kilimo priežasties, nustatyta, kad visais trim atliktų tyrimų atvejais (tiek 2021-09-24 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. 9.4-6-909, tiek UAB „Gaisriniai projektai“ 2021-12-21 Ekspertinio gaisro tyrimo Nr. GP\GT\2021\12-4 išvadose, tiek Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertų atlikto tyrimo 2022-03-24 Teismo ekspertizės akto Nr. 65-2 (EA) išvadose) yra nurodoma iš esmės ta pati priežastis – elektros instaliacijos gedimas (tyrime ir akte konkretizuojant – elektros instaliacijos avarinis darbo režimas). UAB „Gaisriniai projektai“ 2021-12-21 Ekspertinio gaisro tyrimo Nr. GP\GT\2021\12-4 išvadose ir Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertų atlikto tyrimo 2022-03-24 Teismo ekspertizės akto Nr. 65-2 (EA) išvadose ši versija nurodoma kaip tikimybinė (pripažinti ir atmesti negalima), o 2021-09-24 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. 9.4-6-909 ji nurodoma kaip labiausiai tikėtina versija.

Analizuodamas kitą versiją, nurodytą 2022-03-24 Teismo ekspertizės akto Nr. 65-2 (EA) išvadose (durpių užsidegimas nuo įkaitusių krautuvo variklio skyriaus detalių paviršiaus), teismas pažymi, kad ši versija yra nurodoma (kaip tikimybinė, kurios pripažinti arba atmesti negalima) tik viename iš atliktų tyrimų – Teismo ekspertizės akte, tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. 9.4-6-909 ir UAB „Gaisriniai projektai“ 2021-12-21 Ekspertinio gaisro tyrimo Nr. GP\GT\2021\12-4 išvadose ji nėra nustatyta.

Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).

Kadangi, kaip minėta, gaisro kilimo priežastis - elektros instaliacijos avarinis darbo režimas – yra nurodoma visose trijuose atliktuose gaisro priežasčių tyrimuose, teismas neturi pagrindo ja netikėti ir ja nesivadovauti sprendžiant dėl gaisro kilimo priežasties. Jokių kitų objektyvių, neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų, paneigiančių minėtą išvadą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis byloje surinktais įrodymais ir minėta kasacinio teismo praktika, teismas turi pagrindą išvadai, kad gaisro, kurio metu sudegė krautuvas Manitau MLT741-120t, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis buvo savaiminis užsidegimas dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo (CPK 185 str.).

Kartu pažymėtina, kad remiantis Teismo ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis (Sprendimo 12 p.) bei UAB „Gaisriniai projektai“ 2021-12-21 Ekspertinio gaisro tyrime Nr. GP\GT\2021\12-4 nurodytomis aplinkybėmis (Sprendimo 14 p.), darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog aukšta aplinkos temperatūra/kaitra turėjo įtakos gaisro kilimo priežasčiai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Specializuotos technikos draudimo taisyklių Nr. 51.1 punkte 6.1.1. buvo aiškiai apibrėžta, kas yra nedraudžiamasis įvykis ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad įvykio dienai krautuvas buvo 16 metų senumo ir jis užsidegė dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai įvertino šį įvykį kaip nedraudžiamąjį ir pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovo prašomą draudimo išmoką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atleidžiančioms atsakovą nuo prievolės mokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsniai), ieškovo reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 6% dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Kiti ieškinio argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos. Atsakovas nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo eigoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteisiamos.

Valstybė patyrė 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nurodytos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Didysis tyrulis“, j.a.k. 171651224, valstybės naudai 14,57 Eur (keturiolika eurų ir 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.