- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- e2-835-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00223-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Ieškovas
- T. A. V.
- Atsakovas
- G. A.
- Advokatai
- Laurynas Zinkevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. V. ieškinį atsakovei G. A. dėl sandorio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimų, argumentų esmė
1. Ieškovas T. A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. A., kuriame prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, patvirtiną Prienų rajono 1-ojo biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp T. A. V. ir G. A.; 2) alternatyviai, tuo atveju, jei nebūtų pagrindo tenkinti pirmojo reikalavimo, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, patvirtiną Prienų rajono 1-ojo biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp T. A. V. ir G. A.; 3) taikyti restituciją, grąžinant ieškovui T. A. V. pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Ieškovas ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
1.1. Tarp ieškovo ir jo dukros G. A. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dovanojimo sutartis, patvirtina Prienų rajono 1-ojo biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas padovanojo savo dukrai pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-garažą, esančius (duomenys neskelbtini). G. A. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, patvirtintu Prienų rajono 1-ojo biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliojo savo tėvą T. A. V. valdyti ir tvarkyti visą jai priklausantį turtą, disponuoti sąskaitomis visuose bankuose, gauti pašto ir kitokio pobūdžio korespondenciją, vesti jos bylas visose teismo įstaigose ir kt. Atsakovė yra pabaigusi seselės profesiją ir jai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išduota (duomenys neskelbtini) viza. Šiuo laikotarpiu atsakovė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir ten dirbo pagal profesiją. Pasibaigus šiai vizai, atsakovė grįžo į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje, kad jai būtų išduota viza. Atsakovė ieškovui nurodė, kad jai reikia turėti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu padidėja šansai, kad jai bus suteikta viza. Būtent artimo ryšio, pasitikėjimo ir meilės savo dukrai vedinas ieškovas nei nedvejodamas, paprašytas, perleido ginčo sutartimi savo turtą, kuriame jis gyvena su žmona, kad tik dukrai būtų geriau, kad išsipildytų jos planai, kad ji galėtų gauti antrą kartą vizą į (duomenys neskelbtini). Atsakovės prašymas gauti vizą išvykimui į (duomenys neskelbtini) nebuvo tenkintas, o atsakovė, gavusi pasiūlymą, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), kurioje jai buvo suteikta pilietybė. Visą šį laikotarpį T. A. V. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu esančius ginčo statinius savo lėšomis draudė draudimo bendrovėse, tvarkė, prižiūrėjo, kiekvienais metais mokėjo žemės mokestį, komunalinių patarnavimų mokesčius, t. y. realiai naudojo šį turtą kaip ir iki ginčo sutarties sudarymo. Maždaug nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė nutraukė visus ryšius su ieškovu, ėmė nebeatsakinėti į jo skambučius, vėliau jo numerį užblokavo, neatsakinėjo į siunčiamus laiškus, korespondenciją. Ieškovui nuvykus į atsakovės gyvenamosios vietos adresą, atsakovė ieškovo neįleido į namus ir pro langą jam pasakė, kad jis jai nieko nereiškia ir tokiu būdu atsakovė ieškovo išsižadėjo. Atsakovei nutraukus bet kokius ryšius su ieškovu ir jo sutuoktine (su savo tėvais) ir pasibaigus (duomenys neskelbtini) įgaliojimui, ieškovas neturi kaip tvarkyti ir valdyti ginčo turto, negali suformuoti valstybinės žemės sklypo prie šių statinių, kadangi jis nėra nei atsakovės įgaliotinis, nei šio turto savininkas. Atsakovei pakeitus pilietybę ir gyvenant (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad atsakovė nuo ginčo sutarties patvirtinimo negyveno, nesirūpino ir neketina rūpintis ginčo turtu ir savo tėvais, kurie sulaukė pensinio amžiaus. Ieškovas atsakovei padėdavo surasti darbą, ją pilnai palaikydavo ir remdavo. Kai atsakovė išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), kelis kartus per metus ieškovas su savo žmona (atsakovės mama) važiuodavo su lauktuvėmis aplankyti savo dukros. Vėliau atsakovė nutraukė ryšius su Lietuvos Respublikoje likusiais giminaičiais ir draugais. Ieškovas, vykdamas pas atsakovę į (duomenys neskelbtini), jai nuveždavo iš savo ūkio gaminius ir naminius produktus lauktuvių, tačiau, atsakovei nutraukus ryšius su ieškovu, jis šias dovanas ėmė siųsti registruota pašto siunta ir per kurjerius, tačiau jos grįždavo neįteiktos. Ieškovas pamėgino nuvykti į atsakovės gyvenamosios vietos adresą ir gyvai pabendrauti su atsakove, išsiaiškinti, kas nutiko, kad atsakovė nutraukė su ieškovu ryšius, jo net neįleido į namus, o pro langą jam pareiškė, kad ieškovo išsižada ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Toks staigus atsakovės bet kokių ryšių ir santykių nutraukimas ieškovą ypatingai stipriai sukrėtė. Ieškovas ir toliau deda visas pastangas, kad atkurtų santykius su atsakove. Ieškovas liko gyventi su žmona name, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso, kitur išvykti gyventi neturi kur, ieškovas su žmona yra sulaukę pensinio amžiaus ir liko žmogaus, kuris jų yra išsižadėjęs, malonėje. Atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.472 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus ir yra laikytini neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, o ginčo sutartis yra naikintina.
1.2. Ieškovas taip pat nurodė, kad statinių dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama įgyti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes (CK 1.63 straipsnis), nebuvo panaikintos ieškovo civilinės teisės ir pareigos nekilnojamojo daikto atžvilgiu, o atsakovė jų neįgijo. Atsakovė paprašė, o ieškovas sutiko sudaryti ginčo sutartį, kad atsakovė turėtų savo vardu nekilnojamojo turto, tačiau atsakovė negyveno ir neketino gyventi, naudotis, prižiūrėti ar kitaip valdyti ar disponuoti ginčo turtu. Atsakovė iki ginčo sutarties sudarymo virš vienerių metų gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o, po jos sudarymo ir negavus (duomenys neskelbtini) vizos, atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o vėliau ir į (duomenys neskelbtini), kurios pilietybę šiai dienai yra įgijusi ir kurioje tebegyvena. Dėl to yra pagrindas šį sandorį pripažinti tariamu sandoriu, sudarytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek iki ginčo sutarties sudarymo, tiek ir po ginčo sutarties sudarymo gyveno ginčo turte, šį turtą prižiūrėjo ir tvarkė, visą laiką mokėjo žemės mokestį, komunalinius mokesčius, turtą draudė savo lėšomis, atsakovė po ginčo sutarties sudarymo savo veiksmais niekaip neparodė, kad laikė ginčo turtą savu, kad juo naudojosi, apskritai per visą laikotarpį savo tariamai įgytų teisių atsakovė jokia forma nerealizavo. Be to, tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ginčo sutartis, atsakovė įgaliojo ieškovą atlikti bet kokius veiksmus su jos turtu, tokiu būdu dar kartą parodydama, kad sutartimi ji nesiekė įgyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, o siekė įgyti pranašumo (duomenys neskelbtini) vizos suteikimo procese. Šios aplinkybės suponuoja, jog ginčo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, dėl to ji pripažintina negaliojančia nuo sudarymo (CK 1.86 straipsnis.).
2. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2023 m. balandžio 25 d. paskelbiant pranešimus specialiame interneto tinklapyje. Atsakovė į atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių T. A. V. ieškinį atmetė.
4. Kauno apygardos teismas 2023 m gruodžio 28 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m gegužės 19 d. sprendimą už akių panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti papildomus įrodymus dėl atsakovės tinkamos pareigos tėvams (ne)vykdymo ir apie tai, kokius konkrečiai veiksmus, be išduoto įgaliojimo, priėmusi dovaną atliko atsakovė kaip ginčo turto savininkė. Šalindamas nurodytus trūkumus, ieškovas teismui pateikė papildomus įrodymus (DOK-2496, DOK-2653, DOK-6438) bei prašymą apklausti liudytojus (DOK-6438). Teismas, nustatęs, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priėmė pateiktus papildomus dokumentus ir nutarė apklausti liudytojus A. V., A. S., D. V., G. R., R. K., R. F., S. K. ir V. M..
6. Teismo posėdžio metu ieškovas T. A. V. ir jo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Zinkevičius palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, išdėstytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
7. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. V., A. S., D. V., G. R., R. K., R. F., S. K. ir V. M. iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jų aktualių parodymų turinys plačiau analizuojamas šiame sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
9. Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro „Pažymos apie asmens duomenis“ matyti, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, G. A. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini) (DOK-18412). Minėtas adresas buvo patikslintas ir pasikeitė į (duomenys neskelbtini) (failas 1, puslapis 23). Būtent šiuo adresu yra ginčo turtas, kuriame šiuo metu gyvena ir ieškovas (atsakovės tėvas). Kadangi atsakovės deklaruotu adresu gyvena jos šeimos narys, turintis priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, procesiniai dokumentai atsakovės Lietuvos Respublikoje deklaruotu gyvenamosios vietos adresu siunčiami nebuvo. Jokių duomenų apie atsakovės išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir gyvenamąją vietą užsienyje valstybės įmonė Registrų centras nepateikė.
10. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė G. A. gyvena (duomenys neskelbtini), nurodė jos adresą užsienio valstybėje, kuriuo atsakovei buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Iš grąžintų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė jų neatsiėmė (DOK-16817). Neturint duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, ieškovui prašant, atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti, bei teismo šaukimas įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2023 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. kovo 1 d. paskelbiant pranešimus specialiame interneto tinklapyje. Kaip jau minėta, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų teismui nepateikė. Bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas buvo aktyvus, stengėsi informuoti atsakovę, siųsdamas jai trumpuosius pranešimus, bandydamas susisiekti telefonu, taip pat išsiųsdamas pranešimą socialiniame tinkle, tačiau atsakovė savo kontaktinių duomenų nepatikslino, į teismo pranešimus nereagavo (žr. 2023 m. kovo 1 d. tarnybinis pranešimas). Kadangi atsakovės adresas nėra žinomas, teismas sprendžia, kad apie civilinę bylą jai buvo pranešta tinkamai - viešo paskelbimo būdu. Atsakovė pasinaudojo teise nedalyvauti procese, todėl, ieškovui ir jo atstovui sutinkant, nesant atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir jo dukros G. A. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dovanojimo sutartis, patvirtinta Prienų rajono I-ojo biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria ieškovas padovanojo savo dukrai pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo Failas 1, b. l. 24-25). (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, nes apdovanotoji – atsakovė G. A. atlieka prieš dovanotoją – ieškovą T. A. V. tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).
13. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).
14. Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
15. Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas dukros ir tėvo, dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotosios geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad atsakovė – jo dukra G. A., maždaug nuo (duomenys neskelbtini) nutraukė visus ryšius su ieškovu ir kitais artimaisiais, ėmė nebeatsakinėti į jo skambučius, vėliau jo numerį užblokavo, neatsakinėjo į siunčiamus laiškus, korespondenciją, nepriėmė siunčiamų dovanų. Ieškovas siekė atnaujinti bendravimą su dukra, nuvyko į jos gyvenamąją vietą užsienyje, tačiau ji pasakė, kad jis jai nieko nereiškia ir tokiu būdu ieškovo išsižadėjo. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad ieškovė kitiems asmenims jį šmeižė. Teisme apklausti liudytojai A. V., A. S., D. V., G. R., R. K., R. F., S. K. ir V. M. taip pat patvirtino, kad jiems yra žinoma apie tai, jog G. A. jau kuris laikas nebendrauja su savo tėvais. Nors liudytojai teigė nežinantys, dėl ko nutrūko dukros ir tėvo bendravimas, tačiau atsakovės sesuo V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad G. A. kaltino tėvą priekabiavimu ir būtent dėl šios priežasties nurodė nebenorinti bendrauti su ieškovu ir kitais artimaisiais.
16. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, jog ginčo sutartyje jos šalys neįtvirtino jokių atsakovės (apdovanotosios) papildomų įsipareigojimų ieškovui (dovanotojui), išskyrus turtą priimti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus objektyvius įrodymus ir ieškovo bei apklaustų liudytojų teiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios suponuotų poreikį taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalį ir to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes, nors tokią procesinę pareigą jis turi (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, jog pagal byloje surinktus įrodymus, faktą, kad atsakovė elgėsi taip, kad jo veiksmus ar neveikimą būtų galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui, nepakanka laikyti nustatytu. Tarp šalių atsiradę ginčai, nesutarimai, kartais ir konfliktai negali būti laikomi veiksmais, neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu vien iš atsakovo pusės. Suprantama, kad dukros sprendimas nutraukti santykius su tėvu ieškovui gali būti emociškai sunkus, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus vertinti kaip griežtai smerkiamus geros moralės požiūriu. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam finansinė ar kitokia pagalba iš dukros nėra reikalinga, jis, kaip ir atsakovės mama, nurodė, kad jie patys pajėgia tvarkytis ūkyje, jiems užtenka gaunamų lėšų pragyvenimui. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovui būtų nustatyti specialieji poreikiai, nustatyta rūpyba, kad jam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga, materialinis išlaikymas. Kaip minėta, teismo posėdžio metu pats ieškovas taip pat nenurodė, kad jam būtų reikalinga nuolatinė dukros priežiūra ir globa. Todėl vien atsakovės noras nutraukti bet kokius ryšius su ieškovu ir kitais artimaisiais giminaičiais neperžengia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto geros moralės apibūdinimo, toks veiksmas savaime nėra smerktinas. Kad tokį atsakovės elgesį šalys ne smerkia, o pateisina, rodo ir tai, kad tarpusavio santykiams nutrūkus dar (duomenys neskelbtini) į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ieškovas kreipėsi tik (duomenys neskelbtini). Sutiktina, kad tam tikros ieškovą žeminančios informacijos paskleidimas galėtų būti vertinamas kaip griežtai smerkiamas, tačiau nagrinėjamu atveju tik dvi liudytojos, t. y. V. M. ir G. R. nurodė, jog G. A. joms pasakojo apie tai, kad ieškovas galimai priekabiavo. Pažymėtina, kad ši informacija nebuvo paskelbta viešai, ją atsakovė išsakė asmeninių pokalbių metu, pats ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad šmeižiančios informacijos pateikimas turėtų būti vertinamas kaip griežtai smerktinas geros moralės požiūriu ir sudarantis pagrindą panaikinti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį.
17. Teismas, visapusiškai ištyręs byloje surinktus duomenis, įvertinęs ieškovo argumentus ir liudytojų parodymus, be kita ko, vadovaudamasis ir savo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis), sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. ieškovas neįrodė, kad atsakovė prieš jį po ginčo sutarties sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimą panaikinti ginčo sutartį atmeta kaip nepagrįstą.
19. Ieškinyje ieškovas kelia alternatyvų reikalavimą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo, kadangi, ieškovo teigimu, dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir toks sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).
20. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Ieškovas T. A. V. ieškinyje nurodė, kad jis padovanojo turtą, tam, kad padidėtų atsakovės galimybės gauti (duomenys neskelbtini) vizą, tačiau atsakovė, ieškovo teigimu, negyveno ir neketino gyventi, naudotis, prižiūrėti ar kitaip valdyti ar disponuoti ginčo turtu. Šiems argumentams pagrįsti ieškovas pateikė paaiškinimus bei duomenis, kurie, jo vertinimu, patvirtina, kad faktinis civilinių teisių pasikeitimas, sudarius ginčo sutartį, neįvyko: faktiškai dovanotojas neperdavė savo turto neatlygintinai dovanos gavėjai, o ši neperėmė jo neatlygintinai nuosavybėn, kadangi po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo turte toliau gyveno ir jo išlaikymo išlaidas mokėjo ieškovas su šeima. Atsakovė, ieškovo teigimu, turi kitą gyvenamąją vietą, ginčo turtu nesirūpina ir neketina juo rūpintis. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. V., A. S., D. V., G. R., R. K., R. F., S. K. ir V. M. patvirtino, kad atsakovė daugiau nei (duomenys neskelbtini) nebuvo grįžusi į (duomenys neskelbtini). Atitinkamai ieškovo kaimynystėje gyvenantis R. F. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir visą šį laiką ieškovas gyveno ir rūpinosi ginčo turtu. Ieškovo vaikai D. V. ir V. M. taip pat patvirtino, kad tėvai visą laiką gyveno būtent (duomenys neskelbtini), kito turto neturi. Ieškovo teiginius apie tai, kad dovanojimo sutartimi buvo siekiama palengvinti G. A. (duomenys neskelbtini) vizos gavimo procedūrą patvirtina ir byloje esanti atsakovės paso kopija, iš kurios matyti, kad G. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą, pateikdama paraišką vizai gauti (elektroninės bylos apyrašas, Failas 1, b. l. 29). Byloje esantis spaudas taip pat patvirtina, kad G. A. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – į (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, Failas 1, b. l. 33), kurioje ieškovo ir liudytojų teigimu gyvena iki šiol. Liudytojos S. K., R. K., A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės draugės, jų ryšys šiuo metu nėra stiprus, tačiau viena kitą seka socialiniame tinkle, pakomentuoja viena kitos nuotraukas. Liudytojoms žinoma, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), augina tris vaikus, jos vaikai nemoka lietuvių kalbos, apie atsakovės planus grįžti į (duomenys neskelbtini) nieko nežino, nemano, kad atsakovė planuoja čia grįžti. Atitinkamai liudytoja A. S. parodė, kad jai buvo žinoma, kad G. A. buvo išvykysi į (duomenys neskelbtini), baigusis vizos galiojimo laikui, atsakovė grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau siekė vėl grįžti į (duomenys neskelbtini). Liudytoja patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog būtent dėl šios priežasties – siekio gauti (duomenys neskelbtini) vizą, G. A. su tėvais susitarė dėl dovanojimo sutarties sudarymo. Minėti liudytojų parodymai, kartu su rašytiniais įrodymais, visų pirma atsakovės paso kopija, kurioje užfiksuoti duomenys apie atsakovės išvykimą iš (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad G. A. nuo (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos Respublikos, tuo tarpu ieškovas, nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo turto adresu, šioje vietoje visą laiką gyveno tiek iki, tiek ir po dovanojimo sutarties sudarymo.
23. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas ir jo sutuoktinė ginčo turte ne tik gyveno, bet ir juo rūpinosi, draudė ginčo turtą (elektroninės bylos apyrašo Failas 1, b. l. 13, 15, 17, 19, 20), mokėjo žemės nuomos mokestį (elektroninės bylos apyrašo Failas 1, b. l. 46-57), mokesčius už elektros energiją ir kitas paslaugas (elektroninės bylos apyrašo Failas 2, b. l. 2-50, atsiskaitymo knygelės už suvartotą elektrą), gerino turto būklę - įrengė šilumos siurblį (elektroninės bylos apyrašo Failas 2, b. l. 55-67). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir po dovanojimo sandorio sudarymo nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, gerino jo būklę ir pan., tuo tarpu atsakovė po dovanojimo sutarties išvyko gyventi į užsienio valstybę.
24. Teismo įsitikinimą, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, siekiant palengvinti (duomenys neskelbtini) vizos gavimo procedūrą, sustiprina ir tai, jog, sudarant dovanojimo sutartį, tą pačią dieną atsakovė įgaliojo ieškovą valdyti ir tvarkyti visą jos turtą trejus metus, minėtas įgaliojimas buvo patvirtintas notaro (elektroninės bylos apyrašo Failas 1, b. l. 26). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, jau sudarydama dovanojimo sutartį, suprato, kad turto ji asmeniškai nevaldys, dėl ko įgaliojo ieškovą minėtą turtą valdyti.
25. Svarbu ir tai, kad byloje pateikti asmenų susirašinėjimai su G. A. patvirtina, jog ji pati ginčo turto iš esmės nelaiko nuosavu turtu. Iš į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimų matyti, kad atsakovė nurodo, kad jai „reikia įsitikinti, kad iš tikrųjų aš esu nurodyta kaip savininkė“, iš (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovė patvirtina, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui, teigdama, kad „Erika tas namas nėra mano, bet tėvo“.
26. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir joje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriuos papildo teisme apklaustų liudytojų parodymai, įvertinęs jų visumą, sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius dovanojimo sutartį neįvyko, o tai reiškia, jog dovanotojas faktiškai neperdavė nekilnojamojo turto neatlygintinai dovanos gavėjai, o ši jo neperėmė neatlygintinai savo nuosavybėn. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, t. y. yra tariamas. Sandoris neketinant sukurti teisinių pasekmių, negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Tariamiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios restitucijos taikymą. Tuo remiantis taikytina vienašalė restitucija ir dovanojimo sutartimi perleistas nekilnojamas turtas – pastatas - gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas–garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas ieškovui T. A. V..
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 236,00 Eur žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, 602,00 Eur už suteiktas advokato padėjėjo paslaugas (pagal į bylą pateiktą ieškovo atstovo 2023 m. balandžio 6 d. prašymą) ir sumokėjo 236,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, viso 1 074,00 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
29. Teismas šioje byloje patyrė 22,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį tenkinus. priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
30. Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, 2024 m. kovo 27 d. sprendimas už akių jai taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp ieškovo T. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. A. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.
Taikyti vienašalę restituciją ir perleistą atsakovei G. A. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamą turtą - pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui T. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui T. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. A. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtas 1 074,00 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės G. A. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,18 Eur (dvidešimt dviejų eurų 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimą atsakovei G. A. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą:
„Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-835-1208/2024 pagal ieškovo T. A. V. ieškinį atsakovei G. A. dėl sandorio panaikinimo. Atsakovės G. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl 2024 m. kovo 27 d. sprendimas, atsakovei įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, J. Brundzos g. 12, Prienai, teismo darbo metu. Atsakovė informuojama, kad 2024 m. kovo 27 d. sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovė informuojama, jog sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teismo sudėtis: teisėja Agneta Bulakė. Informacijos teirautis tel. 8 319 60092“.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.