Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-557/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
1A-145-557/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
A. Ž.

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-557/2017

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso 1-01-1-47479-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5;1.1.8.1.1.;1.1.4.2.;1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.1.1.;2.4.6.1.;2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistajam A. Ž. ir jo gynėjui Edvardui Staponkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Ž. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2016-08-16, apie 15.37 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobti tris sportinius kostiumus „Train 7 Lines M 6XPV59 1578 M“, vieno kostiumo vertė 163 Eur, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo pastebėtas parduotuvės darbuotojos, ir numetęs prekes pabėgo. Pasikėsino atvirai pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už bendrą 489,00 Eur sumą.

Be to, A. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2016-09-03, apie 18.14 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė du sportinius kostiumus „Train 7 Lines M 6XPV59 1578 M“, vieno kostiumo vertė 163 Eur. Pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už bendrą 326 Eur sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bausme, nes ji per griežta. Pažymi, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis yra 6 kartus teistas, ir į tai, kad nusikalstamą veiką padarė prieš 3 mėnesius grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, nors jis yra atlikęs jam paskirtas bausmes už ankstesnes nusikalstamas veikas. Mano, jog nėra jokios reikšmės, kiek laiko praėjo nuo jo paskutinės bausmės įvykdymo. Pabrėžia, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nuskalstamą veiką. Jo manymu, teismas galėjo atsižvelgti, kad nusikaltimas padarytas po 3 mėnesių, o ne po 1 dienos po to, kai jis baigė atlikti anksčiau paskirtą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis A. Ž. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo teistumus, į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ir turėjo jam paskirti švelnesnę bausmę.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 178 str. 1 d. numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. BK 178 str. 2 d., inter alia, numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą A. Ž. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau gerokai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes – pagal 178 str. 1 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 10 mėnesių. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad A. Ž. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, praėjus 3 mėnesiams po to, kai buvo išleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę už turtinį nusikaltimą, padarė naują apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, abi nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei. Teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėjo, kad A. Ž. iki sulaikymo nedirbo, šiuo metu suimtas kitoje byloje, žalos civiliniam ieškovui neatlygino. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti A. Ž. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytiems minimaliems šių bausmių dydžiams.

Nuteistojo A. Ž. padarytos veikos (viena baigta, kita nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje) yra tyčinės ir savanaudiškos. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie A. Ž. nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 106–118) matyti, jog jis yra daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. vagystes, plėšimus, turto prievartavimą, turto pasisavinimą, pasikėsinimus padaryti vagystes. Už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes, sukčiavimą, taip pat už veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu, jis baustas ir užsienio valstybėse (Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje) (t. 1, b. l. 119–129). Be to, iš išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad jis praeityje taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir už vagystes iš prekybos vietų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog A. Ž. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis A. Ž. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. A. Ž. tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. Ž. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai ir nusikalto vos atlikęs bausmę už analogišką nusikaltimą. Nuteistojo A. Ž. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis daug kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus, turto prievartavimą ir pasisavinimą), šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Anksčiau nuteistajam A. Ž. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau A. Ž. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijų vidurkį gerokai mažesnių laisvės atėmimo bausmių skyrimą.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. Ž. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 178 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Be to, paskirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, o subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ str., teismas nuosprendžiu dar sumažino vienu trečdaliu ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Edita LapinskienėRemigijus Preikšaitis