Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2024 m. birželio 11 d., apklausta kaltinamoji A. M. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažino, kad paėmė striukes, kojines, marškinėlius. Pripažino, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės paėmė džemperį. Neprisimena ką paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Iš viso mažai ką atsiminė, prisiminė, kad dėl vagysčių tarėsi vieną dieną prieš I. Ž. M. gimtadienį. Ta proga norėjo padovanoti jai dovaną nuo savęs, bet neturėjo tam pinigų, finansiškai labai sunkiai vertėsi. Dirbo (duomenys neskelbtini), kur nebuvo išmokėtas atlyginimas. Atsimena, kad tarėsi su I. Ž. M., susirašinėjo dėl krepšio paėmimo, buvo kilęs klausimas ar sakyti tėčiui apie tai ar ne, nes jis jas vežė. Buvo norėta, kad ji paimtų batus, bet ji (A. M.) nusprendė, kad tai jau per daug ir jų neėmė. Kamerose turėtų matytis kaip į jo kabiną įėjo I. ir padėjo drabužius, kuriuos reikia paimti. Kepurė buvo jos (A. M.) noru pridėta prie tų daiktų, o striukių ji tikrai neėmė. Jeigu ji būtų dėjusi striukes, tai nežino kokio dydžio krepšio reikėtų, kad tilptų netgi dvi striukės. Į krepšį nebuvo dėta tvarkingai, krepšiai atrodė išsipūtę. Ji atsimena, jog grįžo į mašiną, tėtis pamatė drabužius ir ji pripažino, kad jas pavogė. Jis nepagalvojo, kad taip gali būti, pagalvojo, kad jis (A. M.) tiesiog juokauja. Kaltinamoji detalizavo, jog visų įvykių iniciatorė buvo ji pati. Ji (A. M.) pasakė, kad gali I. Ž. M. padaryti tokią dovaną, bet tai bus vagystė. Ji (I. Ž. M.) žinojo, kad bus vagystė ir sutiko su tokiu pasiūlymu, taip pat atvežė tašę. Sakė, kad ji (I. Ž. M.) galės išsirinkti ką nori, o ji (A. M.) tiesiog paims, nes moka tai daryti. Ji (A. M.) I. Ž. M. pasakė, kad ši parodytų akimis ar pirštais ko nori. Dar buvo pakvietimas į persirengimo kabiną ir ten jau buvo batai. Ji (A. M.) paėmė iš jos (I. Ž. M.) rūbus, kurie tiko ir bandė nuimti magnetus. Žinučių būdu ji (A. M.) paprašė krepšio ir susitarė dėl valandos. Jos vaikui tada reikėjo ortopedinius batus paimti, todėl jie nuvažiavo į ortopedinį, vėliau nuvežė jos tuometinį sugyventinį į darbą ir patys nukeliavo į (duomenys neskelbtini). Kai jos tarėsi, buvo pabrėžta, kad žmogus nori sportinio kostiumo. A. M. taip pat detalizavo, kad tuos drabužius, kuriuos nori paimti, paslepia po dideliais drabužiais. Ji neatmėtė galimybės, kad paėmė vyriškas striukes tam, kad paslėpti skaičių rūbų, kuriuos įnešė į kabiną. Dideli rūbai tiesiog uždengia smulkesnius. Magnetus reikėjo atidarinėti su raktų užsegimu, ne visi magnetai jai atsidarė, ir ne visas prekes ji galėjo paimti. A. M. detalizavo, kad ten (duomenys neskelbtini) buvo tik dvi sportinės parduotuvės, į jas ir nuėjo. Paskui atvažiavo jos draugas J., jie turėjo važiuoti į svečius, tada ji (A. M.) išėjo iš paskutinės parduotuvės jau su krepšiu, kuriame buvo drabužiai. I. liko „švariai“ be drabužių parduotuvėje. Jie dar turėjo su tėčiu šiek tiek palaukti jos draugo, tai nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“. Tada atvažiavo jos draugas ir pradėjo skambinti I. Ž. M., kad ji (A. M.) atiduotų viską ir tada juos paleis. Tačiau ji (A. M.) labai skubėjo ir ji tiesiog pasakė paimti tai, kas yra mašinoje ir nunešti. Tada I. Ž. M. vis tiek buvo pasakyta, kad striukė dar negrąžinta ir nepaleido jos, tačiau ji (A. M.) neturėjo ką duoti. Ji (A. M.) tiesiog išėjo su krepšiu, nes ten buvo jos asmeninai daiktai, termosas ir šalikas. Pasak A. M., ji su I. Ž. M. dėl striukių nesitarė - niekam nereikėjo tų striukių - nei I. Ž. M., nei jai (A. M.). A. M., paklausa apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog I. Ž. M. prašė jos pavogti „Nike“ pūkinę striukę, neneigė, kad apie striukes buvo kalbėta, bet ji (A. M.) atsisakė, nes labai dideli gabaritai. Buvo tartasi dėl sportinio kostiumo, kurį tiesiog ji (A. M.) būtų įdėjusi. Ji (A. M.) matė, ką rinkosi I. Ž. M., tai buvo kostiumai. Kur buvo „Adidas“ džemperis, dar buvo ir kelnės, bet jai (A. M.) nepavyko atidaryti kelnių magneto, todėl iš tos parduotuvės ji pasisavino tik megztinį. A. M. paklausta apie ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. M. duotus parodymus apie tai, kad jos funkcija buvo atkreipti parduotuvės darbuotojų dėmesį, nurodė, kad tai turbūt buvo savo noru, nes šiaip nereikėjo to. Ji (A. M.) labai greitai užeina ir išeina. Toks elgesys tik papildomą dėmesį pritrauktų, kas šiuo atveju ir įvyko, nes paskui ją (I. Ž. M.) atėjo du apsauginiai. Ji (A. M.)„Adidas“ megztinį įsidėjo į krepšį ir išėjo iš parduotuvės. Buvo nuimtas apsaugos mechanizmas. Ji su krepšiu išėjo į mašiną, ištraukė iš krepšio prekę, įdėjo į maišiuką ir grįžo atgal. Antrą kartą kai ji grįžo į automobilį, pasakė, kad pavogė. Paklausta kodėl antrą kartą grįžo į parduotuvę A. M. nurodė, kad grįžo, nes nepavyko atsegti kelnių, o I. Ž. M. kartu ėjo su ja. Į „Nike“ parduotuvę greičiausiai buvo kelis kartus eita. Iš ten ji (A. M.) taip pat išnešė daiktus, įsidėjo juos į krepšį. Jai atrodo, kad per du kartus išnešė prekes. Sūnus tuo metu buvo mašinoje su seneliu. Pirmoje parduotuvėje kartu su jomis ėjo vaikas, bet po to ji (A. M.) suprato, kad tai negerai, todėl nuvedė vaiką į mašiną. Ji negali pasakyti ar tuo metu, kai vedė vaiką, jau turėjo džemperį. Jie kalbėjo, kad draugas atvažiuos į „(duomenys neskelbtini)“ miestą, bet kadangi ji su vaiku ir su tėvu nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, paprašė jo (sugyventinio), kad jis privažiuotų, o paskui jie vėl grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ miestą. Ji susitiko su sugyventiniu, jau kai visiškai išėjo iš parduotuvės. Padėjo daiktus į mašiną ir pasiėmė krepšį, tuo metu I. Ž. M. galimai išėjo į kitą parduotuvę pasivaikščioti. Kai I. Ž. M. liko parduotuvėje, ji neturėjo daiktų, viskas liko mašinoje. Teisiamojo posėdžio metu paklausus kaltinamosios A. M. apie jos tėvo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad atvykus sugyventiniui, A. M. iš kuprinės ištraukė naują striukę ir ją padavė pastarajam, nurodė, kad nežino ką tėvas galėjo prisigalvoti, nes iš tikrųjų tai J. atnešė savo striukę tėvui, ji buvo suplyšusi. Tėvas sakė netiesą. Sugyventinis atvežė striukę ir atidavė tėvui, o pats buvo su striuke. Jie prieš tai buvo padovanoję striukę tėvui, kuri J. buvo per maža, o tėvui buvo kaip tik. Tai buvo dovana dieną prieš. J. mama nupirko striukę, bet ji buvo per maža, todėl ji nusprendė padovanoti ją tėvui, nes tėvas pasimatavo ir jam tiko. J. tada pasakė, kad turi suplyšią striukę ir gali atvežti statyboms. Jos tėtis buvo nieko prieš. I. Ž. M. net buvo atnešusi maišą su ta striuke atgal, kai dar su tyrėjais bendravo. Paklausus A. M. kokio pobūdžio santykiai ją sieja su I. Ž. M., ši nurodė, kad iki gimtadienio dar buvo viskas gerai, nes jie bandė šeimyniškai susitarti, bet kadangi nepavyko ir dar šioje situacijoje ilgą laiką nenorėjo prisipažinti, pradėjo vykti konfliktai, prasidėjo žinutės tokio pobūdžio „aš buvau pas būrėją, tu mirsi greičiau negu aš“. Ji nusprendė, kad to nepaliks ramybėje ir irgi kreipėsi į teismą dėl to, jog jai buvo neišmokėti atostoginiai, apskritai už jos darbą nebuvo sumokėta nieko. Nors prieš tai jos tarėsi, kad ji (A. M.) padės žmogui, bet jos pagalba nebuvo įvertinta. Konfliktas prasidėjo po tų įvykių byloje. Jai (A. M.) buvo žinoma, kad I. iš pradžių neprisipažino, o po to prisipažino. Konfliktas kilo ne dėl to ar prisipažino, ar ne, o dėl to, kad buvo paklausta ar jos tarsis šeimyniškai dėl to, kad jai sumokėtų tuos pinigus, kurie priklauso jai (A. M.) kaip darbo užmokestis. Kadangi buvo piktybiškai atsiakyta sumokėti pinigus, ji kreipėsi į Darbo inspekciją. Ji pas I. (duomenys neskelbtini). Tada dirbo dar viename objekte, už kurį negavo pinigų. Vieną kartą gavo atlyginimą, kuris buvo (duomenys neskelbtini), nors jai buvo žadėta, kad bus ne (duomenys neskelbtini). Dėl civilinių ieškinių ji yra linkusi juos atlyginti, kad greičiau užsibaigti šita byla. Už tai ko neėmė ji nesutinka mokėti. Kaltinamoji taip pat patvirtino, jog anksčiau jai teko (duomenys neskelbtini) atlikti bausmę, buvo teista už vagystę. Šiuo metu ji (duomenys neskelbtini), turi nuomotis butą, kuriam išmokų nepakanka. Ji stengiasi (duomenys neskelbtini), bet pagal jos laiko galimybes ir neturėjimo jokio (duomenys neskelbtini) yra ganėtinai sunku. Paklausta apie savo santykius su tėvu, A. M. nurodė, kad ji dėl tėčio nepyksta, jį myli. I. Ž. M. sako, kad jis jos (A. M.) nekenčia, taip pat kaip ir ji (I. Ž. M.) jos. Nenori atsakyti į klausimą ar dabar bendrauja su tėčiu. Labai norėtų bendrauti. Jis yra labai priklausomas nuo I. Ž. M. nuomonės. A. M. papildė, kad turėjo striukes paėmusi abiejose parduotuvėse. Matėsi įraše, kad ėmė krūvą. Viršutiniai rūbai keliavo atgal. Tie, kurie matėsi pardavėjams, visi krito atgal. Viršutiniai dideli rūbai keliauja atgal į salę. Ji atsisukdavo į pardavėjus, klausdavo, kur gali padėti rūbus, kurie jai netiko. Jie tiesiog numoja ranka, parodo, kur jie yra pakabinti, todėl ji nunešdavo juos į vietą. Tada buvo žiema, ji ėmė didelių gabaritų striukes, kad uždengtų tai, ką nori paimti. Paklausta kaip vyksta prekių paėmimo mechanizmas A. M. nurodė, kad ant rankos pirmoje eilėje guli prekė, kurią nori paimti, o ant viršaus yra didelių gabaritų daiktai. Prekę, kurią nori paimti, įsideda į kuprinę matavimo kabinoje. Ji viską daro kabinoje. Kabinoje įdeda į krepšį ir užsideda didelius gabaritus. Keičia eilės tvarką, kad matytųsi, jog matavosi. Ji negalėjo išnešti striukių, jai jų nereikėjo. Kojinės irgi nežino kam jai jos. Jos atėjo paimti kostiumą. Tik kepurė buvo jos (A. M.) iniciatyva, jos neprašė. I. nešioja S, M dydžio rūbus, turbūt jai tiko ir XS dydžio kelnės. Ji pati nešioja XXS, XS dydžio rūbus. Ji neatsimena ar I. galėjo duoti jai (A. M.) kojines ir marškinėlius. Ji (A. M.) išsinešė visas tas prekes, kurios buvo mašinoje. Neatsimena ką ėmė, buvo krūva ant krūvos. Gal tam, kad atkreipti pardavėjų dėmesį, buvo ir prieita ir prie kojinių. Ji negali atsakyti kiek laiko jie buvo parduotuvėje, taip pat negali atsakyti kiek laiko dirbo jos draugas, nes jos darė dalykus, kurie sukelia šiek tiek adrenalino. Tuo metu laiko sąvoka jai būna išblukusi. Draugas tuo metu darė tatuiruotes. Šiuo metu jis ten nedirba, bet tada dirbo (duomenys neskelbtini). Jis jau prieš tai pranešė, kad atvažiuos jos pasiimti, kai pabaigs darbus. Kai I. skambino, kad ją pagavo, ji (A. M.) jau buvo išvažiavusi. Jie tuo metu neturėjo automobilio ir pinigų, su taksi važiuoti iki ten neturėjo galimybės. Paprašyti svečių, pas kuriuos buvo, buvo gėda. Jie nenorėjo, kad tie žmonės žinotų tokius dalykus. Tuo metu ji gyveno su draugu, ji nedirbo, jos draugas šiek tiek uždirbdavo, jis pardavinėjo savo būstą. Iki būsto pardavimo, vagystės metu sunkiai vertėsi finansiškai. Vyras važiavo su taksi, nes jis tada šiek tiek užsidirbo pinigų. A. M. papildydama parodymus apie prekes, paimtas iš parduotuvės, nurodė, kad „Adidas“ džemperį nurodė paimti I.. Ji neatsimena kokiu būdu ar akimis parodė, ar atnešė. Jos buvo dviejose atskirose kabinose, nes ji (A. M.) nenorėjo, kad I. būtų pagauta ir matytų, kaip buvo atsegami magnetukai. Ji pati rūbų nesimatavo, nebent tam, kad atkreipti dėmesį parduotuvės darbuotojų, ji išėjo pasižiūrėti į veidrodį, kad jie tikrai galvotų, jog matuojasi sau. Nors ji bendrai neatsimena, kad taip buvo. Jai atrodo, kad skubėjo visą šį reikalą atlikti. Tuo metu, kai ji nuėjo į matavimosi kabiną, niekas jos neklausė, kam jai vyriška striukė. Jai pačiai kelnių nereikėjo, tikriausiai I. nurodė jas paimti. Ar jai (A. M.) atnešė, ar parodė, neatsimena. Kepurę ji pati nusprendė paimti. „Nike“ bliuzoną nurodė paimti I.. Ji negali atakyti kokiu būdu, neatsimena. Ji apsaugos daviklius dėjo tarp kitų daviklių. „(duomenys neskelbtini)“ kabinoje dažnai būna kitų daviklių, ir pakabos kaba, ir magnetai voliojasi, ir etiketės. Jos manymu, ten vagystės vyksta gan dažnai. Dėl to ir buvo paklausta, kada parduotuvėje vyko inventorizacija. Magnetus ji nuėmė tik nuo tų prekių, kurias pripažįsta. Nuo striukių ji nenešė magnetų ir etikečių neplėšė. I. Ž. M. buvo pažįstama su jos draugu. Kadangi jis turėjo savo bendrovę, teisiškai bandė padėti klausimais dėl I. bendrovės. J. ir I. pažinties pradžioje, I. buvo užėjusi į namus neprašyta ir išmėčiusi jos vaiko daiktus, kuriuos ji (A. M.) paliko pas ją. Tiesiog numetė jai į kambarį ir dar kažką rėkė. Grįžo jos sugyventinis ir gražiai išprašė ją iš namų. Ji pasiskundė mano tėvui, kad ją vos nesumušė. Ji nežino kodėl nebuvo kreiptasi į policiją. Tačiau šios vagystės metu ji (I. Ž. M.) prisiminė, kad prieš pusę metų buvo išvyta iš jos (A. M.) buto. Vaikas buvo namuose ir tų verksmų nereikėjo. Buvo pagražinta istorija, nes niekas jos nemušė, namuose buvo vaikas. Vaikui būtų trauma girdėti, kad močiutė verkia. A. M. taip pat pripažino, jog (duomenys neskelbtini) buvo teista ir dėl narkotinių medžiagų. Ji pati vartojo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu jau neturi priklausomybės. Įvykio metu ji buvo labai daug raminamųjų išgėrusi ir jai nelabai rūpėjo. Ji tuo metu vartojo (duomenys neskelbtini), jai taip buvo geriau. Galėtų vadinti tai priklausomybe. Ji suvokė kas vyksta įvykio metu, bet tikriausiai raminamieji pridavė vaikiškos drąsos. Tada kiekvieną dieną vartojo. Paklausta kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vartojo labai retai, A. M. nurodė, kad tai buvo melas. Bijojo, kad turės problemų dėl vaiko. Kai ji ėjo į apklausą pas tyrėją, kartas nuo karto vartojo, nes turėjo (duomenys neskelbtini). Dabar jį tvarkosi ir mano, kad jai labai gerai sekasi. Šiandien (teisiamojo posėdžio dieną) (duomenys neskelbtini) nevartojo, vakar prieš miegą išgėrė migdomųjų. (duomenys neskelbtini) jai yra oficialiai diagnozuotas. Dabar ilgą laiką ji jau nebelanko gydytojo, nemato reikalo, nes ganėtinai sumažino (duomenys neskelbtini), geria tik prieš miegą (t. 2, b. l. 140- 150).

Teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. liepos 10 d., apklausta kaltinamoji A. M. parodė, kad jai paskambino pareigūnas ir pasakė viską atnešti. Visi jai skambino, pasakė atnešti viską, o ji pasakė, kad viskas yra mašinoje. Ji atidavė maišą, kuriame buvo viskas. Jos reikalavo atvežti kažkokias dar dvi striukes, paskui jau nebe striukės pasirodė, o kažkokie marškinėliai, kurie net neegzistavo. Tą maišą atidavė. Kaip supranta, I. buvo spaudžiama atnešti kažkokias striukes. Klausimas ar buvo atliktas geras patikrinimas, kiek ten iš tikrųjų tų magnetų, etikečių buvo. Paklausta apie tai ar I. Ž. M. buvo daromas spaudimas, A. M. nurodė, kad jos nebuvo, negirdėjo kas iš ko ir ką reikalavo. Jai tiesiog buvo skambinta ir liepta atvežti kažkokias striukes. Ji supranta, kad vyr. komisaras buvo daręs spaudimą, o I. ką reikėjo sakyti ji nežino (t. 2, b. l. 167-174).

Teisiamojo posėdžio metu, kuris įvyko 2024 m. rugsėjo 10 d. apklausta kaltinamoji A. M., parodė, kad buvo spaudžiamas vaikas, naudojamasi vaiku. Jeigu tai tiesa, gaila, kad anksčiau nebuvo paliesta tema. Jai tai yra skaudi tema, nes jai buvo paskambinta naktį. I. pasakė, kad 2 val. nakties juos paleido, tai reiškia, kad vaikas buvo laikytas 6 valandas. Ji gavo skambutį, kur jos vaikas verkė ir I. balsas apsiverkęs, kur I. Ž. M. jai sako, kad „mus tik dabar paleido namo“ (t. 3, b. l. 10-20).

Teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. lapkričio 11 d., apklausta kaltinamoji A. M., peržiūrint vaizdo įrašą, kurio skaičių kombinacija pabaigoje yra 8005, nurodė, kad vaizdo įraše atpažįsta save. Vaizdo įraše ji yra tamsiaplaukė. Tikėtina, kad šiame vaizdo įraše yra parduotuvė „Spotland“ tikriausiai, o galimai „Nike“. Šviesiaplaukė moteris yra jos (duomenys neskelbtini), kaltinamoji I. Ž. M. Vaizdo įraše ji paėmė tuos rūbelius, kuriuos jai parodė kaltinamoji, kad jai tiko. Jos išėjo į kitą kabiną. Ji į kitą kabiną ėjo tam, kad pavogti tuos daiktus, kuriuos nurodė I. Ž. M., kuri jai rodė ką dėti, o ji dėjo. Prekes išsirinkusi I. nešė tikriausiai, kažką paliko, kaip supranta, I. Ž. M. matavosi, o ji tuo metu ėjo ir I. Ž. M. parodė pirštu vos ne, kad ji užeitų, kad ten palikta ir ji (I. Ž. M.) išėjo padėti tuos kitus daiktus, kad jai netiko. Ji (A. M.) tuo pasinaudojo ir nuėjo matuotis savo rūbų, nors čia šitame vaizdo įraše nesimato, jog ji tikriausiai dar yra krūvą gal paėmusi, su savimi rūbų tikriausiai nešasi. Tuo metu tokia buvo jos taktika. Atėjus prie kabinos, nebent kitoje rankoje su savimi ji turėjo krepšį, nes viena ranka laiko krepšį. Ji negali pasakyti ar į kabiną užėjo su savo paimtomis prekėmis, nes jos krepšyje buvo ir jos daiktų - jos didelis šalikas, gertuvė, tai negali pasakyti, ar jau buvo paimta iš ten kažkokių daiktų. Ji net tiksliai neatsimena ką ji iš I. Ž. M. kabinos paėmė. Akivaizdžiai vaizdo įraše (12 sekundė vaizdo įrašo) matosi, kad jai parodo, ką paimti, o čia jau išsineša lyg niekur nieko ir ji (A. M.) greitai nuėjo daryti to nusikaltimo. Matosi kaip ateina salės darbuotoja. Ji neprisimena kokiu tikslu atėjo salės darbuotojas. Ji žino, kad ji (A. M.) įeidavo, išeidavo ir į ją net niekas nelabai atkreipė dėmesį, tiek ir iš liudininkų parodymų, kad tiesiog kažkas buvo pastebėjęs jos tatuiruotes, bet šiaip jos nelabai pastebėjo. Ji kaip vaiduoklis, užėjo, praėjo, išėjo. Ji tikrai nežinos kas ten, ten tikrai ne su ja bendrauti atėjo, nes ji to dėmesio nereikalavo, ji kaip tik sakė, kad kas jai patiks, ji pati išsirinks, ačiū, jeigu reikės, pakvies pagalbos. Ji pati į kontaktą nelindo su darbuotojais. Nuo 15 sekundės matosi, kad parodyta ji (A. M.) ten kažką paėmė. Čia galbūt dėl to, kad jos (A. M. ir I. Ž. M.) pamatė tą darbuotoją. Ji nežino, ji čia nieko neatsimena, pagal vaizdo įrašą tiesiog matosi, kad ji užėjo į kabiną, kur jai parodė, ką paimti ir išėjo su tais daiktais. Jai atrodo, kad ji megztuką paėmė ir galimai kelnes, tiksliai nežino. Jeigu čia „Nike“ parduotuvė, tai ten buvo džemperis „Nike“ ar kas, jis neatsimena kas būtent buvo, tiek laiko praėjo, bet čia akivaizdžiai matosi, kad jai buvo parodyta ką paimti ir ji paėmė. Ji neatsimins kokie daiktai kabinoje buvo, nes ji matė, kad tie, kuriuos I. išnešė ir ten kažkas dar, ką ji (A. M.) turėjo paimti. Dar kartą priminė, kaip ir sakė, kad ne visus pavykdavo atsegti su tuo raktų pakabuku ir ne visus pavykdavo pavogti. Tarkim, jeigu iš vienos parduotuvės, jeigu ji (I. Ž. M.) norėjo sportinio kostiumo, galimai ji paėmė tik sportinio kostiumo viršų, nes nuo jo nusiėmė magnetai. Tarkim, gal ji iš čia vieną megztinį paėmė, ji neatsimena iš kokios parduotuvės, kiek ji ir ko paėmė. Ji žino, kad iš vienos 3 daiktai buvo ir iš kitos 1 galimai, ar iš vienos 2, bet žino, kad 4 daiktus galimai, ji iš viso pavogė. A. M. nurodė, kad reikia atkreipti dėmesį į jos ir I. Ž. M. kūno kalbą. Ten matosi kaip ji (A. M.) įeina ir I. Ž. M. ją pastumia ranka, kaip tokį veiksmą, kad „užeik“, toks bus tas momentas, bet tai nebuvo nekaltas veiksmas tam, kad pasišnekėti, o „užeik, daryk, ką reikia, aš einu, pakabinsiu, pažiūrėsiu, ar darbuotojai neina“ ir ji (A. M.) kažkur išbėgo. Ji neatsimena ar iš kabinos iš karto nuėjo link išėjimo iš parduotuvės, ar dar kažkur ėjo kitur. Ji negalėjo iš karto išeiti iš parduotuvės, ten yra matavimosi kabinos. Ji (A. M.) užėjo į matavimosi kabiną. Vaizdo įraše matosi matavimosi kabinos, šone striukės, kitame šone - kepurės. Ji patikslina, kad vaizdo įraše mato matavimosi kabinas ir ji ėjo į matavimosi kabiną su jai nurodytais drabužiais, kuriuos nešėsi į kabiną. Juos ji nešėsi ant rankos užsidėjusi, ne ant tos, kur buvo jos rankinė, o ant kitos rankos ir labai, labai nuskubėdama nuėjo. Tikrai, jeigu tai būtų išėjimas, ji su kažkuo, uždėtu ant rankos, neitų į išėjimo pusę. Jai reikėjo laiko, kad įsidėti į krepšį kažką. Ji atsimena, kad iš „Nike“ buvo pavogti 3 daiktai, berods, tai buvo kepurė, džemperis ir dar kažkas. Ketvirto daikto nebuvo, nes jai sakė, kad ten pavogtos dar kažkokios kelnės ar kas, tai to ketvirto daikto nebuvo, čia buvo 3 daiktai pavogti. Ji neatsimena kiek daiktų iš viso buvo. Kepurė buvo palikta pas I. Kepurė turėjo būti pas I., viskas buvo tam maiše, kurį I. padavė, ji neatsimena kokie ten rūbai buvo. „Nike“ parduotuvėje ji asmeniškai neišsirinko sau kepurės „Nike“ ir juodos spalvos kelnių, kurių dydis XS, ji sau nieko neėmė. Ji paėmė kepurę ir tai buvo paimta jos iniciatyva. Ji su I. Ž. M. tarėsi, kad ji (A. M.) išeis iš parduotuvės ir nuneš daiktus į mašiną, tada ji vėl grįžo iš mašinos ir atėjo iki I. Ž. M.. Ji nežino kam jam XS kelnės, nes ji S dydį nešioja. Jos yra dydis S/XS, jos (I. Ž. M.) dydis tuo metu irgi S buvo, kažkam XS, dabar ji stambesnė atrodo nei tada.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kurių pavadinimai pasibaigia skaičiais „7053“, „9682“ ir „3900“, kaltinamoji A. M. nurodė, kad ji vaizdo įrašuose atpažįsta save, kuri yra su labai didele krūva rūbų. Vaizdo įrašo 1 minutė 15 sekundžių yra jos (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 1 min 40 s. ji neprisimena kokios prekės ant rankų pas ją buvo, tikriausiai striukės kažkokios, ji nežino. Ji negali pasakyti ar kažkokias prekes išnešė iš parduotuvės, turi pažiūrėti daugiau įrašų, kadangi čia ką tik užėjusi į parduotuvę ji buvo. Prekės ant jos rankos buvo, nes galbūt kažką ji buvo sau užmačiusi, norėjo pasimatuoti. Atsimena, kad norėjo vaikui kombinezoną pasižiūrėti. Jo prisimena, kad jos ten keliavo sportinio kostiumo, kažkur nepavyko atsegti magneto, tai nepavyko kostiumo surinkti pilnai ir čia turėjo būti antra dalis to kostiumo arba naujas kostiumėlis moteriškas, S dydžio čia iš šitos parduotuvės. Ji su I. Ž. M. bendravo tarpusavyje prie kabinų. Išėjusi iš kabinos, ji (A. M.) tikėtina nešasi prekes atiduoti darbuotojams. Tikėtina I. Ž. M. klausė ar kažką ši išsirinko. Ji neatsimenu kokiu tikslu užėjo į kabiną pas I. Ž. M., galimai ten paėmė kažką, įsigrūdo į tašę. Apie 18 minutę vaizdo įrašo ji grįžo į parduotuvę, nes buvo išėjusi vaiko nuvesti į mašiną. Ji neatsimena, ar tuo, metu kai ji nuvedė vaiką į mašiną, ten nepaliko kažkokių nors prekių. Ji atsimena tą momentą, kur I. jai rodė kedus, ji norėjo tų kedų, o ji (A. M.) atsisakė. Ji nežino ar tuo metu, kai I. Ž. M. pasirodo vaizdo įraše, o jos (A. M.) nėra, ar ji tuo metu buvo išėjusi iš parduotuvės. Jeigu ji išėjo, tai reiškia ji pasakė, kad ji (A. M.) važiuoja namo turbūt, bet ji neįsivaizduoja. Į kabinas nešti ji pririnko bet ko ant rankos - striukės, megztiniai, dar kažkas. Bet ką pririnko, tai tam, kad maskuoti tai, ką nori pavogti ir užėjo pas I. paimti to tikslaus kažkokio rūbo norėto. I. Ž. M. išėjo su megztiniu kitu, nešėsi priekyje matėsi, kad krūvelę. I. kažkokį megztinį matavosi, tai gali būti, o ką ji (A. M.) ten paėmė, ten gal visai kas kita, ji nežino, neatsimena. Ji daugiau kažko, ką jai davė, išskyrus kepurę, kurią savo noru paėmė, tai neėmė nieko daugiau. Viskas, kas buvo maiše, viską paėmė, atnešė. Dabar iš vaizdo įrašo labai aiškiai matyti, kad ji (A. M.) kažką paėmė iš I. Ž. M., kuri nuėjo dėmesio nukreipti, o ji (A. M.) lyg niekur nieko nuėjo vėl į kabiną, turbūt įsidėti kažkokių daiktų. Vaizdo įrašo 23 min. 35 s. ji (A. M.) turbūt paėmė kažką iš I. Ž. M.. Matosi, kai širmą ji (A. M.) patraukė, rankoje padaugėja, antra ranka lyg prispaudus, nes pirma ranka laikė, bet antra ranka kažką prispaudus, reiškia, kad ji (A. M.) kažką paėmė. Ji tikrai neprisimena kokį daiktą jai padavė I. Ž. M. tam, kad pavogti. Ji mano, kad vieną daiktą padavė, nes jos ranka lyg pridėjusi ne didelį kuokštą, iki trijų daiktų, jeigu tai maikutės, megztukai, lyg vienas, du daiktai prispausti. Ji matė savo ranką, viena ranka laiko kas paimta, tai ten atrodė kaip vienas ar du rūbai kažkokie. Vaizdo įrašo 24 min. 56 s. ji pas I. užėjo. Buvo momentas, kai I. Ž. M. jai rodė pūkinę striukę, kurią norėjo, bet pūkinės striukės ji (A. M.) pasakė, kad niekaip fiziškai neišneš, todėl atsisakė, taip pat rodė kedus, bet ji irgi atsisakė. Striukę rodė per kabinas, ten šalia per sieną jos buvo, pastukseni į tą sieną ir viskas girdisi ar tiesiog pasakyti „ateik“, ten viskas girdisi, ten labai plonytės tos širmos, neužsidaro durelės. Tą striukė buvo rožinė „Nike“, nedidukė. Vaizdo įrašo 25 min. 13 s. ji (A. M.) užėjo greitai paimti, ką paliko, greitai perbėgo ir bandė turbūt atidarinėti ten. Vaizdo įrašo 37 min. ji išeina iš trečios kabinos. Tikriausiai prekės, su kuriomis ji užėjo į kabiną, joje ir liko. Ji neprisimena ar kai išeidinėjo buvo kažką pasiėmusi su savimi. Atsimena, kad vaikščiojo pas I. Ž. M. pirmyn atgal ir ji analogiškai. Ji (A. M.) kažką paėmė turbūt tuo momentu, kai ji (I. Ž. M.) užėjo pas ją. I. Ž. M. ją pakvietė parodyti batus, kada ji (A. M.) užėjo iki jos pasižiūrėti, Tikėtina, kad prieš tai, kai jos užeidinėdavo viena pas kitą, tai prieš tai apsikeitė tais rūbais. Vaizdo įrašo pradžioje ji vaikščiojo su daug striukų, daug drabužių, ten ir vaikiškų buvo drabužių, paskui išėjo iš ten ir tada antrą kartą ji vaikščiojo tokia pat, o vėliau atnešė rūbus, o trečią kartą jau jų nenešė. Tikėtina, kad ji trečią kartą paliko kabinoje daiktus, nes tikrai matėsi kiek ten visko. Apie kojines ji nieko nežino. Galimai ji ir paėmė kojines, bet vogt ji jų nevogė. Ji neatsimena, kad ji būtų ėmusi kojines. Viskas, kas buvo maiše, tas ir buvo atiduota, ką ji paliko mašinoje, nes jai pačiai nieko nereikėjo. Ji važiavo į svečius, jai tikrai ne su pilna taše vogtų rūbų važiuoti ten. Iš „(duomenys neskelbtini)“ ji tikėtina džemperį išsinešė. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išsinešė vieną ar dvi prekes, neatsimena tiksliai, ne daug. Antra prekė gal kelnės sportinės, džemperis sportinis (t. 3, b. l. 51-61).

Teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. birželio 11 d., apklausta kaltinamoji I. Ž. M. parodė, kad pažįsta A. nuo mažens. Ji visą gyvenimą buvo melagė. Ji ir dabar daug ko meluoja. Pas ją (I. Ž. M.) atvažiavo vyras ir turėjo būti jos gimtadienis. Jie buvo svečiuose, vyras padovanojo pinigus ir sakė „ką nori, tą nusipirk“. Svečiuose buvo 28 d. A. išėjo su mėlyne ir sakė, kad puodelis jai nukrito. Nekalbėjo jos apie jokią vagystę, kad eis vogti. J. visiškai negalėjo girdėti, nes jie buvo koridoriuje, o jis bendravo su jos vyru balkone. Jos buvo susitarusios tik dėl T., kad ji (I. Ž. M.) turėjo jį pasiimti. Kitą dieną, kovo 1 d., buvo jos gimtadienis. Ji pradėjo gauti garso žinutes, A. verkianti, sakė, kad J. jai grasina, kad jis jai trenkė ir ji bijo. Labai drebantis balsas. A. M. prašė, kad ji (I. Ž. M.) atvažiuotų, kad ji bijo jo. Ji (I. Ž. M.) paklausė A. M. ar pasakyti tėvui apie šias žinutes, ne apie vagystę, kaip ji (A. M.) sakė, o apie žinutes. Ji (A. M.) pasakė, kad nereikia. Sakė tik, kad ji (I. Ž. M.) atvažiuotų pasiimti sportinę tašę. Ji pati atidavė savo mašiną į autoservisą, o vyras ją vežiojo. Ji (I. Ž. M.) atvežė T. drabužius, padėjo juos, T. ją apkabino, pabučiavo, atėjo sugyventinis, paėmė ją už gerklės ir sakė, kad ją (I. Ž. M.) užmuš. Vaikas tai girdėjo, A. tiesiog stovėjo. Dėl to ji (I. Ž. M.) ir nenorėjo iškviesti policijos, nes labai myli T., daug ką jai (A. M.) atleisdavo dėl T. Vėliau jie susitaikė, o vakare ruošėsi važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Ten visos pardavėjos ją žino, ji ten pastovi klientė. Ji niekada gyvenime nebuvo pavogusi nei vieno daikto. Jie nuvažiavo T. reikalais ir ji euforijoje sakė, kad važiuoja pirkti rūbus. Jai sportinis kostiumėlis nereikalingas, jų turi visokių. Ji (I. Ž. M.) norėjo nusipirkti džinsus, nes ten buvo išpardavimas. Ji paėmė vieną megztinį ir kedus. „Adidas“ megztinį ji pasimatavo, nuėjusi pas A., bet jis jai (I. Ž. M.) netiko, per didelis buvo, todėl jį paliko ir išėjo. Paskui kedus paėmė. „(duomenys neskelbtini)“ ją pažįsta, ji visada užeina į pirmą kabiną, prašo visada nuimti čipą. Ji (I. Ž. M.) pasimatavo kedus, A. išėjo pirma, o ji net nepastebėjo, kaip ji (A. M.) išėjo. Ji dar pasimatavo kedus ir išėjo, nepatiko jie jai. Paskui nuėjo į „Deichman“, paėmė 10 porų džinsų Vėliau jai paskambino A. ir pasiūlė eiti į „Nike“ parduotuvę. Ji (I. Ž. M.) jai nieko nerodė, nesakė ir nenešė. Ji (I. Ž. M.) paėmė kostiumėlį. Ji neneigė, kad atkreipė parduotuvės darbuotojų dėmesį, ne visą laiką ji taip elgiasi, bet tą dieną gal jai į naudą išėjo. Ji visą laiką išeina ir klausia pardavėjų ar jai tinka. Paskui užėjo A., ji (I. Ž. M.) jos paklausė kaip atrodo, po to ji išėjo ir ji pati (I. Ž. M.) išėjo. Vėliau ji vaikščiojo ir ją sulaikė darbuotojai, sakė, kad įvykdyta vagystė. Jos kaltė, kad ji (I. Ž. M.) žinojo, kad ji (A. M.) vogs. Jai (I. Ž. M.) ji nieko nepavogė, nes ji jos (A. M.) neprašė. Ji nei per vieną gimtadienį nebuvo jos (I. Ž. M.) pasveikinusi, nei vienos dovanos nebuvo iš jos (A. M.) gavusi. Žinojo, kad ji (A. M.) sau vogs. Ji (I. Ž. M.) net neįsivaizduoja ką ji pavogė, net nebuvo mačiusi. Vyras iškvietė policiją, jie paskambino A. ir ji pasakė, kad tėvo mašinoje tie rūbai yra. Jis atnešė rūbus ir juos iš karto išskyrė policija. Ją (I. Ž. M.) į vieną automobilį su T., o vyrą - į kitą automobilį. Ji nebuvo mačiusi nei vieno daikto, tik tą megztinį, kurį ji (I. Ž. M.) padėjo, nereikėjo jai jo. Ji pati net neperka vogtų daiktų, nežino kas yra vagystė, bet gal dėl išsiblaškymo taip įvyko. Ji pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, kadangi žinojo apie jį, bet nieko nepasakė. „Nike“ parduotuvės vadovė sakė, kad jeigu viską gražins, tai nerašys pareiškimo. Tada A. pasakė, kad daiktai pas tėvą. Tėvas atėjo, o ten tik buvo kelnės iš „Nike“, daugiau ji nežino kas ten buvo, jai net neparodė. Policininkas iš karto paėmė. Paklausta apie ikiteisminio tyrimo metu jos sutuoktinio duotus parodymus, I. Ž. M. nurodė, kad jos vyras davė tokius parodymus, nes jis vis laiką sako tiesą. Jis nežinojo, kad jos eina vogti. Jis ir parodymus tokius davė ir jai papasakojo, kad A. išsitraukė striukę iš tašės, užsidėjo savo sugyventiniui, o savo striukę paliko mašinoje. Jie dar nuvažiavo pas ją namo, galvojo, kad gal atiduos. Ji maldavo A. M., pradėjo verkti, nes jai sakė, kad juos dviem paroms uždarys, o vaiką į vaikų namus atiduos. Ji A. M. siūlė, kad tėtis atvažiuotų pasiimti tuos daiktus, tačiau ji pasakė, kad nieko nevogė, ką rado, ta ir pavogė. Po tai, kai juo paleido, ji paskambino A. M., o jos sugyventinis pradėjo jai (I. Ž. M.) ir jos vyrui grasinti. Jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio grasinimo, ji viską įrašė į diktofoną. Jis sakė „geriau tu į policiją vietoje jos eik. Nuo policijos bus mažiau blogio. Aš padarysiu taip, kad tu busi invalidė. Butą susprogdinsiu“. J. pradėjo keršyti per A.. Ji (A. M.) užėmė jo poziciją, pradėjo visokius žodžius jai ir tėvui sakyti. Ji (A. M.) sakė, kad „spjaudysiu į Jūsų kapus“. A. M. pas ją padirbo mėnesį laiko. Ji su vaiku sirgdavo pusę metų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta apie jos vaidmenį jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtyje, I. Ž. M. nurodė, kad nesakė, kad nepadėjo, kažkaip padėjo. A. M. jai nieko nepavogė, o ji pati jokio kostiumėlio A. M. neprašė. Nepasakytų, kad jos vogė kartu, bet ji (I. Ž. M.) ją uždengė. Jokio susitarimo nebuvo. A. M. pradėjo rodyti daiktus, kad pavogė, o ji (I. Ž. M.) tai pro ausis praleido. Tuo metu ji (I. Ž. M.) norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi, todėl ir prisipažino. Pirmos apklausos metu, ją laikė 6 valandas, jai buvo jau nusispjauti ant visko. Jos kalbėjo, ji (I. Ž. M.) žinojo, kad A. M. reikalinga tašė, bet jos dėl nieko nesitarė. Jeigu ji norėtų vogti, tikrai važiuotų ne į Verkių gatvę, o į kitą parduotuvę, nes ten ją visi pažįsta. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį ji ten važinėja. Pagarsinus I. Ž. M. 2023 m. lapkričio 20 d. duotus parodymus ir paklausus apie susitarimą, pastaroji nurodė, kad jos su A. M. kalbėjo, tačiau nebuvo jokio susitarimą, kad tą dieną važiuos. Ji pati norėjo viena su vyru nuvažiuoti, apsipirkti, tačiau A. M. jai pasiūlė, o ji ir sutiko. Jos buvo susitarusios, kad kažkada vogs. A. prašė atvežti tašę, bet ji (I. Ž. M.) neklausinėjo kam. Ji (I. Ž. M.) A. M. pasitiki. Tuo metu jos labai gerai bendravo, ji prižiūrėjo A. M. sūnų. 29 d. buvo sužeistas A. veidas, o kai ji važiavo į parduotuvę, ji buvo užmaskavusi. Ji (I. Ž. M.) atkreipė pardavėjų dėmesį. Ji visą laiką yra bendraujanti, o tą dieną darė tai tam, kad nepastebėtų A. Netiesa, kad A. norėjo vogti tam, kad padaryti jai (I. Ž. M.) dovaną. Ji buvo kažkokia apsinešusi, bet sakė, kad negėrė vaistų. Paklausta koks tikslas jai buvo prisidėti prie A. M. veiksmų, jeigu ji nežinojo kokios ten buvo prekės ir kam jos buvo skirtos, I. Ž. M. nurodė, kad ji buvo išblaškiusi ir nenorėjo, kad A. M. būtų blogai. Ji neįsivaizduoja kam A. M. tai darė, turbūt parduoti. Ji niekada neturi pinigų, (duomenys neskelbtini), tinginė yra. Mėnesį laiko padirba ir išeina. Kaltinamoji I. Ž. M. detalizavo, kad ji „Deichman“ buvo viena, kai A. M. ėjo nešti vogtus daiktus iš „(duomenys neskelbtini)“. Daiktai buvo įdėti į krepšį. Ji (I. Ž. M.) tuo metu matavosi batus ir net nematė, kaip ji išėjo. A. išėjo jai už nugaros. Vėliau ji A. M.) jai paskambo ir pasakė, kad einame į „Nike“. Ji (I. Ž. M.) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje matavosi kabinose lankėsi. A. ten ėjo, imdavo labai daug drabužių, o ji pati paėmė du megztinius, juos pasimatavo, tačiau jie nepatiko, todėl paliko kabinoje. A. nuiminėjo magnetus, kol ji matavosi batus. Ji buvo užsėjusi į A. M. kabiną, matė, kad ši kažką matuojasi, bet nežino ką, į ją nežiūrėjo. A. M. matavosi viršutinę dalį. Krepšys buvo pas A. M. kabinoje, bet nežino kur, jis buvo pilnas. Kai ji (I. Ž. M.) įėjo į kabiną, visiškai nebuvo mačiusi ką A. M. buvo atsinešusi. Net kepurės ji nebuvo mačiusi, net kai policija atvažiavo, ką vyras padavė, ji nebuvo mačiusi. Ji taip pat nematė, kad prieš užeinant į kabiną, voliotųsi magnetai. Ji nematė, kaip A. M. nuiminėjo magnetus. A. M. aplamai sakė, kad moka tai daryti. Paskui J. atvažiavo prie „Banginio“, A. paprašė tėvo, kad atvežtų prie „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad J. paimtų ją. A. išvažiavo su sugyventiniu po „Nike“ parduotuvės. „Nike“ parduotuvėje A. M. vaikščiojo, o ji (I. Ž. M.) paėmė sau pasimatuoti sportinį kostiumą, nors jis jai nereikalingas. Ji pasimatavo, bet jis buvo per didelis. A. jau buvo kabinoje, kai ji (I. Ž. M.) buvo užsidėjusi kostiumą. Nebuvo tuo metu jos dydžio, todėl ji praprašė atidėti. Kaltinamoji taip pat detalizavo, jog vyras jai pasakojo, kad J. nusiėmė striukę, užsidėjo naują ir išvažiavo su taksi. A. išėmė striukę iš tašės. Jos dydis yra XS. Jeigu „Adidas“ kelnės tai XXS, o megztinis XS. I. Ž. M., detalizuodama policijos atvykimo į įvykio vietą momentą, nurodė, kad jie su policija pradėjo skambinti A. M.. Jie išvažiavo namo, pas jokius svečius jie nebuvo, jie pasislėpė. Kitą dieną kai ji (I. Ž. M.), klausė „kodėl neatidavei drabužių?“. Kai sulaikė pareigūnai ir darbuotojai, ji iš pat pradžių neprisipažino, po to jau buvo nusispjauti, todėl ir prisipažino. Darbuotojų ir pareigūnų akivaizdoje ji skambino A. M.. Pareigūnas įjungė garsiakalbį, jai (I. Ž. M.) nedavė taip pasišnekėti. Ji sakė „A., būk gera, atiduok. Atveš tėtis, pasiims drabužius, niekur važiuoti tau nereikia. Atiduosime rūbus, neturėsime bėdos“. Ji sakė, kad drabužiai pas tėvą, bet „Nike“ darbuotojai sakė, kad buvo daugiau pavogta. Nei tėvas, nei ji (I. Ž. M.) niekada gyvenime neapkalbėtų jos (A. M.). Jeigu ne jos sugyventinis, būtų viskas gerai. Ji kai pradėjo rašinėti tokias žinutes, tėvas užpyko ir iki šiol negali su ja bendrauti. A. sugyventinis grasino dėl būtent šitos vagystės, kodėl ji (I. Ž. M.) pasakė policijai. Ji nesutinka mokėti už jokias prekes, kadangi jų net nebuvo mačiusi. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo jos prisipažinimas, ji ir dabar prisipažįsta, kad padėjo, kalbėjo su darbuotojais. Tą patį ji buvo parašiusi ir prisipažinime. Šį ji rašė policijos automobilyje, įvykio vietoje. Užsidarė parduotuvė, juos nuvedė, ji pradėjo verkti, jai buvo nusispjauti ką rašyti (t. 2, b. l. 140-150).

Teisiamojo posėdžio metu 2024 m. liepos 10 d. apklausta kaltinamoji I. Ž. M. parodė, kad jos atėjo į parduotuvę ir išsiskirstė. Ji rimtai norėjau sportuoti. Labai retai ten užeina, bet visą laiką prašo, kad atneštų jos dydį, kad pasakytų ar jai gražu, nes ji negali apsispręsti. Tada ji paėmė rožinį kostiumą ir liemenę, pasimatavo ir jai nepatiko. Pasižiūrėjo, kad nieko gero jie neturi ir paliko tuos drabužius. Antroje kabinoje jie buvo radę magnetus, o ne pirmoje. Pirmoje kabinoje buvo tik kostiumas, kurį ji paliko. Jeigu norėtų vogti, tai su A. kartu išeitų iš parduotuvės ir nebegrįžtų, bet ji nesiruošė vogti. Kai jie ją (I. Ž. M.) pagavo, ji nenorėjo išduoti A.. Ji (I. Ž. M.) skambino A. M., verkė, policininkas pradėjo ją spausti, vyras atnešė maišiuką. Ją kankino labai ilgai. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad berniukas šitas (A. S.) sako netiesą. Ji kiekvieną savaitgalį pas juos užeina, ten yra bardakas, jie dirba trise. Kai jos užėjo, naujokės nebuvo prie kasos. Būna net neužkabinti magnetai. Labai daug kartų ji matė, kad neprieina prie klientų, neprižiūri. Šita jauna mergaitė daugiausiai buvo prie prekių, ji tikrai po 12 val. negalėjo šitų lipdukų nepamatyti. Tai, kad ji jų nepastebėjo, tai čia faktas. Ji (I. Ž. M.) su ja bendravo, ji jai irgi padėdavo. Ji tikrai galėjo praleisti (t. 2, b. l. 167-174).

Teisiamojo posėdžio metu 2024 m. liepos 17 d. apklausta kaltinamoji I. Ž. M. parodė, kad kiekvieną savaitgalį važiuoja į tą parduotuvę, į „(duomenys neskelbtini)“ užeina tik kedų. Tą dieną buvo labai daug žmonių. Šios mergaitės neateina prie klienų. Ji stovėjo pirmoje kabinoje, jos kabina buvo atidaryta, nes ji matavosi kedus. Ji paprašė nuimti magnetą todėl, kad nepatogu matuotis ir paprašė kito dydžio. Šiose kabinose visą laiką yra daug drabužių, jie nežiūri. Ji duoda 100 procentų, kad ji (L. Š.) nematė ir vagia ten daug kas, nes jie net nežiūri. Ji mano, kad ten tikrai ne jos pasidarbavo, tą dieną buvau daug žmonių ir darbuotojai nekreipė dėmesio į juos. Ji nesako, kad neprisipažįsta, ji žinojo, kad bus vagiami daiktai, bet nežinojo ar šioje parduotuvėje buvo vagiami daiktai, taip pat nežinojo kokie. Mergina sakė, kad jos kabinoje buvo magnetas. Iš kur jis atsirado? Ji „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje paėmė 2-3 poras kedų, vieną megztinį, kuris jai netiko ir viskas. Jie turėjo matyti, kad ji dar pasiėmė šlepetes, atidėjo jas, atidėjo kedus. Paskui ji nupirko juos, bet nepatiko, todėl gražino. Juodos spalvos kepures ji nesimatavo. Ji perku ten kedus, todėl taip dažnai lankosi. Ji nusiperka 3 poras, vieną gražino. Ji neapsisprendėlė, jai reikia, kad patartų. Ji per visą gyvenimą tik du kartus matavosi ten rūbus. Negalėjo rasti sportinio megztinio (t. 2, b. l. 195-199).

Teisiamojo posėdžio metu 2024 m. rugsėjo 10 d. apklausta I. Ž. M. parodė, kad posėdžiu metu apklaustas liudytojas A. Ž. meluoja. Ji viską prisimena, nes tai buvo tiesa, o jis nieko neprisimena, nes daug nusižengimų buvo. Juos laikė ne 2, o 6 valandas. Vyrą paėmė į vieną automobilį, o ją su vaiku pasodino į kitą automobilį. Jie turėjo kolos, vaikas prašė gerti, ji pradėjau verkti. Jeigu jai nebuvo pateiktas kaltinimas, tai kodėl jai sakė ką rašyti? Tai buvo lauke, jis (A. Ž.) ištraukė ją iš mašinos, ji pradėjo verkti. Ji nežinojo, kad ji yra nesulaikyta ir turi teises. Jai pasakė, kad ji sulaikyta, teisių jai neišaiškino. Ji pirmiausia parašė taip, kaip buvo, bet jis (A. Ž.) jai pasakė „ne, šitaip netinka“. Šis pareigūnas atidarė mašiną, vaikas sėdėjo mašinoje, kur moteris buvo. Jis išprašė ją (I. Ž. M.) iš mašinos ir pasakė rašyti, padiktavo jai, o ji ir parašė bei pasakė, kad tada paleis, o jeigu taip neparašys, tai dviem paroms uždarys su vyru, o vaiką į vaikų namus. Antras pareigūnas irgi tyčiojosi. Ji niekada gyvenime nebuvo su tuo susidūrusi, jai rankos drebėjo. Kaip galima laikyti tiek laiko be vandens, be nieko. Jį rašė, tai ką jai diktavo, kad greičiau paleistų. Kai ji atėjo pirmą kartą į apklausą pas A. R., jam viską papasakojo, kaip ir teismui dabar pasakoja. Jis pasakė, kad ji (I. Ž. M.) galės pakeisti parodymus, o dabar reikės vėl viską keisti, kameras žiūrėti. Sakė „geriau taip nedarykite, nes bus dar blogiau“. Pareigūnė R. Č. kaip ir patarinėjo, sakė nekeisti parodymų. A. R. pasakė jai (I. Ž. M.) „pirmas parodymas nieko nereiškia“. Sakė nekeisti, kad policininkų nekištų, kaip jie išgavo iš jos parodymus. Pas A. R. ji buvo be gynėjo. Protokolo nedavė susipažinti, ji be akinių buvo, nelabai galėjo perskaityti, gal ir pasirašė protokolą. Jai prieš apklausą birželio 27 d. nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją, gynėjo niekas nesiūlė. Su R. Č. neprisimena ar buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Niekas jai nesiūlė gynėjo. Kai ji suprato, kad kažkas ne taip, tada pasisamdė gynėją, o taip niekas nesiūlė. Lapkričio mėnesį ji dalyvavo su gynėju. Visiems pasakojo apie pareigūnų daromą spaudimą prie parduotuvės. Kai ji automobilyje rašė prisipažinimą, pirmą parašė, bet pareigūnas jį suplėšė. Paklausta kodėl sulaikymo procedūrą detaliai prisimena, o pačių parodymų davimo pareigūnams procedūrą, nelabai prisimena, I. Ž. M. nurodė, kad parodymų neatsimena, kadangi ten yra terminai, o įvykio metu nebuvo terminų, viską iki minutės atsimena. Įvykio metu paskambinus A. M., ji perdavė, kad vaikas su mumis. I. Ž. M., komentuodama liudytojos L. V. parodymus, nurodė, kad ji negalėjo nieko sakyti apie Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ji niekur nelakstė, kaip pasakojo liudytoja, nesiruošė niekur bėgti. Paskui liudytoja sėdėjo kompiuteryje, ji nieko nematė, nieko negirdėjo, nesąmonių prirašė. Su ja (I. Ž. M.) bendravo jos (L. V.) kolega, jis sakė „jeigu Jūs neatiduosit daiktus, vešime Jūs į areštinę dviem paroms, o vaiką į Vaiko teises“. Tikrai ne ji pradėjo kalbėti, apie tai net nepagalvojo. Liudytoja L. V. pasakojo apie kažkokias schemas „Oze“, „Akropolyje“. Jokios schemos nebuvo, niekas nesakė jai taip, ji (I. Ž. M.) su ja nepradėjo šnekėti. Ji (I. Ž. M.) verkė, vaikas gerti norėjo, net kolos pagailėjo. Pareigūnas sakė „tai kas šiandien dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyboje?“. Ji parašė, pareigūnas suplėšė ir jai pasakė, kad jeigu neparašys taip, tada važiuos dviem paroms, o vaikas į Vaiko teises. Vyras nieko nežinojo. Paklausus kokiu tikslu vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, I. Ž. M. nurodė, kad važiavo su pareigūnais dėl smurto. Ji rodė pareigūnei šitas žinutes, ne jai, o aplamai kodėl jie atsidūrė ten. Ji nesiūlė niekur važiuoti, jai to nereikėjo. Ji savo noru vyko į minėtą gatvę, ji jau buvo išsigandusi, pavargusi, vaikas miego norėjo, verkė. Ji buvo pasiruošusi pasirašyti, kad nužudė ką nors, nes norėjo namo. Noro važiuoti tikrai nebuvo. Vyras paskui juos važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o vaikas buvo su ja. Iš pat pradžių vaikas buvo šnekus, o paskui buvo pavargęs (t. 3, b. l. 10-20).

Teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. lapkričio 11 d., apklausta kaltinamoji I. Ž. M., peržiūrint vaizdo įrašą, kurio skaičių kombinacija pabaigoje yra 8005, nurodė, kad A. M. meluoja. Vaizdo įraše tik gabaliukas matosi. Pirmiausia, ji visada eina į pirmą kabiną, pas ją visada atidaryta šita kabina. Ji paėmė daiktus, pasižiūrėjo, jai jie netiko ir viskas. Su A. M. jos bendravo, taip, todėl, kad ji (A. M.) pasakė, kad eina į lauką. Ji (I. Ž. M.) tikrai nieko jai nenešė, pas ją 8 kostiumai, kam jai reikalingas dar vienas. Nebuvo taip, kad ji (I. Ž. M.) jai parodė ką pasiimti reikėtų. Ji paėmė, pasižiūrėjo, išnešė ir visus padėjo. Jeigu čia „(duomenys neskelbtini)“, ji pasižiūrėjo, pas ją „Adidas“ yra XS dydis, nes jis yra padidintas. Ji pasimatavo, jis jai per didelis, ji metė, o kitų net nematavo, nes jie negražiai atrodė. A. M. neužėjo pas ją į kabiną. Pas ją (I. Ž. M.) kabina buvo atidaryta, ji (I. Ž. M.) išėjo, pasišnekėjo su A. M. ir ji išėjo. Ten, kur durų stakta, ten iš karto jos kabina atidaryta. A. M. buvo šalia, nes jos bendravo. Jai A. M. nieko nepaėmė. Iš kur ji gali žinoti, ar A. M. ką nors paėmė apskritai iš ten, jos pasišnekėjo ir A. M. išėjo. Ji vienoje kabinoje buvo, ji (I. Ž. M.) buvo kitoje kabinoje. Kad A. M. ką nors pavogtų, jai nereikėjo nieko. Ji nežinau kodėl išnešė rūbus iš kabinos, kai A. M. buvo šalia, tokių dalykų ji neprisimena. Kur A. M. nuėjo ji nežino, gal į mašiną, ten kur nuėjo A. M. yra išėjimas iš parduotuvės nežinau kur nuėjo, į mašiną. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje nėra matavimosi kabinos. A. M. buvo antroje kabinoje ar trečioje, o paskui jos šnekėjo ir A. M. išėjo. Ten matavimosi kabina, kur tuščia patalpa, kur kabo striukė. „Nike“ parduotuvėje ji pasiėmė tik rožinį kostiumėlį, paskui paėmė liemenę „Nike“ pamatuoti, Vaizdo įrašo 10 sekundėje ji nieko nedarė, pamatavo kostiumėlį ir liemenę, su A. M. jos pasišnekėjo ir ji išėjo, o ji (I. Ž. M.) atgal neša visus daiktus. Ji paėmė tik tris, o vieną atidavė. Jos (I. Ž. M.) atsisukimui, trumpam pokalbiui, neturėjo įtakos tai, kad tuoj pasirodo parduotuvės darbuotojas. Tuose daiktuose laisvalaikio kelnių, kepurės ir treniruočių bliuzono nebuvo, buvo tik 3 daiktai, rožinis sportinis kostiumas ir liemenė „Nike“. Matavimosi kabinoje daiktai kabėjo ant kabyklos, ji juos pasimatavo. Vaizdo įraše pavaizduotas juodas daiktas yra liemenė, ji jokių megztinių neėmė. Bliuzono pas ją nebuvo. Ji nežino kas yra tas pirmas daiktas, kurį pakabino. Tai negali būti laisvalaikio kelnės, ten kažkas dar, bet ją matė darbuotojai, ji apsirengė, atidarė ir klausinėjo ar jai tinka, ar netinka. Nesimato, kad ji kažką imtų, pas ją visą laiką atidaryta buvo. Jos XS dydis tik „Adidas“, jis yra padidintas, o „Nike“ yra normalus. Ji tuo metu dar buvo storesnė.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kurių pavadinimai pasibaigia skaičiais „7053“, „9682“ ir „3900“, kaltinamoji I. Ž. M. nurodė, kad ji vaizdo įraše atpažįsta A. M.. Taip pat ji save atpažįsta vaizdo įraše - moteris šviesių plaukų, su kepurėle. Ji visada „(duomenys neskelbtini)“ perka kedus. Vaizdo įrašo 11 min. 13 s. ji rankose turėjo du megztinius ir kedus. Ji atsimena, kad paėmė, pamatavo, jai netiko. Ji bendravo su A. M.. Ji (I. Ž. M.) pamatavau megztinį, paklausė kaip atrodo, A. M. nieko nesakė. Ji (I. Ž. M.) paskui pasižiūrėjo, kad jai netinka, nes ten buvo „Adidas“ ir jis jai netinka, todėl, kad jis jai per didelis. „Adidas“ imant, jai per didelis S dydis. Ji visus savo daiktus palieka visą laiką kabinoje, ji jų nenešioja visur, o daugiausia ji matavosi kedus. Ji nežino kokiu tikslu A. M. buvo užėjusi pas ją į kabiną. Jos kabina buvo pirma, ji buvo atidaryta. Ten atidaryta buvo ir darbuotojai ten visi mato, niekada kabina pas ją nebūna uždaryta. Ji priėjo prie pardavėjų, nes kitą dieną buvo jos gimtadienis ir ji norėjo atšvęsti baseine. Ji paprašė, kad pardavėjai paliktų, o ji vyrui šlepetes paėmė, gumines tokias, ji jų paprašė, kad atidėtų ir galvojo, kad „Nike“ ras tinkamą dydį arba kokioje kitoje parduotuvėje. Vaizdo įrašo 17 min. ji išėjo iš kabinos be striukės, nes nuėjo kedų pasiimti, daiktai jos liko, nes ten pirma kabina, ten pastoviai darbuotojai būna. Ji negalvojo, kad galėtų ten kažkas pavogti. A. M. dabar meluoja, todėl, kad ji (I. Ž. M.) paėmė kedų kažkiek ir kam juos vogti, kai ji gali nusipirkti. Ji neprašė, kad A. M. pavogtų kedus. Dėl bendravimo su A. M. prie kabinų, ji užėjo su prekėmis, o ji (I. Ž. M.) pamatavo megztinį, užėjo, paklausė, ar tinka, bet megztinis buvo jai per didelis. Ji pakabino, kad darbuotojai galėtų pasiimti. Daugiau nieko jos nebendravo, jokių darbuotojų ji nekalbina, tik paprašė, kad jos dydį surastų. Netiesa, kad ji per širmos atsitraukimą A. M. padavė kažkokią prekę. Ji porą megztinių paėmė, pamatavo, jai nepatiko ir viskas, paliko kabinoje. A. M. iš savo kabinos užėjo į kitą kabiną ne pas ją. Ji (I. Ž. M.) buvo pirmoje kabinoje. Ji (I. Ž. M.) išėjo iš antros kabinos, antroje kabinoje A. M. buvo. Vaizdo įrašo 28 min. ji išėjo iš kabinos ir kažkur nuėjo, nes ji šlepečių ieškojo šioje vietoje, ten buvo dėžė tokia ir ji ieškojo, kairėje vaizdo įrašo pusėje, ten vyriškos maudymosi šlepetės, tai jų ji ir ėjo pasižiūrėti. Striukės jokios nebuvo. Vaizdo įrašo 29 min. 20 s. ji priėjo prie darbuotojų ir paklausė, ar jie turi didesnį dydį. Jie pasakė, kad viskas kas yra, tai tik ten ir ji paprašė palikti. Jie su darbuotoju žiūrėjo didesnio dydžio. Ji buvo užėjusi pas A. M. į antrą kabiną, kadangi užsidėjo megztinį ir nuėjo paklausti pas ją ar jis tinka. Ji užėjo ir išėjo su megztiniu. Ji neatkreipė dėmesio kokias prekes A. M. turėjo kabinoje tuo metu, ten labai daug buvo prekių, 10 gal vienetų. Tarp tų prekių galimai buvo bent viena striukė. Vaizdo įrašo 31 min. ji nepamena apie ką bendravo su darbuotojais. Ji ieškojo sau kepurės, klausė. Tuo metu ji nenusipirko kepurės, nes nebuvo tokios, kokios jai reikia. Vaizdo įrašo 34 min. 38 s. ji buvo užėjusi pas A. M.. Užėjo su tikslu paklausti ar jai tinka. A. M. jos kabinoje nebuvo. Vaizdo įrašo 35 min. 34 s. ji nemato kieno kabina buvo. Jos kabina užimta, ji vėliau palaukė, žmogus išėjo ir ji vėl į pirmą kabiną, todėl, kad ten yra visą laiką darbuotojas. Ji iš parduotuvės išėjo viena, o A. M. išėjo prieš tai. Ji paėmė keletą porų sportbačių, jai nepatiko, nuėmė čipsiuką, nes neįmanoma pamatuoti su čipsiuku, jie visą laiką taip daro, ir nebuvo jai gražu, tai ji ir atidavė, paprašė, kad atidėtų ir nuėjo į kitą parduotuvę (t. 3, b. l. 51- 61).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta O. K. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tačiau buvo jas mačiusi parduotuvėje įvykio dieną. Jie kabinose rado nuimtus magnetus ir pradėjo tikrinti, kas paskutinis buvo tose kabinose. Tai buvo moteris ir jaunesnė mergina. Ta moteris visam kolektyvui profesionaliai užkalbinėjo dantis. Jie tą moterį labai „apšokinėjo“, o antra mergina, tikėtina darbavosi kabinose. Išėjus joms abiem iš kabinų, jiems (parduotuvės darbuotojams) einant eilinį kartą į kabiną, buvo rasti nuimti magnetai. Kadangi jos ką tik buvo išėjusios, jie (parduotuvės darbuotojai) iš karto išbėgo iš parduotuvės, tikėdamiesi, kad gal dar ras tas moteris. Pavyko pagauti tik tą vyresnę moterį ir gražinti ją į parduotuvę. Jie pagal kameras matė, kad ji bendravo kabinose su ta jaunesne mergina ir jos išsinešė tuos daiktus. Pradžioje ta moteris viską neigė. Tada buvo kviesti pareigūnai, jie (parduotuvės darbuotojai) rašė pareiškimus. Pareigūnai ją apklausinėjo, moteris neigė, kad pažįsta tą jaunesnę merginą. Sakė „mes nepažįstamos, tiesiog pagyriau kabinoje gražiai apsirengusią moterį“. Paskui atvažiavo vienas iš rimtesnių pareigūnų ir jis tiesiog pagrasino. Ten buvo atvažiavęs dar tos moters vyras su vaiku. Pareigūnas pagrasino, kad į vaiko teises kreipsis. Jis prispaudė moterį taip, kad ji prisipažino ir parašė, kad tai jos dukra ir jos veikė kartu. Pareigūnai viską užfiksavo, darbuotojus paleido ir tuo viskas baigėsi. Liudytoja detalizavo, kad tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ centre, „Nike“ parduotuvėje. Gali būti, kad tas įvykis buvo 2023 m. kovo 1 d. Jų parduotuvėje kiekvieną dieną yra gaudomi vagys, todėl neatsimena tiksliai, tačiau jeigu ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tai buvo kovo 1 d., reiškia taip ir buvo. Ji tų moterų, įeinančių į parduotuvę, nematė. Parduotuvėje ji daugiausiai matė vyresnę moterį, nes ji labai prašė parinkti jai sporto rūbus ir jie (parduotuvės darbuotojai) visi ją apšokinėjo. Tos jaunesnės merginos ji net nematė, pamatė ją tik prasilenkiant, kai ėjo į darbinį kambariuką. Tai, kad jos atėjo dviese, ji nematė, matė tik vaizdo įrašuose, kad jos tarpusavyje kalbėjosi ir praeinant vieną kitai kažką kabinose pasako. Jos ėjo abi į skirtingas kabinas, viena matavosi vienoje, kita - kitoje. Matydamos, kad prie kabinų nieko nėra, jos kažką pasišnibždėdavo labai greitai. Visą tą jie (parduotuvės darbuotojai) vėliau pamatė kamerose. Jos tai darydavo, kai visi nueidavo nuo kabinų. Kokius rūbus moterys matavosi, liudytoja nurodyti negalėjo, tačiau patikslino, kad vyresnė moteris matavosi labai daug, daugumoje tai buvo sportiniai rūbai. Ką matavosi jaunesnė mergina ji nežino, nes nematė, kada ji neišėjo iš kabinos. Kadangi ji (O. K.) ėjo į darbinį kambariuką, pamatė, kad mergina iš kabinos išėjo, užkliuvo jos tatuiruotę ant rankos. Daugiau ji nematė nei ką mergina nešėsi, nei ką matavosi, nei kur ką dėjo. Kai moterys išėjo iš parduotuvės, ji (O. K.) stengėsi iš karto eiti sutvarkyti kabiną. Tai gal buvo minutė po jų išėjimo ir kabinoje buvo rasti nuimti 5 magnetai. Jie (parduotuvės darbuotojai) suprato, kad paskutinės kabinoje buvo šios dvi moteris, todėl bėgo iš parduotuvės, tikėdamiesi, kad jas dar pamatys, ko pasėkoje tą vyresnę moterį ir pamatė. Ten, kur buvo rasti magnetai, tai tikėtina buvo antra kabina, kurioje matavosi vyresnė moteris. Prieš ateinant moterims, parduotuvėje nebuvo tokio darbymečio ir kabinos buvo tvarkingos, nebuvo magnetų. Visi darbuotojai turėjo laiko apšokinėti tą vieną moterį, kas patvirtina, jog nebuvo daug žmonių, nes labai daug dėmesio gavo viena klientė. Liudytojos manymu moterys iš parduotuvės išėjo atskirai. Kai išėjo jaunesnė mergina iš kabinos, ji (O. K.) ėjo į darbinį kambariuką. Ji buvo kambariuke, todėl nežino kada jos galėjo išeiti. Išėjus iš kambariuko, buvo rasti magnetai kabinoje. Ji neatsimena kas rado magnetus. Vyresnę moterį nusivijo jų vyresnysis pardavėjas A., o kas tiksliai rado magnetus, tai galėjo būti ji pati arba dar viena mergina, dabar neatsimena. Tų prekių, kurių truko, ji visų modelių negali neišvardinti. Prisimena, kad jie (parduotuvės darbuotojai) nešė vyresnei moteriai ir kelnes, ir kepurę, ir topus, ir timpas, o ką nešė jaunesnė mergina ji nematė. Iki tol, kol su ja neprasilenkė, ji (O. K.) net nematė, kad ji yra kabinoje. Kažkas iš darbuotojų turėjo su jaunesne mergina bendrauti, nes jie pasiskirsto klientus, tačiau ji (O. K.) nematė kas. Jie pastebėjo, kad vyresnė moteris labai pritraukia daug dėmesio, tiesiog užkalbinėjo dantis darbuotojams. Paklausta apie vyresnės moters elgesį, atvykus pareigūnams, liudytoja O. K. nurodė, kad tuo metu, kai atvyko pareigūnai ji neprisipažino, atvažiavo kitas vyresnis pareigūnas, kuris su ja griežčiau kalbėjo, tada jau buvo uždaryta parduotuvė. Atvažiavo tos moters vyras su anūku. Tas griežtesnis pareigūnas darė spaudimą, moteris neatlaikė ir prisipažino, parašė kaip iš tikrųjų buvo. Jaunesnės moters visoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje niekas nerado. Jie (parduotuvės darbuotojai) suprato, kad tai yra dukra ir mama. Vyresnė moteris po to prie jų skambino jaunesnei ir sakė „vežk atgal į parduotuvę tuos rūbus arba važiuok atgal į parduotuvę“. Ta jaunesnė nesutiko atvažiuoti atgal, tai jiems (parduotuvės darbuotojams) kelis rūbus atvežė tas vyras. Jis atvažiavo į namus, dukra parodė kur guli tas maišas. Ten buvo porą prekių ne iš jų parduotuvės. Iš jų parduotuvės, iš trijų prekių tik dvi buvo surastos. Liudytoja paklausta kokiu būdu jie nustato, kad trūksta prekių, nurodė, kad jie kamerų pagalba nustato prie kokių rūbų stovėjo žmogus ir kokius ima. Per kameras atsekė kur ji stovėjo, ką rinkosi ir kas buvo nešta į kabiną. Visada taip daro. Iš karto, kai pastebi kažkokį įvykį, žiūri į laikrodžius ir eina į kambariuką atsisukinėti būtent tai minutei iki pat kur žmogus ateina į parduotuvę, žiūri ir po kokius skyrius vaikščiojo, iš kokio stovo ką ėmė, kokia spalva. Kabinoje nebuvo likusių rūbų, tiesiog magnetus jie rado be rūbų. Tokių rūbų, kur nuplėšti yra magnetai, gali būti N ir dar daugiau, nes vagis jie gaudo per dieną ne vieną ir ne po du. Pas mus salėje pilna tokių rūbų. Paklausta apie tai ar kabinose įvykio metu buvo rastos ir prekės be etikečių, liudytoja O. K. nurodė, kad neatsimena. Jo manymu, jie rado tik magnetus, bet bijo suklysti. Vienoje kabinoje tik magnetai buvo surasti, o pirmoje kabinoje - nieko, tik šiaip palikti rūbai. Jai atrodo, kad buvo surasti 5 magnetai. Jie ant vienos prekės deda po vieną magnetą, jeigu naujas modelis tai po du, bet ten buvo visos senos prekės, todėl buvo dedama po vieną magnetą. Būna, kad ir salėje yra randamos prekės be magnetų. Būna ir taip, kad vagys magnetus nuo tų drabužių vagys kur įsega, ten ir palieka, būna į lentyną įkiša. Tie, kurie drąsus, išsiima magnetus, palieka kabinoje ir išeina pro duris. Būna ir tokių, kurie palieka kabinose. Kai jie (parduotuvės darbuotojai) jau parsigražino vyresnę moterį į parduotuvę, ji viską neigė. Jie (parduotuvės darbuotojai) sakė, kad viską matė, kad kvies apsaugą, pareigūnus. Iš pradžių buvo totalus neigimas, gal valandą neigė, kad iš viso pažįsta savo dukrą, bet ji labai maloni, ji tiesiog viską neigė. Liudytoja paklausta apie vyresnės moters bendravimo būdą, o būtent – dažną pagalbos prašymą iš pardavėjų, nurodė, kad ji su pareigūnais bendravo, būdama streso būsenoje, tai matėsi, viską neigė. Pasak liudytojus, ji ne pirmus metus dirba, todėl žino kaip su jais bendrauja. Jiems pasirodė keista, kad visus užkalbinėja. Matėsi, kad bendraujant su pareigūnais, moteris yra panikoje, išsigandusi. Liudytoja taip pat nurodė, kad vyresnė moteris (I. Ž. M.) net po incidento kelis kartus grįždavo į parduotuvę. Būdavo tokių atvejų, kad su peruku ateidavo. Tai, kad ji (I. Ž. M.) yra kažką nusipirkusi, ji (O. K.) pilnai tiki, nes yra ir toks vogimo principas, kai tas pats vagis gali vieną prekę nusipirkti, o kitą laikyti krepšelyje, kad nesukelti įtarimo. Atsakydama į klausimą ar matė, kaip kaltinamoji I. Ž. M. buvo atvykusi ir kažką nusipirkusi, liudytoja O. K. nurodė, kad ji dirba kas antrą dieną, todėl realu, kad jos sekančią dieną net nebuvo parduotuvėje. Kai moteris ateidavo į parduotuvę kitais kartais, ji pasisveikindavo, elgėsi taip lyg nieko nebuvo įvykę. Toks jausmas, kad niekas nieko neįrodė, ateina kaip klientė su švaria sąžine ir jie (parduotuvės darbuotojai) turi ją ir toliau aptarnauti. Jie yra eiliniai pardavėjai, todėl negali nei ignoruoti, nei išprašyti iš parduotuvės. Ji elgiasi lygiai taip pat - maloniai bendravo, kažką pasakojo. Nebuvo supykusi, tokia pati maloni. Po to jau kai grįždavo moteris į parduotuvę, darbuotojai tarpusavyje susikalbėdavo, ją stebėdavo, turėjo išankstinį nusistatymą. Jie pagarbiai, bet įtartinai žiūri į žmogų. Pirmą kartą, kai jie bendravo su vyresne moterimi, jiems susidarė įspūdis, kad ji bando savo bendravimu nukreipti jų dėmesį. Kitais atvejais, kai lankėsi parduotuvėje, jeigu ji užkalbindavo konsultantą, jos bendravimo maniera iš esmės yra maloni. Buvo tokių dienų, kai ji viena ateidavo, apeidavo ratus, pasižiūrėdavo ir išeidavo net nepakalbinus nieko. Jeigu iš konsultantų kažkas būdavo šalia, tai pakalbindavo, nes jie nori būti per metrą atstumo arčiau to žmogaus, kadangi turi įtarimų. Būna patys pakalbindavo. Paklausta ar matė, kad vyresnė moteris pagirdavo kitus klientus, O. K. nurodė, kad jie iki tokių smulkmenų nestebi, apie ką klientai tarpusavyje kalbasi. Jeigu yra arčiau tos moters, tai būna tiesiog į ją susikoncentravę, tačiau ji pati niekada nematė, kad ji (I. Ž. M.) dar kažką pagirtų ar su kažkuo eitų į kabiną pasižiūrėti, kad pagirti (t. 2, b. l. 167- 174).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad tą dieną buvo įprasta darbo diena. Iki darbo pabaigos likus 1 val. ar 1,5 val., pamatė, kad kolegė O. (O. K.) stovi prie kabinų ir kalba su klientėmis. Ten buvo viena moteris šviesias plaukais ir prašė, kad O. atneštų jai rūbus. O. jai atnešė, tada ta moteris pradėjo jį (A. S.) kalbinti ir prašyti irgi kažką padėti. Jie jai nešė tuos rūbus, ji matavosi, kažką juokavo. Ji sakė, kad jos gimtadienis buvo, ar tuoj turi būti ir ji nori pradėti sportuoti. Moteris juos linksmino, buvo maloni, bendraujanti klientė. Pas juos tada buvo įsidarbinusi naujokė, o jis kaip vyr. pardavėjas, apmokė naujokus. Jis buvo pasakęs, kad prieš įeinant klientui į kabiną ir išėjus jam iš kabinos, ji privalo patikrinti ar paliko tvarką, ar nepaliko rūbų, asmeninių daiktų. Tą dieną taip ir atsitiko, kad išėjus tai moteriai iš kabinos, mergaitė rado ir parodė jam saują magnetų. Jis išbėgo pasižiūrėti kameras, ir atsekė, kad tai buvo dvi moteris. Jis išbėgo ieškoti jų ir vieną rado prie „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai jis pasakė vadovei A., ji atėjo pas jį ir jie kartu palydėjo atgal moterį. Viskas labai ilgia užtruko ir kai atvažiavo policija, jo jau nebuvo, jis jau buvo baigęs darbą ir išėjo namo. Liudytojas detalizavo, kad tas moteris pamatė, kai jos buvo kabinose. Pamatė, kad buvo O. ir jis priėjo pasižiūrėti su kuo ji stovi ir šneka. Abi moteris buvo kabinose. A. S. paklaustas apie tai koks vyko bendravimas su minėtomis moterimis, nurodė, kad tai nepavadintų bendravimu. Moteris kažką pasakojo, jis šypsojosi ir padėjo jai atnešti, ko ji prašė. Moteris buvo vyresnė, šviesiais plaukais. Su kita moterimi neteko bendrauti, jis tik ją matė. Kai ji išeidinėjo iš kabinos, jis pastebėjo, kad pas ją ant rankos buvo tatuiruotė (duomenys neskelbtini). Dėl to ją ir įsiminė. Jis tikslai negali pasakyti kokius rūbus matavosi moteris, nes buvo labai daug rūbų. Pas juos yra taisyklė, kad galima į vieną kabiną neštis iki penkių rūbų, bet vėliau pradėjo skaičiuoti ir buvo ko gero daugiau nei 5. Gyvai jis nematė, kad moteris tarpusavyje šnekėjo, tą pamatė tik per kameras. Per kameras matėsi, kad jos kartu užėjo į parduotuvę. Liudytojo paklausus kurioje iš kabinų buvo rasti magnetai, šis nurodė, kad buvo šviesiai plaukais moteris, ji kėlė jiems nuotaiką. Tada nuėjo kažką daryti ir atėjo naujokė. Jis naujokei pasakė, kad jeigu kažką ras pvz. magnetus ar dar kažką, kad ateitų pas jį ir tada žiūrės ką toliau daryti. Buvo taip, kad išėjus toms moterims, 5 minučių laikotarpyje, jų darbuotoja buvo nuėjusi ir išnešė kabinos magnetus. Tai buvo ne pirma ir ne antra kabina, greičiausiai trečia ar ketvirta. Pirmoje arba antroje kabinoje buvo vyresnė moteris, o trečioje arba ketvirtoje buvo jaunesnė. Detalizuodamas darbuotojų funkcijas parduotuvėje, liudytojas nurodė, kad yra tokia tvarka, kad vienas stovi priekyje ir stebi įeinančius ir išeinančius, vienas būna prie kasų, prie kurių yra matavimosi kabinos ir jeigu yra būtinybė, tai paskaičiuoja pas žmonės kiek jie nešasi rūbų į kabinas. Kiti tiesiog dirba salėje su klientais. Jis asmeniškai kabinas tikrina kas 15 minučių, praeidama į kambariuką, bet šiaip darbuotojai tikrina po kiekvieno kliento. Prieš tas moteris kabinose buvo švaru, nebuvo magnetų. Kada ir kaip jaunesnė moteris išėjo iš parduotuvės jis nematė, o kaip vyresnioji moteris išėjo jis matė, nes ji buvo pasilikusi ir dar jais (parduotuvės darbuotojais) pasišnekėjo. Dar buvo atsidėjusi kažkokius rūbus, jam atrodo, kad timpas, nes sakė, kad nori nueiti dar kitus pasižiūrėti. Kai jis išbėgo jų ieškoti, sutiko moterį su šviesias plaukais, ji vaikščiojo po visą parduotuvę. Jis ją pastebėjo, paskambino ar parašė A., ji atėjo ir paprašė praeiti su jais į parduotuvę. Jis asmeniškai su moterimi nekalbėjo. Jo manymu, iš parduotuvės buvo išnešta kepurė ir dar kažkokie du daiktai. Tačiau kaip supranta iš viso buvo pavogti 5 rūbai, o rasti tik 3. Tai, kad trūksta prekių, jie nustato, pagal etiketes ir magnetus kabinose. Jeigu kabinose yra tuščios pakabos, gali būti, kad nėra prekių. Sistemoje trūkumo jie netikrino. Konkrečiais šitame įvykyje, atėjo mergaitė ir jam padavė magnetus. Jis negali dabar pasakyti ar buvo pasižiūrėjęs kameras, bet tikrai prisimena, kad buvo išbėgęs iš parduotuvės ir ieškojo tų moterų. Liudytojo paklausus ar persirengimo kabinose buvo rastos etiketės, šis nurodė, kad neprisimena, kad atsimena, kad atėjo mergaitė ir parodė saują magnetų. Prisiminė, kad pagal tas etiketės bandė atsekti kas tai per prekės. Dabar jis negali tiksliai pasakyti ar buvo rastos etiketės. Paklausus apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad buvo rasti 5 magnetai ir 3 etiketės, šis nurodė, kad jeigu taip sakė, reiškia taip ir buvo. Liudytojas paklaustas apie tai, kokiu būdu prekės atsirasdavo kabinose moterims esant parduotuvėje, A. S. nurodė, kad dalį prekių buvo atnešusios moteris, tikslaus skaičiau jis negali pasakyti, o kitas atnešė O. arba jis pats. Jis nelabai prisimena, kaip jos ėjo į kabinas, nes jis atėjo jau tuo metu, kai O. kalbėjo su jomis. Praktikantė su moterimis nebendravo, nes ji lietuviškai nekalba, ji tik rado magnetus. Su vyresne moterimi jis bendravo ir O., dėl kitų nežino ar jie bendravo. Iki fakto, kai rado magnetus, vyresnė moteris jam atrodė kaip įprasta klientė. Jis atėjo, padėjo ir išėjo daryti savo darbus. Jis nestebėjo kas su ja kalbėjo. Paklaustas kokiu būdu yra nustatomas prekių kiekis, A. S. nurodė, kad juos prie kabinų yra kabliukai, jie duoda numeriuką kiek rūbų nešasi asmuo. Jeigu duoda kažką papildomai, palieka ant kabliukų. Tuo atveju, kai moterys matavosi, jie nieko neišnešė, viską buvo sukabinę ant kabliukų, kad jeigu žmogus persigalvotų, dar kartą pasimatuotų. Visi rūbai, kuriuos matavosi, buvo sukabinti šalia ir nebuvo išnešti į salę. Jis asmeniškai nieko neskaičiavo ir nematė, kad kažkas skaičiuotų. Nematė nei kai moteris užėjo, nei kaip ėjo į kabinas. Jeigu būna produktas, kurį gauna iš sandėlio, tai būna nauji rūbai ir jie patys deda vieną magnetą. Jeigu naujesnė ar brangesnė prekė, deda du magnetus ir dar būna lipdukas. Ant tų prekių, kurių trūko, turėjo būti po vieną magnetą, nes tai buvo sena kolekcija, tuo metu neturėjo kažko labai naujo ant ko būtų dėję du magnetus. Vienas iš variantų kaip ten galėjo atsirasti du magnetai, tai jeigu būtų kažkas kitas pavogęs kitą prekę ir uždėjęs ant rūbo antrą magnetą. Būna ir ant etikečių lipdukai, kurie supypsi, bet ant tų etikečių jų nebuvo. Etiketė yra popierinė su brūkšniniu kodu, artikulu ir lipduku. Tai tą etiketę galima palikti tam, kad išeinant iš parduotuvės nesupypsėtų varteliai. Visų etikečių nesutikrinsi, ant kurių yra lipdukas, ant kurių nėra. Būna, kad ateina klientai ateina iš kitų parduotuvių ir ant etikečių būna lipdukai. Jie tų lipdukų neklijuoja ant etikečių, bet tai nereškia, kad ten negali būti lipdukų. Būna žmonės matuojasi batus, ant kojinės lieka tas lipdukas, jie paima ir priklijuoja ant etiketės. Jie konkrečiai apsaugas įsiuva. Paklaustas liudytojas apie tai, ar praktikantė tą dieną tikrino kabinas po visų klientų, nurodė, kad galbūt ji ir netikrino po kiekvieno kliento, bet po šių moterų patikrino. Kai jie praeina į kambariuką, eina gan dažnai ir vis tiek užmeta akį į kabinas. Jis negaliu pasakyti, kas buvo pasižiūrėjęs tą kabiną iki naujokės. Jis negali pasakyti ar naujokė buvo patikrinusi kabiną po paskutinio kliento prieš šitas moteris. Kai jis tikrino, prieš moteris, nebuvo magnetų kabinoje. Jis apie 16 val. buvau atėjęs patikrinti kabinas ir nieko nebuvo. Po jo patikrinimo, gali būti, kad buvo užėję klientai. Jam tik buvo parodytas faktas, kad rasti magnetai. Gali tik pasakyti, kad tai tikrai nebuvo pirmoje kabinoje, pas juos yra 4 kabinos (t. 2, b. l. 167-174).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus apie jo žmoną ir dukrą (t. 2, b. l. 195-199).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. Š. parodė, kad kadangi daug laiko praėjo nuo to momento, ji nedaug ką prisimena. Jų parduotuvėje buvo apsilankiusios dvi moterys ir mažas berniukas. Viena mergina buvo nuėjusi į matavimosi kabinas ir, kaip ji supranta, mama dažnai pas ją užeidavo į kabiną. Berniukas iš dalies lakstė po salę, bet taip pat buvo ir kabinoje. Į kabiną nuėjo taip pat su rūbais. Vyresnė moteris buvo priėjusi prie pačios kasos, prie kurios buvo ji (L. Š.) ir du jos kolegos. Moteris paklausė ar galėtų pasidėti striukę ant kasos prekystalio. Jie leido ir tada ji paprašė pagalbos, jai padėjo kitas vaikinas. Ji pamena, kad moteris kalbėjo rusų kalba būnant prie kabinų, nes kabinos yra šalia kasos. Liudytoja detalizavo, kad ji dirbo Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Tą dieną ji tikrino kabinas ir rado magnetus. Iš karto juos nufotografavo ir nusiuntė vadovui. Ji magnetus rado po išėjimo, iš karto patikrino, nes tuo momentu nebuvo daug klientų. Magnetus ji rado po abiejų moterų išėjimo. Tik vienoje kabinoje buvo magnetai. Pačioje kabinoje buvo mergina, o vyresnė moteris kartais užeidavo pas ją į kabiną. Berniukas taip pat įbėgdavo. Ji tiksliai neprisimena, kuri buvo kabina, galimai antra ar trečia. Nepamena ar abi moteris buvo skirtingose kabinose. Neprisimena, kurioje kabinoje kokia moteris buvo. Buvo rasta galbūt apie 9-10 magnetų. Etikečių ji neskaičiavo, nufotografavo ir nusiuntė vadovui. Ten buvo magnetai ir etiketės. Buvo lapeliai su barkodais, kainomis, firmomis. Etiketės ir magnetai buvo nuo tų pačių prekių, nes prieš tai kai tikrino ir kabinose nebuvo jokių magnetų ir etikečių. Ji nepasakytų, kad po kiekvieno kliento tikrina kabinas, bet kadangi tą dieną buvo nedaug klientų, todėl tikrino vos ne po kiekvieno. Jai pačiai teko bendrauti su moterimis. Kaip jos įėjo ir išėjo iš parduotuvės neprisimena, bet pamena, kai prie kasos buvo priėjusios, prašėsi pagalbos, mergina tikrai buvo įėjusi į kabinas. Pamena, kad jos nešėsi rūbus, bet kokius tiksliai nepasakys. Mergina turėjo kažkokią tašę ant šono ar sportinį krepšį. Prekių trūkumą nustatė parduotuvės vadovas. Tuo metu jis nebuvo parduotuvėje. Nustatė pagal pateiktas etiketes. Ant prekės gali būti daugiau negu vienas magnetas, priklauso nuo prekės. Ant kojinių, priklauso kokių, deda po vieną arba du magnetus. Ant vienos striukės bent jau po 2-3, ant megztinių 1-2. Liudytoja detalizavo, kad mergina nešėsi prekes į kabiną. Moteris buvo šalia kabinų, jos kalbėjosi ir ji (vyresnė moteris) irgi buvo atsinešusi kažką po to. Kai mergina ėjo į kabiną, pasidėjo rūbus, vyresnė moteris atnešdavo prekes kitų dydžių į kabiną. Ji taip pat matė kaip moteris išėjo kartu per vyrų zoną, per priekį. Ji padarė rastų magnetų fotonuotrauką ir nusiuntė vadovui, ką šis sakė ji neprisimena. Viskas vyko apie 16.30 val. Nepamena, bet galbūt vėliau buvo atėję kiti pirkėjai, bet čia jau po incidento, nes moteris išėjo ir ji nuėjo patikrinti kabinas. Prekių trūkumą tikrina vadovas, ji nežino ką šis nustato. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie rastų magnetų skaičių, ši nurodė, kad dėl antros kabinos to vieno magneto tikrai neprisimena, o kitoje, kur buvo daugiau magnetų, ji netikrino etikečių, negali tiksliai pasakyti. Ji neprisimena kas prieš moteris buvo užėjęs į kabinas. Vadovas žiūri vaizdo įrašus, ji pati jų nežiūrėjo. Ji pati tikrino kabinas prieš šioms moterims užeinant, pusvalandžio ar valandos tarpe. Neprisimena ar per tą laiką buvo užėję kiti klientai į kabinas. Griežto grafiko užėjimo į kabinas nėra. Priklauso ar yra kas nors prie kasos ir jeigu yra, tai jie pasižiūri ką nešasi, jeigu daugiau rūbų nešasi, paklausia kiek tiksliai yra rūbų ir tada kuo dažniau tikrina. Būna tokių atveju kai jie nežinodavo, kad užeina klientai ir po to rasdavo magnetus, bet kadangi ji dirba ne viena, kolegos taip pat mato kas užeina ir išeina. Už kabinų patikrinimą atsakingi visi. Tą dieną visi kolegos tikrino. Per visą dieną ne vien tik ji tikrino, bet kas ir prieš ką tikrino, ji tikrai nepamena. Ji ne visada pastebi kolegą, kai jis tikrina kabinas. Kolegos bendravo su moterimis kaip su klientėmis, nes vyresnei moteriai reikėjo pagalbos. Tą dieną dirbo R., neprisimena pavardės, nes jau nebedirba jų parduotuvėje. Kita mergina V., ji taip pat jau nebedirba. R. tikrai su tomis moterimis bendravo. Vadovas su klientais bendrauja, salėje taip pat būna, tačiau kai ji išsiuntė pranešimą, fiziškai jo parduotuvėje jau nebuvo. Tą dieną nebuvo kitų įvykių, dėl kurių būtų nustatytas prekių trūkumas. Tik šis įvykis buvo. Šių prekių trūkumą nustatė vadovas, tikriausiai kitą darbo dieną. Jos manymu, trūkstamos prekės buvo nustatytos iš nuotraukos, kadangi joje matėsi magnetai ir etiketės. Ji tame nedalyvavo. Vadovas per kameras labiau patikrino, kas buvo tuo momentu parduotuvėje, ką nešėsi, visą tą procesą. Etiketės buvo rastos po oranžinę sofą, kabinoje, šalia veidrodžio palei sieną. Jų buvo apie 10, taip pat dar buvo pakaba prie magnetų ir etikečių, jeigu neklysta. Ji pati nežiūrėjo kamerų ir nebūtina įnešti rūbų su pakabomis. Būna žmonės atneša rūbus ir su pakabomis, ir be jų. Galima nuimti megztinį salėje nuo pakabos ir įsinešti į kabiną be jos. Tos dienos klientų ji neprisimena, galbūt tuo momentu buvo išėjusi, nes visą laiką prie kasos nestovėjo. Tas vyriškis, kuris buvo prieš tai, nežino ar buvo kabinoje, bet vadovas galėjo patikrinti tai per kameras ir per kasą, kurioje buvo kabinoje ir ką pirko. Kabinosi yra sienos, užuolaidos iki pat žemės. Aukštis, jo manymu, iki lubų (t. 2, b. l. 195-199).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų parke „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadovu. Jo darbo funkcijos yra personalo valdymas, darbų davimas, buhalteriniai dalykai, įdarbinimai, išdarbinimai, atostogos. Į darbo funkcijas įeina ir salės priežiūra, tvarkos palaikymas, prekės turi būti iškabintos prie joms priklausančių prekės ženklų, dulkių valymas, nuo žemės surinktos etiketės. Vieną merginą jis pažįsta, ji kartais ateina pas juos į parduotuvę, o kitą - yra matęs vieną kartą gyvenime per kameras. Tą dieną jis per vaizdo kameras yra fiksavęs, kad vyresnė moteris nukreipinėjo dėmesį, o kitą ėmė daiktus iš salės ir jos buvo nešamos į persirengimo kabinas. Po jų buvo rasti barkodai, etiketės. Liudytojas detalizavo, kad drabužių matavimosi kabinos tikrinamos kas valandą, kiekvieną dieną. Visą laiką yra pasakoma tiek naujiems žmonėms, tiek senbuviams, kad būtina tikrinti kabinas, nes kas antras ar trečias klientas yra vagis. Jis kiekvieną rytą jas patikrina. Kai būna žmonių gausa, jie nespėja patikrinti, neturi galimybės prieiti prie kabinų. Kuomet yra užfiksuojama vagystė, jie pildo e. policijoje arba patys kviečia policiją. Dažnai lankytini svečiai, kurie nenorėtų, kad lankytųsi parduotuvėje, jie yra išvaromi. Vidinis dokumentas nėra paliekamas, yra inventorizacija, kuri daroma kas 6 mėnesius. Minusai labai dideli yra. Kai pastebima, jog yra vykdoma vagystė, dokumento, prekių nuostolio nepildo. Jis neatsimena ar tiesiogiai matė kaltinamąsias parduotuvėje, nes šiaip darbą baigia 17 val., jeigu darbų nėra, išeina anksčiau. Kai jis jau išeidinėjo namo, buvo prie namų ir jam parašė L. Š. „Sveiki, turiu blogų naujienų“, todėl jis ir pagalvojo, kad buvo įvykdyta vagystė. Ji atsiuntė nuotrauką su barkodais, etiketėmis, į ką jis atrašė „Gerai, padėk viską ant stalo, aš rytoj ryte pasižiūrėsiu“. Ji padėjo viską ant stalo, o jis kovo 2 d. pasižiūrėjo vaizdo įrašus. Per kameras matė kaip viena moteris kalbina dantį, kol kita yra su taše ir matėsi, kad nešė tuos daiktus, kurių etiketės yra nurautos. Jis negali pasakyti kiek buvo etikečių, bet policija po mėnesio laiko gražino vieną iš pavogtų rūbų - „Adidas“ džemperį už 50 Eur. Jam sakė, kad vienoje kabinoje buvo surastos etiketės. Ta pati darbuotoja pasakė, kad moteris kalbino darbuotojas ir neleido prieiti prie kabinų. Tuo momentu buvo 3-4 darbuotojai. 3 darbuotojai buvo prie kasos kalbinami, kad neužeitų ir nepamatytų kas vyksta kabinoje, kol kolegė darė nusikaltimą. Vėliau jis peržiūrėjo kameras ir pamatė į kokią kabiną įėjo. Jo žiniomis trūko dviejų striukių, vieno džemperio ir gal dar kojinės buvo vienos, neatsimins visko, reikėtų pasižiūrėti pareiškimą. Pareiškimą rašė jis, kas buvo parašyta jame, tų daiktų ir trūko. Po tam tikro laiko pareigūnai gražino vieną prekę. Jie nieko nenurodė, tiesiog vieną dieną atvyko ir gražino. Buvo inventorizacija tuo momentu ir tiesiog atvežė džemperį. Liudytojas nurodė, kad tą dieną nebuvo užfiksuota daugiau vagysčių. Tai buvo vienintelis įvykis, dėl kurio jis parašė pareiškimą. Prieš kovo 1 d. buvo fiksuota vagystė vasario mėnesį, bet nepasakys kokia tai buvo data. Tuo momentu buvo daroma inventorizacija arba balandžio pradžioje, arba viduryje. Inventorizacijos vyksta kas pusę metų, pavasario ir rudens viduryje. Nei vasario, nei kovo mėnesį nebuvo daromos inventorizacijos. Darant inventorizaciją balandžio mėnesį, buvo nustatyta kitų prekių trūkumų, tačiau kokiai sumai jis negali pasakyti. Sumos yra labai kintančios, nuo 25 000 Eur minusas iki mažiausiai 10 000 Eur. Atlikus balandžio mėnesį inventorizaciją, buvo parašyti tam tikri pareiškimai policijai dėl vagysčių, o dėl kitų dalykų, kurie dingo, jis nieko negali atsakyti. Prieš inventorizaciją, kai yra apvagiama jų parduotuvė, jie parašo pareigūnams, kad tai galimai šitas asmuo turėjo pasisavinti ne savo prekes. Kai buvo užfiksuotas vagystės faktas, jis žiūrėjo kitus vaizdo įrašus, kur kaltinamoji parduotuvėje lankėsi vėliau, ankstesnių jis nežiūrėjo. Kaltinamoji po 2-4 mėnesių nusipirko tuos batelius, kuriuo sako, bet po to kitą dieną gražino. Kai kaltinamoji norėjo nusipirkti tuos batus ir juos nusipirko, ji ne vieno konsultanto nebuvo paprašiusi pagalbos, o 2023 m. kovo 1 d. vaizdo įraše matėsi, kaip ji kalbina konsultantus prie kasos. Paklausus liudytojo ar jis matė, kad po to, kai kaltinamosios lankėsi kabinose, ten lankėsi kokie nors kiti asmenys, I. G. nurodė, kad pirmoje kabinoje kažkas lankėsi, bet ne trečioje, kur buvo kaltinamoji. Kita kaltinamoji buvo antroje kabinoje, dvi kabinos buvo užimtos. Paskui kaltinamoji, kuri buvo antroje kabinoje, išėjo užkalbinti personalą.

Kol jos buvo parduotuvėje, kabinos nebuvo tikrinamos, kai jos išėjo iš parduotuvės, tada buvo tikrinamos. Vyresnė buvo antroje kabinoje. Per kameras matėsi, kad vyresnė moteris būdama antroje kabinoje, padavė tam tikras prekes jaunesnei kaltinamajai. Po to ta vyresnė kaltinamoji išėjo iš kabinos ir kalbino konsultantus, gal tam, nes nenorėjo, kad užeitų ir pamatytų. Prieš kaltinamosioms užeinant, trečią kabiną tikrino darbuotoja L. Š. Nuo patikrinimo iki to momento, kai užėjo kaltinamoji, praėjo apie valandą laiko, maksimum kas 2 val. yra tikrinamos kabinos. Liudytojo žiniomis, pirmoje kabinoje nebuvo rastas magnetas. Gal buvo, bet tikrai neatsimena. Nepasitaikydavo tokių atvejų, kad kabinose būtų užsilikę, pasimetę magnetai (t. 3, b. l. 10-20).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad kai jis atvyko, parduotuvėje jau buvo policijos pareigūnai, parduotuvės darbuotojai ir viena moteris, kuri buvo pavogusi rūbus. Buvo rašoma SMS žinutė ar tai skambinta ir kažkoks vyras atvežė daiktus, kurių trūko. Jis bendravo su moterimi, kuri galimai įvykdė vagystę. Jis nepažįsta nei vienos iš moterų. Kai jis atvyko, jau buvo atvykęs vienas ekipažas, nes pranešime nebuvo nurodyta vagystės suma. Todėl iš pradžių važiavo patruliai, po to jis atvyko. Jis atvyko vakare, tikrai ne 19 val., buvo vėliau. Liudytojas patvirtino, kad jokio spaudimo nebuvo. Jis niekada niekam nedarė spaudimo. Jeigu žmogus nori bendrauti, tai bendrauja. Jeigu ne, tai turi tokią teisę. Jis bendravo ir su vyru, kuris atvežė galimai vogtas prekes. Asmuo, kuris galimai pagrobė prekes, jis skambino tam vyriškiui ar SMS rašė. Po to atvažiavo tas vyriškis su daiktais. Jis neprisimena ar moteriai buvo skambinta įvykio metu. Kai atvažiavo vyriškis, jis atvažiavo su vaiku, bet kad per vaiką būtų daryta manipuliacija, tai per žemas lygis. Buvo rašomi ranka paaiškinimai, įtariamoji rašė įvykio aplinkybes. Ji daugiau su patruliais bendravo. Patruliai klausė ar ji gali parašyti prisipažinimą, o jis atsakė, kad gali. Kaltinamoji sutiko savanoriškai parašyti prisipažinimą. Jam asmeniškai nebuvo išsakyti jokių nusiskundimai. Jis tą dieną kamerą turėjo, tačiau negali pasakyti ar išliko vaizdo įrašai ir ar jie buvo daromi. Paklausus ar buvo svarstomas klausimas dėl sulaikymo, A. Ž. nurodė kad abejoja ar tai buvo daroma. Jų buvo paprašyti atvykti, kad atliktų ikiteisminį tyrimą. Jis neprisimena ar rašė tarnybinį pranešimą apie įvykį. Įtariamoji buvo parduotuvėje. Jis su ja tikrai kalbėjo, bet ką konkrečiai pasakojo, jis neatsimena. Apie asmens teisės ir pareigas buvo bendrauta, bet ne rašytine forma. Jis neatsimena kokias pareigas išaiškino. Nebuvo uždaryta parduotuvė, bet apie tai, kad asmuo gali palikti įvykio vietą, kalbos nebuvo. Paklausus ar asmenys buvo sulaikyti apie 6-8 valandas ir kartu su vaiku, A. Ž. nurodė, kad taip tikrai nebuvo. Vaikas su jų patruliais ir moteriške išvažiavo. Vaikas buvo su seneliu, kol jie bendravo su ta moterimi. Moteris rašė pasiaiškinimą arba parduotuvėje, arba automobilyje. Jis tuo metu buvo savo tarnybiniame automobilyje, tai ne tame pačiame automobilyje. Visas procesas truko porą valandų. Nebuvo jokių nurodymų, jie išvažiavo į bazę damušinėti visos medžiagos, o patruliai su vaiku, su seneliu, su moterimi nuvažiavo pas juos namo (t. 3, b. l. 10-20).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. V. parodė, kad kai su kolega atvyko į įvykio vietą, „Nike“ parduotuvės darbuotojai buvo sustabdę moterį, kuri, pavogė prekių už 300-500 Eur sumą. Buvo rastos 5 nukirptos drabužių etiketės. Kadangi ji pildo tik administracinius nusižengimus, kai suma siekia iki 150 Eur, todėl buvo iškviesta tyrėjų grupė, kurie perėmė šį įvykį. Kai darbuotojai parodė vaizdo medžiagą, tai ta moteris, kuri buvo sulaikyta, ji pati kaip ir nevogė, ji užstojo kitą moterį, kad išsineštų rūbus. Jie su ta moterimi kažkiek bendravo. Ji minėjo, kad nieko neėmė, nieko nežino. Labai ilgai teko būti, nes ji vis neigė kaltę, tačiau net ir darbuotojai pasakė, kad jeigu gražins pavogtas prekes, jie nerašys pareiškimo. Jie skambino parduotuvės vadovui. Papildomai pareigūnai paskui atvažiavo jau parduotuvei užsidarius. Ji buvo su kolega, atvažiavo du tyrėjai, buvo moteris įtariama vagyste. Užsidarius parduotuvei, atvažiavo jos vyras su mažu vaiku ir atvežė dalį pavogtų prekių. Moteris skambino. Buvo stengiamasi jai neleisti bendrauti, bet ji vis bėgiojo, teko gaudyti parduotuvėje, kad niekam neskambintų, kol jie aiškinosi aplinkybes. Paskui skambino kažkokiai panelei. Moteriai buvo pasakyta, jog jeigu nori pakalbėti, tai turi daryti per garsiakalbį. Skambino per „Messenger“ programėlę asmeniui iš „A“ raidės. Nebuvo didelio pokalbio, ta panelė atsakė „pati prisidirbai, pati ir sėdėk“. Moteris vaikščiojo aplinkui, bandė išeiti parūkyti. Jie (policijos pareigūnai) prašė gražiai, kad palauktų kol viską išsiaiškins ir tada galės išeiti parūkyti. Ji tiksliai neprisimena, kada atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas. „(duomenys neskelbtini)“ miesto parduotuves berods uždaro 21 val., tai jie į uždarymo pabaigą buvo atvykę. Jie atvyko, kad pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji (L. V.) didžiąją dalį laiko praleido su moterimi, daugiau ją stebėjo, kad nesišalintų, niekam neskambintų. Atvykus pareigūnams šie paprašė tik paaiškinti situaciją, vėliau nuėjo pasikalbėti su darbuotojais, jiems parodė vaizdo medžiagą. Pareigūnai taip pat bendravo ir su moterimi. Vaikas įvykio vietoje atsirado, kai ji pati susiskambino su ta panele, kuri pasakė, kad prekės yra automobilyje. Tada paklausė ar gali paskambinti vyrui, kad tas prekes atvežtų, jie (policijos pareigūnai) sutiko. Ir darbuotojai buvo pavargę nuo tos situacijos, todėl sakė, kad jeigu gražins prekes, nerašys pareiškimo. Vyras atvyko su vaiku ir maišu rūbų. Ji negirdėjo, kad būtų sakyta, jog moteris bus sulaikyta, o vaikas bus perduotas Vaiko teisėms. Vėliau tik, kai užsidarinėjo prekybos centras, jie (policijos pareigūnai) pasiūlė pas juos atsisėti su vaiku, kadangi buvo šalta ir tam, kad nesodinti vaiko su moterimi į automobilio kamerą. Automobilyje moteris pasakė „Aš tikiuosi, kad Jūs Vaiko teisių neiškviesite“. Moteris paskui parašė paaiškinimą „aš nevogiau, padėjau vyro dukrai pavogti prekes, nes dukros sugyventinis ją skriaudžia, spaudžia ją tai daryti“. Moteris sakė, kad turi įrodymus, pradėjo telefone rodyti, kaip buvo sumušta, kaip žinutes rašo ir ji pradėjo verkti. Jie (policijos pareigūnai) klausė kodėl ji nesikreipė pagalbos, nes jie galime pas dukrą nuvažiuoti, jeigu yra smurtas artimoje aplinkoje. Išsikalbėjusi pasakė „duokite lapą, aš jums viską parašysiu taip, kaip buvo“, kad tai ne jos kaltė, kad ją privertė tai padaryti. Ji (L. V.) neatsimena, kuriame automobilyje ji (I. Ž. M.) rašė paaiškinimą, bet ji pati ten buvo, sėdėjau priekyje, vaikas sėdėjo, o ji vis išeidavo iš automobilio parūkyti, kolega lauke ją prižiūrėdavo. Ji neatsimena, bet gal moteris du kartus rašė paaiškinimą. Priverstinai tikrai nerašė. Taip pat ji neatsimena, kad kas nors būtų suplėšęs lapą. Kadangi ji su kolega pažadėjo pagalba, jie susiskambino su kitu ekipažu, paprašė mobilios spec. kopos, nes moteris pasakė, kad nežino tikslaus adreso, bet žino kur gyvena. Moteris sakė, kad visos prekės bus pas jį. Prasidėjo pasakojimas, kad vyras privažiuodavo su automobiliu, jos įdėdavo prekes, jis pasišalindavo, o jos toliau eidavo. Buvo toks planas sudarytas. Kiek žino, tas automobilis prieš tai dar buvo tikrintas kitu pareigūnų ir prekės buvo rastos, jeigu ji nepainioja įvykių. Kadangi ji papasakojo visą schemą, jie pasiūlė pagalbą. Tyrėjai liko daryti savo darbą, o jie (policijos pareigūnai) išsikvietė papildomą ekipažą, moteris su jais ir vaiku važiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikas užmigo, ji (L. V.) liko automobilyje jo saugoti, moteris nuėjo pareigūnams parodyti tą butą. Šviesos degė, paskui beldžiant, niekas nebeatidarė. Jie paliko viską tyrėjams prie tos medžiagos. Tikriausiai viskas yra tarnybiniame aprašyta, kokių veiksmų buvo imtasi. Tyrėjai, kurie atvyko atlikti ikiteisminį tyrimą, nevyko kartu su jais, ji su kolega atskirai vyko. Įvykio metu jokių nusiskundimų dėl tyrėjų darbo nebuvo. Paklausus ar moteris su vaiku į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo pavežta gera valia, liudytoja L. V. patvirtino, kad taip ir buvo, kartu paaiškindama, jog moteris pažadėjo parodyti adresą, kur yra smurtauja prieš jos vyro dukrą. Parodė ir nuotraukas, ir susirašinėjimus, grasinimus. Jie norėjo imtis tam tikrų veiksmų, kontaktavome su kitais pareigūnais, kad yra tokia situacija. Tas peraugo į kitokią pusę, nes tyrimas dėl vagystės perduotas tyrėjams, o jie važiavo ir reikėjo papildomo ekipažo, nes tas vyras aukštas, stambus, lygtais nusikaltimų požymių turėjęs, pasakė, kad būna agresyvus, todėl pasiėmė papildomą ekipažą. Važiavome vėlai. Tyrėjams jie pasakė, kad jeigu ras daiktus, informuos, bet jiems nepavyko pakliūti į butą. Moteris važiavo laisva valia. Ji pati pasiūlė važiuoti iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Paklausus kas vyko toliau, liudytoja nurodė, kad vaikas užmigo, ji liko su juo automobilyje. Sakė, kad iš pradžių dar garsas buvo bute, šviesos dar degė, bet supratę tikriausiai, kad tai pareigūnai, niekas durų neatidarė, šviesos išsijungė. Laužtis pagrindo jie neturėjo. Paskui atvažiavo moters vyras automobiliu, perdavė vaiką į automobilį ir išsiskirstė. Tikriausiai prieš tai buvo šaukimai išduoti, ten jau tyrėjų reikalai. Kai jie baigė darbą, jie palaukė kol pastarieji sutvarkys medžiagą ir jie tada geranoriškai pasiūlė nuvažiuoti iki moters vyro dukros sugyventinio. Kai moteris skambino per „Messenger“, ji paskui pasakė, kad tai yra vyro dukra. Paskui ji tą visą schemą jiems atskleidė, pradėjo verkti ir pasakė, kad „mane verčia ji, ją verčią jis ir galiausiai aš likau paskutinė kalta“. Sakė, kad bijo kreiptis. Ji kaip ir prisipažino, kad „aš padėjau, ji man liepė“, bet schema, kad juos duoda signalą, jis privažiuoja automobiliu, jos įdeda prekes į automobilį, jis išvažiuoja, ir po kuriuo laiko apsisuka ratą. Jos „Oze“ taip darydavo, jai atrodo „Akropolyje“ ir Šiaurės miestelyje. Ji pati pradėjo kalbėti, kad nekviestų Vaiko teises, pradėjo verkti, kad bus bėdų, prieš vyro dukrą smurtaujama. Prasidėjo žinutės, pasakojimai. Ji viską pati papasakojo. Paklausta iš kur atsirado sąvoka „Vaiko teisės“, L. V. nurodė, kad galbūt dėl to, kad kai ji pasakė, kad prieš vyro dukrą yra smurtaujama ir tas mažametis didžiąją dalį gyvena su jais. Ta moteris pasiima vaiką, kad nematytų smurto ir grasinimų. Gal jie turėjo kokių reikalų su Vaiko teisėmis ir žino kas tai yra. Ji pati pasakė „tik nekvieskit Vaiko teisių“, ne pareigūnai tai pasakė. Po to, kai rūbai buvo atvežti, kiek atsimena nebuvo skambinama tai dukrai. Moteris kažkam bandė, po to skambino vyro dukrai, tam vyrui gal bandė skambinti. Kažkam ji vis bandė skambinti. Tai dukrai daugiau kartų skambino ir rašė žinutes. Nebuvo tokio atvejo, kad vaikas verktų į ragelį. Jis buvo su jais (policijos pareigūnais), labai ramiai kalbėjo. Nebuvo jokių ašarų niekada, nei parduotuvėje, nei automobilyje, nei kaip išsiskyrė. Liudytoja taip pat detalizavo, kad moteris buvo įtariama vagyste, nors ji pati kaip ir neėmė rūbų. Matėsi iš vaizdo kameros, kad ji užstojo kitą moterį. Matėsi, kad į kabiną užeina dvi moteris ir kažkuriuo momentu matėsi išbėgimas iš kabinos ir ji lieka toliau. Užtat ji ramiai išėjo ir darbuotojai rado 5 nuplėštas etiketes. Vaizdo įraše garso nėra, tai ji negali pasakyti ar moteris nukreipinėjo darbuotojų dėmesį. Jiems parodė fragmentą, kaip ji užstojo ir išbėgo moteris. Jie moters nesulaikinėjo, jai buvo laikinai apribota judėjimo laisve iki tol, kol bus išsiaiškinta situacija. Jeigu surašo protokolą, jie nebūtinai sulaiko asmenį. Jos buvo praprašyta nesinaudoti mobiliuoju telefonu. Jeigu tai skaitoma apribojimu, tai taip ir buvo. Ji nematė, ką moteris rašė paaiškinime. Ji rašė tyrėjams, ne jai. Atsimena tik jos pasisakymą „duokite aš viską parašysiu“, nes ji (L. V.) davė tą lapą. Ar ji autobusiuke rašė, ar automobilyje, ar lauke, ji to neatsimena. Ta moteris stovėjo lauke, rūkė, vaikščiojo, kalbėjo, ji nebuvo sulaikyta. Natūraliai ji sėdėjo su vaiku automobilyje, nes buvo šalta, bet ji nebuvo sulaikyta. Ji nežino kiek laiko trūko šaukimo įteikimas, tai tyrėjai pradeda ikiteismine tyrimą. Ji pati nematė jokių procesinių dokumentų, kurie buvo įteikti, ar ji įtariamoji, ar ji kaip liudytoja, gal ji ne taip išsireiškė, bet kadangi buvo iškviesti dėl jos, todėl vadina moterį įtariamąja. Ji iš kolegų pusės tikrai nepastebėjo neteisėtų veiksmų ar grasinimų. Su tuo kolega, su kuriuo ji dirbo, pakankamai ilgai dirba ir tikrai juo pasitiki. Niekada, ypač vaikų akivaizdoje, tokių dalykų nedaro. Jis tikrai puikiai su vaikais bendraujantis yra. Įvykio metu liudytoja suprato, kad moters vyras apie tai žinojo, nes jis žinojo iš kokio automobilio paimti tas prekes ir kur atvežti, nes tos prekes, ne visos, bet atsirado. Įtariamoji taip pat pasakė, kad vyro dukros sugyventinis automobilyje užsivilko striukę, kuri pati brangiausia (t. 3, b. l. 10-20).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M., parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų parke „(duomenys neskelbtini)“, esančios „Nike“ parduotuvės vadove. Liudytoja nurodė, kad šios dvi moteriškės (kaltinamosios) užėjo į jų parduotuvę, nuėjo į atskiras kabinas. Viena moteriškė šviesesnių plaukų, kuri dabar su pilku megztiniu (I. Ž. M.), kalbino jų du darbuotojus. Kita mergaitė (A. M.) matavosi, bet jos užėjo visiškai atskirai. Kiek prisimena, jos buvo kartu, jos išsinešė net ne vieną, o kiek atsimena, tris drabužius. Tada jie (parduotuvės darbuotojai) pastebėjo, kad trūksta rūbų ir nuėjo jų gaudyti. Vieną moteriškę, su pilku megztiniu, pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir atsivedė į parduotuvę. Išsikvietė policiją, atvažiavo kriminalistai ir pasirodė, kad čia yra mama ir dukra, kurios yra bendrininkės ir ne vieną kartą apsivogusios. Liudytoja detalizavo, kad tą dieną dirbo parduotuvėje. Su pilku megztiniu apsirengusia moterimi jai teko bendrauti apie vagystę. Ji neigė savo veiksmus. Ji sakė turinti pinigų ir jai nereikia vogti, bet kai atvažiavo policija, pasirodė, kad jis vis tik vogė. Ji matė per kamerą, kad moterys užėjo kartu, bet darė įvaizdį, kad jos yra atskirai ir iš parduotuvės išėjo irgi atskirai. Jaunesnė mergaitė išėjo anksčiau su taše apsivogusiais daiktais, o jos mama pasiliko dar pas juos parduotuvėje. Tuo metu, kai moteris atėjo į parduotuvę, ir ėmė prekes, jai (A. M.) neteko tada su jomis bendrauti, bendravo visai kiti darbuotojai. Ji yra vadovė, atsakinga už dokumentaciją, bet tuo momentu buvo salėje ir jas stebėjo, o prie kabinų su jomis bendravo vaikinas ir kita darbuotoja. Kai jie (parduotuvės darbuotojai) pastebėjo, kad yra pavogti drabužiai, tai gaudė su vaikinu. Abidvi moterys rinkosi rūbus ir į kabinas su rūbais irgi ėjo abidvi. Moteris, šviesesnių plaukų, išeidinėjo apsinuoginusi prieš vaikiną, praktiškai buvo tik su sportine liemenėle, klausinėjo vaikino nuomonės ar jai tinka liemenėlės dydis, ar marškinėliai tinka. Tuo momentu mergaitė tiesiog apsivogė. Atsisukę kameras matė, kad ši moteris, kaip sakant mama, kol jų darbuotojai nematė, ji ėjo pas šią mergaitę ir nešiojo irgi rūbus į kabiną. Jos tarpusavyje bendravo, kol matavosi rūbus. Paklausus pagal ką ji padarė išvadą, jog jaunesnė mergina apsivogė, liudytoja A. M. nurodė, kad po to, kai jie atsisuko kameras, paskaičiavo kiek jauna mergaitė įsinešė į kabiną rūbų, kiek vyresnė moteris įsinešė rūbų, ir kiek liko rūbų. Buvo pavogta mergaitės kepurė, kelnės ir tik po kelių mėnesių policininkai atvežė šios mergaitės atiduotą žeminę kepurę ir kelnes, dar keletą daiktų yra negražintų. Prekės buvo išneštos pas jauną mergaitę sportinėje tašėje. Kai apžiūrėjo kabinas, jose buvo likę tam tikri rūbai. Magnetų, etikečių nesimatė, tiesiog trūko rūbų. Jauna panele pas juos dar porą kartų ateidinėjo į parduotuvėje, vyresnė moteris irgi ir ne vieną, gal iki 5 kartų lankėsi. Visas kolektyvas ją jau žino, todėl ji yra stebima. Paklausus ar buvo rasti kokie nors magnetai (5-6 kaip tą minėjo O. D.), liudytoja nurodė, kad neprisimena, bet galimai taip ir buvo. Aptardama kabinų tikrinimo tvarką, liudytoja nurodė, kad tai vyksta pagal galimybės. Jeigu darbo yra mažiau, tai jos tikrinamos po kiekvieno kliento, jeigu darbo yra daugiau, darbuotojai nespėja ir kai klientai išeina, tik po keletą minučių nueina patikrinti kabinas. Kiekvienas kartas yra individualus. Ji neatsimena koks buvo darbo krūvis tą dieną. Jai atrodo tą dieną tikrai nebuvo fiksuotos vagystės. Ji įvykio metu buvo iki to laiko, kol atvyko pareigūnai, tada jos darbo laikas baigėsi, liko atsakingas vyr. padavėjas, o ji išvažiavo namo. Ji pati nematė kaltinamosios bendravimo su pareigūnais. Moteris neigė, kad pažįsta tą, kitą merginą. Vyresnei moteriai išeinant iš parduotuvės, ši prašė atsidėti megztuką ir kelnes. Pagarsinus liudytojos A. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir paklausus apie parodymų dalį, susijusią su magnetais, ši nurodė, kad jeigu taip yra nurodyta pareiškime, reiškia tikrai taip buvo. Vagystės įvyksta labai dažnai, į savaitę porą kartų. Kai į parduotuvę ateina vyresnė moteris, visą laiką prašo pagalbos ją pakonsultuoti. Visą laiką ateina pasikeitusi šukuoseną, galvoja, kad jie jos neatpažins. Paklausus kiek magnetų pasitaikydavo po kitų vagysčių, liudytoja A. M. nurodė, kad kiekvienas atvejis yra individualus. 1, 2, 10, labai skirtingai būna. Jeigu ji pareiškime nurodė, kad parduotuvėje tą dieną dirbo 5 darbuotojai, reiškia taip ir buvo. Šita moteris (I. Ž. M.) klausė jos darbuotojo ar jai tinka liemenėlė ir ar gali atnešti kitą dydį, kitą spalvą. Kiti darbuotojai tuo metu dirbo. Viena mergaitė su vaikinu buvo prie kabinų, kiti dirbo salėje. Du darbuotojai buvo prie kabinų su šia moterimi. Darbuotojai, kurie buvo salėje, nieko bendro neturėjo su ta moterimi, jų dėmesio niekas neatitraukinėjo. Ji (I. Ž. M.) visada, kai ateina į mūsų parduotuvę, elgiasi lyg niekur nieko, prašo konsultacijos. Ji bendraujanti moteris yra. Inventorizacijos parduotuvėje atliekamos gan dažnai. Pas juos vagystės vyksta į savaitę keletą kartų, o kartais net ir kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną atlikti inventorizaciją nėra galimybės, ji atliekama kas 3 mėnesius. Jų darbuotojai pastebi ne visas vagystes. Paklausus ar prieš ateinant kaltinamosios buvo kokios nors vagystės, kurios galėjo būti nepastebėtos, liudytoja nurodė, kad taip galėjo būti, bet kalbant apie šiuos daiktus, kurie dingo, tai jie tikrai buvo pavogti šių moterų. Tai buvo užfiksuota kamerose. Jos buvo dviese kabinose, kitų klientų pas juos tuo metu nebuvo. Kamerose aiškiai matosi, kokie rūbai buvo įnešti į kabinas ir po jų kokie išnešti. Iš karto matosi per kameras, kokių drabužių trūksta. Pareigūnai jiems pristatė būtent jų jau pavogtus drabužius, tai reiškia, kad jos tikrai tuos drabužius pavogė. Ne visus drabužius pareigūnai pristatė, tiesiog jauna panelė galbūt ne visus daiktus atidavė, galimai buvo jau pardavusi. Žinoma, kad tą dieną buvo kitų klientų, bet kabinos yra pastoviai tikrinamos ir jokių tuščių pakabų, jokių magnetų nebuvo rasta, nes jie pastoviai tikrina. Jeigu leidžia galimybė, jie pastoviai po kiekvieno kliento tikrina kabinas. Kai neleidžia galimybė, būna porą kartų į mėnesį, kai būna daug darbo. Šiaip tai yra pastovus žmogus, kuris stebi kas užeina, kiek nešasi ir duoda numeriukus, nes į kabinas galima neštis iki penkių daiktų (t. 3, b. l. 35-39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad jam teko apklausti kaltinamąsias. Atliekant kaltinamųjų apklausas, buvo išaiškintos teisės dėl gynėjo, įtariamojo teisės ir pradėtas pildyti įtariamojo apklausos protokolas. Buvo užduodami klausimai, o įtariamoji atsakinėjo į juos. I. Ž. M. buvo išaiškintos teisės dėl gynėjo, bet ji atsisakė gynėjo. Kiek atsimena, buvo pasirašyta. Iš pradžių jis įtariamajam leidžia pasireikšti apie visą eigą, o paskui užduoda klausimus ir pildo apklausos protokolą. Kai surašo protokolą, duoda susipažinti pačiam įtariamajam ir jis po parašu pasirašo, kad „iš mano žodžiu viskas surašyta teisingai“. Pretenzijų nebuvo. Jeigu yra, tada būna papildomas apklausos protokolas, jeigu įtariamasis norėtų kažką papildyti arba paneigti. Paklaustas ar I. Ž. M. apklausos metu minėjo, kad jai policijos pareigūnai darė spaudimą, A. R. nurodė, kad neatsimena tiksliai, bet mano, kad tikrai ne. Jeigu ji būtų tai minėjusi, tikrai jis būtų tai nurodęs įtariamojo apklausoje, nes mano, kad tai svarbi ir reikšminga detalė tyrimui. Paklausus kodėl I. Ž. M. minėjo, kad tokią aplinkybę jam nurodė, A. R. nurodė, kad tikrai taip nebuvo, tai šmeižtas. Po to apklausos jam daugiau neteko atlikti procesinių veiksmų šioje byloje. Po kiek laiko jį pervedė į kitą skyrių ir šį ikiteisminį tyrimą perėmė kitas pareigūnas. Visuose veiksmuose, kuriuos jis atliko su kaltinamąją, ji tuo metu gynėjo nereikalavo. Apklausos metu jis klausimų neįrašo į protokolą, jis yra garsiai ir aiškiai išsakytas ir paskui iš įtariamosios žodžių yra įrašoma. Kai asmuo papasakoja situaciją, jis (A. R.) išklauso. Tada užduoda klausimus ir ji atsakinėja į juos. Jeigu jis neužduoda klausimo ir ji nori kažką pasakyti, jis tai rašo apklausos protokole. Jeigu nespėja, įtariamąjį sustabdo ir baigia rašyti sakinį. Kai baigia apklausos protokolą, atspausdina, duoda perskaityti, atspausdina proceso veiksmų dalį, duoda pasirašyti ir daugiau nieko neužduoda. Jeigu įtariamasis nori dar kažką pasakyti, yra papildomas apklausos protokolas. Su protokolu jis pirmiausiai duoda susipažinti tada, kai atspausdina. Kai jis atspausdina, užrakina į IBPS protokolą, bet jame galima daryti pataisymus. Jis atspausdina, parodo, asmuo perskaito, tada jis (A. R.) pasirašo. Kai pasirašo, jau ten pakeitimų daryti negalima. Tada dar kartą duoda susipažinti ir asmuo pasirašo. Paklaustas kaip I. Ž. M. galėjo perskaityti protokolą, jei ji blogai mato, liudytojas nurodė, kad ji su savimi turėjo akinius (t. 3, b. l. 35-39).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog 2023 m. kovo 3 d. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į teisėsaugos institucijas kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovas, informuodamas, jog 2023 m. kovo 1 d. minėtoje parduotuvėje buvo įvykdyta vagystė, kurios metu buvo pagrobtos 542,90 Eur vertės prekės, įskaitant - striukę „HH Alpha 3.0 Jacket“, 359,96 Eur vertės, striukę „TNF W Phlego Wind Jacket“, 74,97 Eur vertės, marškinėlius „Tommy Hilfiger Essential Logo“, 35,97 Eur vertės, kojines „UA U Project Rock Playmak“, 12 Eur vertės. Pareiškime, kuris vėliau buvo tikslintas, nekeičiant pagrobtų prekių pobūdžio ir vertės, buvo nurodyta, kad vagystę įvykdė dvi moteris, po kurių apsilankymo matavimosi kabinose buvo surastos išvardintų prekių etiketės ir magnetai (t. 1, b. l. 73-80, 82, 84). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadovas I. G. patvirtino parengtame pareiškime nurodytas aplinkybes, detalizuodamas, jog nors 2023 m. kovo 1 d., kuomet buvo įvykdyta vagystė, jis parduotuvėje nebuvo, tačiau apie ją buvo informuotas parduotuvės darbuotojos L. Š., kuri atsiuntė jam pagrobtų prekių etikečių ir magnetų fotonuotraukas. Kitą dieną jis peržiūrėjo 2023 m. kovo 1 d. vaizdo įrašus, ir nustatė, kad matavimosi kabinose lankėsi dvi moterys, po kurių buvo surasti trūkstamų prekių magnetai ir etiketės (t. 3, b. l. 10-20). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta L. Š. taip pat patvirtino, kad 2023 m. kovo 1 d. po kaltinamųjų apsilankymo parduotuvėje, jų lankytose matavimosi kabinose ji rado magnetus ir etiketes bei apie tai nedelsiant pranešė parduotuvės vadovui (t. 2, b. l. 195-199).