Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-06-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-3834-291/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
2YT-3834-291/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01428-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
O. J., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3834-291/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01428-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: O. J., VĮ Turto bankas,.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., yra priėmęs S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinos V. O. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 764 apie motinos pavardę įrašyti duomenys: „S. S.“ priklauso S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesutampa su jos asmens dokumentuose - 1993 m gruodžio 16 d. išduotame Lietuvos Respublikos pase, (duomenys neskelbtini) mirties liudijime (įrašo Nr. 260) ir 1990 m rugsėjo mėn. 12 d paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodytais duomenimis „S. S.“.

Pareiškime nurodė, kad po močiutės mirties liko turtas, priklausęs močiutei asmeninės nuosavybės teise: gyvenamasis namas, , žemės sklypas, ūkinis pastatas, pavėsinė, garažas, malkinė, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad močiutė buvo našlė, jos vyras J. S. mirė baigiantis karui. Močiutė viena užaugino vienturtę gimusią dukrą, pareiškėjo motiną, O. V. (S.). O. V., būdama vienintele S. S. turto pirmos eilės įpėdine, šia teise dėl sunkios ligos nepasinaudojo ir (duomenys neskelbtini), nepriėmusi motinos palikimo, mirė. Po motinos mirties močiutės S. S. palikimo antros eilės įpėdiniais tapome jos vaikaičiai - pareiškėjas R. V. ir jo sesuo O. J. (V.). Su seserimi O. J. yra sutarę, kad ji nepretenduos į S. S. palikimą, nes kai mirė mūsų tėvai O. ir O. V., aš , bendru sutarimu, nepretendavau į tėvų palikimą ir visą jų turtą paveldėjo O. J.

Visas S. S. nekilnojamas turtas yra adresu (duomenys neskelbtini). Kiek save atsimena, visą laiką su tėvais gyveno šiame name, su sūnumi J. V. nuo 1998 m sausio 1 d. čia yra deklaravę gyvenamąją vietą. Šiame name užaugo, jame tebegyvena su šeima ir dabar. Kaip močiutei būnant gyvai, taip ir dabar, jis prižiūri, remontuoju namą, kitus kieme esančius statinius, tvarko teritoriją, augina sklype vaisius, daržoves ir pan., moku visus su nekilnojamu turtu susijusius mokesčius, t. y. rūpinuosi šiuo palikėjos turtu kaip savo nuosavu.

Nuo pat palikėjos S. S. mirties - (duomenys neskelbtini) jis valdo jos turtą, gyvendamas name, prižiūriu namą, bei kitus statinius tinkamoje būklėje, todėl manau, kad S. S. palikimą priėmė , faktiškai pradėjęs turtą valdyti (LR CK 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas paveldėjimo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Taip pat jo motinos O. V. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 764, tėvais yra nurodyti J. S. ir S. S. Vėlesniuose dokumentuose močiutės pavardė - „S.“. 1993 m gruodžio 16 d. išduotame pase močiutė „S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties liudijime (įrašo Nr. 260), ji - „S. S.“, 1990 m.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo O. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

11. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), S. S. priklausė nuo 1990-09-12, pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. P-1903. Pareiškėjas su tėvais visą laiką gyveno šiame name, su sūnumi J. V. nuo 1998 m sausio 1 d. čia yra deklaravę gyvenamąją vietą. Jo motina O. V. (S.) gim. (duomenys neskelbtini) ir yra vienintele S. S. turto pirmos eilės įpėdine, kuri (duomenys neskelbtini), mirė nepriėmusi motinos palikimo.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų, santuokos liudijimų kopijų nustatyta, kad pareiškėjas yra O. V. sūnus, palikėjos S. S. anūkas. S. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle.

Pareiškėjas, mirtus močiutei, priėmė paveldėjimą turtą pradėdama paveldimą turtą valdyti, liko prižiūrėti šį namą, ten gyveno mokėjo ir moka mokesčius už jį, prižiūri žemės sklypą Apie močiutės turėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjai buvo žinoma, bet į notarą nesikreipė nei jis nei mama, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog R. V., yra priėmęs S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Taip pat iš gimimo liudijimo, mirties liudijimų kopijų matyti, kad pareiškėjo motinos V. O., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 764 apie motinos pavardę įrašyti duomenys: „S. S.“ priklauso S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesutampa su jos asmens dokumentuose - 1993 m gruodžio 16 d. išduotame Lietuvos Respublikos pase, (duomenys neskelbtini) mirties liudijime (įrašo Nr. 260) ir 1990 m rugsėjo mėn. 12 d paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodytais duomenimis „S. S.“.

Šių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) palikėjos S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti. T

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 764 apie motinos pavardę įrašyti duomenys: „S. S.“ priklauso S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesutampa su jos asmens dokumentuose - 1993 m gruodžio 16 d. išduotame Lietuvos Respublikos pase, (duomenys neskelbtini) mirties liudijime (įrašo Nr. 260) ir 1990 m. rugsėjo mėn. 12 d paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodytais duomenimis „S. S.“.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė