Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-11-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-13464-674/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-26
Bylos Nr.
2YT-13464-674/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01048-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
E. A.
Suinteresuotas asmuo
VĮ ,,Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13464-674/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01048-2021-2)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant G. L.,dalyvaujant pareiškėjai E. A., jos atstovui advokatui S. Jankauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio J. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškėja prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis J. D.. Jis testamento nepaliko. J. D. buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Jų tėvai mirę. Šeimoje be mirusiojo J. D. ir pareiškėjos E. A. buvo dar trys vaikai: broliai R. D., kuris mirė 2001 (duomenys neskelbtini) ir S. D. - mirė (duomenys neskelbtini), bei sesuo A. D. (V.) - mirė (duomenys neskelbtini). Po J. D. mirties nei pirmos, nei antros, nei trečios eilės įpėdiniu nėra. Pareiškėja, kaip palikėjo J. D. sesuo, yra vienintelė ketvirtos ir šiuo atveju pirmiausiosios eilės įpėdinė, todėl paveldi visą savo brolio J. D. palikimą.

3. Nurodė, kad J. D. palikimą sudaro: 80/400 dalių 4.0000 ha miškų paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Po brolio J. D. mirties likusį palikimą pareiškėja E. A., kaip vienintelė įpėdinė, priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Tai patvirtina tai, kad ji su tokios aplinkybės: broliu J. D. buvo (duomenys neskelbtini), esančio 4.0000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai. Broliui J. D. priklausė tik nedidelė šio miškų paskirties žemės sklypo dalis. Miškų paskirties žemės sklypo atidalijimas nebuvo atliktas. Broliui esant gyvam, visus su mišku susijusius klausimus miško tvarkymo klausimus, spręsdavo bendru sutarimu. Mirus broliui ir bendraturčiui J. D., pareiškėja pati būdama silpnos sveikatos ir nebepajėgdama pasirūpinti ne tik savo miško dalimi, bet ir ta dalimi, kuri liko po brolio mirties, t.y visu 4 0000 ha miškų paskirties žemės sklypu, sudarė susitarimą su savo žentu A. P., kad šis užsiimtų viso miškų ūkio paskirties žemės sklypo priežiūra, atliktų reikalingus miško tvarkymo darbus. Iki šiol A. P. jų susitarimą vykdo. Tokios aplinkybės mano, kad leidžia teigti, jog po savo brolio J. D. mirties jo palikimą priėmė ji, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė manydama, kad, būdama vienintele paveldėtoja, daugiau jokių su palikimu susijusių reikalų tvarkyti nebeturi. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šiuo metu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teises liudijimą į turtą, likusį po J. D. mirties, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos E. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos pareiškimas būtų atmestas. VĮ ,,Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad jis yra pareiškėjos žentas. Jis patvirtino, kad po žmonos brolio J. D. mirties likusį jo palikimą priėmė ir valdo E. A..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. A. (D.) ir palikėjas J. D. yra brolis ir sesuo (b. l. 8, 9, 10). Palikėjas J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). J. D. palikimą sudaro 80/400 dalių 4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita dalis (320/400) minimo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso pareiškėjai E. A.. (b. l. 14-15). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, kad į notarų biurą dėl mirusio (duomenys neskelbtini) J. D. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 12). Pareiškėja į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d. Susitarimą, pasirašytą tarp E. A. ir A. P., kad A. P. tvarkys mišką, kuris po brolio J. D. mirties visas priklauso E. A.. Pati to atlikti negali dėl silpnos sveikatos (b. l. 18).

5. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. D. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė, antros eilės – tėvai, vaikaičiai; trečios eilės – seneliai, provaikaičiai; ketvirtos eilės – broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės. (CK 5.11 str. 1 d. 1-4 p.). Kaip nustatyta, palikėjas artimesnių giminaičių nei pareiškėja, tai yra J. D. sesuo E. A. nėra. Pareiškėja į notarų biurą nesikreipė manydama, kad nieko jai daryti nereikia, nes didžioji dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo priklauso jai. Dėl mirusio J. D. turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.)

6. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

7. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

8. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėja E. A., mirus broliui J. D., rūpinosi jo turimo miško dalimi kaip sava – su A, P. sudarė susitarimą, kad jis prižiūrės visą J. D. ir E. A. priklausantį žemės sklypą, išpjaus sausuolius, bei su šaknimis išverstus medžius, tvarkys vėjo išlaužytas šakas. (b. l. 18). Iš aptarto laikytina, kad pareiškėja perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)

9. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes E. A. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. E. A. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad E. A. po J. D. perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė