- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- II-115-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02089-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. ir jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21775-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. spalio 26 d. nutarimu 10-ANR_N-21775-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje R. M. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jai paskirta galutinė 850 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda R. M. paskirta už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 23 d., 16.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytais pagrindais, važiuodama pasirinktu greičiu nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į terasos tvorą, ja apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu skundžiamu nutarimu R. M. atstovė advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė teismui pateikė skundą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą pakeisti nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, bei sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį leidžiant ją sumokėti dalimis. Skunde nurodoma, kad R. M. iš dalies nesutinka su 2021 m. spalio 26 d. policijos priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, mano kad policijos priimtas nutarimas yra neobjektyvus, neteisingas, todėl iš dalies turi būti naikintinas. Pareiškėja davė išsamius paaiškinimus dėl įvykio, nuoširdžiai gailėjosi, kaltę pripažino, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, todėl nėra aišku, kodėl šios aplinkybės nebuvo pripažintos lengvinančiomis aplinkybėmis, kaip tai yra nurodyta policijos priimtame nutarime. Prašo pripažinti šias aplinkybes lengvinančiomis. Ji kaltę dėl ANK 423 straipsnio l dalies ir 417 straipsnio 7 dalies (nors pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį protokolas nebuvo surašytas) pripažįsta, o dėl ANK 426 straipsnio l dalies nuostatų nurodo, kad iš eismo įvykio vietos ji nepasitraukė, automobilio ji nepatraukė, ją iki namų pasiimti telefono ir pranešti draugui, kas atsitiko bei pasiimti reikiamų dokumentų pavežė pati nukentėjusios terasos savininkė jos nuosavu automobiliu. Pasiėmusi reikiamus dokumentus ji grįžo į vietą, nebėgo ir nesislapstė nuo policijos pareigūnų, nukentėjusiosios, todėl joks pasišalinimas iš eismo įvykio vietos negali būti traktuojamas. Jokios tyčios, jokio tikslo pabėgti ar pasislėpti nuo nukentėjusio asmens ar pareigūnų, jos atžvilgiu nebuvo. Taip pat prašo atsižvelgti į prie bylos pateiktus dokumentus, t. y. pateiktą charakteristiką, kad augina nepilnamečius vaikus ir kitus byloje esančius duomenis. Esant išdėstytoms aplinkybėms prašo nagrinėjant pateiktą skundą atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei pateiktus dokumentus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais skirti teisingą nuobaudą leidžiant ją sumokėti bent kelių mėnesių laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. nurodė, kad tą dieną atsisėdo į automobilį be teisių, nuvažiuoti iki kitų namų, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į terasą. Išbėgo šeimininkė. Tą dieną prie savęs dokumentų neturėjo. Terasos šeimininkė pasisiūlė nuvežti ją iki namų. Ji nuvežė, automobilis liko vietoj. Pasakė, kad nori atsilyginti. Nesuvaldė automobilio, nes iki to važinėjo su mechanine. Žinojo, kad neturi teisių. Ji pradžioj reagavo normaliai, pasakė, kad atsilygins. Iš kitų numerių jai niekas neskambino, tik sugyventinis. Suprato, kad atsitrenkė. Buvo stresas, nes pirmiausia neturi teisės vairuoti. Savininkė pasiskambino draugui, jis nurodė kviesti policiją. Telefono rankinuke neturėjo. Ji sugrįžo prie terasos. Pasitraukė į vaikų aikštelę nusiraminti. Ne dėl to išėjo, kad buvo neblaivi, tiesiog buvo išsigandusi. Jie su sugyventiniu pėsčiomis nuėjo iki įvykio vietos. Išėjo nukentėjusioji ir pasakė, kad iškvietė policiją. Automobilio savininkas jos sugyventinis. Policija pasakė, kad reikia padaryti blaivumo tyrimą. Ji kaltę pripažįsta, bet pasišalinus nebuvo. Nes atėjo vyras ir sako, kad reikia testą padaryti. Išsigandusi buvo, už tai iškart nepadarė neblaivumo testo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad jie nesutinka su skundu, prašo nutarimą palikti nepakeistą. Jie mano, kad asmuo pasišalino iš įvykio vietos, viskas yra teisėta. Jis asmeniškai įvykio vietoje nebuvo. Negali pasakyti kokie žmonės buvo susirinkę įvykio vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K. nurodė, kad atvyko į vietą, į eismo įvykį. Juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad ji buvo namuose ir išgirdo garsą, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad į jos tvorą įlėkęs automobilis, už vairo sėdėjo moteris. Pranešėja taip pat paaiškino, kad vairuotoja paprašė ją nuvežti namo, kažkur (duomenys neskelbtini) visai netoliese, pasiimti telefoną ir dokumentus, nes vairuotoja paaiškino, kad nieko su savimi neturi. Ji nuvežė ją namo ir grįžo pas save tikėdamasi, kad vairuotoja grįš. Bet ji negrįžo. Jiems atvykus į įvykio vietą, buvo neblaivus vyras, jam atrodo pranešime yra nurodyti jo duomenys. Paklausus kas jis toks pasakė, kad jis vairuotojos draugas ir paaiškino, kad ji nuėjo namo dokumentų pasiimti, nes liepė jam nueiti namo ir pasakyti, kad ji sugrįžtų. Bet praėjus tam tikram laikui vairuotoja negrįžo ir jie nusprendė nuvažiuoti iki tos vietos, nes pareiškėja jiems nurodė adresą. Nuvažiavus į nurodytą vietą, vyras atrakino butą ir pasakė, kad tos moters (vairuotojos) nėra namuose, kad jis nežino, kur ji yra. Grįžo į įvykio vietą, surašė tarnybinį, o kiti patruliai pakeitė juos, nes baigėsi darbo laikas. Nebuvo čia 2 -3 min., pusvalandį tai tikrai užtruko. Nesusisiekė ji. Jei žmogus neturi dokumentų ir sutinka pasakyti savo duomenis, asmens kodą, gimimo metus, vardą, pavardę jie gali suvedę į sistemą nustatyti asmenybę. Nėra būtina turėti dokumentus. Ar į kitus kolegas kreipėsi nežino. Automobilis buvo įvykio vietoje. Automobilis įvykio vietoje ar buvo patrauktas sunku pasakyti, jam atrodo, kad buvo patrauktas kažkiek. Jis viską papasakojo, ką pranešėja paaiškino. Pareiškėja pasakė, kad galimai neblaivi vairuotoja. Jie nebandė susisiekti, nes kaip minėjo baigė darbą, toliau dirbo kiti pareigūnai.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Z. nurodė, kad buvo 2021 m. rugsėjo 23 d., (duomenys neskelbtini). Jie gyvena (duomenys neskelbtini), bet turi dar butą (duomenys neskelbtini). R. neatsiklausus paėmė be jo leidimo raktus jo įmonės automobilio. Ji išvažiavo į to buto sandėliuką ir įvažiavo į tos panelės terasos tvorą. Sumaišė pedalus ir įvažiavo į tvorą. Jis buvo namuose ir nežinojo, kad ji išvažiavo. Po to R. atbėga šoke, verkė, galvojo kas čia atsitiko, ji sakė, kad į tvorą įvažiavo, ji sakė, kad paėmė raktus ir norėjo nuvažiuoti į sandėliuką. Ją atvežė ta panelė į kurios tvorą įvažiavo. Jie nuėjo ten. Kai atvyko į įvykio vietą automobilis stovėjo, R. kaip įvažiavo į tvorą, automobilis taip ir stovėjo, nebuvo patrauktas. Atėjo su ta mergina pakalbėti, kad nuostolius padengs. Bandė tartis su nukentėjusiąja, dėl žalos atlyginimo, bet ji nesutiko, paskui su jos vyru kalbėjo, bet ir jis nesutiko. R. buvo šoke, sakė R. nueiti ir prisėsti ant suoliuko. Ji nuėjo, ten yra vaikų aikštelė ir atsisėdo. Kokių gal 20 m. nuo įvykio vietos. Bet jis nematė, kurioje vietoje ji atsisėdo. Po to atvažiavo pareigūnai, nuvažiavo su jais į namus R. ieškoti. Bandė skambinti R., bet jos telefonas buvo paliktas namuose. Pareigūnai paprašė numerio, jis davė. R. grįžo po 10 min. pareigūnams išvažiavus. Policininkai išvažiavo atgal į įvykio vietą evakuoti automobilį. Automobilis yra jo įmonės. Buvo su R. tą vakarą, bet niekas neskambino, jos neieškojo. Jis nevažiavo į (duomenys neskelbtini). Jie atrodo kitos dienos rytą nuvažiavo blaivumo testą padaryti. R. teisų neturi. Anksčiau turėjo, atimtos.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G.-Z. nurodė, kad ji su pareiškėja susipažino, kuomet įvyko įvykis prie jos namų. Ji buvo namuose. Buvo 2021 m. ruduo. Laiką prisimena, buvo 15.30 val. nes jai buvo pietų pertrauka, dirbo iš namų. Buvo virtuvėje, išgirdo stiprų garsą. Pasisuko į dešinę pusę pamatė, kad į jos tvorą įlėkęs automobilis. Išbėgo į lauką, pamatė moterį, išlipusią iš automobilio. Jos automobilis nuo stovėjimo aikštelės per šaligatvį buvo įskridęs į jos tvorą. Nesusidūrė su tokiomis situacijomis ir pradėjo klausinėti kaip čia kas, ką darys. Ji galvojo, kad ji buvo labai išsigandusi ji kartojo, kad ją (pareiškėją) vyras užmuš. Sakė kviečia policiją ir išsiaiškins viską kuo greičiau, ji atrodė labai išsigandusi ir vis kartojo tą patį. Paklausė ar turi telefoną, dokumentą, sakė nieko neturi. Ji kaip pilietiškas žmogus sakė gali pamėtėti namo, jog viską susirinktų ir grįžtų. Įsėdo į jos automobilį ir važiavo į pareiškėjos namus. Galvojo, kad viskas baigsis geruoju. Automobilyje pajautė alkoholio kvapą. Ji iškarto paskambino policijai ir pasakė, kad jai atrodo, kad girta moteris įvažiavo į jos tvorą ir prašo atvažiuoti. Grįžo, parėjo namo ir po kokių 10 -15 min. pamatė, kad kieme stovi minėta moteris su vyru. Ji galvojo, kad policija atvažiuos ir išėjo laukti policijos. Tuomet vyras pradėjo šnekėti su ja. Moteris bandė kažką sakyti, o jis jai sakė tu išvis nieko nešnekėk, ją pavarė ir ji išėjo. Vyras sakė nekviesti policijos, perskambinti, prašė susitarti. Sakė nesitars, nes nenori. Dar paskambino svainiui iš serviso, klausė ką daryti, nes vyras siūlo susitarti, bet jai atrodo, kad ta moteris girta, jis sakė lauk policijos. Mačiau, kad jis (vyras) išgėręs, pradėjo kelti balsą, pasakė, kad girti žmonės negali vairuoti, jis sakė taip. Gaila, kad nepadarė įrašo, bet negalvojo, kad čia taip baigsis. Moters kadangi nebuvo, policininkas sakė vyrui ją pakviesti, vyras išėjo link namų. Ji sakė, kad žino, kur ji gyvena. Jie važiuodami matė, kaip lėtai jie eina, matėsi, kad bandė tempti laiką. Ji policininkus paleido prie namų, galvojo, kad ji bus namuose ir grįžo atgal namo, pasirodo jos nebuvo. Grįžo tik vienas tas vyras, jie ten matavo viską ir ji daugiau jau nebelindo ir nebesiaiškino. Ji (pareiškėja) neatėjo. Yra kelios vaikų žaidimo aikštelės netoli jų. Jei asmuo būtų aikštelėje, jei ji galvoja apie tą, kuri yra už namo, tai nesimatytų. Matė, kuria kryptimi ji nuėjo. Link savo namų, aikštelė irgi į tą pusę. Apie 8 val. automobilį išvežė, apie 3,5 val. viskas vyko. Būtų surašę deklaraciją jei ji nebūtų išgėrusi. Kai paleido susitarė, kad ji pati ateis iki įvykio vietos. Nepaėmė jokių R. koordinačių, pavežė ją iki namų, tikėjosi, kad grįš. Negalvojo, kad jai reikės tų koordinačių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, t. y. už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas. Šio nusižengimo pareiškėja neginčija, pripažindamas policijos pareigūnų nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairuodama automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama pasirinktu greičiu nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į terasos tvorą, ja apgadino. Byloje esančių aplinkybių visuma leidžia teismui manyti, kad pareigūnai tinkamai nustatė eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę ir kaltą dėl eismo įvykio sukėlimo asmenį. Pareiškėja neginčija ir už minėtą nusižengimą paskirtos nuobaudos dydžio.
Nėra ginčo ir dėl administracinės nuobaudos paskirtos pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo teisingumo.
R. M. ginčija ANK 426 straipsnio 1 dalies jai inkriminavimą, teigdama, kad nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodyta, jog po eismo įvykio ji sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 220 punktas nurodo, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Teismas pažymi, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. 2021 m. rugsėjo 23 d., 16.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytais pagrindais, važiuodama pasirinktu greičiu nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į terasos tvorą, ja apgadino.
Nors pareiškėja teigia, jog ji nepasišalino iš eismo įvykio vietos, automobilis liko stovėti įvykio vietoje nepatrauktas, kad ją iki namų pasiimti dokumentų pavežėjo pati nukentėjusioji tvoros savininkė, ji grįžo į įvykio vietą, bet būdama šoko būsenoje, nuėjo prisėsti į šalia esančią vaikų žaidimų aikštelę, vienok, teismo vertinimu, tokie jos argumentai laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, jog liudytoja apklausta V. G.-Z. nurodė, jog ji norėdama padėti pareiškėjai R. M. geranoriškai užfiksuoti eismo įvykį, sutiko ją pavežti iki namų, kad pareiškėja pasiimtų dokumentus, tačiau automobilyje pajutusi nuo R. M. sklindantį alkoholio kvapą, pranešė policijai apie galimai neblaivią vairuotoją, padariusią eismo įvykį, nebesutiko įvykį įforminti be policijos. Iš šios liudytojos ir liudytojų E. K., S. Z. parodymų matyti, kad R. M. eismo įvykio vietoje nelaukė pareigūnų, nors pareigūnai įvykio vietoje buvo apie tris valandas, kol automobilis buvo išgabentas saugoti; pareigūnai su jos sugyventiniu net vyko ieškoti pareiškėjos R. M. į namus, skambino jai, bet pareiškėja telefonu neatsiliepė. Liudytojas S. Z. tvirtino, kad R. M. nerado namuose, o telefoną ji buvo palikusi namuose. Taigi, akivaizdu, jog R. M. po autoįvykio siekė išvengti policijos pareigūnų apklausos, neblaivumo patikrinimo, buvo nepasiekiama ir telefonu.
Nors S. Z. liudijo, kad pats pasiūlė R. M. nusiraminti ir pasėdėti vaikų žaidimų aikštelėje, kita vertus, jis nenurodė pareigūnams R. M. buvimo vietos, nėjo jos ieškoti į tą aikštelę, todėl jo parodymai, kad pareigūnai neva neieškojo vairuotojos (R. M.) visiškai neatitinka liudytojo E. K. ir kitų jo paties (S. Z.) parodymų, kad pareigūnai net kartu vyko į namus ieškoti R. M., prašė jos telefono numerio, bet ji neatsiliepė telefonu, nes neva buvo jį palikusi namie. Taigi, tokius pareiškėjos ir liudytojo S. Z. parodymus, neva R. M. „niekas daugiau neskambino“, kad ji sėdėjo netoli įvykio vietos ir buvo galima ją rasti bei apklausti, o policijos pareigūnai to nepadarė, teismas vienareikšmiškai vertina kaip siekį R. M. išvengti atsakomybės bei sumenkinti vairuotojo pareigą likti įvykio vietoje, sudarant įspūdį, kad neva patys pareigūnai neatsakingai vykdė pareigas ir nesiekė surasti vairuotoją ir apklausti.
Taip pat svarbu pažymėti, jog į namus R. M. liudytoja V. G.-Z. vežė turint konkretų tikslą – pareiškėja norėjo pasiimti dokumentus (tai patvirtino pati pareiškėja), tačiau akivaizdu, jog R. M. į įvykio vietą su dokumentais negrįžo tam, kad užpildytų deklaraciją arba sulauktų policijos pareigūnų.
Teismui nekyla abejonių, kad R. M. žinojo padariusi autoįvykį, ji to ir neneigia. Taigi, ji akivaizdžiai galėjo ir turėjo suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenys pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdami išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Iš byloje esančios išanalizuotos medžiagos teismas turi pagrindą išvadai, kad pareiškėja būtent šiuo atveju išvengė pareigos pasitikrinti blaivumą (t.y. siekė nuslėpti savo neblaivumą): liudytoja V. G.-Z. nurodė, jog automobilyje pajutusi nuo R. M. sklindantį alkoholio kvapą; iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja atvyko į RPLC Vilniaus filialą 2021-09-24 11.10 val., t.y. praėjus nuo įvykio 19 valandų (beveik parai laiko), taigi šis aktas yra absoliučiai neinformatyvus ir nesusijęs su bylos aplinkybėmis.
Dar daugiau – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu R. M., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos O. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; paskyrė R. M. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, ši aplinkybė sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pareiškėja būtent šiuo atveju išvengė pareigos pasitikrinti blaivumą (t.y. siekė nuslėpti savo neblaivumą), galimai siekdama išvengti administracinės arba net baudžiamosios atsakomybės.
Byloje nėra jokių duomenų, kad R. M. pati būtų pranešusi policijos įstaigai ar BPC apie padarytą autoįvykį.
Darytina išvada, kad R. M. ne tik vengė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl R. M. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalies normas.
Skunde pareiškėja R. M. prašė sumažinti administracinę nuobaudą paskirtą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei leisti ją sumokėti dalimis. Skunde nurodoma, kad ji turi du mažamečius vaikus, darbdavių yra charakterizuojama teigimai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020).
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylos duomenimis nėra charakterizuojamas teigiamai. Ji yra teista už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, administracine tvarka bausta ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (negalėjimas sumokėti baudos per įstatymo numatytą laiką) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis Nr. ATP-82-1020/2017).
Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį (aktualių pajamų ir deklaracijų, darbo užmokesčio pažymų bankų sąskaitų išrašų su istorija). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos R. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21775-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.