Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – R. K. gynėjo advokato Nerijaus Stuko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį, ir vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu R. K. taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, R. K. įpareigotas tęsti mokslą, išmokti saugaus eismo taisykles, o vadovaujantis BK 87 straipsnio 3 dalies 3 punktu uždrausta vairuoti motorinę transporto priemonę.

Taip pat šiuo nuosprendžiu patvirtintas 2023 m. birželio 5 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo.

Iš R. K., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš jo įstatyminės atstovės V. K., priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 15 585,52 eurai žalos atlyginimo, sprendimo įvykdymas atidėtas 3 (trims) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – R. K. gynėjo advokato Nerijaus Stuko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nustatė, kad egzistuoja BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, ir pagrįstai atleido R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės bei nutraukė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu.

Dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatų taikymo

7. Gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. K. ir jo įstatyminė atstovė V. K. neginčijo Kauno teritorinės ligonių kasos prašomos priteisti gydymo išlaidų sumos ir nurodo, jog tiek žodžiu, tiek ir raštu Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo ginčijamas CK 6.282 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytais pagrindais.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nors pirmosios instancijos teismas gynėjo minimais klausimais išsamių argumentų neišdėstė, tačiau visgi pagrįstai atmetė gynybos prašymą sumažinti prašomą priteisti sumą dėl žuvusio asmens didelio neatsargumo. Taip pat iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo matyti, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra ginčijama nukentėjusiesiems suteiktų medicininių paslaugų įkainiai, todėl teisėjų kolegija šiuo kausimu plačiau nepasisako.

9. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti (turtinės, neturtinės) žalos sumažinimo.

10. Apelianto įsitikinimu byloje nustatytos aplinkybės, jog penkiavietyje automobilyje važiavo septyni keleiviai, kurie nesegėjo saugos diržų, taip pat ir K. B., be to pastarasis puikiai žinojo, kad R. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Gynėjo teigimu šios aplinkybės patvirtina, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ir K. B.. Kas rodo jo paties didelį neatsargumą. Apeliaciniame skunde gynėjas remiasi 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020, kurioje nukentėjusiųjų asmenų saugos diržų nesegėjimas buvo pripažintas dideliu neatsargumu.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.). Kaip matyti iš apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020, ir kitų skunde minimų nutarčių, iš tiesų nukentėjusių asmenų dideliu neatsargumu buvo pripažinta tai, jog jie automobilyje nesegėjo įrengtų saugos diržų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog gynėjo minimose nutartyse buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos paprastai taikomos nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-280/2014).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, 2K-204/2013). Vadovaujantis teismų praktika civilinėse bylose, kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020).

13. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis K. B. nesegėjo automobilyje įrengto saugos diržo, automobilyje važiavusių keleivių skaičius viršijo leistiną skaičių važiuoti tokia transporto priemone keleivių skaičių, tačiau nukentėjusiojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (saugos diržų nesegėjimas) nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Byloje nustatyta, ko neginčija ir apeliantas, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo R. K. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų pažeidimai, tai yra neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai jų turto saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę – žvyruotą kelio dangą, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivis K. B., o G. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą faktinių aplinkybių, apibūdinančių nagrinėjamą eismo įvykio situaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nukentėjusiojo K. B. veiksmus kvalifikuoti kaip didelį jo neatsargumą. Nukentėjusiojo elgesys, saugos diržų nesegėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo visiškai neprognozuojamas ar labai rizikingas, be to, ir pats vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo įsitikinti, ar toks vykimas transporto priemone yra saugus tiek jam, tiek ir kartu vykstantiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju įspėti keleivius užsisegti saugos diržus. Kita vertus asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas tik prielaidomis grindžia faktus, kad automobilio keleivis K. B. turėjo žinoti ir suprasti, kad R. K. vairuotojo pažymėjimo neturi. Taigi, tokių žuvusio K. B. veiksmų nėra pagrindo pripažinti dideliu neatsargumu, kas anot gynėjo, galėtų sudaryti pagrindą mažinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

14. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo ir tai, jog Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys mažintinas ir CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, tai yra dėl sunkios ginamojo R. K. turtinės padėties.

15. Apelianto teigimu, R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, o ir šiuo metu, yra nepilnametis moksleivis, nėra įgijęs jokio nuosavo turto, todėl tenkinus Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir R. K. neturint lėšų jį atlyginti, bus pradėtas priverstinis išieškojimas, kas dar pablogins galimybes atlyginti padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais skundo argumentais.

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl R. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji K. B., kuris vėliau mirė ir G. M., kurie buvo gydomi ir už jų gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 15 585,52 eurai (2 t., b. l. 31–35). Taigi jokių abejonių dėl to, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens – R. K. nusikalstamus veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, iš tikrųjų nekyla. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tačiau pažymima, kad civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į CK 6.283 straipsnį, reglamentuojantį žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

17. Kadangi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nusikalstama veika buvo sužalota nukentėjusiojo K. B. sveikata, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, taip pat dėl patirtų sužalojimų medicininė pagalba buvo suteikta ir G. M., šiuo atveju taikytinas CK 6.283 straipsnis, kuris yra specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju ir numatanti atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius, tarp jų – ir su sveikatos grąžinimu (gydymu) susijusias išlaidas. Toks šios normos aiškinimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006). Turtinę žalą šiuo atveju patyrė ne patys sužaloti asmenys, o ligonių kasa, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjusi gydymo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ligonių kasa turi teisę gauti turtinės žalos, atitinkančios gydymo išlaidų sumą, atlyginimą.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš tiesų R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, mokosi, nėra įgijęs jokio nuosavo turto. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. K. turtinė padėtis yra ypatingai sunki ir jis atlyginti turtinę žalą objektyviai neturės jokios galimybės. Bylos duomenys patvirtina, kad nors R. K. mokosi, tačiau netrukus taps pilnamečiu, byloje nėra jokių duomenų, jog jis dėl kokių priežasčių ateityje negalės dirbti ir gauti pajamas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog į gynėjo apeliaciniame skunde minimas aplinkybes (R. K. mokymąsi, jauną amžių, turto neturėjimą) jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą teismo nuosprendį ir nuspręsta sprendimo vykdymą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio tenkinimo atidėti 3 (trims) metams. Be to, pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo priteistas žalos atlyginimas, ir nuteistajam ar kitam civiliniam atsakovui dėl objektyvių priežasčių sudėtinga žalą atlyginti ir jis siekia tai padaryti, mokėdamas žalos atlyginimą dalimis, tai galima padaryti vykdymo eigoje – visų pirma susitarus dėl tokio mokėjimo dalimis su pačiu išieškotoju, kuriam teismas išduoda vykdomąjį dokumentą dėl priteistos žalos atlyginimo. Tai visiškai realu šiuo atveju, kadangi išieškotojas yra valstybės institucija, duomenų, kad ji prieštarautų tokiam žalos atlyginimo būdui, byloje nėra. Taigi tokia galimybė objektyviais duomenimis šiuo atveju nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, tenkinti prašymą ir sumažinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, nėra pagrindo.

Dėl ieškiniu priteistos turtinės žalos paskirstymo

19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas spręsdamas Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio priteisimo klausimą neatsižvelgė į tai, jog civilinė ieškovė žalą prašė priteisti ne tik iš R. K. bei jo mamos V. K., tačiau ir iš tėvo K. K.. Vertinant šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.).

20. Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė, t. y. tais atvejais, kai 14 – 18 metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. tiek jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu bei šiuo metu yra nepilnametis. Duomenų apie jo turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas Kauno teritorinės ligonių kasos priteisto civilinio ieškinio išieškojimas, byloje nebuvo pateikta. Todėl tokiu atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos interesus, buvo būtina nustatyti papildomus R. K. prievolės dėl žalos atlyginimo subjektus, kuriems, pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno teritorinei ligonių kasai padaryta žala priteisiama iš R. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš jo atstovo pagal įstatymą – V. K. (mamos).

22. Apeliaciniame skunde nuosprendžio dalis priteisti žalą subsidiariai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – R. K. įstatyminės atstovės neginčijamas, tačiau teigiama, jog pareiga atlyginti priteistą žalą subsidiariai turėjo būti nustatyta ir R. K. tėvui K. K. tėvui.

23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriame kaip atsakovais nurodyti ne tik R. K., tačiau ir jo tėvai – motina V. K. bei tėvas K. K. (2 t., b. l. 31–35). Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta tik V. K. (2 t. b. l. 15–16, 17).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant žalos atlyginimą, atsakingas asmuo turi būti įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi, jam turi būti išaiškintos įstatyme numatytos procesinės teisės, sudaryta galimybė dalyvauti procese (BPK 111 straipsnis). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepilnamečio R. K. atstovas pagal įstatymą K. K. (tėvas), civiliniu atsakovu nebuvo pripažintas ir procese nedalyvavo, priešingai nei R. K. motina V. K.. Taigi, K. K. nebuvo patrauktas dalyvauti procese kaip kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir nebuvo pripažintas civiliniu atsakovu.

25. Ši procesinė klaida buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teismo 2024 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas K. K. į procesą įtraukė civiliniu atsakovu, išaiškino jo teises ir pareigas, perskaitė Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis. Nagrinėjamu atveju, pagal K. K. parodymus, kuriuos jis davė apeliacinės instancijos teisme, įvykio metu R. K. tėvai gyveno skyriumi, o šiuo metu yra išsituokę. Tačiau tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Taigi santuokos nutraukimas ir gyvenimas skyrium neatleidžia tėvų nuo pareigos auklėti savo vaikus, jie ir toliau yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą, privalo rūpintis savo vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir CK 3.170 straipsnio 1 dalyje, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių priežasčių, K. K. trukdžiusių po santuokos nutraukimo bendrauti su sūnumi, auklėti jį, rūpintis jo moraliniu ugdymu. Nors kaip nurodė K. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, su sūnumi bendrauja mažai, tačiau nuo pareigos atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą turtinę žalą K. K. nėra pagrindo atleisti, kadangi pastarojo kaltė pasireiškė pareigos auklėti nepilnametį nevykdymu, su tuo teismo posėdyje sutiko ir pats K. K., ir dėl to jis, subsidiariai su V. K. yra materialiai atsakingas už nepilnamečio R. K. žalos padarymą ir jos atlyginimą Kauno teritorinei ligonių kasai, R. K. neturint turto ar uždarbio šiai žalai atlyginti.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – R. K. neturint pakankamai turto ar uždarbio, kurių pakaktų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 15 585,52 eurų priteistai turtinei žalai atlyginti, nuspręsta žalą išieškoti iš jo įstatyminės atstovės V. K., keistina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas). Nustatytina, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – R. K. neturint pakankamai turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išieškoti lygiomis dalimis, t. y. po 7 792,76 eurus, iš R. K. atstovų pagal įstatymą – motinos V. K. ir tėvo K. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – R. K. gynėjo advokato Nerijaus Stuko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – R. K. neturint pakankamai turto ar uždarbio, kurio pakaktų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 15 585,52 eurų priteistai turtinei žalai atlyginti, nuspręsta žalą išieškoti iš jo įstatyminės atstovės V. K..

Nepilnamečiui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – R. K. neturint pakankamai turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išieškoti lygiomis dalimis, t. y. po 7 792,76 eurus (septynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 76 ct), iš R. K. atstovų pagal įstatymą – motinos V. K. ir tėvo K. K..

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.