Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-871-590/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
2A-871-590/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04846-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
UAB „Psyops Media“
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-871-590/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04846-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 14.1; 14.3.17; 14.5; 14.7; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. ir atsakovo UAB „Psyops Media“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB „Psyops Media“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir įsiskolinimo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Psyops Media” 7 000 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio priedą; 7 931,93 Lt be pagrindo įgyto turto vertės; vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2012-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-06-06 su atsakovu UAB „Psyops Media” sudarė darbo sutartį Nr. 54, pagal kurią ieškovas nuo 2011-06-07 pradėjo eiti statybos darbų vadovo pareigas. Darbo sutarties 3 punkte šalys sulygo, kad atsakovas ieškovui mokės 400 Lt darbo užmokestį. 2011-07-01 Darbo sutarties pakeitimu ieškovui nustatytas 850 Lt darbo užmokestis; 2011-08-31 Darbo sutarties pakeitimu nustatyta, kad nuo 2011-09-01, atsižvelgiant į apyvartą pagal klientus, ieškovui bus mokamas 1650 Lt mėnesinis atlyginimas ir priedai. 2011-11-30 ieškovas ir atsakovas parašais patvirtino sumas, numatytas priedų darbuotojams už 2011 m. lapkričio mėnesį skyrimo lentelėje, kurioje nurodyta, kad ieškovui už 2011 m. lapkričio mėnesį priklauso išmokėti 7000 Lt (atskaičius mokesčiu) priedą. Neatskaičius mokesčių minėtas priedas sudaro 9210,53 Lt ir, ieškovo teigimu, šis priedas yra darbo užmokesčio dalis, o ne skatinamoji priemonė. Atsakovas minėto priedo ieškovui nėra sumokėjęs. Ieškovas taip pat nurodė, kad darbo santykių metu ieškovas buvo paskirtas atsakovo atsakingu asmeniu ir pagal avansines apyskaitas pirkdavo darbams atlikti reikalingus įrankius, prekes, mokėdavo atsakovo darbuotojams darbo užmokestį, pildavo kurą į atsakovo transporto priemones ir jas remontuodavo. Atsakovas už ieškovo sąskaita atsakovo naudai perkamas prekes atsiskaitydavo pervesdamas pinigus ieškovui arba išmokėdamas lėšas kasos išlaidų orderiais. Ieškovas nuo 2011-06-07 iki 2012-03-14 už atsakovo naudai perkamas prekes, suteiktas paslaugas ir kt. apmokėjo 16 343,08 Lt, iš kurių atsakovas padengė 8411,15 Lt. Taigi, už nurodytą laikotarpį atsakovas liko skolingas ieškovui 7931,93 Lt. Atsakovas minėtos sumos ieškovui nėra grąžinęs. Ieškovas pažymėjo, jog minėta suma nelaikytina darbo užmokesčiu, tačiau darbdaviui kyla pareiga darbuotojui atlyginti jo turėtas išlaidas, išleistas darbdavio interesais. 2012-02-24 ieškovas pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir buvo atleistas 2012-03-14, tačiau darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovas su ieškovu liko neatsiskaitęs. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad atsakovas privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Psyops Media” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, pateikdamas prašymą atleisti savo noru DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, nekėlė jokių prašymų ir pretenzijų dėl neišmokėto atlyginimo, be to, ieškovas neprašė nutraukti darbo sutarties DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl, atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad priežastis dėl darbo sutarties nutraukimo buvo ta, neva ieškovas negavo darbo užmokesčio. Pateikdamas ieškinį, ieškovas neprašo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir tai vertintina kaip siekimas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas visą darbo laiką nuo priėmimo iki atleidimo iš darbo žinojo, kad darbo užmokestis mokamas toks, koks jis yra nustatytas darbo sutartyje, taip pat žinojo, kad priedai yra skiriami tik už komandiruotes ir už kilnojamojo pobūdžio darbą, todėl yra visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas sumokėti neva jam paskirtą 7000 Lt priedą už 2011 m. lapkričio mėnesį, kadangi, atsakovo pareiškimu, tokio priedo skyrimo nebuvo. Už 2011 m. rugsėjo ir spalio mėnesį ieškovui buvo paskirtas 400 Lt priedas už kilnojamojo pobūdžio darbą. Atsakovas pabrėžė, kad 7000 Lt priedo skyrimas buvo negalimas iš esmės, kadangi ieškovas netinkamai įvykdė savo pareigas jo vadovaujamuose objektuose, ir dėl to atsakovas patyrė didelę žalą, kurios priteisimas yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje. Atsakovas nurodė, kad dėl įmonės direktoriaus nedarbingumo, ieškovui buvo pavėluota išmokėti dalį darbo užmokesčio, tačiau visiškai su ieškovu buvo atsiskaityta 2012 m. balandžio mėn. pervedant delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį, iš viso 128,64 Lt. Į ieškovo teiginį, kad jo pareiga buvo perduoti atsakovui apmokėjimo darbuotojams ataskaitinius dokumentus, atsakovas paaiškino, kad statybos darbų vadovo pareiginių nuostatų 2.27. punkte nurodyti ataskaitiniai dokumentai reiškia darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tarnybinius pranešimus dėl darbuotojų neatvykimo į darbą, vėlavimus, t. y. informaciją, kurią ieškovas turėdavo pranešti raštu atsakovui (direktoriui arba administratorei) tam, kad būtų tinkamai ir laiku pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis. Darbo vidaus tvarkos taisyklių 5.6. p. numatyta, kad statybos darbų vadovas arba administratorė įteikia atsiskaitymo lapelius darbuotojams ofise arba objekte, o pareiginių nuostatų 2.23 p. numatyta ieškovo pareiga vesti darbo laiko apskaitą, nesudaryti prastovų, dėl ko pareiginių nuostatų 2.27 p. pagrindu ieškovas privalėjo perdavinėti atsakovui apmokėjimo darbuotojams ataskaitinius dokumentus. Pareiginių nuostatų 2.21. p. numatyta ieškovo pareiga revizuoti ir tikrinti darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentus. Ieškovas, atlikdamas darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių reviziją, per visą darbo laikotarpį niekada neteikė jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo darbininkams. Bendrovėje dirbantys darbuotojai yra nurodę, kad A. D. jiems niekados nemokėjo darbo užmokesčio ir prie ieškinio pridėtų kasos išlaidų orderių atsakovo buhalterijoje nėra. Be to, ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra kasininko, įmonės vadovo parašų, todėl negalima nustatyti, ar tokie dokumentai iš viso egzistavo, be to, dokumentai yra taisyti, jie galėjo būti ir suklastoti. Atsakovas nurodė, kad yra visiškai atsiskaitęs su visais darbuotojais už 2011 m., o nurodymo mokėti darbuotojams atlyginimų atsakovas ieškovui nėra niekada davęs. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovo pateiktos sąskaitos už kurą, piltą 2012-01-02 – 2012-03-14 dieną, bei už automobilio Ford Mondeo, v. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą negalėjo būti išrašomos bendrovės vardu, kadangi 2011-06-06 automobilio panaudos/nuomos sutartis, sudaryta su ieškovo tėvu S. D., baigė galioti 2011-12-31. Ieškovo tėvas nuomos sutarties nutraukimo neginčija, su nuomos sutarties nutraukimu sutiko. Ieškovas nuo 2012-01-02 dienos iki atleidimo iš darbo dirbo įmonės patalpose, neturėjo komandiruočių ar objektų, jam nebuvo priskirtas automobilis. Už kurą ir automobilio remontą iki 2011-12-31 atsakovas yra atsiskaitęs.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Psyops Media“ ieškovo A. D. naudai 6377,76 Lt skolos bei 1289,17 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio priedo – 7000 Lt, priteisimo, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jis turi teisę gauti minėtą neišmokėto darbo užmokesčio priedą, todėl ieškovo reikalavimą priteisti šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas priteisti 7000 Lt darbo užmokesčio priedą atmestas, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškinio reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas, taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovo reikalavimą dėl 7931,93 Lt atsakovo naudai sumokėtos sumos grąžinimo ieškovui tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 6377,76 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio Ford Mondeo, v. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos/nuomos sutartis galiojo iki 2011-12-31, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo atlyginti jam išlaidas už kurą ir automobilio remontą, patirtas nuo 2012-01-01, todėl reikalavimą dėl minėtų 1543,34 Lt išlaidų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nepriteisė iš atsakovo 10,83 Lt išlaidų už medžiagas, kadangi šią sumą atsakovas ieškovui sumokėjo 2012-05-30.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl darbo užmokesčio priedo bei vidutinio darbo užmokesčio už delsimą atsiskaityti priteisimo, panaikinti ir ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB „Psyops Media” tenkinti visiškai, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi atsakovo pateikta darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kurios VII skyriuje reglamentuojama priedų prie atlyginimo mokėjimo tvarka: numatyta, kad priedai darbuotojams yra skiriami už kilnojamojo pobūdžio darbą bei komandiruotes. Ieškovas pažymi, kad niekada nebuvo supažindintas su tokia tvarka, atsakovo pateiktame dokumente yra tik atsakovo atstovo L. J. parašas. Nepaisant to, ieškovas neneigia, kad už kilnojamojo pobūdžio darbą ir komandiruočių laiką yra gavęs didesnį apmokėjimą, tačiau faktiniai šalių santykiai patvirtina, jog papildomi priedai darbuotojams buvo skiriami ne tik už kilnojamojo pobūdžio darbą ir komandiruotes (liudytojų M. D., V. G., V. K.). Nurodo, kad teismo išvada, jog darbdavio lentelė nepatvirtina aplinkybės, kad nurodyta suma yra darbo užmokesčio priedas laikytina nepagrįsta, nes apie lentelėje nurodytų priedų skyrimą ieškovui patvirtino M. D., kurio parašas aptariamoje priedų skyrimo lentelėje yra. Ieškovas savo poziciją dėl neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio, be kita ko, grindė jau minėta priedų skyrimo lentele, liudytojų parodymais ir darbo sutarties sudarymo metu atsakovo pateiktais rankraščiais. Būtent minėti rankraščiai su atsakovo direktoriaus L. J. rašysena patvirtina, kad atsakovas įsidarbinant ieškovui tarėsi dėl konkrečios priedų apmokėjimo tvarkos ir rodiklių. Užrašuose schematiškai vaizduojamas būtent kintamosios atlyginimo dalies procentas nuo apyvartos. Pažymi, jog atsakovo atstovo parašu patvirtintoje lentelėje priedų dydis siejamas su apyvarta pagal klientus. Be to, su šiuo apeliaciniu skundu teikiamas rankraštis patvirtina priedo dydžius, apskaičiuojamus pagal tam tikrą procentą nuo minėtos apyvartos pagal klientus. Esant tokiai situacijai, atsakovo turėtas išmokėti priedas yra tam tikrų rodiklių įgyvendinimo išraiška ir ieškovas turi subjektyvią teisę tokio priedo reikalauti, o atsakovas turėjo pareigą minėtą priedą išmokėti. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ieškovo atleidimo iš darbo dieną ir nesumokėjo ieškovui priklausančio 7000 Lt, atskaičius mokesčius, (9210, 53 Lt neatskaičius mokesčių) dydžio priedo prie darbo užmokesčio. Teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo priteisti neišmokėtą priedą prie darbo užmokesčio, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bei netinkamai taikė materialines darbo teisės normas. Vertinant tai, kad 7000 Lt yra didesnė suma nei visas darbuotojo vienos mėnesio vidutinis darbo užmokestis, iš atsakovo turi būti priteistas ieškovo vidutinis darbo užmokestis už neatsikaitymo laiką, t. y. nuo 2012-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Atsakovas UAB „Psyops Media“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą dalyje, kuria buvo priteista ieškovo naudai 6377,76 Lt skolos bei 1289,17 Lt bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Psyops Media” panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį toje dalyje atmesti. Nurodo, kad A. D. niekados neturėjo, pareigos ir nebuvo gavęs nurodymo vykdyti darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, niekada nebuvo paskirtas kasininku ir realiai jokių atlyginimų mokėjimų darbuotojams niekados neatliko. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad neva A. D. atliktus mokėjimus darbuotojams patvirtina liudytojai V. G., M. D., V. K.. Su tuo sutikti negalima, nes aptariamu laikotarpiu, kada neva buvo mokami pinigai darbuotojams, t. y. 2011 m. rugpjūčio 5 d., 6 d. ir 12 d., minėti asmenys nedirbo UAB „Psyops Media“. Taigi, šie asmenys negalėjo nieko patvirtinti apie neva mokėjimus darbuotojams, kuriuos neva atliko ieškovas. Pažymi, jog tai, kad A. D. neatliko jokių mokėjimų darbuotojams 2011 m. rugpjūčio 5 d. ir 12 d., patvirtino į bylą atsakovo pateikti darbuotojų V. Ž., I. L., G. K., V. G. ir V. K., kurie nedirba UAB „Psyops Media“, paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad A. D. nemokėjo jiems pinigų ir tomis dienomis iš viso nebuvo atlyginimų mokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad neva kasos išlaidų orderiai, kuriuos ieškovas pateikė teismui, įrodo apie neva ieškovo atliktus mokėjimus iš savo lėšų. Akivaizdu, kad jokių realių mokėjimų A. D. 2011 m. rugpjūčio 5 d. ir 12 d. neatliko ir pateiktos ieškovo kasos išlaidų orderių kopijos neįrodo skolos fakto. Nurodo, kad pareigybių 2.21. p. numatyta ieškovo pareiga revizuoti ir tikrinti darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentus. Ieškovas, atlikdamas darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių reviziją, per visą darbo laikotarpį pas atsakovą, niekada neteikė atsakovui jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo darbininkams bet kokių trūkumų. Iki 2012-03-16 dienos ieškovas niekada nebuvo teikęs ieškinio priede Nr. 7, 48-64 1. pridėtų dokumentų. Atsakovo buhalterijoje nėra tokių dokumentų. Apklausus bendrovėje dirbančius darbuotojus, pastarieji nurodė, kad A. D. jiems niekados nemokėjo darbo užmokesčio. Kadangi atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su visais darbuotojais už 2011 m., o ieškovas niekaip nepaaiškino pateiktų dokumentų kopijų kilmės, nurodė neturįs originalų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nepripažinti šių kasos išlaidų orderių kaip įrodymų. Be to, aptariamuose dokumentuose nėra nei kasininko, nei įmonės vadovo parašų, nėra dokumentų originalų, todėl negalima nustatyti, ar tokie dokumentai iš viso egzistavo. Taip pat nurodo, kad akivaizdu, kad ieškovas iš viso neatliko jokių mokėjimų, nes atlikęs tokius mokėjimus, būtų dokumentus pridavęs UAB „Psyops Media“ buhalterijai kaip tai numatyta pareiginėse nuostatose ir bendrovės vidaus tvarkoje bei nutarime. Ieškovas negalėjo niekaip paaiškinti, kodėl aptariamų kasos išlaidų orderių kopijos buvo pateiktos tik po beveik 8 mėnesių, o ne per nutarime ir pareiginėse nuostatose nustatytą terminą. Teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, dėl ko neaiškios kilmės orderių kopijos buvo pateiktos tik po išėjimo iš darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Psyops Media“ atsiliepimu į ieškovo A. D. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad darbo sutartyje su ieškovu konkreti darbo užmokesčio priedo mokėjimo tvarka nustatyta nebuvo, kadangi priedai įmonėje buvo skiriami pagal darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, patvirtintą 2010-04-30 įsakymu, su kuria ieškovas buvo supažindintas. Vadovaujantis minėta tvarka, priedai prie darbo užmokesčio yra skiriami tik už komandiruotes ir kilnojamo pobūdžio darbą. Dėl kitokios priedų mokėjimo tvarkos su ieškovu nesitarta. A. D. kiekvieną mėnesį gaudavo bendrovės buhalterijos teikiamus atsiskaitymo lapelius su detaliu darbo užmokesčio ir priedų apskaičiavimo išdėstymu. Pats ieškovas neginčija fakto, jog už komandiruočių laiką ir kilnojamojo pobūdžio darbą gaudavo didesnį apmokėjimą. Ieškovo 7000 Lt reikalavimas, kaip neva esamo priedo, yra nepagrįstas, nes tokio priedo skyrimo paprasčiausiai nebuvo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo teisę į 7000 Lt kaip priedo sumą. Nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad toks užmokestis jam priklauso pagal darbo pobūdį ar rezultatus, už kokį laikotarpį susikaupė minėta suma. Pažymi, jog darbo užmokestis už 2011 m. lapkritį mėn. buvo paskaičiuotas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ bendrovėje 2011-12-14. Apie 2011-12-14 paskaičiuotą darbo užmokestį už 2011 m. lapkričio mėn. ieškovas buvo informuotas, darbo užmokestis ir visos detalizacijos buvo nurodytas ieškovo gautuose atsiskaitymo lapeliuose tiek už 2011 m. lapkritį ir gruodį, tiek už 2012 m. sausį ir vasarį, kad tokius lapelius gavo, žymi A. D. duotas patvirtinimas Valstybinės darbo inspekcijos išvadoje. Akivaizdu, kad ieškovas žinojo, kad jokio priedo jam nebuvo skirta ir su paskaičiuotu darbo užmokesčiu ieškovas sutiko, dėl ko iki pat darbo santykių nutraukimo ir iki ieškinio išsiuntimo pirmosios instancijos teismui dienos dėl to nereiškė jokių pretenzijų atsakovui. Pažymi, jog ieškovo išvestinis reikalavimas priteisti iš UAB „Psyops Media“ ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką taip pat yra laikomas nepagrįstu.

Ieškovas A. D. atsiliepimu į atsakovo UAB „Psyops Media“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovas faktiniu elgesiu parodė savo valią ieškovą paskirti atsakingu asmeniu. Byloje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas už ieškovo sąskaita atsakovo naudai perkamas prekes atsiskaitydavo pervesdamas pinigus ieškovui. Laikotarpiu nuo 2011-06-07 iki 2012-03-14 ieškovas už darbams atlikti reikalingus įrankius, prekes, medžiagas, kurą, užmokestį darbuotojams iš savo asmeninių pinigų yra sumokėjęs 16 343,10 Lt, iš kurių 8 411,15 Lt atsakovas ieškovui yra grąžinęs. Jeigu ieškovas, kaip nepagrįstai teigia atsakovas, būtų nesąžiningas ir dėl jokia logika nepateisinimų priežasčių būtų savavališkai be darbdavio pavedimo savo lėšomis mokėjęs darbo užmokestį darbuotojams, pirkęs prekes įmonės naudai, ieškovas reikštų reikalavimą dėl 16 343,10 Lt sumų grąžinimo. Ieškovas, būdamas sąžiningas, atskleidžia tikrąsias darbo santykių metu susiklosčiusias aplinkybes, nesiekia nepagrįstai praturtėti ar kitaip nesąžiningai pakenkti atsakovo interesams. Pažymėtina, kad faktinę darbo santykių metu buvusią situaciją, jog statybos darbų vadovai iš savo asmeninių lėšų apmokėdavo darbdavio interesais pirktas prekes, medžiagas, paslaugas, kurą, avansinius mokėjimus kitiems darbuotojams, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. D., V. G., V. K., S. A., J. Z.. Pažymi, jog darbo santykių praktika aiškiai parodo, kad ieškovui savo lėšomis apmokėjus už įmonės vardu įsigyjamas medžiagas, darbuotojų atliktus darbus, dokumentai buvo pateikiami atsakovui, o pastarasis pagal pateiktus dokumentus atlikdavo mokėjimus ieškovui. Tokiu atveju negali būti laikoma teisinga atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad ieškovo pareiginių nuostatų 2.27. punkte nurodyti ataskaitiniai dokumentai reiškia darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tarnybinius pranešimus dėl darbuotojų neatvykimo į darbą, vėlavimus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją. Nurodo, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nekėlė ieškovo byloje pateiktų mokėjimus darbuotojams patvirtinančių dokumentų tikrumo patikrinimo klausimo, nepateikė dokumentų tariamą klastojimą patvirtinančių įrodymų, nereikalavo skirti ekspertizių ir pan., todėl atsakovo teiginiai apie ieškovo nesąžiningumą ar juo labiau tariamą dokumentų klastojimą vertintini kaip visiškai nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui atsakovo įmonės naudai (darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui) patirtų išlaidų pagal byloje pateiktus dokumentus. Atsakovas ginčija tik pačių įrodymų patikimumą, tariamą nepateikimą laiku, tačiau ieškovas nurodo, kad kiekvienas įrodymas negali būti vertinamas atsietai, todėl visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia daugiau manyti, kad atsakovas negrąžino ieškovui jo sumokėtų sumų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011-08-05 atsakovas ieškovui pavedimu sumokėjo 4200 Lt, mokėjimo paskirtis – atsiskaitytinai, o tos pačios dienos kasos išlaidų orderiai, kurie pateikti šioje byloje patvirtina, kad būtent tokia suma buvo išmokėta darbuotojams. Taigi atsakovo veiksmai akivaizdžiai parodo buvus pavedimą ieškovui mokėti darbo užmokestį darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Kolegija atmeta ieškovo A. D. apeliacinio skundo argumentus dėl 7000 Lt darbo užmokesčio priedo. DK 186 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „ Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „ Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009).

CPK 135 str. 1 d. 2 p. nurodo ieškovo pareigą nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus. Ieškovas prašo priteisti 7000 Lt darbo užmokesčio priedą už 2011 m. lapkričio mėnesį. Kaip minėta, darbo užmokesčio priedas gali būti mokamas tik už atliktą darbą, todėl ieškovas, teikdamas ieškinį turėjo pareigą paaiškinti teismui už kokį 2011 m. lapkričio mėnesį atliktą darbą prašo priteisti 7000 Lt priedą. Tačiau ieškovas ieškinyje iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių kelis kartus jo darbo užmokestį (1650 Lt) viršijančio priedo mokėjimą, t.y. nenurodė už kokį 2011 m. lapkričio mėnesį atliktą darbą jam turi būti išmokėtas priedas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbo sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl priedo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos (t. 1, b.l. 13). Iš atsakovo 2010-04-30 įsakymu patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos VII skyriaus nuostatų matyti, kad priedai darbuotojams yra skiriami už kilnojamojo pobūdžio darbą bei komandiruotes (t. 2, b.l. 12-15). Skiriant ieškovui darbo užmokesčio priedus, kaip tik ir buvo vadovaujamasi minėta priedų skyrimo tvarka. Šią aplinkybę patvirtina 2011-10-07 įsakymas, iš kurio matyti, kad už 2011 m. rugsėjo mėnesį atliktą kilnojamojo pobūdžio darbą ieškovui buvo paskirtas 400 Lt priedas (t. 2, b.l. 22). Kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovo sudaryta lentelė (2, b. l. 116-118) patvirtina 7000 Lt priedo skyrimą ieškovui. Lentelėje nėra nurodyta, kad 7000 Lt suma yra ieškovui skiriamas darbo užmokesčio priedas. Be to, toks mokėjimas nebuvo įformintas įmonės vadovo įsakymu, kaip tai buvo padaryta skiriant 400 Lt priedą už kilnojamojo pobūdžio darbą. Svarbiausia, byloje nėra aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio priedo mokėjimo pagrįstumą pagal ieškovo darbo laiką, vietą, apimtį, darbo pobūdį ir kitus darbo rodiklius. Pirmosios instancijos teismas, teisingai pastebėjo, kad klausimą dėl 7000 Lt priedo mokėjimo ieškovas iškėlė tik po darbo santykių nutraukimo ir tik kreipdamasis į teismą su ieškiniu. Atleidimo iš darbo dieną 2012-03-14 ieškovas, pateikė atsakovui pretenziją dėl jam neišmokėtų sumų (skolos), tačiau pateiktoje pretenzijoje ieškovas nereiškė prašymo išmokėti 7000 Lt priedą ir apie jį net neužsiminė. Ši aplinkybė sustiprina įsitikinimą, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl 7000 Lt priedo ir toks priedas ieškovui nebuvo skirtas. Protinga manyti, kad priešingu atveju, pretenzijoje ieškovas būtų nurodęs reikalavimą sumokėti 7000 Lt priedą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti darbo užmokesčio priedą ir išvestinį ieškinio reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Kolegija atmeta atsakovo UAB „Psyops Media“ apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo naudai priteistos 6377,76 Lt skolos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įmonėje egzistavo praktika, jog statybos darbų vadovai iš savo asmeninių lėšų apmokėdavo darbdavio interesais pirktas prekes, medžiagas, paslaugas, kurą, avansinius mokėjimus kitiems darbuotojams. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti kvitai, PVM sąskaitos-faktūros ir kasos išlaidų orderiai (t. 1, b.l. 22-24, 26-28, 30-36, 38-51, 53-61, 63-83, 85-105, 107-122), pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. D., V. G., V. K., S. A., J. Z. parodymai (t. 2, b.l. 146-150). Minėtą praktiką patvirtina ir pats faktas, kad atsakovas yra grąžinęs ieškovui dalį išlaidų, t.y. iš patirtų 16343,10 Lt išlaidų atsakovas yra grąžinęs ieškovui 8411,15 Lt sumą (t. 1, b.l. 20, 124-132). Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl liudytojų M. D., V. G., V. K. parodymų. Aplinkybė, kad minėti asmenys 2011 m. rugpjūčio 5 d., 6 d., ir 12 d. nedirbo įmonėje nesumenkina jų parodymų įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, kad jie, kaip ir ieškovas A. D., UAB „Psyops Media“ dirbo statybos darbų vadovo pareigose ir teisme liudijo ne apie pinigų išmokėjimo darbuotojams 2011 m. rugpjūčio 5 d., 6 d., ir 12 dienomis faktą, bet apie tai, kad įmonėje egzistavo praktika, jog statybos darbų vadovai iš savo asmeninių lėšų apmokėdavo darbdavio interesais pirktas prekes, paslaugas bei avansinius mokėjimus kitiems darbuotojams. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi minėtų liudytojų parodymais. Taip pat atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų S. A. ir J. Z. parodymų. Abi liudytojos pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad A. D. išmokėdavo joms pinigus ir jos pasirašydavo ant byloje esančių kasos išlaidų orderių (2 t., b.l. 148,149). Taigi orderiuose yra liudytojų parašai. Šis faktas byloje nėra paneigtas, todėl aplinkybė, kad liudytojos bendravo prieš posėdį su ieškovu ir matė orderių kopijas šiuo atveju neturi reikšmės liudytojų parodymų vertinimui, nepaneigia jų objektyvumo ir juo labiau liudytojų parašų orderiuose tikrumo.

CPK 185 str. 1 d. numato teismo pareigą, vadovaujantis įstatymais, įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, aukščiau paminėtų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas A. D. atsakovo interesais pirko prekes ir paslaugas bei išmokėdavo darbuotojams avansinius mokėjimus. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė teismui kasos išlaidų orderių originalų taip pat vertintina kitų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų kontekste. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad orderių originalus jis atiduodavo atsakovui (2 t., b.l. 166). Ši paaiškinimas atitinka aukščiau aptartais įrodymais patvirtintas bylos aplinkybes, kad ieškovas atsakovo interesais pirko prekes ir paslaugas bei išmokėdavo darbuotojams avansinius mokėjimus, o atsakovas vėliau padengdavo minėtas išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Akivaizdu, kad šiomis aplinkybėmis ieškovas negali pateikti teismui dokumentų originalų. Atkreiptinas dėmesys, kad prekių ir paslaugų pirkimą ieškovas taip pat įrodinėjo pateikdamas dokumentų kopijas, tačiau jų atsakovas neginčija.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Kolegija atmeta ieškovo ir atsakovo prašymus priteisti išlaidas už advokato pagalbą, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė ir ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus (CPK 98 str. 1 d. ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius