- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- eI2-860-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17122-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- B. L., J. L., R. V., V. N., uždarajai akcinei bendrovei ,,Federalinis rezervas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: B. L., J. L., R. V., V. N., uždarajai akcinei bendrovei ,,Federalinis rezervas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovė) 3061,23 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad buvo sudaryta automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis ((duomenys neskelbtini)). Draudimo sutarties galiojimo metu pareiškėja gavo pranešimą apie 2021 m. sausio 24 d. įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino pareiškėjos draustą turtą (automobilį). Nurodė, jog atsižvelgiant į pareiškėjos gautą informaciją, medis buvo supuvęs, o tai iš esmės patvirtina, jog jis nebuvo tinkamai prižiūrimas. Automobilio remontą atliko įmonė UAB „Krasta Auto“, viso automobilio remonto darbai sudarė 3151,23 Eur. Atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą 90 Eur išskaitą, dėl įvykio buvo išmokėta 3061,23 Eur draudimo išmoka.
Pareiškėja teigia, jog išmokėjusi draudimo išmoką ji įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pareiškėja 2022 m. vasario 1 d. su pretenzija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama atlyginti patirtą žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Todėl prašo teismo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą arba sumažinti skunde nurodytos priteistinos sumos dydį.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, nurodoma galima įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Skundo prieduose nėra eismo įvykio schemos ar nuotraukų iš eismo įvykio, pačio medžio fotofiksacijos, neįmanoma identifikuoti ir įvykio laiko. Pažymi ir tai, jog nurodoma teritorija / žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis yra išnuomota fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, nėra įmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens, todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur augantis želdinys sukėlė žalą.
Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą. Byloje neįrodyta, jog atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą. Mano, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėja byloje taip pat tinkamai nepagrindė ir neįrodė žalos fakto. Skunde nurodoma, jog medis apgadino pareiškėjos draustą turtą. Nuotraukų iš žalą sukėlusio įvykio nėra. Vienintelis byloje pateiktas įrodymas - 2021 m. rugsėjo 9 d. UAB „Krasta Auto“ remonto sąmata-sąskaita, kurioje nurodomas platus atliktų darbų spektras. Atsakovė, neturėdama informacijos koks medis, kokią žalą sukėlė, negali patvirtinti, jog visi po daugiau nei pusės metų UAB „Krasta Auto“ atlikti remonto darbai buvo tiesiogiai susiję su nurodomu įvykiu. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo tiesiogiai nulemti įvykio, o žalos dydis nustatomas ne turint tikslą suremontuoti, pagerinti ir atnaujinti automobilį, tačiau siekiant atkurti automobilio būklę tiksliai į tokią, kuri buvo prieš įvykstant įvykiui. Taigi, atsakovės nuomone, šioje byloje pareiškėja žalos dydžio apskritai neįrodė.
Taip pat pažymėjo, jog 2021 m. sausio 24 d., 12 val. remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis Lietuvoje vyravo iki 8,6 m/s vėjas. Manytina, kad šioje situacijoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Taigi ir šioje byloje, tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad skundas yra pagrįstas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė spręsti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus.
Nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenimis, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, B. L., J. L., R. V., V. N., uždarajai akcinei bendrovei ,,Federalinis rezervas“. Šiam žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Remiantis Registro duomenimis, skiltyje „11. Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ Žemės sklypui taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos – elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos, elektros tinklų apsaugos zonos, skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos.
Pažymi, jog remiantis trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime paminėtais teisės aktais, NŽT nėra suteikta pareiga patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą (akto redakciją, galiojusią įvykio metu), kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų. Taigi, NŽT funkcijos neapima pareigos ir funkcijų, susijusių su želdinių ir želdynų priežiūra, stebėsena ir pan.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistinos žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, teisę į kurios atlyginimą pareiškėja akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ įgijo subrogacijos pagrindu, priteisimo.
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog 2021 m. sausio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) nuvirtęs medis apgadino pareiškėjos Transporto priemonių draudimu (Kasko) draudimu draustą turtą (automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apgadinto automobilio remontą atliko įmonė UAB „Krasta Auto“, viso remonto darbai sudarė 3151,23 Eur. Atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą 90 Eur išskaitą, pareiškėja dėl įvykio išmokėjo 3061,23 Eur draudimo išmoką.
Byloje nustatyta, jog apie įvykį buvo pranešta policijai, įvykis registruotas numeriu (duomenys neskelbtini). Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK įvykio registracijoje nurodyta, jog 2021 m. sausio 24 d., 8 val. 39 min. gauta informacija apie (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme ant penkių automobilių nuvirtusį supuvusį medį. Vilniaus gaisrininkų 2 brigada patraukė ir sutvarkė nuvirtusį medį nuo automobilių. Supuvęs medis nuvirto ir ant automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. A.. Įvykio registracijoje nurodyta, jog medis nukrito nuo senatvės. Pateiktos gaisrininko darytos fotonuotraukos.
Pareiškėja teigia, jog išmokėjusi draudimo išmoką ji įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pareiškėja su 2022 m. vasario 1 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti patirtą žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji nėra atsakinga už pareiškėjai kilusią žalą. Teigia, jog minimas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei fiziniams ir juridiniams asmenims, be to, valstybei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis yra išnuomota fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, nėra įmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens, todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Taigi, byloje nėra ginčo, jog įvykis įvyko 2021 m. sausio 24 d., (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, kai ant penkių automobilių nuvirto medis. Byloje kilęs ginčas, ar tik savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą, kadangi sprendžiant klausimą, ar atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti medį, kuris apgadino pareiškėjos draustą automobilį, labai svarbu nustatyti tikslią įvykio vietą, nes savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius.
Iš pateikto 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog 0,1584 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ((duomenys neskelbtini)), V. N. ((duomenys neskelbtini)), J. L. ir B. L. ((duomenys neskelbtini)), uždarajai akcinei bendrovei „Federalinis rezervas“ ((duomenys neskelbtini)), R. V. ((duomenys neskelbtini)). Dalis valstybei priklausančio sklypo (0,0178 ha ir 0,0113 ha) išnuomota O. K. ir N. K. iki 2101 m. gruodžio 30 d.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog valstybei priklauso didžioji dalis šio žemės sklypo (86,81 proc.) ir tik labai nedidelė šio sklypo dalis (0,0178 ha ir 0,0113 ha) išnuomota O. K. ir N. K.. Be to, iš sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių su šiais asmenimis turinio matyti, kad jokios teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklype esančiais želdynais šiems asmenims nebuvo perduotos, todėl palaikė prašymą priteisti patirtą žalą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kadangi, pareiškėjos teigimu, ji tinkamai nevykdžiusi pareigos prižiūrėti miesto teritorijoje augančius medžius.
Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos 1584 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastato dalį. Taip pat byloje nustatyta, jog minimam žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, CK ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-360/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-270-624/2018; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2093-438/2021).
organizuoja Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; rengia ir tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos taisykles; su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais; vadovaudamosi Aplinkos ministerijos nustatytais sodmenų kokybės reikalavimais ir atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį, reikalingą želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais;
Paminėtina, kad savivaldybės privalo inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdyti jų būklės stebėseną (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., 18 str., 21 str.), Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų (3 p.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 str. 1 d.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją (žr., pvz., 2017 m. vasario 28 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017).
Pažymėtina, jog pagal byloje pateiktus duomenis, teismas neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog vien tik savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą, kadangi pareiškėja nenurodė tiksliai kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur augantis želdinys sukėlė žalą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog minimas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tiek valstybei, tiek fiziniams ir juridiniams asmenis, be to, dalis valstybei priklausančio žemės sklypo išnuomota dviem fiziniams asmenims.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiškėjos į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais (CK 6.271 str. 3 d.), galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors padaryta žala. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo.
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai inventorizavo želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdė jų būklės stebėseną. Byloje nėra jokių duomenų apie medžio, kuris apgadino automobilį, inventorizavimą, nepateikta jokių vertinimų, ar / kaip šios savivaldybės pareigos vykdymas (nevykdymas ar netinkamas vykdymas) padarė įtaką žalos atsiradimui. Taigi, šiuo atveju teismo vertinimu, neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo aspektu. Paminėtina, jog tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3126-575/2022).
Be to, pareiškėja yra pateikusi 2021 m. rugsėjo 9 d. UAB „Krasta Auto“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju UAB „Krasta Auto“ nenustatinėjo transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties. PVM sąskaita-faktūra išrašyta praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po įvykio. Įvertinant šias aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, konstatuotina, kad byloje neįrodyta, kad visi automobilio gedimai, žala buvo sąlygoti būtent medžio užvirtimo ant automobilio BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)).
Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, nes neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 3061,23 Eur turtinę žalą, atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.