Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovams O. R. ir A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 35 935,89 Eur žalos, kurią sudaro 24 244,26 Eur patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir administravimo išlaidos 12 771,63 Eur, nes žala kilo dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vadovų atsakomybės sąlygų, kai negalima nustatyti bankrutuojančios bendrovės finansinės padėties dėl to, kad dėl vadovų kaltės prarasti bankrutuojančios bendrovės dokumentai ir nepateikta privalomoji finansinės atskaitomybės ataskaita, bendrovė privesta prie bankroto tyčia, taip pat, kai bendrovės valdymo organai neperdavė administratoriui visų įmonės dokumentų ir turto.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad BUAB „A.“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2013-04-29, bendrovės direktoriumi nuo 2013-04-29 iki 2016-01-05 buvo atsakovas A. B., o nuo 2016-01-05 iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas O. R.. UAB „A.“ akcijos buvo parduotos dalimis po 20 procentų, o būtent 2015 m. gruodžio mėn. 13-17 dienomis buvo sudarytos penkios Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys. 2015-12-13 Šiaulių apygardos teismo 2016-08-11 nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Principo reikalas“, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Šiaulių apygardos teismo 2016-12-09 nutartimi nustatyta, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą buvo už 2014 metus. Įmonės skola R. Elskio firmai „D.“ siekia 5807,45 Eur pagal 13 neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų, iš kurių 8 sąskaitos neapmokėto A. B. valdymo laikotarpiu, likusi dalis O. R. valdymo laikotarpiu. UAB „A.“ skola Lietuvos gretutinių teisių asociacijai siekia 189,74 Eur , pusė neapmokėtų sąskaitų yra A. B. valdymo laikotarpiu, likusi dalis O. R.. Įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kreditoriui UAB „Tele2“ taip pat susidarė valdant įmonę tiek A. B., tiek O. R.. UAB „A.“ turtas buvo įkeistas imant 86 000 Lt paskolą iš kooperatinės bendrovės Raseinių kredito unijos 2013-09-13 valdant įmonę A. B.. Skola kreditoriui AB „Volfas Engelman“ ir kreditoriui UAB Bennet Distributors susidarė A. B. valdymo laikotarpiu. Šiaulių apygardos teismo 2016-11-30 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 24 244,26 Eur sumai. Šiaulių apygardos teismas 2017-01-03 nutarė BUAB „A.“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismo 2016-12-09 nutartimi BUAB „A.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad UAB „A.“ vadovai ir akcininkai įmonę valdė netinkamai, neužtikrino įmonės kreditorių interesų apsaugos. Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų ir dalyvių padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2016-09-14 nutartis įsiteisėjo 2016-12-28. 2016-06-08 antstolis Tomas Ubartas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad sudarytas patalpose, adresu Vytauto Didžiojo g. 80A, Kelmė, rasto turto sąrašas. Patalpos rastos nenaudojamos, apleistos ir nešvarios. Patalpose rastas šis turtas: kavinės salėje: dešimt minkštasuolių su penkiais stalais, dešimt staliukų su kėdėmis, bilijardo stalas su lazdomis ir rutuliais, įrengtas baras, du gėrimų šaldytuvai, alaus pilstymo įranga bei trys alaus statinės, įvairūs indai, baro spintelėje rasta dėžutė su panaudotais kasos čekiais, kitas menkavertis turtas. Virtuvės patalpose rasta: viryklė, trys metaliniai stalai, dvi metalinės plovyklos, trys šaldytuvai trys alaus statinės įvairūs indai bei kitas menkavertis turtas. Indų plovyklos patalpose rasta metalinė plovyklė; šalia du metaliniai staliukai; elektrinė orkaitė "Fagor"; vandens šildytuvas (boileris); įvairus indai ir kitas mažavertis turtas. Pagalbinėse patalpose: metalinės lentynos, valgomų ledų šaldiklis, kasos aparatas, spintelė, sumestos kėdės, koridoriuje padėti du rašomieji stalai; dėžės nuo gėrimų, kartoninės dėžės ir kitas mažavertis turtas. Biuro patalpose: kompiuteris su monitoriumi, laidinis telefonas, rašomasis stalas, sieninės lentynos, sofa, apsaugos sistemos įrenginiai, kitas mažavertis turtas. 2016-01-12 tarp pardavėjo UAB „A.“ ir pirkėjo A. M. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kuria automobilis VW Polo buvo parduotas už 80,00 Eur. 2016-10-17 BUAB „A.“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus rekomendacinius dydžius. Iš kasos aparato EURO 2000T Alpha, korpuso Nr. 09300095 matyti fiskaliniai atsiskaitymai už laikotarpį nuo 2015-01-03 iki 2016-03-12. Iš 2016-01-05 susitarimo matyti, kad O. R. ir A. B. susitarė, kad O. R. pretenzijų neturi ir neturės, su viskuo sutinka ir yra susipažinęs, inventorius ir dokumentai yra perduoti teisingai. Kaip matyti iš 2016-02-10 PVM sąskaitos-faktūros UAB „A.“ iš UAB „Balticdecor“ įsigijo įvairių prekių už 218,68 Eur. Iš 2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „A.“ iš UAB Kalnapilio-Tauro grupė įsigijo gėrimų už 583,58Eur. Iš 2016-03-04 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „A.“ iš UAB Kalnapilio-Tauro grupė įsigijo gėrimų už 261,26 Eur. Iš 2016-03-08 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „A.“ iš UAB Kalnapilio-Tauro grupė įsigijo gėrimų už 935,34 Eur. Iš 2016-02-12 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „A“ iš UAB Kalnapilio-Tauro grupė įsigijo taurių ir stiklinių už 55,18 Eur.

Dėl neteistų atsakovų veiksmų ir priežastinio ryčio tarp vadovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Taigi, ir šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir padarytos žalos. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas), šiuo atveju – O. R.. Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

Byloje nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui UAB „A.“ paskutinį kartą pateikė už 2014 metus (2014 metais įmonė patyrė 15 562,15 Eur nuostolį). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nustatyta, kad šių pareigų nevykdė abu atsakovai, nes dar vadovaujat atsakovui A. B. finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus VĮ Registrų centrui pateikti nebuvo ir dėl to nėra galimybės įvertinti UAB „A.“ finansinės padėties 2015 metų gruodžio mėnesį (tai yra laikotarpiu prieš perleidžiant įmonę atsakovui O. R.). Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai Registrų centrui, taip pat nebuvo parengtas įmonės turto balansas turto bei dokumentų perdavimo momentui, nėra ir objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto vadovų pasikeitimo momentu dydžio, o kadangi tai lėmė atsakovo A. B. veiksmai, tai jam pereina pareiga paneigti kaltės prezumpciją, įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas atsakovui O. R..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta galima daryti išvadą, kad abu atsakovai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatyme, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „A.“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Minėtus faktus patvirtino ir Šiaulių apygardos teismas 2016-12-09 nutartimi konstatavęs, jog BUAB „A.“ bankrotas buvo tyčinis, nulemtas netinkamu vadovų įmonės valdymu. Minėta, Šiaulių apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl ja nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šioje byloje. Be to, tokie atsakovų veiksmai rodo ir atsakovų siekį dėl tam tikrų (galimai - nesąžiningų) motyvų neišviešinti finansiniuose dokumentuose turtinės įmonės padėties. Nors įmonė veiklą vykdė, tačiau iš esmės nuo 2015-01-01 UAB „A.“ atsiskaitymus vykdė tik grynaisiais pinigais, todėl banko sąskaitose nėra jokių operacijų, nėra jokių dokumentų apie veiklos laikotarpio sandorius, kas, savo ruožtu, leidžia manyti, kad tokie sandoriai apskritai galėjo būti neatspindimi įmonės dokumentuose. Dėl nurodyto nėra galimybės nustatyti, įmonės sudarytų sandorių, vykdytos veiklos bei realios įmonės finansinės padėties. Todėl teismo vertinimu atsakovai pažeidė vadovo pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, kas apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Šiaulių apygardos teismas 2016-12-09 nutartimi konstatavęs, kad atsakovas A. B. nepateikė 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinio ir neužtikrino privalomos įmonės dokumentų apsaugos. Trūkstant bendrovės dokumentų, atskleidžiančių bendrovės veiklą 2015 metais, neįmanoma nustatyti, kokie bendrovės sandoriai buvo sudaryti iki bendrovės akcijų perleidimo, o byloje nustatytos dokumentų perdavimo aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad įmonės dokumentai ir turtas O. R. buvo perduoti tinkamai. Atsakovas A. B. į bylą pateikė tik 2016-01-05 susitarimą tarp jo ir atsakovo O. R., kad pastarasis pretenzijų neturi, inventorius ir dokumentai perduoti teisingai. Teismo vertinimu, toks susitarimas nelaikytinas tinkamu dokumentų bei turto perdavimo priėmimo aktu, jo turinys neleidžia nustatyti, kokie konkrečiai dokumentai bei turtas buvo perduoti atsakovui O. R.. Dėl paminėtų teismo nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovas A. B. nenuginčijo kaltės prezumpcijos dėl jo veiksmų. Atsakovas O. R. taip pat pažeidė ne vieną teisės aktą nepateikdamas finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui, taip pat neperduodamas visų įmonės dokumentų turto administratoriui.

Teismo vertinimu, abiejų vadovų civilinę atsakomybę lemia minėtų neteisėtų veiksmų visuma.

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju.

Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų A. B. ir O. R. netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Teismų praktikoje pažymima, kad prievolės solidarumo prezumpcijai kilti pakanka ir savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, tačiau sukėlusių bendrą žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, tinkamai neperdavė dokumentų bei turto, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo.

Šiaulių apygardos teismas 2016-12-09 nutartimi pripažino, kad UAB „A.“ finansinė padėtis buvo sunki: 2014 metais įmonė patyrė 15 562,15 Eur nuostolių. Ieškovas byloje teigė, kad trūkstant bendrovės dokumentų, atskleidžiančių bendrovės veiklą 2015 metais, neįmanoma nustatyti, kokie bendrovės sandoriai buvo sudaryti ir kokia buvo įmonės finansinė padėtis iki bendrovės akcijų perleidimo, taip pat nustatyti, koks turtas buvo perleistas naujajam vadovui. Tačiau akivaizdu, jog tam tikros prievolės atsirado kai įmonei vadovavo A. B.. Pažymėtina, kad būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Byloje nustatyta, kad abu atsakovai netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su turto apskaita, tvarkymu ir išsaugojimu, vadinasi, žala galėjo atsirasti tiek dėl vieno, tiek dėl kito atsakovo veiksmų. Tokios aplinkybės patvirtina už žalą atsakingų asmenų veiksmų bendrumą pagal CK 6.279 straipsnio 1, 4 dalis ir jų priežastinį ryšį su žala. Nagrinėjamoje byloje dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, todėl lieka bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str.). Solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Kai sprendžiama dėl žalos, padarytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams, teismų praktikoje pripažįstama, kad jų interesų apsaugą labiau užtikrina solidarioji atsakovų atsakomybė.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro kreditorių nepatenkintų reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Byloje nustatyta, kad administravimo išlaidų ir byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 37 015,89 Eur. Bankroto byloje buvo parduotas bankrutavusios įmonės turtas: transporto priemonė VW Polo, už kurią gauta 80,00 Eur suma, ir kavinės - baro įranga bei baldai, už kuriuos gauta 1000,00 Eur. Taigi 35 935,89 Eur (37015,89 EUR - 1080,00 Eur = 35935,89 Eur) suma laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai ir savininkai tyčia privedė įmonę prie bankroto. Byloje nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę bei žalos dydį, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovų priteistina 35 935,89 Eur žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai ir, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 809,00 Eur (35 935,89 Eur x 3 % - 75 % = 808,55 Eur, suapvalinus 809,00 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.) ir 14,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 823,63 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. adr. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. adr. (duomenys neskelbtini), ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 35 935,89 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus, 89 ct) žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš atsakovų O. R. ir A. B. ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A.“, naudai 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 35 935,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 411,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 411,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Raseinių rajono apylinkės teismą.