- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-317-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- UAB „Dubingiai diamond resort“
- Ieškovas
- UAB „Devi PSP“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 317 - 252- 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dubingiai diamond resort“ atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20-335/2016 pagal ieškovo UAB „Devi PSP“ ieškinį atsakovui UAB „Dubingiai diamond resort“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Devi PSP“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Dubingiai diamond resort“ 20 218,79 Eur skolos, 136,95 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. 2015-10-06 buvo priimti atsakovo prieštaravimai, kuriais prašoma preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. 2015-10-20 priimtas atsakovo priešieškinys dėl 30 670,76 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų priteisimo iš ieškovo UAB „Devi PSP“ su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui. Nurodė, kad priešieškinio patenkinimas gali ateityje pasunkėti, nes ieškovas galimai neturi turto.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas savo reikalavimus kildina iš 2011 m. ir 2013 m. rangos sutarčių pagrindu atsiradusių skolų, kurių ieškovas neva nesugeba grąžinti iki šiol, kas esą leidžia pagrįstai teigti, jog 30 670,76 Eur suma jam yra didelė bei egzistuoja rizika, jog priešieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti, kadangi ieškovas galimai neturi turto. Vis dėlto atsakovas to nepagrindė, t. y. nenurodė faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jei jis būtų palankus atsakovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes nepateikta duomenų, kad ieškovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais siekia apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimąsi iniciavo ieškovas, kurio prašymu 2015-08-04 teismo nutartimi buvo areštuotas atsakovo turtas, o šis nutarties neapskundė, vadinasi sutiko su jos pagrįstumu. Teismo vertinimu, teismas negali įvertinti priešieškinio reikalavimo dėl prašomos priteisti sumos tikėtino pagrįstumo. Be to, atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su paties priešieškinio reikalavimais, kurių pagrįstumas bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą. Dabartiniu metu, kai bylinėjimasis jau trunka du mėnesius, prašomų priemonių taikymas būtų kaip spaudimo priemonė ieškovui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Dubingiai diamond resort“ prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutartį pakeisti ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti, areštuojant ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – pinigines lėšas 30 670,76 Eur sumai, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su atsakovu. Nurodo, kad atsakovas tinkamai pagrindė priešieškinį, todėl egzistuoja reali galimybė, jog teismas priims palankų atsakovui sprendimą. Šiuo atveju atsakovo reikalavimas neabejotinai yra laikytinas dideliu, kas lemia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto teigimu, teismas atsakovui ieškovo prašymu pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones bei tuo tarpu to prašant pačiam atsakovui pareiškus priešieškinį ir prašymo netenkinęs, analogišką situaciją vertino skirtingai, t. y. palankiai ieškovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Devi PSP“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad šiuo atveju nėra nė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovas neatliko jokių neteisėtų ir neleistinų veiksmų, kurie sudarytų prielaidas atsirasti grėsmei, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo UAB „Dubingiai diamond resort“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo UAB „Devi PSP“ turto atžvilgiu, teisėtumo klausimas.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui (šiuo atveju – atsakovui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Pirmosios instancijos teismas savo nutartį, kuria atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovas nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie būtinybę taikyti byloje jo prašomas priemones.
Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio (priešieškinio) pagrįstumas, ieškinys (priešieškinys) iš esmės nenagrinėjamas. Atsakovas priešieškinyje nurodė savo argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje, sutinkant su apeliantu, konstatuoti, kad priešieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Akivaizdžių duomenų, jog pagal atsakovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Dėl to nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas priešieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
Konstatavus, jog preliminarus bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog atsakovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą apeliantas nurodė didelę priešieškinio sumą. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.). Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo (nagrinėjamu atveju – atsakovo) valios, todėl ieškinio (priešieškinio) pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66-407/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-178/2016; kt.). Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nenurodė faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus atsakovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada visiškai sutinka. Kaip matyti, motyvų, pagrindžiančių, kodėl iš esmės vien didelės turtinės vertės pareikštas priešieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei pateikdamas atskirąjį skundą nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepriklausomai nuo to, ar priešieškinio suma ieškovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų apeliantui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o priešieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o priešieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015). Šiuo atveju apeliantas, išskyrus deklaratyvius teiginius, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, kad ieškovas būtų siekęs kokiais nors aktyviais veiksmais išvengti prievolės įvykdymo. Vien ta aplinkybė, kad, atsakovo manymu, pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis jis įgijo reikalavimo teisę į ieškovą, neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą ieškovo nesąžiningumą, vien didelės sumos priešieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas varžyti ieškovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tai, kad, apelianto teigimu, ieškovas galimai nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, dar nereiškia, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Juolab, kad turto areštas nepadidintų ieškovo turimo turto. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu atsakovo UAB „Dubingiai diamond resort“ priešieškinį atmetė. Nepaisant to, kad sprendimas dar nėra įsiteisėjęs bei, kaip minėta aukščiau, jog iš esmės atsakovo priešieškinys galėtų būti patenkinamas, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtina nepalankų atsakovui rezultatą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl neva taikytų dvigubų standartų sprendžiant tiek ieškovo, tiek atsakovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.