Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-468-865/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
A6.-468-865/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00428-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pažeidėjas
M. G.
Advokatai
Valdas Rakauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.- 468-865/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00428-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui, nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Faktinės aplinkybės

M. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, o būtent – tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos interesus.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu M. G. administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir parodė, kad dirbti norėjo, dirbti labai sutrukdė Covid epidemija. Bandė išbristi iš bankroto, rašė labai daug raštų ir (duomenys neskelbtini) tarnybai ir (duomenys neskelbtini) įstaigoms, kad negali dirbti, negali mokėti nuomos mokesčių. Buvo priimtas Ekonomikos inovacijų ministerijos sprendimas, kad per antrą Covid bangą iš vis nėra nei nuolaidos, nei kompensacijos ir tai sužlugdė bendrovę. Jis buvo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo metus su puse nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Bendrovė vykdė (duomenys neskelbtini). Prasidėjus Covid epidemijai, prasidėjo ribojimai, žmonės iš trečiųjų šalių nebuvo leidžiami, taip pat kaip ir mūsiškiai nebuvo leidžiami į užsienį. (Duomenys neskelbtini) buvo sustoję (duomenys neskelbtini) ir jie po šiai dienai nevažiuoja. Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga daugiau kaip 50 000 Eur, jeigu gerai pamena. Buvo mokėjimo atidėjimas, buvo raštas rašytas, buvo mokesčių atidėjimas nustatytas iš VMI pusės. Dėl kitų kreditorių, ar turėjo - valdiškoms įstaigoms mokėjo skolas, (duomenys neskelbtini) punktų (duomenys neskelbtini) ministerijos, buhalterei - jai privalo mokėti, nes kitaip nevykdys darbo. Nuo 2021 m. nuo gegužės 21 iki rugpjūčio 20 d. su VMI buvo sutartas mokesčių atidėjimas, o kiti nelaukė šito. Iš tos pačios (duomenys neskelbtini) įstaigos, jeigu jiems nemokama, jie nukels, pasamdys visas pajėgas ir turės susimokėti už tai, bandė išlaviruoti. Mokesčių atidėjimas buvo sudarytas iki 2021 m. pabaigos, jeigu gerai pamena. Covido epidemijos metu jis buvo sudarytas su VMI. Buvo numatyta, kad pilnas skolos padengimas bus dalimis pasibaigus Covido epidemijai, neatsimins dabar, nes tų raštų buvo daug, o paskui dalimis. Nežino, kodėl prašo patraukti atsakomybėn, jeigu turėjo tokį susitarimą su VMI. Buvo tokia situacija, kad per pirmą Covid epidemiją buvo nuolaida valstybės nuomojamam turtui, per antrą Covid epidemiją vis to laukė, kaip ir minėjo, Ekonomikos inovacijų ministerija to nesuteikė. Laukė Covid epidemijos pabaigos, kad normaliai pradėti dirbti, bet, kaip mato, per ilgai laukė. Dabar dėl bendrovės vyksta bankroto procesas, gal galutinėje fazėje. Dėl bankroto bylos iškėlimo jis pats kreipėsi, buvo su valdyba priimtas sprendimas ir buvo kreiptasi. Visus kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą informavo.

Teismo posėdyje liudytoja O. B. parodė, jog ji dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste. Ji tyrimui medžiagą gavo iš kito skyriaus, gavo tarnybinį pranešimą, gavo mokesčių administratoriaus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą ir atliko analizę. Šios mokėjimo analizės metu nustatė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinę nepriemoką atsiskaitė su kitais kreditoriais. Pareiškime išdėstėme mokėjimą. Toliau, kaip viskas pareiškime išdėstyta, mano, kad bendrovės vadovas pažeidė mokėjimą, kuris yra nustatytas CK 6.930 ¹ str. 1 d. Pažymi, kad bendrovė prašymą atidėti, arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikė Mokesčių inspekcijai 2021-08-26, bendrovė 2021-08-31 sukvietė kreditorių susirinkimą ir buvo priimtas nutarimas bendrovei vykdyti neteisinę bankroto procedūrą. Vadinasi, vykstant bankroto procedūrai prašymo atidėti, išdėstyti mokesčius Mokesčių inspekcija negalėjo nagrinėti. Vadovas pateikė prašymą, po keturių dienų pradedamas neteisinis bankroto procesas. Todėl jau buvo negalima spręsti klausimo, ar atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. O analizuojant (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą visi mokėjimai yra atlikti iki bankroto bylos iškėlimo, iki prašymo tai yra 2021-08-26. Įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID – 19, bet įmonė nesilaikė mokestinės tvarkos, ji turėdama mokestinę priemoką nemokėjo mokesčių Mokesčių inspekcijai, ji atsiskaitė su kitais kreditoriais, pažeidė eiliškumą, nesvarbu, kad buvo taikoma, bet įstatymo reikia laikytis. Dėl to iki kada buvo pagalbos priemonės ir kokios tiksliai negali atsakyti, šio klausimo nežiūrėjo. Buvo suteikta valstybės subsidija nuo 2021 m. birželio 15 d., dabar ji neturi tų duomenų, bet tai esmės nekeičia.

Šalies argumentai

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė Bendrovės veikla: (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Bendrovei 2021 m. rugpjūčio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 nuspręsta vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI 2023 m. balandžio 3 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovė turi 25 181,37 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios 21 059,45 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 3,37 Eur šio mokesčio delspinigių bei 4 104,97 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 13,58 Eur šio mokesčio delspinigiai. Gyventojų pajamų mokestis susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo termino už 2020 metų rugpjūčio mėnesio mokestinį laikotarpi. Pridėtinės vertės mokestis susidarė nuo 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo termino už 2021 metų vasario mėnesio mokestinį laikotarpį. Bendrovės nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateikė prašymą grąžinti iš Bendrovės banko sąskaitos nurašytą 18 327,02 Eur sumą. Pastarasis kartu su pirmiau minėtu prašymu mokesčių inspekcijai pateikė Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. VMI išanalizavusi Bendrovės pateiktos sąskaitos piniginių lėšų judėjimą nustatė, kad Bendrovė turėdama mokestinę prievolę valstybės (savivaldybė) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Pagal Bendrovės pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ AB, išrašą, nustatyta, kad mokėjimai kitiems kreditoriams atlikti tuo metu, kai Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. VMI pareiškime pateikiama detalizuotų keletą mokėjimų atliktų per Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ AB, esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2021 m. rugpjūčio 4 d., (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), išmokėta 16 066,07 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 769,32 Eur sumą; 2021 m. rugpjūčio 4 d., UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, už buhalterines paslaugas gegužės mėnesį, išmokėta 3 025,00 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 769,32 Eur sumą; 2021 m. liepos 15 d., (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), išmokėta 5 000,00 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 35 100,32 Eur sumą; 2021 m. liepos 12 d., (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), išmokėta 6 000,00 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 35 100,32 Eur sumą; 2021 m. liepos 9 d., (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėta 7 850,00 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 718,51 Eur sumą; 2021 m. liepos 9 d., (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), išmokėta 9 000,00 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 718,51 Eur sumą; 2021 m. birželio 17 d., (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), išmokėta 3 000,00 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 35 492,51 Eur sumą; 2021 m. gegužės 27 d., (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), išmokėta 2 000,00 Eur, atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 34 055 21 Eur sumą. Taigi, Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką valstybei atsiskaitė su kitais kreditoriais. Jeigu M. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba visai padengta. Išnagrinėjus Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB, išrašą nustatyta, kad Bendrovės vadovas M. G. (vadovavimo periodas 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, o būtent – , kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, M. G. neteisėtai vykdydamas pirmiau nurodytus išvardintus mokėjimus pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš Bendrovės sąskaitos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (b. l. 2–4).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ AB sąskaitos išrašo matyti, kad jame pateikta informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykusius pinigų judėjimo srautus iš / į sąskaitas (b. l. 20–23).

Bendrijos mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui atsispindi ir iš 2023 m. balandžio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. liepos 15 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. gegužės 27 d., balansų (b. l. 17–19, 23 antra pusė, 24–29).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymo

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju M. G. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog M. G., nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Paminėtina, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad M. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nors jis pats kaltės nepripažino, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pats M. G. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, kad prašymo pateikimo metu, kol jis buvo svarstomas, nemokėjo VMI, tačiau mokėjo kitiems kreditoriams, kad nedidėtų kitos skolos.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad M. G., būdamas Bendrijos vadovu ir žinodamas, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 25 181,37 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, o būtent – 21 059,45 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 3,37 Eur šio mokesčio delspinigių bei 4 104,97 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 13,58 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Nustatyta, kad Bendrija, turėdama įsiskolinimą biudžetui, laikotarpiu 2021 m. gegužės 21 d. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams: pervedė 16 066,07 Eur (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 769,32 Eur; pervedė 3 025,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 769,32 Eur; pervedė 5 000,00 Eur (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 35 100,32 Eur; pervedė 6 000,00 Eur (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 35 100,32 Eur; pervedė 7 850,00 Eur (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 718,51 Eur; pervedė 9 000,00 Eur (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 718,51 Eur; pervedė 3 000,00 Eur (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 35 492,51 Eur, pervedė 2 000,00 Eur (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 34 055,21 Eur sumą (b. l. 20–23).

Taigi laikotarpiu 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. Bendrija turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Šiuo atveju nėra abejonių, kad M. G. vadovaujama Bendrija, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad M. G., būdamas minėtos Bendrijos vadovu, pats prisiėmė riziką ir mokėjo vadovaujamos įmonės žemesnės eilės nei VMI kreditoriams, taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendrijos direktorius privalo Bendrijos darbą organizuoti taip, kad Bendrija galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

M. G., būdamas patyręs įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties M. G. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad M. G. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su mokesčiais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti M. G. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus M. G. ne vieną kartų baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, daugiausiai iš jų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, baudos sumokėtos. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Be to, nenustatyta M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. G. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1 400,00 Eur (minimalus nuobaudos dydis). Taikyti M. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 140,00 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400,00 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

M. G. paskirtos 1400,00 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 140,00 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151 , esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.- 468-865/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė