Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-435-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-25
Bylos Nr.
1-435-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22624-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
E. Š.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas, Rasa Vilkelytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-435-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22624-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant prokurorams Andrėjui Klimaševskij, Virginijai Vigelienei,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Žilvinui, Kalinauskui,nukentėjusiajai E. Š., jos įgaliotajai atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. 2019 m. gegužės 30 d. apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu, delnu sudavė E. Š. ne mažiau, kaip du kartus į veido sritį, po ko ji nukrito ant lovos ir ne mažiau, kaip du kartus įspyrė E. Š. į veido sritį, tokiu būdu padarė jai odos nubrozdinimus dešinio skruosto srityje, poodines kraujosruvas dešiniosios ausies srityje, dešinio smilkinio srityje, viršutinės lūpos sumušimą su muštine paviršine žaizda, tokiu būdu smurtavo E. Š. atžvilgiu ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2019 m. gegužės 30 d., jis kartu su nukentėjusiąja buvo pastarosios namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi jis, patikrinęs nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono žinutes, pamatė, jog ji buvo jam neištikima. Konflikto metu nukentėjusioji sudavė A. M., dėl ko jis taip pat sudavė jai smūgius ranka, tačiau detaliai įvykio situacijos neprisimena, nes buvo stresinėje būsenoje ir praėjo daug laiko, pripažino kad tarpusavio konflikto metu E. Š. galėjo ir įspirti. Neprisimena, ar E. Š. prašė jo liautis, bet jis jos nesivaikė, po konflikto abu išėjo iš buto, tačiau pas kaltinamąjį liko E. Š. telefonas ir raktai, dėl ko jis paskambinęs savo mamai paaiškino apie situaciją ir nuvyko į ligoninę atiduoti daiktų, tačiau E. Š. ten nebuvo, todėl daiktus jai atidavė prie jos namų. Policijos pareigūnus galėjo iškviesti nukentėjusioji, bet kaip ji nuvyko į gydymo įstaigą A. M. nežino. Iki įvykio su nukentėjusiąja draugavo pusę metų. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino pilnai.

Išvada dėl A. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytoja, siūloma laiduotoja T. M., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino sutinkanti laiduoti už kaltinamąjį ir parodė, kad sūnus jos klauso, ši jam yra autoritetas. A. M. sportuoja, jam nebūdingas smurtinio pobūdžio elgesys. Po įvykio sūnus nedelsdamas jai viską papasakojo. Liudytojos teigimu, nukentėjusioji pirma jam sudavė smūgius, jį išprovokavo, tačiau T. M. nepateisina tokio sūnaus elgesio. Pati dirba ligoninėje, yra neteista, neturi administracinių nuobaudų, todėl prašo taikyti laidavimą be užstato.

Nukentėjusioji E. Š., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji su kaltinamuoju A. M. iki įvykio buvo pora, pažinojo jį apie keturis mėnesius. 2019 m. gegužės 30 d., ji visą dieną buvo su kaltinamuoju, tačiau apie 21.20 val., jiems būnant nukentėjusiosios nuomojamame bute, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nes E. Š. norėjo išsiskirti. Dėl to A. M. labai supyko, pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, nors ji kalbėjo ramiai. Po to priėjo prie E. Š., ir šiai stovint šalia lovos, kairės rankos delnu du kartus sudavė į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant lovos, o tuomet du kartus koja spyrė į veido sritį. Tuo metu ji verkė, prašė liautis. Dėl kaltinamojo veiksmų jai veido srityje atsirado mėlynės. Konflikto metu E. Š. savo telefoną laikė po lova, kadangi kaltinamasis visada jį paimdavo jiems susipykus, kad E. Š. jo nepaliktų. Po konflikto A. M. ieškojo savo raktų, tačiau rado jos telefoną, kuriuo atmetęs jos draugės skambutį ir parašęs žinutę, jog ji negali kalbėti, nes yra kine, jį išjungė ir įsidėjo į savo kelnių kišenę. A. M. pradėjo ją raminti ir prašė vykti į jo butą Vilniuje, kur jis atiduos jos daiktus, todėl E. Š., nenorėdama, kad jis vėl pradėtų smurtauti, sutiko kartu išvykti, tačiau jam rakinant buto duris, nukentėjusioji pabėgo. Lauke susistabdžiusi nepažįstamą vyrą paprašė iškvieti jai pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamojo jau nebuvo, o greitosios medicinos pagalbos medikai pristatė ją į gydymo įstaigą. Jai priklausantį telefoną kaltinamojo mama perdavė E. Š. tėvams tą patį vakarą. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, tačiau jis rašinėdavo jai iš skirtingų telefono numerių, o socialiniuose tinkluose apie nukentėjusiąją atsiliepė neigiamai ir ją žemino. 2019 m. birželio 4 d., 6.20 val. iš nežinomo telefono numerio į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę, kurioje buvo kalbama apie šio įvykio aplinkybes, kurioje asmuo prisipažino, kad spyrė jai į veidą, todėl E. Š. iš karto suprato, kad tai A. (1 t., b. l. 24–25, 27–28).

Liudytojas A. Z., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 22.00 val., jis buvo šalia (duomenys neskelbtini), Kaune, kur turėjo susitikti su draugu. Išgirdęs pagalbos šauksmą atsisuko ir pamatė atbėgančią merginą, kaip vėliau paaiškėjo – E. Š., kuri šaukė „gelbėkit“, o pribėgusi prie jo paprašė kviesti policiją. Kaip tik tuo metu atbėgo vaikinas, kuris pamatęs juos abu stovinčius, pasuko į šoną, perbėgo gatvę ir nubėgo į kitus kiemus. A. Z. tik tada paklausė merginos ar pastaroji jį pažįsta, nes nežinojo ar reikia tą vaikiną vytis. E. Š. paaiškino, kad tai jos draugas, o A. Z. paklausus paaiškino, kad tas vaikinas ją sumušė ir paėmė telefoną bei buto raktus. E. Š. atrodė labai išsigandusi ir susinervinusi, ji labai drebėjo, verkė, o ant jos veido. t. y. ant lūpos, matėsi sužalojimas. A. Z. merginą pradėjo raminti ir iškvietė policiją, kuri vėliau išėjo su jais. (1 t., b. l. 41–42).

Liudytoja S. L., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra nukentėjusiosios E. Š. draugė, žinojo, kad ji draugavo su kaltinamuoju A. M., kurį pati liudytoja matė kelis kartus. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 21.30 val., nusprendė paskambinti E. Š., tačiau skambutis buvo atmestas, o tuoj pat iš nukentėjusiosios „Messenger“ paskyros gavo žinutę „Veliau parasysiu kine db“. Po maždaug valandos S. L. „Facebook“ programėlėje pamatė, kad A. M. socialiniuose tinkluose įžeidinėjo E. Š., dėl ko ji tuoj pat skambino nukentėjusiajai, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Išsigandusi liudytoja paskambino A. M., kuris teigė nežinantis kur yra nukentėjusioji ir padėjo telefono ragelį, tačiau pokalbio metu pasirodė išsigandęs. Jos paklaustas A. M. trumpąja SMS žinute parašė, jog nežino kur yra E. Š., jie susipyko ir nurodė S. L. surasti E. Š. ir ją apraminti. S. L. susisiekusi su nukentėjusiosios mama sužinojo, kad pastaroji yra Kauno klinikų priimamajame, kur nuvykusi S. L. matė sužalotą E. Š., jos veido dešinė pusė buvo nubrozdinta ir ši nurodė, kad A. M. sudavė jai delnu ar kumščiu į veido sritį, o jai parkritus, spyrė į veidą. E. Š. buvo labai išsigandusi A. M., susijaudinusi ir verkė. S. L. nurodė, kad A. M. prieš nukentėjusiąją smurtavo ne pirmą kartą, o po įvykio su juo santykius nutraukė (1 t., b. l. 44–45, 47).

Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra E. Š. mama ir žinojo, kad ji draugauja su kaltinamuoju, tačiau jo nebuvo mačiusi. 2019 m. gegužės 30 d. apie 22.00 val., iš nežinomo telefono numerio jai paskambinusi dukra E. Š. pranešė, kad A. M. ją sumušė, atėmė mobilaus ryšio telefoną, todėl apie tai pranešė policijos pareigūnams ir vyksta į Kauno klinikas, o paskambino iš gatvėje sutikto nepažįstamo asmens. Liudytojai vykstant į ligoninę jai paskambino liudytoja S. L., todėl jai pasakė, kad nukentėjusioji yra ligoninėje. Atvykus į Kauno klinikų priimamąjį skyrių ji pamatė, kad E. Š. buvo sužalotas veidas: sumušta, patinusi kakta, mėlynė po dešine akimi, prakirsta lūpa, o nukentėjusioji verkė, buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi. Ji paaiškino, kad būnant jos namuose, jos draugas A., kilus konfliktui jai trenkė į veidą, po ko jai parkritus pastarasis du kartus įspyrė į veido sritį ir atėmė telefoną, kad ši nepraneštų apie tai niekam, be to, jos buto raktai liko pas kaltinamąjį. Liudytoja I. Š., susisiekusi telefonu su kaltinamuoju, pareikalavo grąžinti daiktus, todėl jis, kartu su savo mama apie 00.30 val., atvyko prie E. Š. namų, kur daiktus atnešė kaltinamojo mama, o jis pats iš automobilio išlipo tik praėjus kelioms minutėms, dėl ko nukentėjusioji pradėjo drebėti ir nubėgo į savo butą. Po šio įvykio kaltinamasis mėgino susisiekti su nukentėjusiąja, laukdavo prie jos namų, prašydavo su ja pasišnekėti, tačiau E. Š. jo vengė, dėl ko kaltinamasis liudytojai parašė, koneveikdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais ir nurodė, kad privalėjo su ja taip pasielgti (1 t., b. l. 51–52).

Iš 2019 m. gegužės 30 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. Š. pranešė apie tai, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 21.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jai būnant namuose su savo draugu A. M. ir tarp jų kilus žodiniam konfliktui, pastarasis sudavė jai du kartus savo dešinės rankos delnu į veido sritį, o E. Š. parkritus dar du kartus spyrė dešine koja į veido sritį (1 t., b. l. 13–15).

Iš 2019 m. gegužės 31 d., tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 30 d., 21.54 val. buvo gautas pranešimas kuriame nurodoma, kad į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių pristatyta sumušta E. Š., o tikslinant aplinkybes ir gydymo įstaigoje E. Š., ji nurodė, kad į jos butą šiuo metu galimybės patekti nėra nes ją sumušęs jos pažįstamas A. M. užrakinęs buto duris, su raktais pasišalino. Dėl tokių aplinkybių galimybės atlikti įvykio vietos apžiūrą nebuvo (1 t., b. l. 66–67).

Iš 2019 m. gegužės 31 d., specialisto išvados Nr. G1360/2019(02) matyti, kad E. Š. konstatuota odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešiniosios ausies srityje, dešinio smilkinio srityje, viršutinės lūpos sumušimas su muštine paviršine žaizda. Odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje galėjo būti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti nagai, visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi (1 t., b. l. 38–39).

Iš prie nukentėjusios E. Š. apklausos protokolo pridėtos mobiliojo ryšio telefonu gautos žinutės matyti, kad yra atsiprašoma už tai, kad sudavė bei nurodoma, kad veidą kliudė netyčia (1 t., b. l. 29–30).

Iš prie liudytojos S. L. apklausos protokolo pridėtų mobiliojo ryšio telefonu gautų žinučių matyti, kad 2019 m. gegužės 30 d. 21.33 val. S. L. gavo žinutę iš E. Š. su tekstu „Veliau parasysiu kine db“. Taip pat ir susirašinėjimą su „A. E.“ pavadintu asmeniu, kur S. L. paklausus kur E., buvo gauti atsakymai: „mes susipykom as isejau“, „nzn kur ji“, „namie ciuju“, o paklausus kur buvot, atsakyta: „surask ja ir apramink“, „namie“ (1 t., b. l. 48, 49).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet 2019 m. gegužės 30 d. smurtavo E. Š. atžvilgiu, pasitvirtino. Kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis tyčia žodinio konflikto su E. Š. metu, dėl menkavertės priežasties, sudavė jai ne mažiau, kaip du kartus į veido sritį, po ko ji nukrito ant lovos ir ne mažiau, kaip du kartus koja įspyrė E. Š. į veido sritį, tokiu būdu padarė jai specialisto išvadoje Nr. G1360/2019(02) konstatuotus odos nubrozdinimus dešinio skruosto srityje, poodines kraujosruvas dešiniosios ausies srityje, dešinio smilkinio srityje, viršutinės lūpos sumušimą su muštine paviršine žaizda, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu apie įvykio aplinkybes, bet ir nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir kaltinamojo kilus žodiniam konfliktui, šis tyčia atliko ankščiau minėtus smurtinius veiksmus ir paėmė jos telefoną, atmetė gautą liudytojos S. L. telefono skambutį, atrašydamas jai žinutę, tikslu suklaidinti, o vėliau mobilųjį telefoną išjungė, nukentėjusioji, bijodama tolimesnių kaltinamojo veiksmų, sutiko išvykti kartu su juo, o šiam rakinant buto duris E. Š. pabėgo ir gatvėje sutikto liudytojo A. Z. pagalba apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir medicinos darbuotojų buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kur liudytojoms I. Š. ir S. L. papasakojo apie įvykio aplinkybes, kas patvirtinta ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. M. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. smurtavo E. Š. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra – 2019 m. gegužės 30 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia ne mažiau kaip du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, o pastarajai parkritus ant lovos, jis ne mažiau kaip du kartus koja įspyrė jai į veido sritį, padarydamas E. Š. specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas pateikė T. M. prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį T. M., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašė atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagal pateiktą siūlomos laiduotojos prašymą.

Nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė advokato padėjėja Rasa Vilkelytė nurodė nesutinkanti dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis, nors prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai negali būti laikoma nuoširdžiu gailėjimusi, nukentėjusiosios neatsiprašė, nesiūlė atlyginti padarytos žalos, todėl nėra visų imperatyviai įstatyme įtvirtintų būtinų sąlygų, leidžiančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Siūloma laiduotoja nors neteista, tačiau bausta administracine tvarka už tai, kad vartojo necenzūrinius žodžius ir apliejo kaimynų duris aliejumi, be to, kaip patvirtino nukentėjusioji, jos ir kaltinamojo santykiai nėra artimi ir pagarbūs, todėl ji nėra tinkama laiduotoja.

Nukentėjusioji palaikė savo įgaliotosios atstovės advokato padėjėjos Rasos Vilkelytės prašymą.

Kaltinamojo gynėjas palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė, jog jai jokia žala nepadaryta, o siūlomai laiduotojai buvo pradėta administracinė teisena, tačiau ji buvo nutraukta.

Laiduotoja T. M., sutinka laiduoti už kaltinamąjį A. M., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, yra kaltinamojo mama su kuriuo artimai bendrauja, gerai sutaria, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kuris jos visada klauso.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad T. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju, ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

T. M. neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje Ūkio skyriuje rūbininke, o prieš tai ėjo operacinės slaugytojos padėjėjos pareigas, charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga, kruopšti, kūrybiška ir gerbiama kolegų. Teisiamojo posėdžio metu T. M. sudarė atsakingo ir galinčio realiai daryti teigiamą įtaką savo sūnui A. M., asmens įvaizdį, yra kaltinamojo, kuris yra vienintelis vaikas šeimoje, motina.

Nors nukentėjusiosios atstovė teigė, jog tarp kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos nėra pagarbaus ir artimo ryšio, tačiau tokiai išvadai nėra realaus pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dėl savo veiksmų prieš E. Š. gailėjosi ir apie tai nedelsdamas pranešė T. M., kurios paragintas kartu nuvyko iki nukentėjusiosios namų grąžinti pas jį likusių pastarosios daiktų. Tiek A. M., tiek ir laiduotoja siūloma T. M. patvirtino, kad abu artimai bendrauja, motina jam yra autoritetas, kurio paiso. Priešingai nei nurodė nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė, siūloma laiduotoja T. M. nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 10–11), dirba,. Charakterizuojama teigiamai, pasirengusi tinkamai vykdyti laiduotojos pareigas, kurių sąlygos jai buvo išaiškintos teisiamojo posėdžio metu. Nėra pagrindo netikėti argumentais tiek dėl siūlomos laiduotojos asmenybė, tiek dėl paties A. M. pasiryžimo keistis, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir šeimos ryšį, T. M. turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo bei atitinka visus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Dėl galimybės ir poreikio kaltinamajam A. M. ateityje susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir papildomai reikalingos jo tolesnio elgesio korekcijos, autoritetą turinčio asmens priežiūroje, teigiamos įtakos jam darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, kad kaltinamasis dar yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nors nevedęs ir neturi nepilnamečių vaikų, kuriais turėtų pareigą rūpintis, tačiau dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pareigingas, nekonfliktiškas ir pasirengęs taikiai spręsti kylančias problemas, pasižymintis gerais komunikaciniai gebėjimais, sutariantis su bendradarbiais ir pozityviai vertinantis darbo aplinką, profesionalus (1 t., b. l. 198), kaltinamąjį išskirtinai teigiamai charakterizuoja ir sporto ir futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyr treneris, nurodydamas, kad A. M. dalyvavo varžybose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, žaidėjas yra atsakingas, darbštus, ramaus būdo, visuomet stengiasi išvengti konfliktinių situacijų, padėti komandos draugams, nestokoja humoro jausmo ir geros nuotaikos (1 t., b. l. 199), kaip nustatyta, A. M. gyvena savarankiškai, nurodo, jog supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tikina, jog siūloma laiduotoja, jo mama T. M. jam yra autoritetas ir jis ją gerbia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau tą padarė ir asmeninio pobūdžio tekstiniu pranešimu (1 t., b. l. 29–30), todėl nesutiktina su nukentėjusiosios atstovės argumentais, jog kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra jo nuoširdus gailėjimasis.

Taigi, viena vertus, pagrįstai manytina, kad dėl gana jauno amžiaus, savo šeimos neturėjimo ir tampraus ryšio šeimoje tarp sūnaus ir motinos, laiduotojos T. M. teigiamų savybių, pasiūlyta laiduotoja turės realią galimybę paveikti kaltininką, kad jis daugiau nebenusikalstų, kita vertus, dėl gyvenimo savarankiškai, savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo suvokimo ir jos neigiamo vertinimo, T. M. yra tas asmuo, kuris suvokia laidavimo instituto svarbą gali tinkamai atlikti laiduotojos pastangas, įtakoti kaltinamąjį dėl elgesio korekcijos ir tokį jo elgesį koreguoti bei paskatinti daugiau nebenusikalsti.

A. M. nusikalto pirmą kartą, nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu ją pripažino pilnai, teisme atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieškinio dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos nepareiškė, kaltinamasis A. M. proceso metu savanoriškai atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 59–60). Dėl šių ir kitų aukščiau šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad A. M., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, atitinka sąlygas, keliamas asmeniui, kuris gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis A. M. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai, yra neteistas (1 t., b. l. 74–75), baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 89–93), nėra įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (1 t., b. l. 71,73), o laiduotoja T. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, konstatuotina, kad galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą T. M. atsakomybei. Šiuo atveju nustatytinas minimalus 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 30,52 (trisdešimt eurų ir 52 centų) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59–61). Ieškinyje nurodyta, kad patirtą turtinę žalą sudaro tai, jog nukentėjusiajai E. Š. 2019 m. gegužės 30 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo bei veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos kitų galvos sričių žaizdos, už kurias ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 30,52 (trisdešimt eurų ir 52 centų) sumą.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamais A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, 2019 m. gegužės 30 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir rankos delnu sudavė bei koja spyrė nukentėjusiajai į veido sritį, padarydamas jai specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinės 30,52 (trisdešimt eurų ir 52 centų) žalos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. M. 2020 m. kovo 11 d. savanoriškai atlygino civiliniam atsakovui visą patirtą žalą (2 t., b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala visiškai atlyginta, civilinio ieškovo – Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136–138), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos T. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 30,52 (trisdešimt eurų ir 52 centų) turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis