Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-243-230/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-28
Bylos Nr.: 2A-243-230/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01235-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: I. B., H. K., R. K.
Ieškovas: Z. J.

Kategorijos

2.4.2.4.1Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, miškus ir vandens telkinius

Civilinė byla Nr. 2A-243-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01235-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4.1.; 2.6.10.4.; 2.6.16.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens I. B. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims I. B., H. K., R. K. dėl draudimo sudaryti žemės nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Z. J. ieškinyje teismo prašė uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) išnuomoti 0,1013 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo NŽT prie ŽŪM, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad NŽT prie ŽŪM Varėnos skyrius rengia dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę jos mirusios motinos M. K. vardu. Žemę nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė jos motinos M. K. tėvas V. V.. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę – 5,48 ha (duomenys neskelbtini) M. K. vardu (po mirties) Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gegužės 9 d. išdavė išvadą, kad M. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha žemės ir ją persiuntė į Alytaus apskrities Varėnos rajono Varėnos seniūniją. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 21 d. įsakymu „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Varėnos seniūnijos Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ ieškovės motinos vardu buvo suprojektuoti du žemės sklypai – (duomenys neskelbtini) (0,10 ha ploto) ir (duomenys neskelbtini) (0,11 ha ploto) Senosios Varėnos kadastro vietovėje. Ieškovė sutiko, kad būtent šie žemės sklypai būtų suteikti nuosavybėn neatlygintinai, atkuriant nuosavybės teises. Vėliau paaiškėjo, kad NŽT Varėnos skyriaus vedėjas A. V. ruošiasi vieną iš šių sklypų, t. y. valstybinį žemės sklypą (projektinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,10 ha), išnuomoti I. B. 25 metams, nuomos sutartis iki šiol nesudaryta. Visi veiksmai dėl žemės nuomos sutarties rengimo turėjo būti nutraukti, nes į minėtą žemės sklypą turi būti atkurtos nuosavybės teisės M. K., ir ji kaip M. K. įpėdinė, remiantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, turi pirmumo teisę į žemės sklypą, lyginant su asmeniu, pageidaujančiu jį išsinuomoti. Tačiau atsakovė tęsia veiksmus, kuriais siekia šį žemės sklypą išnuomoti, nes 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu patvirtino IĮ „Kadama“ nustatytus kadastro duomenis ir šį sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė Varėnos skyriui žemės sklypų (projektiniai (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), perduodamų neatlygintinai nuosavybėn M. K. (mirusi), kadastro duomenų bylas ir turėtų būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos sklypus M. K.. Atsakovės veiksmai, ketinant išnuomoti vieną iš sklypų, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės M. K., pažeidžia ieškovės, kaip paveldėtojos, teises ir dėl nuomos santykių jai būtų padaryta žala.

Atsiliepimas

2. Atsakovė NŽT prie ŽŪM atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad I. B. 2015 m. spalio 15 d. pateikė prašymą išnuomoti 25 metams naudojamą 0,10 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Varėnos seniūnijos Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, I. B. nuomai buvo suprojektuotas 0,10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas, laikantis žemėtvarkos projektų rengimą ir žemės sklypų projektavimą reglamentuojančių teisės aktų, tarp jų ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi ginčo žemės sklypas nuomai buvo suprojektuotas teisėtai, uždraudimas sudaryti nuomos sutartį pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens I. B. teises ir teisėtus lūkesčius bei būtų padaryta turtinė žala, nes I. B. turėjo realių išlaidų, susijusių su žemės sklypo nuoma. Be to, sprendimas išnuomoti ginčo žemės sklypą iki šiol nėra priimtas, todėl ieškovė, prieš teikdama ieškinį teismui, privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, ir teikti ieškinį tik gavusi NŽT prie ŽŪM direktoriaus neigiamą atsakymą. Skundų dėl suprojektuoto žemės sklypo ir jo nuomos I. B. ar kitiems asmenims ieškovė nėra pateikusi.

3. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas, laikantis žemėtvarkos projektų rengimą ir žemės sklypų projektavimą reglamentuojančių teisės aktų. Ieškovės reikalavimas uždrausti NŽT prie ŽŪM išnuomoti 0,1013 ha ploto valstybinės žemės sklypą yra nenagrinėtinas teisme arba gali būti nagrinėjamas administracinių teismų. Be to, ieškovė privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir teikti ieškinį tik gavusi NŽT prie ŽŪM direktoriaus neigiamą atsakymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, uždraudė atsakovei NŽT prie ŽŪM išnuomoti 0,1013 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo NŽT prie ŽŪM, priteisė iš atsakovės NŽT prie ŽŪM ieškovei Z. J. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas iš 2006 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvados nustatė, kad M. K. buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha žemės, perkeliant teisę į atkūrimą į Varėnos rajoną, išvadą persiunčiant į Varėnos rajono Varėnos seniūniją, kur išvada nuo 2006 m. gegužės 26 d. buvo įregistruota Varėnos r. žemėtvarkos skyriuje, nurodant, kad M. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,184 ha. Iš 2016 m. spalio 21 d. NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo nustatyta, kad patvirtintame Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, M. K. buvo suprojektuotas 0,10 ha dydžio žemės sklypas, plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė per visą laiką po 2006 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos parengtos išvados gavimo 2006 m. gegužės 26 d. NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriuje žodžiu reiškė pageidavimą, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) jai būtų atkurtos Senosios Varėnos kaimo vietovėje. Be to, pačioje išvadoje nurodyta, jog ji persiunčiama į Varėnos r. Varėnos sen., o į Varėnos seniūniją įeina ir Senosios Varėnos kaimas.

6. Teismas sprendė, kad atsakovė NŽT prie ŽŪM pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl buvusios savininkės įpėdinės (ieškovės) teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą užtikrinimo. Atsakovė, ruošdama atkurti ieškovei nuosavybės teises į esamus laisvus valstybinės žemės sklypus, turėjo vadovautis ieškovės nurodyta valia 2006 m. gegužės 9 d. išvadoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo Senosios Varėnos kaimo vietovėje. Jeigu atsakovei nebuvo tiksliai aiški ieškovės valia, kur jai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, atsakovė turėjo teisę prašyti ieškovę pateikti savo poziciją raštu, ar ji prašo nuosavybės teises atkurti būtent Senosios Varėnos kaimo vietovėje. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji per laikotarpį po 2006 m. gegužės 9 d. išvados įregistravimo NŽT Varėnos skyriuje nuo 2006 m. gegužės 29 d. būtų teikusi informaciją ieškovei apie laisvos žemės plotus ir galimą sklypų projektavimą, siūlymus žemės sklypus pasirinkti kitose vietovėse, nei Senosios Varėnos kaimo vietovė, dar iki priimant 2016 m. gegužės 25 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymą. Dėl to teismas laikė pagrįstu ieškovės paaiškinimus, kad ji daug kartų lankėsi NŽT Varėnos skyriuje ir žodžiu išdėstydavo savo poziciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, išreiškė aiškią poziciją, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisės Senosios Varėnos kaime, tame tarpe ir nurodomame sklype (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė aiškių kriterijų, kodėl nebuvo suteiktas įstatymu numatytas prioritetas atkurti nuosavybės teises ieškovei, o buvo pasirinkta pozicija ignoruoti ieškovės siekį atkurti nuosavybės teises bei pirmenybę suteikti pretendentui gauti žemės nuomai.

7. Teismas sprendė, kad šiuo atveju trečiojo asmens pageidavimas gauti naudotis nuomos teise ieškovei atkurtinu nuosavybėn žemės sklypu nėra svarbi priežastis tam, kad būtų reikalinga nuosavybės teises ieškovei į žemės sklypą atkurti su nuomos santykiais. Nuosavybės teisių atkūrimas ieškovei į nurodomą žemės sklypą su nustatyta šio žemės sklypo ilgalaike nuoma faktiškai užkirstų galimybę ieškovei pilnai naudotis ir disponuoti žemės sklypu, apribotų jos galimybes gauti ženklesnę naudą (išskyrus nuompinigius) iš žemės sklypo ir todėl ieškovei gali būti padaryta žala.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prie ŽŪM prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė neįrodė aplinkybių, būtinų tenkinti ieškinį CK 6.255 straipsnio pagrindu, o teismas nepagrįstai ieškinį tenkino. Nuomos sutarties dėl ginčo žemės sklypo sudarymas su I. B. negali būti vertinamas kaip žala ieškovei, kadangi sudarant nuomos sutartį nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai, o ieškovei būtų mokamas nuomos mokestis už naudojimąsi jai priklausysiančia ginčo žemės sklypo dalimi. Teismo sprendime nėra paaiškinta, kokią „ženklesnę naudą“ ieškovė tariamai galėtų gauti, taip pat kokio pobūdžio žala gali realiai kilti ateityje, jei būtų sudaroma nuomos sutartis su I. B., be to, ieškovė turi teisę paveldėti tik 1/3 dalį sklypo.

1.2. Sprendimas išnuomoti ginčo žemės sklypą iki šiol nėra priimtas, todėl ieškovė, prieš teikdama ieškinį teismui, privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir teikti ieškinį tik gavusi NŽT prie ŽŪM direktoriaus neigiamą atsakymą (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, o teismas dėl tokio atsakovės atsikirtimo sprendime nenurodė jokių motyvų.

1.3. Bylos duomenys patvirtina, kad M. K. turtą lygiomis dalimis yra paveldėję trys asmenys – Z. J., H. K., R. K.. H. K. ir R. K. prie ieškinio neprisidėjo, todėl teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai tenkino ieškinio dalį, kuria siekiama užkirsti kelią H. K. ir R K. priklausysiančių žemės sklypo dalių išnuomojimui.

1.4. Nesuprantamas teismo motyvas, kad buvo parengtas Senosios Varėnos kaimo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame atsakovė, neatsižvelgdama į ieškovės daugkartinius pageidavimus ir nesilaikydama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, Žemės reformos 19 straipsnio 6 dalies, ieškovei suformavo ir be jos sutikimo grąžino jai sklypą. Sprendime nėra nurodyta nei kokiu NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtintas minimas žemėtvarkos projektas, nei koks žemės sklypas prieš ieškovės valią buvo suformuotas ir jai grąžintas.

1.5. Teismas, nusprendęs įvertinti, ar ieškovė, ar I. B. turi didesnes galimybes naudotis žemės sklypu, privalėjo atsižvelgti ne tik į asmenų amžių, bet ir jų sveikatos būklę, finansinę situaciją, įvertinti ir I. B. paaiškinimus dėl jos auginamo mažamečio vaiko bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.

1.6. Laikas, kurį trunka nuosavybės teisių atkūrimas, neturi teisinės reikšmės, kadangi nuosavybės teisių atkūrimas nėra šios bylos dalykas. Be to, M. K. nuosavybės teisės atkuriamos ne natūra, o perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn pretendentės turto paveldėtojų pasirinktoje vietoje, todėl vien tik ieškovės noras, kad ginčo žemės sklypas nebūtų išnuomotas, nesudaro pagrindo ieškovės norų iškelti aukščiau trečiojo asmens teisės nuomoti ginčo žemės sklypą.

1.7. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3- 428/2012, kadangi minėtoje byloje buvo siekiama apginti viešąjį interesą, užtikrinti piliečio teisę atkurti nuosavybės teises natūra buvusioje vietoje, kasacinio teismo išaiškinimai yra išimtinai dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvusioje vietoje. M. K. nuosavybės teisės atkuriamos, perduodant lygiaverčius žemės sklypus neatlygintinai nuosavybėn, taigi šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

1.8. Atsakovė nėra įpareigota teikti ieškovei informaciją apie laisvos valstybinės žemės plotus, ši informacija yra skelbiama viešai, o skundžiamame sprendime nėra nurodyta, iš kokio teisės akto kildinama ši atsakovės pareiga. Be to, išvadoje nėra nurodyta, kad nuosavybės teises pretendentė pageidauja atkurti būtent Senosios Varėnos kaime, tik nurodyta, kad išvada persiunčiama į Varėnos seniūniją, kurioje yra ne vien Senosios Varėnos kaimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar kiti M. K. turto paveldėtojai būtų teikę skundus dėl to, kad nuosavybės teisės pagal išvadą atkuriamos Perlojos kadastro vietovėje, o ne Senosios Varėnos kaime.

1.9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė tik 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškė pageidavimą atkurti nuosavybės teises Senojoje Varėnoje. Iki to laiko nuosavybės teisės M. K. vardu buvo atkuriamos Perlojos kadastro vietovėje, kuri taip pat yra Varėnos seniūnijoje. Pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik 2016 metų kovo mėnesį nuvykusi į NŽT Varėnos skyrių nurodė, jog pageidauja, kad atkuriant nuosavybės teises M. K. ginčo žemės sklypas būtų perduodamas neatlygintinai nuosavybėn. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, kaip viena iš M. K. turto paveldėtojų, visą laiką siekė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.

1.10. Nuomos sutartis su I. B. turi būti sudaryta dėl to, kad žemės sklypas buvo suprojektuotas projekte, kurį įgyvendinant turi būti sudaroma nuomos sutartis. NŽT prie ŽŪM pareiga išnuomoti ginčo žemės sklypą I. B. kyla iš Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

1.11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi pirmumą atkurti nuosavybės teises, kadangi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nuosavybės teisių atkūrimas yra aukštesnėje eilėje, nei valstybinės žemės nuoma. Tačiau Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato žemės sklypų projektavimo eilę rengiant konkretų žemės reformos žemėtvarkos projektą ir vėlesniame projekte dalyvaujantiems asmenims nesuteikia pirmenybės prieš asmenis, kuriems žemės sklypai suprojektuoti ankstesniame projekte net ir tuo atveju, jei ankstesnis projektas nėra įgyvendintas. Jokių teisės aktų pažeidimų projektuojant ginčo žemės sklypą nuomai nebuvo padaryta, jų nenustatė ir teismas, projektas nėra ginčijamas, todėl privalo būti įgyvendintas sudarant nuomos sutartį dėl ginčo žemės sklypo su I. B..

1.12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išnuomoti žemės sklypą trečiajam asmeniui nėra jokio aiškaus valstybei intereso (nuomos mokesčiai nebūtų mokami valstybei). Neišnuomojant trečiajam suinteresuotam asmeniui ginčo žemės sklypo, šioje stadijoje būtų pažeisti valstybinės žemės sklypų išnuomojimą reglamentuojančių nuomos taisyklių reikalavimai, galimai būtų pažeidžiamos I. B. teisės. Be to, trečiasis asmuo gali kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo, taigi valstybė galimai patirtų ir finansinių nuostolių.

1.13. Teismas sprendime visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu atmetami visi atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, bylą išnagrinėjo šališkai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo I. B. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovė, prieš teikdama ieškinį teismui, privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o teismas ieškovės ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą.

2.2. Ieškovės reikalavimas uždrausti NŽT prie ŽŪM išnuomoti valstybinės žemės sklypą yra nenagrinėtinas teisme arba gali būti nagrinėjamas administracinių teismų.

2.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė visą laiką po 2006 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos parengtos išvados gavimo 2006 m. gegužės 26 d. NŽT Varėnos skyriuje žodžiu reiškė poziciją, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) jai būtų atkurtos Senosios Varėnos kaimo vietovėje. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės lankymąsi NŽT Varėnos skyriuje 2006-2016 metais ir jos išsakytus prašymus.

2.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė, ruošdama atkurti ieškovei nuosavybės teises į esamus laisvus valstybinės žemės sklypus, turėjo vadovautis ieškovės nurodyta valia 2006 m. gegužės 9 d. išvadoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo Senosios Varėnos kaimo vietovėje. 2006 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadoje M. K. buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha žemės, perkeliant šią teisę į Varėnos rajoną, o apie jokią ieškovės nurodytą valią išvadoje nėra net užuominų. Be to, M. K. turtą paveldėjo Z. J., M. K. ir S. K.. Taigi tik visi įpėdiniai, o ne viena ieškovė galėjo reikšti pageidavimus vienoje ar kitoje vietovėje atkurti nuosavybės teises į žemę pagal minėtą išvadą.

2.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog per laikotarpį po 2006 m. gegužės 9 d. išvados įregistravimo būtų teikusi informaciją ieškovei apie laisvos žemės plotus ir galimą sklypų projektavimą, siūlymus žemės sklypus pasirinkti kitose vietovėse nei Senosios Varėnos kaimo vietovė, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė kokiu nors būdu iki 2016 m. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių dėl 2006 m. gegužės 9 d. išvados realizavimo.

2.6. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė suteikė prioritetą išnuomoti žemės sklypą I. B., kuri pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą buvo žemesnėje pozicijoje, nei ieškovė, kadangi vėlesniame projekte dalyvaujantiems asmenims nesuteikiama pirmenybės teisė prieš asmenis, kuriems žemės sklype suprojektuoti ankstesniame projekte.

2.7. Ieškovė savo reikalavimus, o teismas sprendimą iš esmės grindė tuo, kad išnuomojant žemės sklypą trečiajam asmeniui nebuvo laikytasi administracinių procedūrų. Šių procedūrų nesilaikymas galėtų būti reikšmingi administraciniame procese, tačiau jie nepatvirtina realios žalos atsiradimo tikimybės. Todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 6.255 straipsnio nuostatas, o nesant kito teisinio pagrindo ieškinys turėjo būti atmestas.

2.8. Uždraudimas sudaryti nuomos sutartį pažeistų trečiojo asmens teises ir teisėtus lūkesčius, nebūtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Be to, trečiasis asmuo patyrė didelę turtinę žalą.

2.9. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė dėl pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

10. Ieškovė Z. J. atsiliepimais į atsakovės NŽT prie ŽŪM ir trečiojo asmens I. B. apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji pareiškė prevencinį ieškinį CK 6.255 straipsnio pagrindu tam, kad atsakovei būtų uždrausta išnuomoti žemę, į kurią jai numatyta atkurti nuosavybės teises, priešingu atveju išnuomojus ginčo sklypą, ieškovei būtų padaryta materialinė žala, nes praktiškai ji tuo sklypu iki gyvenimo pabaigos jau nepasinaudotų, o nuomos mokestis būtų simbolinis ir nekompensuotų jos praradimų. NŽT Varėnos skyrius 2017 m. sausio 9 d. atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl valstybinės žemės nuomos trečiajam asmeniui. Ieškovės skundą šiuo klausimu 2017 m. vasario 24 d. atmetė ir NŽT prie ŽŪM. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalis NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai sprendžiant dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos, skundžiami teismui, o privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nustatyta tik dėl tokių NŽT teritorinių padalinių sprendimų, kuriais nesprendžiami disponavimo valstybine žeme ar jos valdymo klausimai. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Šis ginčas su valstybei atstovaujančia institucija valstybinės žemės įsigijimo (nuomos) santykiuose yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su subjektines teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą įgyvendinimu, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Teismo sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, o tai, kad byloje ištirti įrodymai įvertinti ne taip, kaip pageidauja apeliantai, dar nereiškia, kad įrodymai ištirti netinkamai. Atsakovė į pretendentų sąrašą rengiant Varėnos seniūnijos Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą jau turėjo būti įtraukusi M. K., nes išvada dėl nuosavybės teisių į žemę jos vardu atkūrimo buvo gauta 2006 m. gegužės 26 d., kai dar jokio trečiojo asmens prašymo dėl žemės sklypo nuomos nebuvo. Atsakovė nepaneigė ieškovės aiškinimo, kad jau pateikdama išvadą ji nurodžiusi, jog pageidauja žemės sklypą gauti Senojoje Varėnoje, kur gyvena. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį ieškovė turi pirmumo teisę į sklypą, palyginus su trečiuoju asmeniu, pageidaujančiu šį sklypą nuomotis, ieškovės eilė – 10, trečiojo asmens – 12. Atsakovė, rengdama Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, prieš tai neišsiaiškino visų pretendentų, siekiančių šioje teritorijoje gauti žemės, atkuriant nuosavybės teises ar kitais pagrindais, nesugrupavo pretendentų pagal įstatyme nurodytą eiliškumą ir t. t., tačiau išskaidė jų prašymus ir įtraukdavo į atskirus projektus savo nuožiūra, todėl ieškovei žemės sklypas ir buvo suprojektuotas vėliau nei I. B. nuomai.

11. Atsakovė NŽT prie ŽŪM atsiliepimu į trečiojo asmens I. B. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Ieškovė Z. J., būdama viena iš motinos M. K. (mirusios (duomenys neskelbtini)) turto paveldėtojų, kuri pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 9 d. išvadą turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,83 ha žemės, šią išvadą persiunčiant Alytaus apskrities Varėnos rajono Varėnos seniūnijai, prevenciniame ieškinyje pareiškė reikalavimą uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) išnuomoti 0,1013 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir kurį patikėjimo teise valdo NŽT prie ŽŪM. Šis žemės sklypas, NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu patvirtinus Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui I. B. pagal jos prašymą išnuomoti žemės sklypą, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis dar nesudaryta.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, kadangi sprendė, kad ieškovė, remiantis LR Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, turi pirmenybės teisę atkurti jai nuosavybės teises Senosios Varėnos kaimo vietovėje, o išnuomojant valstybinę žemę trečiajam asmeniui I. B. būtų padaryta žala ieškovei.

15. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė NŽT prie ŽŪM ir trečiasis asmuo I. B., nurodydamos, kad nėra nustatytos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas ir apskritai tai ne civilinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, nurodo, kad teismas netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi vėlesniame projekte dalyvaujantiems asmenims nesuteikiama pirmenybės teisė prieš asmenis, kuriems žemės sklypai suprojektuoti anksčiau, o ieškovė pageidavimą atkurti nuosavybės teises Senojoje Varėnoje pareiškė, kai trečiajam asmeniui I. B. jau buvo suprojektuotas žemės sklypas nuomai, taip pat atsakovė nėra įpareigota teikti ieškovei informaciją apie laisvos valstybinės žemės plotus.

Dėl prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų

16. Kaip jau nurodyta, ieškovė byloje pareiškė prevencinį ieškinį, kurio pateikimo sąlygas reglamentuoja CK 6.255 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Taigi prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus padaryti žalą.

17. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, atlikdama parengiamuosius veiksmus valstybinės žemės nuomos sutarčiai su trečiuoju asmeniu I. B. sudaryti, elgiasi neteisėtai, ignoruodama įstatyme įtvirtintą ieškovės pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo kolegija pasisakys atskirai, tačiau tai patvirtina, kad ieškovė įrodinėjo vieną iš prevencinio ieškinio sąlygų – atsakovės veiksmų neteisėtumą, o pirmosios instancijos teismas atsakovės neteisėtus veiksmus nustatė.

19. Pirmosios instancijos teismui pagristai nustačius, kad atsakovė, siekdama išnuomoti valstybinę žemę trečiajam asmeniui, pažeidžia ieškovės pirmumo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, laikytinos pagrįstomis ir jo išvados dėl ieškovei galimos atsirasti žalos grėsmės buvimo.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas, atsakovo neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2009; kt.).

21. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė siekia, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą patį žemės sklypą, kurį atsakovė ketina išnuomoti trečiajam asmeniui I. B., todėl jį išnuomojus trečiajam asmeniui ieškovė netektų šios galimybės arba jai nuosavybės teisės galėtų būti atkurtos su apsunkinimu, t. y. su nuomos santykiais, kas pripažintina jai galima žala, pasireiškiančia jos teisės laisvai naudoti šį žemės sklypą savo poreikiams tenkinti ir teisės disponuoti žemės sklypu apribojimu. Apeliančių nurodoma aplinkybė, kad žala ieškovei neatsirastų, nes jai būtų mokamas nuomos mokestis už naudojimąsi jai priklausančia žemės sklypo dalimi, nepaneigia, kad nuomos santykiai apsunkintų jos teisę laisvai, savo nuožiūra naudotis žemės sklypu ar juo laisvai disponuoti. Taigi žala ieškovei atsirastų jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ribojimu, apribojant jos teisę gauti tam tikros veiklos pajamas iš šio sklypo ar teisę paprasčiausiai jį parduoti.

Dėl bylos dalyko administracinio pobūdžio ir išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos

22. Atsakovė ir trečiasis asmuo, atsikirsdamos ieškiniui, bylos nagrinėjimo metu teigė ir apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, o ja nepasinaudojus ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Trečiasis asmuo I. B., be to, mano, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra administracinis ginčas.

23. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų dėl šių atsikirtimų pareikštiems reikalavimams, tačiau ir jų nesant akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog tai administracinis ginčas, kuriam taikytina išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o tokia pozicija atitinka įstatymų reikalavimus.

24. Kaip jau nustatyta, ieškovės pareikštas reikalavimas pagal savo esmę yra prevencinis ieškinys (CK 6.255 straipsnio tvarka), kuriuo siekiama uždrausti atsakovei, kaip valstybinio administravimo subjektui, atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o tie veiksmai yra susiję su uždraudimu išnuomoti valstybinę žemę. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Kadangi valstybinės žemės nuoma yra civilinio, o ne administracinio teisinio pobūdžio teisiniai santykiai, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, ir kt.).

25. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, kuriuo remiasi apeliantės, grįsdamos savo argumentus dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

26. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neskundžia administracinio akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimo ar neveikimo, ji reiškia reikalavimą uždrausti atsakovės veiksmus, jai siekiant išnuomoti valstybinės žemės sklypą, tam, kad ieškovei nebūtų padaryta žalos, pažeidžiant jos pirmumo teisę įgyti šį žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn. Todėl reikalavimas pagal savo pobūdį nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų ratą ir jam nenustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

28. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė 2016-12-12 yra pateikusi skundą NŽT prie ŽŪM, prašant sustabdyti nuomos sutarties sudarymą ir žemės sklypą grąžinti ieškovei be nuomininko (t. 1, b. l. 37) ir jos 2017-02-03 skundas dėl rašto panaikinimo ir prašymo atkurti nuosavybės teises išsprendimo (t.1, b. l. 68), yra susiję su kitokio pobūdžio reikalavimais (dėl prašymo atkurti nuosavybės teises), kurie gali būti nagrinėjami administracine tvarka, tačiau jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o prevencinis ieškinys, kaip jau nurodyta, yra civilinio teisinio pobūdžio. Todėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nagrinėjamu atveju netaikytini.

Dėl ieškovės pirmumo teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį

29. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, kadangi sprendė, jog ieškovė, remiantis LR Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, turi pirmenybės teisę atkurti jai nuosavybės teises Senosios Varėnos kaimo vietovėje prieš trečiojo asmens I. B. teisę šį žemės sklypą išsinuomoti.

30. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią teisės normą, kadangi ieškovė negali turėti pirmumo teisės prieš asmenis, kuriems anksčiau buvo suprojektuoti žemės sklypai, nes trečiajam asmeniui I. B. valstybinės žemės sklypas išsinuomoti buvo suprojektuotas anksčiau nei ieškovė pareiškė prašymą atkurti nuosavybės teises Senojoje Varėnoje.

31. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta eilės tvarka, kuria remiantis, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje formuojami žemės sklypai asmenims žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal šią eilės tvarką 10 punkte numatyti perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams, o 12 punkte – nuomojami žemės sklypai. Taigi ieškovė, kuriai atkūrus nuosavybės teises turi būti perduotas neatlygintinai lygiavertis turėtam žemės sklypas, pagal šią teisės normą turi pirmenybės teisę prieš trečiąjį asmenį I. B., kuri pageidauja tą patį žemės sklypą išsinuomoti. Tačiau vertinant atsakovės atsikirtimo motyvą, kad trečiajam asmeniui I. B. valstybinės žemės sklypas nuomai buvo suformuotas anksčiau, svarbu nustatyti, nuo kada turi būti paisoma siekiančio atkurti nuosavybės teises asmens interesų dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo.

32. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Projektai svarstomi ir derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, nepažeidžiant fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesų ir teisių (Žemės reformos įstatymo 20 straipsnis).

33. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 29 punktą patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, žemėtvarkos skyrius atlieka darbus tarp kurių: „vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje <...> paskelbia apie patvirtintoje teritorijoje pradedamą rengti žemėtvarkos projektą“, „terminą, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui“ (29.1 punktas); „išnagrinėjęs gautus pretendentų prašymus <...> sugrupuoja pretendentus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir parengia Pretendentų sąrašą“ (29.4.1. punktas); „tai pačiai eiliškumo grupei priskirti pretendentai į Pretendentų sąrašą įrašomi pagal pažymos dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį, prašymų pirkti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis, patikėjimo teise valdyti ar kompensuoti už trūkstamą žemės plotą gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį, išskyrus šios Metodikos 29.4.1 papunktyje ir 30 punkte nurodytus atvejus“ (31 punktas); „žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su į Pretendentų sąrašą įtrauktais pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose“ (34 punktas).

34. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje suformuluoti reikalavimai patvirtina, kad M. K. teisių perėmėjai, taigi ir ieškovė, į pretendentų sąrašą turėjo būti įtraukta pagal išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį.

35. Pažymėtina, kad ir Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos reikalavimus, yra suformulavęs taisyklę, kad žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai valstybės įgalioti ne tik pagal įstatymų reikalavimus suprojektuoti žemės sklypus pretendentams į žemę laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, bet ir informuoti pretendentus apie jų teises ir galimybes tinkamai jas įgyvendinti, visus veiksmus atlikti bendradarbiaujant ir derinant su piliečiais. Tai, kad asmuo išreiškia valią atkurti nuosavybės teises natūra ne iš karto prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, o vėliau, kai žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procesas jau yra prasidėjęs, neatleidžia valstybės įgaliotų projektus rengiančių specialistų nuo pareigos tinkamai atlikti savo darbą, maksimaliai užtikrinant pretendentų į žemę teisių tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2012). Sutiktina, kad ši nutartis priimta esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, tačiau nurodyta išvada padaryta būtent dėl pretendentų atkurti nuosavybės teises teisių tinkamo įgyvendinimo, kas aktualu ir nagrinėjamu atveju, atmetant atsakovės atsikirtimą, kad projektuojant žemės sklypą trečiajam asmeniui ieškovė dar nebuvo pareiškusi pageidavimo dėl to paties žemės sklypo.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 30 punkte taip pat numatyta, kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal šio akto 105 punktą, išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Šie reikalavimai taip pat patvirtina atsakovės pareigą informuoti pretendentus apie jų teises ir galimybes tinkamai jas įgyvendinti.

37. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė, projektuodama valstybinės žemės sklypus Varėnos seniūnijos Senosios Varėnos kadastro vietovėje ir nuo 2006-05-26 turėdama persiųstą išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn M. K. Varėnos seniūnijoje, neabejotinai turėjo projektuojamą ginčo žemės sklypą siūlyti M. K. įpėdiniams (jo įpėdiniams), kadangi nebuvo aukštesnės eilės pretendentų.

38. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartyje Nr. Nr. A858-1337/2014 išaiškinta, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu nustatyta asmenų, kuriems vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose, eilės sudarymo tvarka, t. y. vietovės projekto rengimo metu projektuojant konkretų žemės sklypą aukštesnės eilės pretendentas turi pasirinkimo pirmenybę, tačiau nesant aukštesnės eilės pretendento ar jam nepasirinkus to žemės sklypo, teisę pasirinkti šį sklypą turi žemesnės eilės pretendentas, atitinkantis konkrečioje teisės normoje įtvirtintas sąlygas.

39. Atsakovės argumentai, kad ieškovė nebuvo pareiškusi pageidavimo atkurti nuosavybės teises būtent Senosios Varėnos kadastrinėje vietovėje, atmestini, nes išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn buvo persiųsta asmens, kuriam turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, pageidavimu į Varėnos seniūniją, į kurią patenka ir Senosios Varėnos kadastrinė vietovė, taigi jo valia buvo apibrėžta visa Varėnos seniūnija ir pretendento interesų turėjo būti paisoma visos šios teritorijos apimtyje. Ieškovės 2016-08-25 pateiktas prašymas NŽT Varėnos skyriui (t. 1, b. l. 45) nepatvirtina, kad ji tik nuo šio momento išreiškė pageidavimą atkurti nuosavybės teises Senosios Varėnos kadastrinėje vietoje. Šiame prašyme ieškovė tik nurodė, kad nepageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos Perlojos kadastro vietovėje, o pageidauja, kad teisės nuosavybės teisės būtų atkurtos Senojoje Varėnoje, kur ji ir gyvena, kas netiesiogiai patvirtina, kad jai buvo siūloma atkurti nuosavybės teises Perlojos kadastrinėje vietovėje. Pažymėtina, kad 2014 m. vasario 24 d. sprendimu M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybės lygiavertį 0,0822 ha žemės sklypą Senosios Varėnos kaime, o 2016 m. birželio 2 d. sprendimu 1,3513 ha Perlojos kaime (priedo – nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys), kas patvirtina, kad ir pati atsakovė suprato nuosavybės teisių atkūrimo M. K. teritoriją tiek Senosios Varėnos, tiek Perlojos kaime, o tai paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovė tik 2016-08-25 išreiškė pageidavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Senosios Varėnos kaime.

40. Spręstina, kad bet kuriuo atveju, atsakovei dar nerealizavus teisės išnuomoti žemės sklypą trečiajam asmeniui, o ieškovei pareiškus pagrįstas pretenzijas į šį žemės sklypą, būtų neteisėta, neteisinga ir nesąžininga nepaisyti įstatyme įtvirtintos ieškovės pirmenybės teisės gauti šį žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė yra patvirtinusi suprojektuotą tą patį žemės sklypą tiek ieškovei perdavimui neatlygintinai nuosavybėn, tiek trečiajam asmeniui I. B. nuomai (t. 1 , b. l. 24-28), todėl turi būti taikomos Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintos eilės reikalavimų.

41. Nors M. K. turtą paveldėjo ne tik ieškovė, bet ir tretieji asmenys H. K. ir R. K., o tretieji asmenys prie ieškinio neprisidėjo, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jie galimai sutinka dėl jiems priklausančių sklypo dalių išnuomojimo trečiajam asmeniui, kaip teigia atsakovė apeliaciniame skunde. Neabejotinai žemės sklypo pasirinkimas yra įpėdinių susitarimo dalykas, tačiau byloje pateikti trečiųjų asmenų įgaliojimai (t. 1, b. l. 82-87) patvirtina, kad jie procesines teises bylose, tame tarpe reiškiamų reikalavimų atžvilgiu, įgaliojimais yra perleidę ieškovei, o tai patvirtina, kad nesutarimo tarp įpėdinių šiuo klausimu nėra.

42. Kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė, pirmiau suformavusi žemės sklypą nuomai, privalo sudaryti su trečiuoju asmeniu nuomos sutartį. Pažymėtina, kad projektas yra parengtas ir nuosavybės teisių atkūrimui ieškovei, todėl dar nesudarius nuomos sutarties, o ieškovei pageidaujant atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, turi būti paisoma būtent jos pirmenybės teisės, įtvirtintos Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje, ir sklypas jai turi būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn be jo apsunkinimo nuomos santykiais. Todėl negalima daryti išvados, kad pažeidžiamos trečiojo asmens I. B. teisės ir teisėti lūkesčiai.

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai neišsprendė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimo. CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus tam tikras šioje normoje įtvirtintas teises. Kadangi trečiasis asmuo I. B. buvo įtraukta į bylą atsakovės pusės, todėl ieškinį patenkinus sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, dėl ko trečiajam asmeniui neatlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

45. Apeliacinių skundų netenkinus, trečiojo asmens prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 1-3 dalys). Ieškovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas taip pat netenkinamas. Iš trečiojo asmens I. B. valstybei priteistina pusė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų – 7,13 Eur, iš atsakovės NŽT prie ŽŪM šios išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika