Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-01-02 · Civilinė byla Nr. e2-2712-944/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-02
Bylos Nr.
e2-2712-944/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26345-25016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
T. J.
Kategorijos
  • 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nre2-2712-944/2017
(Proceso Nr. 2-69-3-26345-25016-9)
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.4.2.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 2 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė

rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės L. J. ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vai9kų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, gyvenamosios vietos adresai nurodyti Didžiojoje Britanijoje. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d., LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.), t. y. jo socialinių ir ekonomių interesų buvimo vieta. Šiuo atveju sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tačiau pačiame ieškinyje nurodyta jų gyvenamoji vieta užsienyje. Kadangi įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad teismingumas sprendžiamas pagal realią faktinę, o ne deklaruotą, gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad byla yra su užsienio elementu.

Teismas nurodo, kad teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Šiuo atveju byloje pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.59 straipsniu, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai šių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija. Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikciją su sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Vadinasi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Teismas pažymi, kad taikant Reglamentą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ne pagal atskirų valstybių nacionalinę, o pagal Bendrijos teisę, kuria remiantis, jeigu vaikas persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujojoje valstybėje narėje turėtų iš esmės sutapti su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-2 nutartis civilinėje byloje Nr.2-568/2006). Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes matyti, kad abu tėvai gyvena užsienyje, dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su vienu iš tėvų, t. y. Didžiojoje Britanijoje, atitinkamai tos šalies vaiko teises ginančios institucijos turėtų pasisakyti dėl reikalavimų susijusių su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu. Priešingai, duomenų, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyventų nuolatinai Lietuvoje nėra pateikta (pvz. duomenys iš ugdymo įstaigų, gydymo įstaigų ar kt.). Kadangi mergaičių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena jų tėvai, todėl pripažintina, kad vaikai turi esminį ryšį su ta valstybe. Išaiškintina, kad tokia praktika formuojama ir apygardų teismuose (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 2S-1833-254/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis Nr. e2S-258-123/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju reiškiant reikalavimus ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turi būti ieškinys reiškiamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismui (jurisdikcijos prorogacija), todėl ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290?291, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės L. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutartį per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos galima skųsti Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė