Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-179-1102/2024, kuria tenkintas pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ir RVPL) prašymas priverstinio I. M. hospitalizavimo ir gydymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė leisti priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti suinteresuotą asmenį I. M. 30 dienų laikotarpiui nuo jos hospitalizavimo dienos.

2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo I. M. buvo hospitalizuota dėl ūmios psichozės būsenos, tačiau yra veiksni. Įvertinta, kad pacientė gali dalyvauti teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) sprendžiant jos priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo klausimą.

3. Su prašymu pateiktoje Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2024 m. liepos 15 d. išvadoje buvo nurodyta, kad pacientė hospitalizuota 2024 m. liepos 14 d. 09:10 val. į RVPL Ūmių psichikos sutrikimų skyrių, teikiant Būtinąją pagalbą dėl ūmios psichozės. Į RVPL Priėmimo skyrių I. M. buvo atvežta GMP, lydima policijos pareigūnų. Pacientė teigė neserganti jokia psichikos liga, čia vyksta eksperimentas, jaučia kūne keistus pojūčius, lyg kratymą elektra, mano, kad čia režisuojamas filmas. Psichikos būklė blogėja nuo atostogų pradžios (2024 m. liepos 8 d.) – sutriko miegas, miegojo po 5 val. per parą, kitų skundų sveikata neįvardijo. Dirba socialinėje srityje su raidos sutrikimų turinčiais vaikais, šiuo metu atostogose. GMP duomenimis, pacientei tarnybas iškvietė kaimynai, išgirdę, kad ši per langą šaukia „katastrofa“, minėjo kažkokią bakteriją namuose, per langą mėtė pagalves. Psichinė būsena RVPL priėmimo skyriuje: pacientė apsirengusi juodai, užsivilkusi kelis storus džemperius, prakaituota, apžiūros metu skundėsi, kad visa šlapia, prakaituoja, tačiau dar užsitraukė megztinį. Pacientė psichomotoriškai sujaudinta, greit provokuojasi disforinės reakcijos, su personalu bendravo tai mandagiai, tai dirgo, pradėjo šaukti, išbėgo iš apžiūros kabineto šaukdama, kad jos dokumentus pasisavino ir suklastojo ligoninė. Suvokimo sutrikimus neigė, tačiau elgesys neadekvatus, į kažką vis įsiklausė, nutildė gydytoją ir įdėmiai klausėsi. Mąstymas nenuoseklus iki padrikumo, kliedesinis, išsakė santykio, persekiojimo, poveikio kliedesius, įtarė, kad su šia situacija kažkuo susijęs jos vaikinas, kad čia režisuojamas filmas, atliekamas eksperimentas. Jautė kratymą elektra, jautė „bangas“, muistėsi, griebėsi už šonų, kojų, rankų. Tikino, kad dvokia dumbliais, pelkių kvapu, šį kvapą užuodusi ir namuose. Pacientė orientuota visapusiškai teisingai, dėmesio pokalbio metu visiškai nesutelkia. Savo būklei visiškai nekritiška, gydytis nesutiko, kelis kartus suplėšė paduotus pasirašyti sutikimo lapus, juos pribraukė, griebė gydytojai iš rankų rašiklį. Iš anamnezės žinoma: RVPL pirmą kartą gydyta 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 2018 m. rugsėjo 17 d. Pacientė tąkart hospitalizuota (diagnozė dėl (duomenys neskelbtini)), nes buvo agresyvi, namuose mėtė daiktus. Iš pradžių gydytis sutiko, vėliau gydymo atsisakė, buvo kreiptasi į teismą, gydyta priverstinai. Klinikoje vyravo ūmi paranoidinė simptomatika su vaizdinio kliedesio elementais, poveikio kliedesiais, afekto nestabilumu, mąstymo formos, dėmesio ir emocijų sutrikimais. Po išrašymo jokių medikamentų nevartojo, pas psichiatrus ambulatoriškai nesilankė, kitose PL, pacientės teigimu, nesigydė. Dėl sunkios psichikos būklės duomenis apie save suteikė ribotai. Psichikos būsena: Užėjus į palatą iš karto pašoka iš lovos, garsiai paklausia, ar jai stovėti, ar sėdėti. Grimasuoja. Prisimerkusi, įtariai žiūri į gydytojus, keletą kartų perklausia pareigas, vardą pavardę. Priešiška, nebendradarbiaujanti. Į klausimus atsako ne visada prasmingai. Kontaktas apsunkintas dėl ryškių mąstymo sutrikimų. Sako galvojanti, kad yra toksikologijos skyriuje, rodydama į pilvo šonus sako, kad jai „toksikoinfekcija“. Laike ir savyje orientuota teisingai. Pasakoja, kad prieš hospitalizaciją pabudusi namuose pamatė, kad visa aplinka pasikeitusi, aplink pelkė, jautė dumblių kvapą, pro langą matė bėgantį šešką. Taip pat matė kulkas namuose. Išmetė pro langą „ryškiai geltoną pagalvę“, kodėl, nepaaiškina. Mąstymas nenuoseklus iki padrikumo, pagreitėjęs. Teigia, kad iš jos kažkas tyčiojasi, veikia elektra. Aiškina, kad ligoninėje bus „nuslopinta, užmigdyta“. Nuotaika disforiška, emocijos labilios. Greitai provokuojasi disforinės reakcijos, klausinėjama dirgsta, pradeda kelti balso toną. Impulsų kontrolė nusilpusi. Dėmesio koncentracija nusilpusi. Dėl psichinės būsenos absoliučiai nekritiška, sako nevartojanti jokių vaistų, esanti visiškai sveika, kategoriškai atsisako pasirašyti sutikimo formą. Pacientei paaiškinta, kad bus kreipiamasi į teismą dėl leidimo ją gydyti priverstinai. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pacientė įspėta apie kreipimąsi į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti, priverstinio gydymo priežastis, galimybę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, numatomą preliminarią gydymo trukmę, skiriamus medikamentus, jų veikimą ir galimą šalutinį poveikį, alternatyvius gydymo metodus ir pasekmes, jeigu gydymas nebūtų skiriamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 30 dienų priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti suinteresuotą asmenį I. M. terminą skaičiuojant nuo jos hospitalizavimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 14 d. Nutartį nutarė vykdyti skubiai.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys rodo, kad suinteresuotas asmuo I. M. hospitalizuota dėl ūmios psichozės būklės; kad jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini); o Gydytojų konsultacinės komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2024-07-15 Išvadoje pažymima, jog klinikoje vyrauja ūmi psichozė, ūmus vaizdinis kliedesys, santykio kliedesiai, nenuoseklus iki padrikumo mąstymas, nerimas, įtampa, labilios emocijos, dezorganizuotas, neadekvatus, psichozių išgyvenimų nulemtas elgesys, todėl daroma išvada, kad pacientė yra socialiai pavojinga ir yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei, taip pat turtui.

6. Kartu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog nustatyta, kad pacientė po ankstesnio gydymo medikamentų nevartojo, pas psichiatrus ambulatoriškai nesilankė, o teismo posėdžio metu kalbėjo apie ekologinę katastrofą, eksperimentus, minėjo Lietuvos Respublikos Prezidentą ir kt.; neigė bet kokius psichikos sveikatos sutrikimus.

7. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl suinteresuoto asmens I. M. psichozinio pobūdžio sutrikimo, pasireiškusio visa eile Išvadoje nurodytos simptomatikos ir kitų medicininių indikacijų, kyla reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį 30 dienų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo I. M., atstovaujama atstovo advokato, atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingus jos parodymus, kadangi ji būdama savo namuose ji išsikvietė pagalbą, kuri patikino, kad veš toksikologinei patikrai ir po patikros paleis. Dėl gydymosi nesitarė, nes jokia psichine liga neserga. Ji yra blaivaus proto, vartoja tik papildus dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo (duomenys neskelbtini).

8.2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad ji kalbėjo apie filmą – ji niekada nesakė apie jokį filmą. Per langą kvietėsi pagalbos, nes nubudus namai buvo sujaukti, o telefonas išsikrovęs, nerado pakrovėjo. Jos psichikos būklė stabili, miegojo ir miega sveiku režimu. Per langą išmetė vieną pagalvę, nes ji buvo pageltusi, lyg apsinešusi kokia chemija. Kitas tris padėjo koridoriuje. Personalas priimamajame darė spaudimą pasirašyti popierius, kurių nepasirašė.

8.3. Nurodo, kad ji yra musulmonė, priėmusi islamą. Greitosios pagalbos medikai lietė jos rankas ir naudojo kitą prievartą. Kliedesiai yra tai, kas parašyta. Kliedesinio mąstymo neturi. Apie ligoninės užterštą maistą nesakė nė karto. Maitinasi tiek savo, tiek ligoninės maistu. Nurodo, kad ji yra veganė ir nevartoja daug produktų dėl alergijų ir t.t.. Medikai jai grasino, kad jei nesutiks su gydymu, laikys ją fiksacijoje mėnesį.

8.4. Taip pat nurodo, kad Prezidentas G. N. matė jos „instagram“ ir jo turinį. Turi įrodymus „screenshotus“. Teigia, kad savo veiksmais nekelia grėsmės nei sau, nei kitiems. Su gydytoja privataus pokalbio neturėjo, tik koridoriuje, visiems girdint. Mano, kad tai yra jos privatumo pažeidimas. Taip pat nurodo, kad nutartis įteikta nepasirašytinai bei prašo užtikrinti jos konstitucines teises ir įvardinti pažeidėjus.

9. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrinė ligoninė atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

9.1. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, teismas įvertino pareiškėjos prašyme ir Gydytojų komisijos išvadoje nurodytus motyvuotus argumentus dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo būtinumo bei teismo posėdžio metu byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus (įskaitant ir paties suinteresuoto asmens). Byloje nėra duomenų, paneigiančių Gydytojų komisijos išvadą dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės ir jos keliamos grėsmės savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

9.2. Kartu pabrėžia, jog informacijos suteikimas suinteresuotam asmeniui nėra ir negali būti laikytinas spaudimu pasirašyti atitinkamus dokumentus ar hospitalizuoti asmenį. Be to, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-17939-1102/2024 buvo įteikta, tačiau suinteresuotas asmuo Paciento supažindinimo su teismo sprendimu lape pasirašyti atsisakė, todėl nustatyta tvarka gydytojo psichiatro ir kitų dviejų RVPL darbuotojų, dalyvavusių gydytojui psichiatrui informuojant suinteresuotą asmenį I. M. apie teismo sprendimą, užpildytas Paciento supažindinimo su teismo sprendimu lapo 2 punktas, kaip tai numatyta Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo bei priverstinio hospitalizavimo atvejų stebėsenos (monitoringo) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-587 „Dėl Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo bei priverstinio hospitalizavimo atvejų stebėsenos (monitoringo) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą ir leido vieną mėnesį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmiausia pažymi, jog pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikti nauji įrodymai – Paciento supažindinimo su teismo sprendimu lapo kopija. Įvertinęs byloje nagrinėjamo ginčo turinį bei aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde kaip vieną iš argumentų nurodė, jog ji nepagrįstai raštu nebuvo supažindinta su skundžiama teismo nutartimi, o taip pat kad pareiškėjos pateikiamas įrodymas yra susijęs būtent su šiuo atskirojo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, juo labiau kad pareiškėja neturėjo galimybės pateikto tokio įrodymo iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

13. Vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta teisė teismui leisti priverstinai hospitalizuoti asmenį, kai yra tam numatytos sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir PSPĮ) 12 straipsnį, asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022).

14. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog suinteresuotam asmeniui nustatyta diagnozė –(duomenys neskelbtini)). Be to, Gydytojų konsultacinės komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2024-07-15 išvadoje be kitų duomenų užfiksuota, jog suinteresuotas asmuo po ankstesnio gydymo medikamentų nevartojo, pas psichiatrus ambulatoriškai nesilankė, taip pat būdama namuose mėtė daiktus pro langą, šaukėsi pagalbos, matė kulkas, pelkę, bėgantį šešką, jautė dumblių kvapą bei nurodė, kad kažkas suvertė jos namus, nors ji gyvena viena. Reikšminga ir tai, jog skundžiamoje nutartyje užfiksuota, jog teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo taip pat kalbėjo apie ekologinę katastrofą, eksperimentus, minėjo Lietuvos Respublikos Prezidentą ir kt.; neigė bet kokius psichikos sveikatos sutrikimus.

15. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas analizavo tiek Gydytojų konsultacinės komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2024-07-15 išvadoje nurodytas aplinkybes apie suinteresuoto asmens sveikatos sutrikimo pobūdį, tiek ir pačios pacientės nurodomos aplinkybės bei elgesį, kuris sudarė pagrindą spręsti, jog suinteresuotas asmuo buvo nekritiškas savo būklei, o klinikoje vyravo ūmi psichozė, ūmus vaizdinis kliedesys, santykio kliedesiai, nenuoseklus iki padrikumo mąstymas, nerimas, įtampa, labilios emocijos, dezorganizuotas, neadekvatus, psichozių išgyvenimų nulemtas elgesys, kas yra socialiai pavojinga ir yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei, taip pat turtui.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog netikėti pareiškėjos Gydytojų konsultacinės komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2024-07-15 išvadoje užfiksuotais duomenimis nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo jau anksčiau buvo hospitalizuotas, jai yra nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas, o dalis atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmais, nesudaro pagrindo atmesti gydytojų komisijos išvadoje nurodytų aplinkybių ar vertinti, kad pacientės veiksmai buvo aprašyti netinkamai.

17. Vertinant suinteresuoto asmens nurodomus atskirojo skundo argumentus, susijusius su neva nepagrįsta apžiūra bei spaudimu pasirašyti dokumentus, pažymėtina, jog tiek PSPĮ (6, 10 straipsnis), tiek Aprašo (4, 5 punktai) nuostatos įtvirtina paciento apžiūrą bei informacijos teikimą, ką pagrįstai nurodo ir pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą. Taigi aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo buvo apžiūrimas bei jam teikiama informacija, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavo ir gydymo.

18. Kartu pabrėžtina ir tai, jog atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl neva netinkamo skundžiamos teismo nutarties įteikimo suinteresuotam asmeniui, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą procesinį sprendimą. Viena vertus, suinteresuoto asmens teisė į apeliaciją pažeista nebuvo ir pacientė pasinaudojo šia teise teikdama atskirąjį skundą. Kita vertus, kaip matyti iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta Paciento supažindinimo su teismo sprendimu lapo kopija, suinteresuotas asmuo 2024-07-16 buvo žodžiu ir raštu supažindintas su teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-179-1102/2024, ką patvirtino gydytojas psichiatras ir du liudininkai, kadangi pacientė atsisakė pasirašyti susipažinimo su teismo nutartimi forma. Tokia tvarka visiškai atitinka Aprašo 8 punkto nuostatas.

19. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, o apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.