Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A. ir P. P. dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. A. ir P. P. dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovas teismo prašo laikinai apriboti atsakovei A. A. motinos valdžią nepilnamečiams vaikams M. P. ir K. P., neterminuotai apriboti atsakovui P. P. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams M. P. ir K. P., priteisti iš atsakovės A. A. nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 180 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai yra nepilnamečių M. P. ir K. P. tėvai, jie gyvena skyrium. Atsakovų šeima laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nuo 2018 m. liepos 4 d. šeimai taikyta atvejo vadyba. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu atsakovei A. A. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. sausio mėnesį atsakovas P. P. su vaikais išvyko į Švediją, tačiau 2019 m. gruodžio mėnesį vaikai vieni grįžo į Lietuvą. Vaikai paaiškino, kad užsienyje tėvas jai nesirūpino, todėl jiems ten pasidarė nesaugu. Teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi leista paimti vaikus iš jų tėvo P. P.. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymu K. P. ir M. P. nustatyta laikinoji globa, jų laikinąja globėja paskirta jų senelė V. S.. Teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu laikinai apribojo tėvo P. P. valdžią nepilnamečiams vaikams M. P. ir K. P. bei atskyrė vaikus nuo motinos A. A.. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų išlaikymą vaikams bei nustatė jiems nuolatinę globą (rūpybą), jų globėja (rūpintoja) paskyrė V. S.. Po laikino tėvo valdžios apribojimo situacija nepasikeitė, neįvyko jokių teigiamų pokyčių, vaikų tėvas ir toliau neįgyvendina tėvų valdžios ir nėra pagrindo tikėtis, kad situacija galėtų pasikeisti. Dėl to atsakovui P. P. taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Vaikų mamai A. A. 2022 m. lapkričio mėnesį grįžus iš įkalinimo įstaigos, iš pradžių ji ėmėsi iniciatyvos susigrąžinti vaikus į šeimą, bet vėliau nusprendė nieko nekeisti, todėl yra pagrindas jai laikinai apriboti motinos valdžią vaikams. Kadangi 75 Eur išlaikymas vaikams iš atsakovės A. A. buvo priteistas tuo metu, kai ji atliko laisvės atėmimo bausmę, o šiuo metu ji yra laisvėje ir dirba, kiekvienam vaikui atsakovė turėtų teikti po 180 Eur dydžio išlaikymą.

1.2. Teismo posėdyje ieškovo atstovė Gintarė Zeigienė ieškinį palaikė ir ieškinyje nurodytais motyvais prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad P. P. neįgyvendina tėvų valdžios vaikams, su jais visiškai nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia, yra praradęs ryšį ir situacija po laikino tėvo valdžios apribojimo nėra pasikeitusi. Duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti nėra. Per globos laikotarpį jis nesikreipė dėl pagalbos susigrąžinant vaikus. Atsakovas turi dar vieną vaiką, kuriam kitoje byloje taip pat yra siekiama apriboti tėvo valdžią. Atsakovas ieškovo atstovei patvirtino žinantis apie šią bylą, tačiau daugiau su juo ieškovo atstovė nebendravo. Motinai valdžia turėtų būti apribota laikinai, nes iš pradžių ji siekė susigrąžinti vaikus, tačiau vėliau nutarė nieko nekeisti. Jai patogu savo kaip motinos teises perleisti kitiems asmenims. Kadangi ji nėra visiškai nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, prašoma taikyti laikiną apribojimą. Šiuo metu atvejo vadyba jai nutraukta, paslaugos nėra teikiamos. Skyriaus specialistams A. A. patvirtino sutinkanti dėl laikino motinos valdžios ribojimo, viso to pasekmės jai buvo išaiškintos, ji su tuo sutiko. Išlaikymo vaikams dydį prašo padidinti iki 180 Eur įvertinus vaikų interesus ir aplinkybę, kad atsakovė šiuo metu jau dirba. Duomenų apie vaikų sveikatos problemas ar specialiuosius poreikius neturi.

2. Teismo posėdyje atsakovės A. A. atstovė advokatė Lina Tamošaitienė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. neprieštaravo dėl laikino motinos valdžios apribojimo, tačiau prašė priteisti ne didesnį nei 100 Eur išlaikymą. Paaiškino, kad su atsakove bendravo elektroniniu paštu. Ji teigė, kad vaikais rūpinasi, kiekvieną mėnesį jiems teikia išlaikymą, pervesdama jiems apie 50 – 100 Eur kiekvienam, taip pat nuperka jiems daiktų, maisto. Šiuo metu ji dirba parduotuvėje Mažeikiuose ir stengiasi užsidirbti. Paaiškino, kad atsakovė nurodė gavusi tėvo palikimą (sodybą), tačiau ją turi išpirkti (galimai sumokėti skolas kreditoriams) ir suremontuoti, jog vėliau ten su vaikais galėtų gyventi. Duomenų apie kitus išlaikytinius neturi.

3. Teismo posėdyje atsakovo P. P. atstovas advokatas R. S. prašė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Paaiškino, kad su atsakovu susisiekti jam nepavyko, todėl jo pozicija dėl pareikšto ieškinio jam nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

5. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

6. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai A. A. ir P. P. yra nepilnametės K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovų šeima ieškovui žinoma jau nuo 2017 metų, kai šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. liepos 4 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu atsakovei A. A. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. sausio mėnesį atsakovas P. P. su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. gruodžio mėnesį vaikai vieni grįžo į Lietuvą. Vaikų senelė V. S. 2019 m. gruodžio 23 d. informavo ieškovą apie be tėvų globos likusius vaikaičius. Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi leista paimti nepilnamečius K. P. ir M. P. iš jų tėvo P. P.. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. Al-64 K. P. ir M. P. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) artimųjų giminaičių šeimoje, jų globėja paskirta vaikų senelė V. S.. Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu buvo nuspręsta laikinai apriboti tėvo P. P. valdžią nepilnamečiams vaikams M. P. ir K. P. bei atskirti juos nuo motinos A. A.. Teismo sprendimu taip pat nuspręsta priteisti iš A. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P. ir K. P. kiekvienam po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš P. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P. ir K. P. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimu taip pat nuspręsta nustatyti M. P. nuolatinę rūpybą šeimoje, K. P. nuolatinę globą šeimoje, o jų globėja (rūpintoja) paskirti V. S..

9. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų sūnus M. P. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis, todėl šio sprendimo priėmimo metu jis yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) bei nebeatitinka vaiko sampratos pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį. Pažymėtina, kad CK 3.180 straipsnio nuostatos nenumato galimybės apriboti tėvų valdžią pilnametystės sulaukusiems vaikams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai dalyje dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo jų sūnui M. P. bei išlaikymo jam padidinimo pagal ieškovo ieškinį nenagrinėtini teisme, todėl ši bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio pačiam M. P. kreiptis į teismą su ieškiniu tuo atveju, jeigu jis mano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, toliau spręstinas klausimas dėl tėvų valdžios ribojimo nepilnametei K. P..

10. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje ieškovo atstovės teiktų paaiškinimų matyti, kad po Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo laikinai apribota atsakovo P. P. tėvo valdžia dukrai K. P., situacija iš esmės nepasikeitė. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaikais, išlaikymo neteikia, dėl pagalbos susigrąžinant vaikus nesikreipė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Nors atsakovas buvo asmeniškai informuotas apie šios bylos iškėlimą, jam buvo įteikti bylos dokumentai, tačiau atsakovas proceso eiga nesidomėjo, į teismo posėdžius neatvyko ir savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas šiuo metu dėtų nors minimalias pastangas, siekdamas susigrąžinti dukrą, sustiprinti su ja ryšį ar bent minimaliai prisidėti prie jos išlaikymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo pareigos rūpintis vaiku nevykdymas šiuo atveju yra nulemtas objektyvių aplinkybių, o ne paties atsakovo gyvenimo būdo ir nepateisinamo vengimo vykdyti tėvo pareigas nepilnamečiui vaikui. Dėl to visiškas atsakovo nusišalinimas nuo pareigos išlaikyti vaiką bei juo visapusiškai rūpintis šiuo atveju taip pat negali būti objektyviai pateisinamas. Aptartos aplinkybės ir tėvo pareigų nevykdymas rodo atsakovo abejingumą savo pareigoms, todėl tai laikytina jo kaltais veiksmais.

11. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje esančius įrodymus teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis galėtų pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui P. P. tėvo valdžią nepilnametei dukrai K. P..

12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei A. A. 2022 m. lapkričio mėnesį grįžus iš įkalinimo įstaigos, iš pradžių ji ėmėsi iniciatyvos susigrąžinti vaikus į šeimą, bendradarbiavo su specialistais, priėmė jai teikiamą pagalbą, tačiau vėliau šias pastangas nutraukė ir nusprendė palikti esamą padėtį. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovei buvo išaiškintos motinos valdžios apribojimo pasekmės, tačiau atsakovė tam neprieštaravo. Iš esmės tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi atsakovės atstovė.

13. Byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovės pareigos visa apimtimi įgyvendinti motinos valdžią dukrai netinkamas vykdymas yra nulemtas objektyvių aplinkybių, o ne pačios atsakovės nepateisinamo vengimo tinkamai vykdyti motinos pareigas nepilnamečiui vaikui. Aptartos aplinkybės rodo netinkamą atsakovės pareigų įgyvendinimą, todėl tai laikytina jos kaltais veiksmais.

14. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kadangi anksčiau atsakovė priėmė specialistų teikiamą pagalbą siekdama susigrąžinti vaikus, jos atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad ateityje atsakovė ketina gyventi su vaikais, manytina, jog šiuo metu susiklosčiusi padėtis ateityje gali pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą laikinai apriboti atsakovei A. A. motinos valdžią nepilnametei dukrai K. P..

15. Išaiškintina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku.

16. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

17. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio

18. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. A. nepilnametei K. P. po 180 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovės atstovė su šia ieškinio dalimi sutiko tik iš dalies ir prašė priteisti ne didesnį nei 100 Eur išlaikymą vaikui.

19. Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu buvo nuspręsta priteisti iš atsakovės A. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P. ir K. P. kiekvienam po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip minėta anksčiau, atsakovų sūnus M. P. 2024 m. kovo 6 d. tapo pilnametis, todėl teismo sprendimo pagrindu šiuo metu atsakovė privalo teikti dukrai K. P. po 75 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

20. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

21. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad nuo Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau nei 3 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė atsakovų dukros amžius, jos poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Be to, iš atsakovės priteistas 75 Eur išlaikymo dydis nustatytas tuo metu, kai atsakovė atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir jos galimybės dirbti bei gauti daugiau pajamų buvo apribotos, be to, tuo metu ji turėjo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu atsakovė jau nebėra įkalinimo įstaigoje, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, o jos sūnus jau yra sulaukęs pilnametystės. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės tiek dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimo, tiek dėl atsakovės turtinės padėties pasikeitimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl iš atsakovės priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nedetalizavo konkrečių nepilnametės K. P. poreikių. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė teigė neturinti duomenų apie specifinius vaiko sveikatos sutrikimus ar kitokias panašaus pobūdžio aplinkybes, dėl kurių būtų patiriamos didesnės vaiko išlaikymo išlaidos. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

24. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė A. A. šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, kurių dydis pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenis, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 1 300 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu antstolių kontorose nėra vykdoma jokių priverstinių išieškojimų iš atsakovės turto. Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, jog atsakovė galbūt yra paveldėjusi turto, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu turi būti remontuojamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu atsakovė turėtų kitų išlaikytinių. Taigi byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra kritiškai bloga. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą atsakovas P. P. privalo teikti dukrai K. P. po 150 Eur dydžio išlaikymą. Be to, kiekvienam vaikui yra mokama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kuri šiuo metu sudaro 96,25 Eur.

25. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį bei vaiko poreikius, prašomo išlaikymo dydį, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujama priteisti 180 Eur suma per mėnesį nėra per didelė. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės nepilnametei dukrai K. P. išlaikyti priteistas 75 Eur išlaikymas padidintinas iki 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

27. Ieškovas ir atsakovai šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 7 d. sprendimais atsakovams nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, jie 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovui P. P. tėvo valdžią nepilnametei dukrai K. P..

Laikinai apriboti atsakovei A. A. motinos valdžią nepilnametei dukrai K. P..

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu iš atsakovės A. A. nepilnametei K. P. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės A. A. po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai K. P. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 29 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei K. P. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti globėjai V. S..

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl tėvų valdžios apribojimo M. P. bei išlaikymo jam padidinimo.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.