- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- eI2-6981-566/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07979-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123902 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas) ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124580 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodo, kad 2005–2007 metais jis dirbo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) Vidaus reikalavimų ministerijos Apsaugos departamento elektriku-signalizacijos montuotoju, 2007–2009 metais – Interneto paslaugų tiekėjo „A“ programuotoju, 2011–2014 metais – „B“ programuotoju, 2014–2015 metais – „C“ programuotoju, nuo 2017 metų – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „D“ techniniu vadovu-programuotoju Pareiškėjas pažymi, kad jis niekada netarnavo Baltarusijos saugumo struktūrose, o Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente dirbo techninį darbą, niekada neslėpė fakto, kad dirbo Baltarusijos valstybės institucijoje, jis ilgą laiką teisėtai gyvena Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva). Pareiškėjas pažymi, kad jo įmonė, kurioje jis dirbo, turi atidariusi biurą Lietuvoje, pareiškėjas nusprendė persikelti į Lietuvą, pasinaudodamas tarpininko Investuok Lietuva paslaugomis. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas.
3. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas grindžia skundžiamus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą deklaratyviais argumentais dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) valdžiai, jos vykdomos agresyvios užsienio politikos palaikymo. Vien tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, kuriame montuodavo priešgaisrinę signalizacijos sistemą, savaime nepagrindžia pareiškėjo politinių įsitikinimų. Informacinės technologijos buvo vienintelis sektorius, kurio nekontroliavo Baltarusijos valdžia. Prasidėjus Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) agresijai prieš Ukrainą, pareiškėjas aktyviai finansiškai rėmė organizacijas, teikiančias pagalbą Ukrainai ir jos pabėgėliams Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva), aktyviai remia Ukrainą savo socialiniuose tinkluose.
4. Pareiškėjas nurodo, kad jis nežino Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvų, nėra susipažinęs su jo faktiniais argumentais, todėl negali ginti savo teisių, ginčydamas jame nurodytus faktus ir teisinį pagrindą. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas priimtas, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pareiškėjo interesus, nesilaikant proporcingumo principo. Pareiškėjas pažymi, kad faktas, jog jis prieš 15 metų dirbo Baltarusijos Vidaus reikalavimų ministerijos Apsaugos departamento elektriku-signalizacijos montuotoju, negali būti vertinamas neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas išėjo iš šio darbo savo noru, atvirai nepritaria Baltarusijos valdžiai, teisėtai gyvena Lietuvoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, kuriame nurodytos aplinkybės dėl Baltarusijoje galinčio kilti pareiškėjo persekiojimo yra pakankamai pagrįstos ir savaime paneigia pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
5. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra neteisėti, nepagrįsti, neproporcingi, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą bei prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas, VSD) atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 18-7870 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad, Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, pagal kontraktą dirbdamas Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje (priešgaisrinės signalizacijos montuotoju), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento vertinimą, kurio kvestionuoti Migracijos departamentas neturi teisės, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies ⁴¹ punkto pagrindu pareiškėjui 2021 m. liepos 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760045556, galiojantis iki 2024 m. liepos 29 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), buvo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, nustačius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Priėmus Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą iki 60 mėnesių (5 metus).
8. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pasirinkdamas pagal kontraktą dirbti Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Dėl to galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui.
9. Atsakovas pažymi, kad vien tai, kad pareiškėjas turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Pareiškėjas, net ir nedirbdamas, gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusija ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis, o tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia, kad egzistuoja reali tikimybė, kelianti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia nustatytos jo grėsmės valstybės saugumui, be to, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodytas, patvirtinant atliktus konkrečius pareiškėjo veiksmus. Pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
10. Pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą iki 60 mėnesių (5 metus), nenustačius jo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nustačius, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu, 37 punktu, 38.3 punktu. Nustatytas terminas yra proporcingas. Atsakovas nurodo, kad priimant Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, remtasi Valstybės saugumo departamento Išvada, kitais duomenimis. Pažymi, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet jam nėra draudžiama atvykti ir apsigyventi kitų valstybių teritorijoje.
11. Atsakovo nuomone, skundžiami Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, priimti nešališkai, objektyviai, pagrįsti duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus, pakankamas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą, kartodamas Išvadoje išdėstytus argumentus, ginčo faktines aplinkybes, prašo atmesti pareiškėjo skund. VSD nurodo, kad atsižvelgus į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, kuriuos pagrindžia Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, Valstybės saugumo departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusija.
14. VSD nurodo, kad Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra proporcingi, priimti kompetentingo subjekto, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes, teisingai taikius teisės aktų normas, nėra pagrindo juos panaikinti. Faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą pagrindžiančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.pareiškėjo argumentai, kad jis niekada netarnavo Baltarusijos saugumo struktūrose ir 2005–2007 metais dirbo tik techninį darbą, montuodamas priešgaisrinės saugos signalizacijas, atmestini. VSD nurodo, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra darbas, kuriame pareiškėjas dirba nuo 2021 metų, patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai, todėl jie nėra reikšmingesni už Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimą. VSD pažymi, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimais, nurodytos aplinkybės apie jo dalyvavimą protestuose, nepaneigia Valstybės saugumo departamento vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
15. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, atsakydamas į Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento atsiliepimuose į skundą pateiktus argumentus, palaikė skunde išdėstytą poziciją, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, priešinga pozicija grindžiama neindividualiu pareiškėjo situacijos vertinimu, nesutiko su Valstybės saugumo departamento argumentais, grindžiamai kariaujančios trečiosios šalies represinių struktūrų praktika, atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI2-10935-1066/2023 (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimas), kuris aktualus nagrinėjamam atvejui ir kuriame pateiktas aiškinimas paneigia Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento vertinimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 23S123902 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124580 „Uždrausti atvykti į LR“ teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis. Pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gegužės 8 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas turėjo galiojusias nacionalines vizas. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki dabar dirba UAB „D“. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė 2021 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui, Baltarusijos piliečiui, išdavė Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. liepos 29 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu, nuo 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvoje.
18. Byloje pateikta 2023 m. liepos 19 d. VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašoma, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, neišduoti naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikinti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi, taip pat 5 metams įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
19. Migracijos departamentas, remdamasis, be kita ko, Išvada, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Šiame sprendime nurodyta, kad valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos visuomenės interesas yra svarbesnis nei pareiškėjo interesas gyventi Lietuvoje; pareiškėjo ryšiai su Lietuva neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos; vien tai, kad pareiškėjas gyveno ir gyvena Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi ar viza, neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui; nors pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl jo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Baltarusijos kariuomenės pasienio kontrolės departamente; remiantis surinktų duomenų visuma ir atsižvelgus į tai, kad nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas; pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardanti galinčias kilti grėsmes; Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų; grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės pareiškėjui gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
20. Migracijos departamentas, remdamasis, be kita ko, Išvada, priėmė 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kuriame nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo šio sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Šiame sprendime, be pasikartojančių argumentų, išdėstytų Išvadoje ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendime, nurodyta, kad pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas; nenustačius aplinkybių, dėl kurių draudimo atvykti į Lietuvos terminas galėtų būti sutrumpintas, 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis proporcingas.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas juos panaikinti, nurodydamas, kad Migracijos departamentas rėmėsi vien tik spėjimais ir įtarimais, nenustatęs jokių realių ir akivaizdžių pareiškėjo veiksmų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas po skundžiamų Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo priėmimo 2023 m. rugpjūčio 9 d. padavė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.
23. Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatymonurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
24. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Nagrinėjamu atveju Įstatyme nurodytas pagrindas (grėsmė valstybės saugumui) buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD išvadą, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje (priešgaisrinės signalizacijos montuotoju), 2005-2007 metais patvirtina jo galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.
25. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas(toliau ir – LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
26. EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
27. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartisį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad jis dirbo elektriku- signalizacijos montuotoju, 2005-2007, tarnybą baigė prieš 17 metų savo noru, Baltarusijoje dalyvavo mitinguose prieš autoritarinę valdžią, rėmė Ukrainoje prieš Rusiją kovojančius asmenis bei pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje. Pažymėtina, jog šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo, jos nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės. Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas prieš 17 metų dirbo elektriku signalizacijos montuotoju, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių (dalyvavimo opozicinėje veikloje/ jos rėmime, patekimo departamentą ir išėjimo iš jo aplinkybių, užimtų pareigų, gyvenimo užsienyje trukmės ir darbo pobūdžio, asmens deklaruojamos pozicijos dėl autoritarinio rėžimo ir veiklos) nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą. Teismo vertinimu, nei Išvados, nei iš Migracijos departamento sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, Sprendime neatsižvelgta į pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, nors šios aplinkybės, vertinant jas pagal byloje esančių įrodymų visumą yra reikšmingos vertinant VSD Išvadoje akcentuojamą pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai. Be to, Sprendimas, kuriame nėra detaliai išanalizuojama visa su pareiškėju susijusi reikšminga informacija, bei pareiškėjo nesupažindimas su priimtu spredimu laikytinas neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pat pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimas, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2024 m. kovo 6 d. nutartis dministracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).
29. Bet kokius sprendimus ir ypatingai sprendimą dėl uždraudimo atvykti kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-182-602/22, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-520/2022, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1459-525/2023)
30. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nei VSD Išvadoje, nei Sprendime nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių, taip pat vadovaudamasi LVAT pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas laikytini neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
32. Pareiškėjas prašo priteisti iš Migracijos departamento jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2200,00 Eur).
33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS (525)-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(492)-153/2013).
36. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėja antrą kartą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma 2200,00 Eur yra neproporcinga, todėl mažintina, priteisiant iš atsakovo pareiškėjui 1522,50 Eur (22,50 Eur žyminio mokesčio ir 1500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n usprendžia:
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 23S123902 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124580 „Uždrausti atvykti į LR“ 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 23S146386.
Pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 1522,50 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.