- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- eI2-10935-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07508-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- H. L., V. S.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. (V. S.) ir H. L. (H. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. S. (V. S.) ir H. L. kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99488, kuriuo panaikintas V. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas1); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S100850, kuriuo V. S. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2028 m. liepos 2 d. (toliau – Sprendimas2); 3) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S100962, kuriuo panaikintas H. L. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas3); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skundą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Atsakovas Sprendimu1 panaikino pareiškėjui V. S. išduotą leidimą laikinai gyventi, nes užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pasak pareiškėjo, tokį Sprendimą1 atsakovas priėmė, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. birželio 19 d. raštą Nr. 18-6723, kuriame pateikta informacija, jog pareiškėjas 2006–2007 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, todėl tarnaudamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, vertinama, jog tokiu atveju pareiškėjas gali būti panaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, dėl ko laikytinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. O Sprendimu2, įvertinus tai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, buvo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2028 m. liepos 3 d.
Taip pat Migracijos departamentas, Sprendimu1 panaikinęs V. S. išduotą leidimą laikinai gyventi, Sprendimu3 panaikino jo sutuoktinei H. L. išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai mano, kad priimti Sprendimas1, Sprendimas2 ir Sprendimas3 turi būti panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti.
2.2. Dėl Sprendimo1 neteisėtumo paaiškina, kad:
2.2.1. Atsakovas Sprendime1 tik perrašė VSD 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr.18-6723 pateiktą V. S. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, tačiau neatliko savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo, o tik formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje nuosekliai parėžiama, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Taip pat LVAT yra akcentavęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat prašymą pateikusio užsieniečio individualią situaciją bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisminėje praktikoje pažymima, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas1 priimtas atsakovui iš esmės nukrypus nuo minėtoje LVAT teisminėje praktikoje suformuotų užsieniečio galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo pagrindinių taisyklių.
2.2.2. Pareiškėjo teigimu, jis atsakovui nurodė aplinkybę, jog 2006–2007 m. jis dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje (Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje) elektriku. Šią informaciją atsakovui pareiškėjas pateikė, atsakydamas į jam pateikto klausimyno 4 klausimą: „Ar yra (buvo) ryšiai su teisėsaugos organais, karinėmis įstaigomis šalių, kurios neįeina į NATO ar Europos Sąjungą“, patvirtindamas, kad nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d. jis Baltarusijoje dirbo vidaus reikalų sistemoje (Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje) elektromontuotoju, t. y. aptarnaudavo privačių asmenų, sudariusių sutartis su Apsaugos departamentu dėl jų butų apsaugos, butuose įrengtas signalizacijos sistemas. Atsakovas šiuo atveju Sprendimą1 pagrindė vien tik šia VSD išvada, kuri parengta įvertinus tik šį pareiškėjo atsakymą į vieną iš klausimyno klausimų, t. y. kad jis prieš 16 metų dirbo vidaus reikalų sistemos įstaigoje elektromonteriu. Mano, kad toks VSD vertinimas, pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis, o ne nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų pagrįstai prognozuoti, ar dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui.
Pareiškėjas pabrėžia, kad Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje jis dirbo pagal darbo sutartį, t. y. jis nebuvo Baltarusijos vidaus reikalų sistemos statutinis tarnautojas (neturėjo laipsnio, nebuvo prisiekęs, nedėvėjo uniformos), taigi jo nesaistė vidaus reikalų sistemai būdingi statutinės drausmės ir pavaldumo santykiai, nes pareiškėjas Minsko apsaugos departamente dirbo elektomontuotoju pagal darbo sutartį kaip civilis asmuo.
Nurodo, kad pareiškėjas Minsko apsaugos departamente elektromonteriu dirbo 7 mėnesius, tačiau nuo to laiko praėjo 17 metų. Be to, pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 20 d. pagal atsakovo jau išduotą leidimą laikinai gyventi gyveno ir dirbo Lietuvoje bei laikėsi įstatymų. Sprendime1 nėra duomenų, kad atsakovas nustatė priešingai.
2.2.3. Anot pareiškėjo, Sprendime1 cituojamas VSD vertinimas, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, pareiškėjo manymu, yra tik VSD spėliojimai ir prielaidos, tuo tarpu atsakovas Sprendimą1 priėmė, tiesiog pritardamas šioms VSD spėlionėms ir prielaidoms. Pareiškėjui visiškai nesuprantama, kodėl institucijos (VSD ir Migracijos departamentas) 16 metų senumo pareiškėjo darbinės veiklos faktą, kuris nebuvo kliūtis išduoti leidimą laikinai gyventi, po pusantrų metų panaudoja kaip pretekstą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Tai neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Taigi Sprendime1 pateiktas motyvas, esą surinkta pakankamai duomenų, nepagrįstas ir neteisingas. Priešingai nei teigiama Sprendime1, leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra ne tik neproporcinga priemonė, bet ir negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes atsakovas, gavęs VSD raštą, neatliko pareiškėjo buvimo Lietuvoje jam gavus leidimą laikinai gyventi objektyvaus ir visapusiško vertinimo, apsiribojo VSD išvados perrašymu į priimtą Sprendimą1.
2.3. Dėl Sprendimo2 neteisėtumo ir nepagrįstumo nurodo, kad:
2.3.1. Kadangi Sprendimo2 priėmimo faktinis pagrindas yra tas pat VSD raštas, kuris nurodytas Sprendime1, o Sprendimas2 yra susijęs su Sprendimo1 priėmimu, mano, kad jis turi būti panaikintas tais pačiais argumentais.
2.4. Dėl Sprendimo3 panaikinimo teigia, kad:
2.4.1. Sprendimo3 panaikinimo teisinis pagrindas yra UTPĮ 50 straipsnio 3 dalis. Ši įstatymo norma numato, kad jeigu užsieniečio leidimas panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio statymo pagrindu. Paaiškina, kad pareiškėjos H. L. leidimą laikinai gyventi atsakovas panaikino tik dėl to, kad Sprendimu1 panaikino jos sutuoktiniui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Akcentuoja, kad pareiškėja nebuvo pateikusi Migracijos departamentui prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi kokiu nors kitu UTPĮ nurodytu pagrindu, nes gyveno ir pretenduoja toliau gyventi Lietuvos Respublikoje kaip leidimą laikinai gyventi turinčio V. S. šeimos narė (sutuoktinė). Kadangi Sprendimas1 yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, atitinkamai turėtų būti panaikintas ir Sprendimo1 pagrindu priimtas Sprendimas3.
2.5. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pareiškėjai nurodo, kad:
Atsiliepimas
2.5.1. Pareiškėjų įsitikinimu, VSD pateiktame atsiliepime nenurodė jokių motyvų ir nepridėjo jokių įrodymų, kurie paneigtų jų skundo argumentus ir įrodymus. Pareiškėjai ginčą dėl Sprendimo1 pagrįstumo ir teisėtumo iškėlė įrodymų pakankamumo atsakovui taikyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą aspektu. Atsižvelgdami į tai, kad atsakovas Sprendimą1 šiuo teisiniu pagrindu priėmė neatlikęs užsieniečio V. S. individualaus atvejo aplinkybių visapusiško ir savarankiško vertinimo ir nepadaręs savarankiškų išvadų, o tik perrašęs į priimtą sprendimą VSD 2023 m. birželio 19 d. raštą Nr.18-6723, kuriame vertinimas, esą V. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę kelia grėsmę valstybės saugumui, buvo atliktas atsižvelgus į V. S. klausimyne nurodytą prieš 16 metų buvusį faktą. Pareiškėjai byloje įrodinėja, kad minėtas VSD raštas atsakovui negalėjo būti pakankamas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi nurodytu teisiniu pagrindu, tačiau atsiliepimuose į tai neatsakyta. Atsiliepime VSD nepateikė argumentų ir nepridėjo įrodymų, kad nustatė, jog per pareiškėjo gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje pusantrų metų laikotarpį įvyko kokios nors su pareiškėju susijusios aplinkybės, kurios objektyviai galėjo lemti priešingos VSD išvados pateikimą. VSD 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr.18-6723 nurodytas tik minėtas 16 metų senumo faktas, paimtas iš VSD rašte nurodyto šaltinio (Migracijos departamento klausimyno).
2.5.2. Pažymi, kad LVAT labai panašiose į pareiškėjo atvejį administracinėse bylose yra nurodyta, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų VSD išvados automatiškai perkelti į savo sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
Akcentuoja, kad Sprendimo1 (atitinkamai ir Sprendimo2, ir Sprendimo3) priėmimas patiems pareiškėjams buvo staigmena. Pareiškėjui V. S. iki Sprendimo1 priėmimo nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam nei VSD, nei Migracijos departamente, todėl pareiškėjas iki Sprendimo1 priėmimo neturėjo galimybės paaiškinti svarbių aplinkybių, susijusių su jų atvykimu laikinai gyventi į Lietuvos Respubliką ir priežastis, dėl kurių jiems teko išvykti iš kilmės šalies ir realias grėsmes, kurios jis kyla sugražinimo į kilmės šalį atveju.
Šalies argumentai
2.5.3 Pareiškėjai papildomai paaiškina, kad jų atvykimą laikinai gyventi į Lietuvos Respubliką lėmė aplinkybės, kurios susiklostė po 2020 m. įvykių Baltarusijoje. 2020 m. pirmą pusmetį vykstant rinkimų į Baltarusijos Respublikos prezidentus kampanijai, įvykiai klostėsi taip, kad Lukashenko režimas stengėsi iš rinkiminės kovos pašalinti konkurentus. Pareiškėjai 2020 metų rugpjūčio–gruodžio mėn. dalyvavo minėtuose protesto mitinguose. Pareiškėjų dalyvavimo mitinguose faktą iš šiuo metu Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos Respublikos piliečių gali patvirtinti liudytojai. Pareiškėjos H. L. dalyvavimas daugiausia pasireiškė informacijos rinkimu apie jėgos struktūrų išsidėstymą ir jos perdavimu telefonu sutuoktiniui ir V. S. ir su juo esantiems draugams, kad jie galėtų išvengti jėgos struktūrų sulaikymo. Už tokius veiksmus pareiškėjai kilmės šalyje gresia baudžiamoji atsakomybė kaip koordinatorei. Nurodo, kad 2020 m. vykusių protestų laikotarpiu patiems pareiškėjams sulaikymų ir kitų represijų pavyko išvengti, tačiau jie gyveno nuolatinėje įtampoje, kad gali būti identifikuoti kaip mitingų dalyviai, sulaikyti ir nuteisti.
2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Pareiškėjas akcentavo, kad darbas milicijoje buvo fragmentiškas, nes jis buvo inžinerijos studentas ir tai buvo galimybė užsidirbti dirbant elektros montuotojo darbą, jis nebuvo pareigūnas, nei iki to darbo, nei po to jokiose valstybės institucijose nedirbo, jokių ryšių nepalaikė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD) atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Pažymi, kad UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis numato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
3.2. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, priėmė ginčijamus sprendimus (Sprendimas1 ir Sprendimas2) pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
3.3. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, jo sutuoktinė H. L. turi tik leidimą laikinai gyventi išduotą UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo), socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Atsakovo manymu, šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Migracijos departamentas H. L. panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760076895, galiojantį iki 2025 m. sausio 14 d., nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatyme nustatytu pagrindu.
3.4. Pabrėžia, kad pareiškėjai skunde nesutinka su priimtais sprendimais, nes jie priimti vadovaujantis tik VSD išvada, su kuria jie nesutinka, tačiau atsakovas su tokiais pareiškėjų teiginiais nesutinka, akcentuodamas, kad priimant ginčijamus sprendimus, buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Kaip jau minėta, pagal UPTĮ 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Tuo pačiu pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi būtent VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
3.5. Be kita ko, mano, kad pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Dėl to sutinka su VSD išvada, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos.
Taip pat pažymi, kad pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo vadovautasi ne tik VSD išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, jog V. S. asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o V. S. uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
3.6. Tvirtina, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai.
3.7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
4.1. VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas1 priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, todėl yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į tai, pagrįsti ir teisėti yra ir Sprendimas2, ir Sprendimas3. Šiuo atveju, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. birželio 19 d. raštu Nr. 18-6723 MD pateikė vertinimą, kad V. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Paaiškina, kad V. S., pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad nuo 2006 iki 2007 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, o tai, VSD manymu, V. S., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybinėse institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
4.2. Pabrėžia, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. VSD teigia, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD taip pat nustatė ir konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Taigi grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi V. S. VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, pareiškėjų skunde išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog V. S. kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo1 priėmimo V. S. teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje.
4.3. Akcentuoja, kad vertinant, kad atsakovo priimtas Sprendimas1 yra teisėtas ir pagrįstas, Sprendimas2 ir Sprendimas3 yra išvestiniai iš Sprendimo1 ir konstatavus, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimą1, laikytina, kad Sprendimas2 ir Sprendimas3 taip pat priimti pagrįstai ir atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. 2021 m. gruodžio 8 d. V. S. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Jam leidimas laikinai gyventi Nr. 760076896 buvo įteiktas 2022 m. sausio 18 d., galiojantis iki 2025 m. sausio 14 d.
5.2. 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškėja H. L. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, nes H. L. yra Baltarusios Respublikos piliečio V. S., turėjusio leidimą laikinai gyventi, sutuoktinė atvykstanti kartu gyventi.
5.3. 2022 m. sausio 14 d. Migracijos departamentas H. L. išdavė ir 2022 m. sausio 18 d. įteikė leidimą laikinai gyventi Nr. 760076895, galiojantį iki 2025 m. sausio 14 d.
5.4. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 23S99488 V. S. panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760076896, galiojantį iki 2025 m. sausio 14 d., nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
5.5. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 23S100850 pareiškėjui V. S. uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 60 mėn. (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
5.6. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui V. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o jo sutuoktinė H. L. turi tik leidimą laikinai gyventi išduotą UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo), socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 23S100962 H. L. panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760076895, galiojantį iki 2025 m. sausio 14 d., nes asmens (pareiškėjo) šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėja neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu.
6. Ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo1, Sprendimo2 ir Sprendimo3 teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pateikto prašymo priėmimo metu buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 2006–2007 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje (klausimyne nurodyta, kad nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d. dirbo Baltarusijoje Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje elektromontuotoju, aptarnaudavo privačių asmenų, sudariusių sutartis su apsaugos departamentu dėl jų butų apsaugos, butuose įrengtas signalizacijos sistemas.
8. Bylos duomenimis, Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 18-5390, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nes jis tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi Migracijos departamentas, įvertinęs šį VSD raštą, priėmė 2023 m. gegužės 31 d. Sprendimą1, kuriuo panaikino V. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2023 m. birželio 4 d. Sprendimą2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
9. Dėl pareiškėjo V. S. keliamos grėsmės.
9.1. Ginčo santykius reguliuoja UTPĮ, kurio (ginčui aktuali redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba VSAT. Taigi UTPĮ įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Pagal UTPĮ 4 straipsnio 6 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatymo nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
9.2. Nagrinėjamu atveju UTPĮ nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui – buvo konstatuota, atsižvelgiant į VSD raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d. dirbo Baltarusijoje Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje, kas suponuoja jo lojalumą ir galimybę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybai. Nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra UTPĮ įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau, teismui atliekant Migracijos departamento priimto sprendimo teisminę kontrolę, teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados (Rašto), kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Pažymėtina, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020).
Tuo pačiu LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos Žmogaus Teisių ir Laivių Konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą ir kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
11. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD raštą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė ginčijamus sprendimus – Sprendimą1 ir Sprendimą2.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog MD turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau MD, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).
Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi MD turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad MD, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr. 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Teismas taip pat pažymi, kad LVAT nagrinėtoje faktinėmis aplinkybėmis panašioje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, teismas pateikė kelis reikšmingus išaiškinimus. Pirma, jis nurodė, kad pareiškėjo pateiktas atsakymas į klausimyno 3 klausimą gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau tai negali būti daroma atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų, t. y. neatsižvelgiant į pareiškėjo užpildytame prašyme dėl leidimo išdavimo ir klausimyne MD pateiktą informaciją ir atsakymus į visus klausimus, be kita ko, į pareiškėjo klausimyno atsakymą į 10 klausimą – Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? ir į 11 klausimyno klausimą – Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Aptariamoje byloje LVAT nurodė, kad atsižvelgtina, kad pareiškėjas į 10 klausimą atsakė „Ne“ ir į 11 klausimą atsakė: „Ukrainai“, todėl šios aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo lojalumo Rusijos valdžiai. Antra, šioje byloje teismas taip pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nuo pareiškėjo tarnavimo kariniame dalinyje praėjo daugiau kaip 20 metų; kad pareiškėjas pats savanoriškai nutraukė tarnybą kariniame dalinyje; kad niekada netarnavo kadrinėse pareigose karinėse pajėgose, o dirbo statybose (statė bendrabučius karininkams, remontavo ligoninės patalpas); nutraukęs tarnybą kariniame dalinyje, apie 20 metų dirbo civilinėse pareigose; neigiamai vertino Rusijos Federacijos valdžią, paaiškino, kad palaiko Ukrainą kare su Rusija. Teismas pabrėžė, kad nors VSD išvadoje akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėjas prieš daugiau nei 20 metų tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai, tačiau byloje esanti įrodymų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo lojalumo Rusijos Federacijos vykdomai politikai ir galimos grėsmės Lietuvos valstybei, įvertinus ir tai, kad pareiškėjo darbo kariniame dalinyje 1995–2002 m. buvo visai kitokia geopolitinė situacija. Taigi, teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta akivaizdžių požymių, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir laikėsi pozicijos, kad šios išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo kitose valstybėse metodus. Trečia, teismas nurodė pritariantis pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.
13. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, taip pat yra svarbi byloje nustatytų aplinkybių, kurios yra panašios į pirmiau aptartos LVAT nagrinėtos bylos aplinkybes, visuma: 1) nuo tada, kai pareiškėjas dirbo Baltarusijoje Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje praėjo 17 metų; 2) pareiškėjo darbas truko tik 7 mėnesius; 3) pareiškėjas nurodė niekada netarnavęs karinėse pajėgose, dirbęs elektromontuoju, jis nebuvo statutinis valstybės tarnautojas, po darbo apsaugos departamente jokioje valstybin4je 5staigoje nedirbo; 4) pareiškėjas neigiamai vertina Baltarusijos valdžią, pildydamas MD klausimyną, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, ir kad, jo nuomone, Krymas priklauso Ukrainai; 5) pareiškėjai nurodo, kad dalyvavo 2020 m. vykusiuose protestuose prieš Baltarusijos režimą . Nors šios aplinkybės yra aktualios sprendžiant dėl pareiškėjo galimos grėsmės, jų nei MD, nei VSD neginčijo, tačiau jos nebuvo įvertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta; taip pat nebuvo vertinta geopolitinė situacija tuo metu, kai pareiškėjas dirbo Baltarusijoje Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo teiginiai, jog dirbo Baltarusijoje Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje prieš 17 metų, neprieštarauja jo dėstomai pozicijai dėl jo vertybinių nuostatų. Pažymėtina, kad tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, dar ilgai po to bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje (žr., pvz., Ministro pirmininko 2013 m., balandžio 14 d. pranešimą, prieiga per internetą https://lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-lietuva-ir-baltarusija-turi-geru-bendradarbiavimo-pavyzdziu).
14. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą į LVAT formuojamą praktiką analogiškoje byloje, teismas konstatuoja, kad vien faktas, jog pareiškėjas prieš daug metų dirbo Baltarusijoje Minsko apsaugos departamento Maskvos skyriuje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą, todėl Sprendimas1 naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
15. Kadangi Sprendimas2 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimtas Sprendimo1, kuris yra panaikintas, taip pat VSD rašto, kuris, teismo vertinimu, nėra pakankamas pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti, pagrindu, šis sprendimas taip pat naikintinas.
16. Sprendimo3 panaikinimo teisinis pagrindas yra UTPĮ 50 straipsnio 3 dalis. Ši įstatymo norma numato, kad jeigu užsieniečio leidimas panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio statymo pagrindu. Kadangi MD pareiškėjai H. L. panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760076895, galiojantį iki 2025 m. sausio 14 d., nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatyme nustatytu pagrindu, Sprendimas3 taip pat naikintinas, nes teismo panaikinti Sprendimas1 ir Sprendimas2 kaip neteisėti ir nepagrįsti.
17. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 106,82 Eur už advokato teisines paslaugas bei sumokėtą žyminį mokestį.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Panaikinus skundžiamus aktus – Sprendimą1, Sprendimą2 ir Sprendimą3, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė teismui 2 PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas, kurioje nurodytos šios suteiktos teisinės paslaugos: 1) analizė kliento pateiktų dokumentų, skundo dėl Migracijos departamento parengimas, suderinimas ir pateikimas teismui (6,5 val.); 2) rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui (2,50 val.); 3) teismo nutarties analizė dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atskirojo skundo parengimas ir pateikimas teismui (3 val.); 4) susitikimas su atstovaujamaisiais dėl papildomų įrodymų (1 val.); 5) rašytinių paaiškinimų parengimas, atsižvelgiant į atstovaujamų pateiktus papildomai įrodymus (3,50 val.); 6) peržiūra prieglobsčio prašymų projektų (0,50 val.), taip pat teismui pateikti šių sąskaitų apmokėjimą įrodantys dokumentai.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).
Nurodytos paslaugos šioje byloje suteiktos ir sąskaita išrašyta 2023 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais (2023 m. III ketvirtis), todėl išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 959,90 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojama priteisti maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 VDU. Šiuo atveju tai sudarytų 195,99 Eur už valandą. Iš priteistinos sumos eliminuotinos sumos, susijusios su atskirojo skundo parengimu, nes jis nebuvo patenkintas (3 val.), taip pat sumos, susijusios su prieglobsčio prašymu (0,50 val.), taip pat su susitikimu dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų dėl papildomų įrodymų teikimu, nes jie galėjo būti pateikti su skundu (4,5 val.). Prašoma priteisti suma neviršija maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijas. Taip pat įvertinus tai, kad šioje byloje nėra keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, byla nepasižymi faktinių aplinkybių gausa, 1 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas visiškai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl iš atsakovės priteistina visa prašoma atstovavimo išlaidų. Pareiškėjai taip pat už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. S. (V. S.) ir H. L. (H. L.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99488, kuriuo panaikintas V. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S100850, kuriuo V. S. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2028 m. liepos 2 d.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S100962, kuriuo panaikintas H. L. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjui V. S. (V. S.) ir H. L. (H. L.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.