Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. 2022 m. balandžio 20 d. apie 16:20 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija

N. Z. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir apklausiamas teisme parodė, kad viskas buvo kaip nurodyta kaltinamajame akte. Buvo (duomenys neskelbtini), ten jo darbo vieta, dirbo ant stogo. Pradėjo lyti, negalėjo toliau dirbti ant stogo, todėl važiavo į mišką malkauti. Miške išgėrė du alaus. Iš vakaro taip pat vartojo alkoholį. Važiavo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliu, kurį nuomoja. Važiuojant atgal į Šumską, pasieniečiai sustabdė automobilį patikrinimui. Pasieniečiui iškvietė policiją. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, buvo nustatyta, jog jis neblaivus. 2018 ar 2019 metais Norvegijoje teistas už vairavimą išgėrus, kai jam buvo nustatytas girtumas iki vienos promilės, kuriam laikui buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. 2021 m. spalį grįžo iš Norvegijos. Baudą sumokėjo. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Palaiko prašymą atleisti pagal laidavimą ir sutinka būti perduotas žmonos atsakomybėn. Daugiau laiko leis kartu su šeima. Su žmona susituokęs jau apie 15-16 metų, turi savo įmonę, išlaiko šeimą, jo daro užmokestis apie 1000 Eur. Iš pradžių nuo žmonos slėpė šį įvykį, nes bijojo. Išvadas jau padarė. Nežinojo, kad Lietuvoje taikoma baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus. Automobilis kurį vairavo priklauso dukrai. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja A. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko prašymą, kad vyras būtų perduotas jos atsakomybėn. Ji yra prieš tokius dalykus, prie jos išgėręs jis nevairuoja. Alkoholį vartoja retai, nežino, kas šiuo atveju nutiko. Galbūt taip nutiko, nes buvo išvykimas į kitą miestą. Sutuoktinis sako, kad pasielgė labai blogai ir gailisi. O ji pati apie tai mano blogai. Dabar jis dirba (duomenys neskelbtini), o ji stengiasi jį (kaltinamąjį) vežioti į darbą. Jie statosi namą, augina du vaikus. Mano, kad gali pasitikėti sutuoktiniu, kad jis nedarys daugiau nusikaltimų.

Liudytojas J. (J.) S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 20 d. apie 16:20 val. prevencinių saugumo priemonių plano „(duomenys neskelbtini)“ metu, vykdant tarnybą „(duomenys neskelbtini)“, kartu su jaunesniąja specialiste E. B., pasienio ruože, (duomenys neskelbtini)užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) sustabdė patikrinimui automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis važiavo iš miško priešpriešais, link jų, jam matant nuvažiavo apie 1 kilometrą, prie jų privažiavus jį sustabdė. Vairuotojo paprašius pateikti dokumentus nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl to kilo įtarimas, kad asmuo yra galimai neblaivus. Pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis N. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Pastarasis iš karto pripažino, kad yra neblaivus, sakė, kad išgėrė porą butelių alaus, bet kur ir prieš kiek laiko gėrė nenurodė. Apie įvykį buvo pranešta (duomenys neskelbtini)budėtojui ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, ekipažui Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui alkotesteriu pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. Asmuo jų akivaizdoje alkoholio nevartojo. Vairuotojas ir transporto priemonė buvo perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams (b. l. 27-29);

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulės D. Š. 2022 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2022 m. balandžio 20 d. apie 17:24 val., dirbant su vyr. patruliu R. P. ((duomenys neskelbtini)), iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad buvo gautas Kenos užkardos budėtojo pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo gautas tarnybinis pranešimas ir priimtas neblaivus vairuotojas N. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,55 prom. girtumas ir kuris vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis perduotas tolimesniam eksploatavimui ir saugojimui V. K.. Vairuotojui įteiktas šaukimas 2022 m. balandžio 22 d. 13:00 val. atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. Z. nustatyti neblaivumo požymiai: nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu ,, (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), N. Z. 2022 m. balandžio 20 d. 17:38 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas, antru pūtimu 17:59 val. - 1,55 promilių girtumas (b. l. 12);

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo duomenų matyti, kad prietaisu ,, (duomenys neskelbtini)“Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. balandžio 20 d. 17:38 val. N. Z. nustatytas 1,86 promilių girtumas, 2022 m. balandžio 20 d. 17:59 d. nustatytas 1, 55 promilių girtumas (b. l. 13-14);

Iš byloje esančio Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, matyti, kad užfiksuota automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilio savininkas - E. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-19);

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo Vladyslavo (Vladyslav) Gan 2022 m. balandžio 20 d. tarnybinio parnešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2022 m. balandžio 20 d. apie 17:38 val. (duomenys neskelbtini)., N. Z., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (b. l. 3-6);

Iš byloje esančio VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas E. S. (b. l. 21);

Iš byloje esančio VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje be PVM 4898,00 Eur, kaina Lietuvoje su PVM 6200,00 eurai (b. l. 22-23).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad N. Z. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, neblaivumo nustatymo aktą, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitą bylos medžiagą. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama N. Z. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes N. Z. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisme gautas N. Z. ir A. Z. prašymai dėl N. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l . 90).

A. Z. teisme palaikė savo prašymą dėl kaltinamojo N. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos atsakomybėn. Ji paaiškino, kad N. Z. dirba, alkoholį vartoja nedažnai, ji stengiasi jį vežiot į darbą, jo poelgį vertina blogai ir mano, kad gali pasitikėti sutuoktiniu.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Svarstant galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl savo veiksmų, šiuo metu dirba, išlaiko šeimą, į tai, kad jis neteistas (b. l. 69), administracine tvarka nebaustas (b. l. 65).

BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam teistumas yra išnykęs, todėl yra laikomas neteistu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti omenyje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-117-976/2020, 2K-142-697/2022). Nagrinėjamu atveju, iš teistumo pažymos matyti, kad N. Z. teistumas yra išnykęs prieš aštuonerius metus. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju matyti, kaltinamasis buvo teistas 2005 m. metais už nesunkų nusikaltimą 5 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2011-02-10. Taigi, kaltinamajam teistumas yra išnykęs prie 8 metus ir teismo vertinimu yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo to momento, kai kilęs baudžiamasis santykis jau yra pasibaigęs ir šios aplinkybės teismui sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Taip pat nors iš byloje esančios kaltinamojo teistumo pažymos matyti, kad jis 2020-12-03 Norvegijoje buvo teistas už tai, kad 2019-09-22 vairavo automobilį neblaivus, visgi pažymėtina, kad kaltinamasis teistas už Norvegijos Kelių eismo įstatymo 22.1 skirsnio pažeidimą bei jam taikyta bausmė pagal minėto įstatymo 31 skirsnį, t.y. kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,5 bet neviršija 1,2 promiles arba alkoholio koncentracija iškvepiamame ore viršija 0,25 bet neviršija 0,6 miligramo litre oro, kas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę atitiktų administraciniam nusižengimui, o ne nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra pateikta faktinių duomenų apie kaltinamojo apsvaigimo laipsnį minėto įvykio metu, nepateiktas ir įsiteisėjusio sprendimo nuorašo vertimas į lietuvių kalbą. Iš kaltinamojo žodžių, jis Norvegijoje paskirtą baudą sumokėjo, nurodė, jog neprisimena koks buvo nustatytas neblaivumo laipsnis tiksliai, tačiau labai nedidelis. Teismo vertinimu šiuo atveju laikytina, kad N. Z. Lietuvos Respublikoje neteistas ir egzistuoja pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat atsižvelgia į A. Z. asmenybę, kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista (b. l. 94), nors administracine tvarka per 5 metus bausta 3 kartus, tačiau pažeidimai nešiurkštus (b. l. 92-93), į tai, kad jie kartu gyvena, daug laiko praleidžia kartu, padeda vienas kitam. Aptartos aplinkybės leidžia asmenį, prašantį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vertinti kaip asmenį vertą teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, bei esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis N. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į N. Z. asmenybę ir jos finansinę padėtį, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Kaltinamajam teistumas yra išnykęs, laikomas neteistu, kaip pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, tačiau sprendžiant dėl laidavimo termino teismas visgi vertina visus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir laidavimo terminas nustatytinas maksimaliam terminui (BK 40 str. 1 - 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Vadovaudamasis 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam N. Z., įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teisia, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumas- 1, 155 prom. girtumas. Tokie N. Z. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, kad yra dirbantis, turi išlaikytinių, gailisi padaręs nusikaltimą sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus 8 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. balandžio 22 d. (b. l. 40-43).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. N. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui (b. l. 21). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 6200 eurų su PVM (b. l. 22-23).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 40-43)– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti pagal laidavimą be užstato, perduoti 3 (trejų) metų laikotarpiui laiduotojos A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, N. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, N. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančių pinigų sumą – 6200 (šešis tūkstančius du šimtus) Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam ir laiduotojai, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo priežastis, teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.