Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Jonas ŠpelverisBaudž. byla Nr. 1A-338-174/2014Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00583-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.23.2.; .2.23.3.; 1.2.22.1.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.3.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2014 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G., nuteistojo K. J. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio, Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Dainiaus Motužio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012-04-17 epizodas) – 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-02-05 epizodas) – 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2013-02-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylos medžiagą, kurioje R. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. vasario 11 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs laikė nedidelį kiekį 0,007 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ir kitaip platinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti prokurorui dėl administracinės atsakomybės taikymo R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalį.

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012-12-20 epizodas) – 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-02-04 epizodas) – 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta K. J. suimti ir vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo K. J. faktinio sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2013-02-11 iki 2013-03-18.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pinigus, gautus iš uždraustos nusikalstamos veikos, nuspręsta konfiskuoti: iš K. J. – 1805,59 Lt ir 10 eurų, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos, t. y. įgydamas ir parduodamas narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kanapių derva; popierinę dėžutę su daiktais, nurodytais 2013-04-08 nutarime; polietileninį paketą Nr. 0124473 su daiktais, nurodytais 2013-01-15 nutarime; polietileninį paketą Nr. 0030348 su daiktais, nurodytais 2013-02-19 nutarime; voką su kanapių derva; baltos spalvos popierinį voką su daiktais, nurodytais 2013-03-19 nutarime; baltos spalvos popierinį voką su daiktais, nurodytais 2013-03-12 nutarime; baltos spalvos popierinį voką, kuriame yra folijos rulonėlis; popierinę dėžutę su daiktais, nurodytais 2013-05-28 nutarime; baltos spalvos popierinį voką, kuriame yra polietileninis paketas Nr. 0021552; baltos spalvos popierinį voką, kuriame yra polietileninis paketas Nr. 0020209 ir tuščias plastikinis uždaromas maišelis, bei baltos spalvos popierinį voką, kuriame yra polietileniniai paketai Nr. 0054596, Nr. 0023375, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Pneumatinį pistoletą „GAMO“, P-23, Nr. 04-4C-950578-08, saugomą Klaipėdos apskrities VPK ginklinėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti K. J..

6 (šešis) fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK ginklinėje, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotines medžiagas, būtent: R. G. iki 2012 m. balandžio 17 d., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 17,786 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išfasavo į ne mažiau kaip 9 (devynis) folijos lankstinukus bei 1 (vieną) popieriaus lankstinuką, kuriuos laikė su savimi, iki kol 2012 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdos m., jis buvo sulaikytas policijos pareigūno, kuris apie 11.20 val., apžiūros metu 9 (devynis) folijos lankstinukus su 5,743 g narkotine medžiaga – kanapių derva – bei 1 (vieną) popieriaus lankstinuką su 12,043 g narkotine medžiaga – kanapių derva, pas jį rado ir paėmė.

Be to, R. G. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotines medžiagas bei jas pardavė, būtent: R. G. 2013 m. vasario 5 d., apie 15.30 val., K. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš K. J. įgijo ne mažiau kaip 2 (du) folijos lankstinukus su ne mažiau kaip 1,63 g narkotine medžiaga – kanapių derva.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. G. tą pačią dieną, apie 15.40 val., prieš tai telefonu susitarus dėl susitikimo vietos, (duomenys neskelbtini) g. 6 namo, 6 aukšto laiptinėje, 2 (du) folijos lankstinukus su 1,63 g narkotine medžiaga – kanapių derva už 40 litų pardavė V. P. (V. P.).

Be to, R. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, gabeno šaudmenis, būtent: R. G. iki 2013 m. vasario 11 d., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 11 (vienuolika) 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo imitacinius šovinius, kurie yra priskiriami „A“, „B“, „C“ kategorijos šaudmenims, kuriuos atgabeno į savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), ir laikė joje iki 2013 m. vasario 11 d., kol apie 20.53 val. kratos metu paminėtus šovinius rado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą bei ją pardavė, būtent: K. J. 2012 m. gruodžio 20 d., laikotarpiu tarp 14.00 val. ir 16.20 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš A. V. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,63 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią atgabeno į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ją išfasavo į ne mažiau kaip 2 (du) folijos lankstinukus ir laikė.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. J. neteisėtai ne mažiau kaip 2 (du) folijos lankstinukus su ne mažiau kaip 1,63 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos – gabeno ir laikė su savimi, iki kol 2012 m. gruodžio 20 d., apie 17.24 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), du folijos lankstinukus su 1,63 g narkotine medžiaga – kanapių derva – už 60 litų pardavė A. B..

Be to, K. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, būtent: K. J. 2013 m. vasario 4 d., apie 21.00 val., Kretingalėje, Klaipėdos rajone, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš A. V. įgijo ne mažiau kaip 1,63 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur paminėtą narkotinę medžiagą išfasavo į ne mažiau kaip 2 (du) folijos lankstinukus ir laikė iki 2013 m. gruodžio 5 d., kol apie 15.30 val. paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip 2 (du) folijos lankstinukus su ne mažiau kaip 1,63 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos tolimesniam platinimui perdavė R. G..

Be to, K. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, būtent: K. J., 2013 m. vasario 11 d., apie 16.30 val., prieš tai susiskambinus telefonu ir susitarus dėl susitikimo vietos bei laiko, prie „Mumlaukio“ ežero, esančio Liepojos g., Klaipėdos m., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš A. V. už 1 750 litų sumą įgijo didelį kiekį, t. y. 96,377 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią jis, K. J., laikė su savimi ir nuo degalinės „Statoil“, esančios Herkaus Manto g. 96, Klaipėdoje, automobiliu gabeno, iki kol tą pačią dieną, apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 17.20 val. pas jį asmens kratos metu paminėtą kanapių dervos kiekį jie rado ir paėmė.

BK 62 straipsnio 1 dalis leidžia teismui už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, tai reiškia, kad teismas turi galimybę paskirti švelnesnę bausmės rūšį už tą, kuri numatyta sankcijoje. Nuteistojo K. J. gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus K. J. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kartu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti lengvinančią aplinkybę, kad R. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies teismo sprendimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti prokurorui bylos medžiagos dalį dėl R. G. administracinio poveikio priemonių, numatytų ATPK 44 straipsnyje, taikymo.

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2013-02-11 didelio kiekio kanapių dervos įgijimo, laikymo, gabenimo) – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl R. G. ir K. J. pripažinimo kaltais pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį yra pagrįstas, tačiau dėl netinkamo įstatymo pritaikymo jiems paskirtos bausmės yra neteisingos, aiškiai per švelnios, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista. Be to, prokuroro teigimu, teismas visiškai nepagrįstai nutarė nuosprendžiui įsiteisėjus bylos medžiagos dalį dėl kaltinamojo R. G. perduoti prokurorui dėl administracinio poveikio priemonių, numatytų ATPK 44 straipsnyje, taikymo.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, pažymėjo, kad vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ar jų nebuvimą.

Nuosprendyje rašoma: „Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 253 str. 1 d. epizodą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad: „Kaltinamasis R. G. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių du yra sunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai, nusikalto pirmą kartą, žala nepadaryta, mokosi. Nors jis teisiamas pirmą kartą, tačiau jo padaryti du nusikaltimai yra sunkūs ir pavojingi visuomenei, todėl jo atžvilgiu turėtų būti skiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Skirdamas bausmes teismas įvertina tas aplinkybes, kad kaltinamasis R. G. pirmiau neteistas, yra jauno amžiaus, mokosi, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. <...> Nors kaltinamasis R. G. neigia kai kurias jam inkriminuotos ir teismo laikytos įrodyta veikos aplinkybes, tačiau spręsdamas bausmės klausimą, dėl šios aplinkybės teismas negali užimti griežtesnės pozicijos jo atžvilgiu, kadangi taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 str.) įtvirtinta asmens teisė neduoti parodymų prieš save patį. Išimtinės aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos tos, kad kaltinamasis teismas pirmą kartą, nors yra suimtas bet mokosi, bus prileistas prie egzaminų, palaiko socialinius ryšius su tėvu, turi sunkiai sergančią močiutę, kuri yra mirusios jo motinos mama ir kuria jis rūpinasi. <...>. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybės pavojingumą bei į padarytas veikas, padarė išvadą, kad kaltinamajam galima skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra gerokai mažesnis, nei LR BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. <...>.

Kaltinamasis K. J. padarė tris nusikalstamas veikas – tris tyčinius sunkius nusikaltimus, pavojingus visuomenei. K. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir labai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). <...> Kaltinamasis K. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinant nusikalstamų veikų aplinkybes, dirba, turi draugę su kuria augina mažametį vaiką ir juos išlaiko. <...> Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybės pavojingumą bei į padarytas veikas, mano, kad kaltinamajam galima skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra gerokai mažesnis, nei LR BK 260 straipsnio 1, 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.“

Įstatymo leidėjas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato nuo aštuonerių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

Priešingai nei teigiama priimtame nuosprendyje, niekaip negali būti R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto disponavimo šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis), tai konstatuota ir nuosprendyje. Kaltę neteisėtai disponavus narkotine medžiaga – kanapių derva ir kanapėmis (jų dalimis) – pripažino tik iš dalies ir tik teisme, be to, bandė klaidinti ir klaidino teismą, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, esant akivaizdiems kaltės įrodymams visiškai neigė įvykdęs jam inkriminuotą ir teismo pripažintą įrodytą sunkų nusikaltimą, padarytą 2012-04-17. Byloje surinktų duomenų visetas, pirmiausia elektroninių ryšių tinklais užfiksuoti duomenys, parodo, kad R. G., kaip ir kaltinamojo K. J., įvykdytos nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo narkotikais nebuvo atsitiktinės ar vienkartinės. Tai, ką pirmosios instancijos teismas įvardijo išimtinėmis aplinkybėmis – R. G. teisiamas pirmą kartą, mokosi, bus prileistas prie egzaminų, palaiko socialinius ryšius su tėvu, turi sunkiai sergančią močiutę, kuri yra mirusios jo motinos mama ir kuria jis rūpinasi, nėra tokios. Minėtos teismo nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos išskirtinėmis beveik kiekvienam anksčiau neteistam kaltinamajam. Prokuroro apeliaciniame skunde pažymima, kad ir pats teismas pripažino, kad įrodyta, jog R. G. prekiavo narkotinėmis medžiagomis norėdamas pasipelnyti, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iš prekybos narkotinėmis medžiagomis gautus pinigus ar kokias kitas lėšas jis būtų panaudojęs močiutės priežiūrai ar kitaip ja rūpintųsi. Taigi, esant skunde nurodytoms aplinkybėms, nebuvo ir nėra jokių išimtinių sąlygų taikyti R. G. nuostatų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, jis nei pripažino savo kaltės, nei gailisi, nei padėjo bylos tyrimui.

Kiekvienas kaltinamasis turi teisę neduoti parodymų ar neprisipažinti kaltu, tačiau R. G. elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisme leidžia teigti, kad jis nesigaili dėl pripažintų įrodytais jo padarytų sunkių nusikaltimų (narkotikų platinimo), todėl šiuo atveju tik griežtesne laisvės atėmimo bausme gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje. Tokia bausmė būtų ne tik teisingesnė įvertinus visas R. G. padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę, bet ir teisėta ir pagrįsta baudžiamojo įstatymo taikymo prasme.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad kaltinamasis K. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinant nusikalstamų veikų aplinkybes, dirba, turi draugę, su kuria augina mažametį vaiką ir prisideda prie jo išlaikymo. Tačiau, prokuroro nuomone, šioje byloje nebuvo ir nėra jokių sąlygų K. J. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatyta mažiausia bausmė už padarytą nusikaltimą. Kaltinamasis pats savo noru nei atvyko, nei pranešė apie įvykdytas nusikalstamas veikas, mažamečiu vaiku rūpinasi ne jis vienas, bet ir jo sugyventinė, taigi vaikas tikrai nelieka be priežiūros ar išlaikymo, K. J. vaidmuo vykdomuose nusikaltimuose tikrai nebuvo antraeilis. Kaip minėta, K. J. nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotikais, tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą ir ši veika nebuvo vienkartinė ar atsitiktinė. BK 62 straipsnio taikymo viena iš sąlygų yra bent dviejų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, todėl, net jeigu ir būtų galima pripažinti K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, kitų lengvinančių aplinkybių byloje nėra, tai konstatavo ir teismas. Todėl nebuvo nei faktinių, nei teisinių pagrindų taikyti K. J. BK 62 straipsnio nuostatas. Tačiau, prokuroro nuomone, būtų neteisinga neatsižvelgti į K. J. atgailavimą dėl padarytų nusikaltimų, ypač dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, už jį įstatymo leidėjas numato labai griežtą atsakomybę. Būtent K. J. elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jo socialinius ryšius, jį charakterizuojančias aplinkybes šioje konkrečioje byloje yra pagrindas pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leidžia valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui manyti, jog būtų teisinga skirti K. J. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Prokuroro nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai leidžia konstatuoti, kad R. G. ir K. J. bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o K. J. ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos nesilaikant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, yra neteisingos, todėl jiems turi būti paskirtos griežtesnės bausmės, numatytos jiems inkriminuotų ir teismo pripažintų įrodytais nusikaltimų sankcijose, o kaltinamajam K. J. dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu kanapių dervos (BK 260 straipsnio 2 dalis) taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė, mažesnė nei numatyta šio straipsnio sankcijoje.

Skundžiamu nuosprendžiu iš esmės pagrįstas teismo sprendimas dėl R. G. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. dėl 2013-02-11 0,007 g narkotinės medžiagos – vienos kanapių sėklos įgijimo, laikymo. Tačiau teismo sprendimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti prokurorui medžiagą taikyti R. G. administracinio poveikio priemones prokuroro teigimu, turi būti panaikintas kaip nepagrįstas: iš formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose (pvz., Nr. lA-114-145/2008, Nr. 2K-308/2013, Nr. N1-24-651/2014), kuri paremta ekspertine ir eksperimentine Lietuvos teismo ekspertizės centro praktika, literatūros šaltiniais, yra žinoma, kad kanapių sėklose A-9 tetrahidrokanabinolio (THC) nėra, nes ši aktyvioji medžiaga susiformuoja žiedyne tik augalui užaugus. Beje, narkotinės ar psichotropinės medžiagos turi atitikti du kriterijus: medicininį – narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų; juridinį – šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik esant abiem kriterijams medžiagos gali būti pripažįstamos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Taigi, prokuroro teigimu, dėl kanapių sėklų įgijimo, laikymo, o šiuo atveju – vienos sėklos, nesant nusikaltimo dalyko, negalima ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 44 straipsnį.

Nuteistasis R. G. ir jo gynėja advokatė J. Usonytė prašo nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti. Sutinka su prokuroro prašymu pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies teismo sprendimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti prokurorui bylos medžiagos dalį dėl R. G. administracinio poveikio priemonių taikymo.

Nuteistojo K. J. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro D. Motužio apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. G. ir nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. ir nuteistojo K. J. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo R. G. apeliacinio skundo

Kaip matyti iš kaip liudytojo apklausto Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo – apylinkės inspektoriaus L. B. teisme duotų parodymų, jis 2012-04-17 pagal gyventojų pareiškimą nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute užtruko apie 10 min. Išėjęs iš buto pamatė du vaikinus, vienas iš jų, kaip vėliau buvo nustatyta, – R. G. – nustūmė nuo savęs svarstykles ir greitu judesiu kažką įsikišo sau į kišenę. Priėjęs prie vaikinų jis pamatė ant palanges elektroninės svarstykles, skirtas mažiems svoriams sverti. Patikrinęs vaikinų kišenes pas R. G. kišenėje rado plastikinį įdėkliuką su keletu lankstinukų. Medžiaga buvo dervos pavidalu, o užpakalinėje kelnių kišenėje buvo popieriaus lankstinukas.

Iš 2012-04-17 apžiūros protokolo matyti, kad pas R. G. jo striukės dešinėje kišenėje, be kita ko, buvo rastas juodos spalvos odinis dėkliukas, kuriame buvo 9 vienetai aliuminio folijos lankstinukų su rudos spalvos medžiaga, kurie buvo įdėti į polietileninį paketą Nr. 0038786. R. G. kairėje kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas popierinis lankstinukas su 4 rudos spalvos medžiagos gabalais, turinčiais specifinį kanapių kvapą, kurie buvo įdėti į polietileninį paketą Nr. 0124312. Ant palangės, esančios Sausio 15-osios g. 14 namo laiptinėje, tarp 4 ir 5 aukštų buvo rastos ir paimtos pilkos spalvos elektroninės svarstyklės „Dipse XS-300“, kurios buvo įdėtos į polietileninį paketą Nr. 0038785 (t. 1, b. l. 16–17).

Iš 2013-03-06 specialisto išvados Nr. 140-(2568)-IS1-1196 matyti, kad rudos spalvos supresuota sausa medžiaga iš devynių folijos lankstinukų, aptiktų 2012-04-17 pas R. G., yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 5,743 g. Rudos spalvos supresuota sausa medžiaga iš popierinio lankstinuko, aptikto 2012-04-17 pas R. G., yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 12,043 g. Ant elektroninių svarstyklių, aptiktų 2012-04-17 pas R. G., paviršių rasta kanapės augalo kanabinoidų, kurie yra narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių bei kanapių dervos) sudedamosios dalys (t. 1, b. l. 22–23).

Nors R. G. tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtas narkotines medžiagas jis rado (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje už skydinės esančioje piniginėje, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo 9 folijos lankstinukai su kanapių derva bei 1 popieriaus lankstinukas, kuriame buvo 4 rudos spalvos gabalėliai su kanapių derva, bei pažymi, kad tokius jo parodymus patvirtina ir kaip liudytojas apklaustas kartu su juo 2012-04-17 minėto namo laiptinėje buvęs R. G., tačiau tokius R. G. ir minėto liudytojo parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip kaltinamojo R. G. gynybos versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atitinkamai kaip R. G. siekį padėti draugui R. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nelogiška R. G. versija, kad jis minėtas narkotines medžiagas rado piniginėje, užkištoje už skydinės namo laiptinėje, nes, kaip matyti iš 2012-04-17 apžiūros protokolo, pas jį narkotinės medžiagos 2012-04-17 buvo rastos ne tik jo striukės dešinėje kišenėje, kurioje buvo rastas juodos spalvos odinis dėkliukas su 9 folijos lankstinukais, kuriuose, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo 5,743 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, bet ir R. G. kairėje kelnių kišenėje, kurioje buvo rastas popierinis lankstinukas su 4 rudos spalvos medžiagos gabalais, kaip vėliau buvo nustatyta, – 12,043 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Tad jeigu būtų tikima R. G. versija, kad jis narkotines medžiagas rado namo laiptinėje už skydinės užkištoje piniginėje ir ją apžiūrinėdamas, pamatęs iš draugo buto išeinantį policijos pareigūną – apylinkės inspektorių, išsigandęs rankas skubiai susikišo į kišenes, akivaizdu, kad pas jį 2012-04-17 rastos narkotinės medžiagos turėjo būti tik pinginėje, tačiau, kaip matyti iš 2012-04-17 apžiūros protokolo, 2012-04-17 narkotinės medžiagos buvo rastos ne tik R. G. striukės dešinėje kišenėje, kurioje buvo rastas juodos spalvos odinis dėkliukas su 9 aliuminio folijos lankstinukais, kuriuose, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 5,743 g, bet ir kitoje vietoje – R. G. kairėje kelnių kišenėje, kurioje buvo rastas popierinis lankstinukas su 4 rudos spalvos medžiagos gabalais, kuriame, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 12,043 g. Be to, kaip minėta, liudytojas J. B. parodė, kad tuo metu, kai jis išėjo iš minėto buto, R. G. ne tik greitu judesiu kažką įsikišo sau į kišenę, bet visų pirma skubiai nustūmė nuo savęs svarstykles. 2012-04-17 apžiūros protokole nurodyta, kad ant palangės, esančios Sausio 15-osios g. 14 namo laiptinėje, tarp 4 ir 5 aukštų, buvo rastos ir paimtos pilkos spalvos elektroninės svarstyklės „Dipse XS-300“. Iš 2013-03-06 specialisto išvados Nr. 140-(2568)-IS1-1196 matyti, kad ant elektroninių svarstyklių, aptiktų 2012-04-17 pas R. G., paviršių rasta kanapės augalo kanabinoidų, kurie yra narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių bei kanapių dervos) sudedamosios dalys.

Nors apeliantas R. G. teigia, kad liudytojo L. B. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau tik formali kritika be jokių pagrįstų teisinių argumentų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas J. B. būtų suinteresuotas apkalbėti ar neteisingai apkaltinti R. G.. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymus apie tai, kad 2012-04-17 pas R. G. buvo rastos narkotinės medžiagos, patvirtino ir jis pats bei kaip liudytojas apklaustas pastarojo draugas R. G., tik jie, priešingai nei nustatyta šioje byloje, teigė, kad narkotines medžiagas, kurias pas R. G., patikrinęs jo kišenes, surado pareigūnas J. B., R. G. rado namo laiptinėje už skydinės užkištoje piniginėje, tačiau šią R. G. versiją teismas motyvuotai paneigė, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai – ją paneigia anksčiau aptartų duomenų visuma.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. kaltė dėl pas jį 2014-04-17 rastų 9 folijos lankstinukų su 5,743 g narkotine medžiaga – kanapių derva – bei 1 popieriaus lankstinuko su 12,043 g narkotine medžiaga – kanapių derva, neteisėto įgijimo ir laikymo, turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, įrodyta. Ši R. G. veika teisinga kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pagrindo išteisinti R. G. dėl šio nusikaltimo padarymo nėra.

Dėl K. J. gynėjo apeliacinio skundo

Nuteistojo K. J. gynėjo advokato M. Kepenio apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti nuteistajam K. J. paskirtą bausmę, paskiriant su realiu laisvės atėmimo nesusijusią bausmę. K. J. gynėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas įvertino nemaža nuteistąjį K. J. teigiamai charakterizuojančių savybių, tačiau be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog K. J. po šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, t. y. per vienerių metų ir devynių mėnesių laikotarpį, naujų nusikaltimų nepadarė, nebuvo baustas administracine tvarka, ir šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia pagrįstai teigti, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis šios bylos nagrinėjimas jau padarė jam teigiamą poveikį ir jis ateityje nebenusikals. Be to, K. J. gynėjas prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis K. J. dirba, darbdavio charakterizuojamas labai gerai, gyvena su drauge, turi mažametį vaiką ir privalo jį išlaikyti, be to, planuoja šeimos pagausėjimą. Šios aplinkybės, advokato M. Kepenio teigimu, neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo K. J. atskyrimas nuo darbo, šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės.

Teisėjų kolegijos nuomone, K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam K. J. per griežtos, t. y. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. Apelianto skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas K. J. paskyrė akivaizdžiai neadekvačią – per griežtą – bausmę jo padarytoms veikoms, numatytoms BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas kruopščiai ir išsamiai pasisakė dėl bausmės paskyrimo K. J., apsvarstęs jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas bausmę K. J., šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du sunkūs nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vienas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), nuteistojo K. J. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą K. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir tai, jog K. J. ne tik visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet ir padėjo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinant nusikalstamų veikų aplinkybes, taip pat į tai, kad jis dirba, turi draugę, su kuria augina mažametį vaiką ir juos išlaiko. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį K. J. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas K. J., padariusiam du sunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalimi, paskyrė švelnesnę nei šių straipsnių sankcijose numatyta bausmė, t. y. už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymą K. J. paskyrė po 1 metus ir 5 mėnesius laisvės atėmimo (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų), o už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2 metus laisvės atėmimo (BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų). Bendrindamas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas pasirinko nuteistajam K. J. palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad K. J. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes K. J. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. J. už padarytus du sunkius ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus, taikant BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirtos švelnesnės nei BK 260 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijose numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo – bausmės atitinkamai už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų yra teisingos, adekvačios jo padarytoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir savo dydžiu nėra per griežtos. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam K. J., padariusiam tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra labai sunkus savanaudiškas nusikaltimas, gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnes, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, šioje byloje nenustatė, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir K. J. gynėjas. Kolegijos vertinimu, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis akivaizdžiai neduoda pagrindo paskirti K. J. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų dar švelnesnes, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuteistajam K. J. paskirtos bausmės parinkimo pagrįstumu. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo K. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, pagrįstai išteisinęs R. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl 2013-02-11 0,007 g narkotinės medžiagos – vienos kanapių sėklos – neteisėto įgijimo ir laikymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįstai konstatavo, kad tokia R. G. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnyje, sudėtį.

Kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, iš teismų praktikos šios kategorijos bylose, kuri paremta ekspertine ir eksperimentine Lietuvos teismo ekspertizės centro praktika, literatūros šaltiniais, yra žinoma, kad kanapių sėklose A–9 tetrahidrokanabinolio (THC) nėra, nes ši aktyvioji medžiaga susiformuoja žiedyne tik augalui užaugus. Be to, narkotinės ar psichotropinės medžiagos turi atitikti du kriterijus: medicininį – narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų; ir juridinį – šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik esant abiem kriterijams medžiagos gali būti pripažįstamos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013-03-27 specialisto išvadoje Nr. 140-(829)-IS1-1652 (t. 3, b. l. 8–9) konstatuota: „Augalo sėkla iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2013-02-11 kratos metu rastas R. G. gyvenamojoje vietoje <...>, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,007 g“. Kaip minėta, pačiose kanapių sėklose narkotinių medžiagų nėra.

Pažymėtina, jog 19961 m. Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje, pataisytoje pagal 1972 m. protokolą „Dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų“ nurodyta, kad kanapių sėklos, kai jos pateikiamos atskirai be kanapės augalo (tai patvirtinama ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės komisijos rezoliucijoje Nr.52/5), nėra kontroliuojama medžiaga. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju R. G. veiksmai dėl vienos kanapių sėklos įgijimo ir laikymo neužtraukia ne tik baudžiamosios, bet ir administracinės atsakomybės, todėl teismo sprendimas bylos medžiagą, kurioje R. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. vasario 11 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs laikė nedidelį kiekį 0,007 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ir kitaip platinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti prokurorui dėl administracinės atsakomybės taikymo R. G. pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, yra neteisingas, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl nuteistiesiems R. G. ir K. J. paskirtų bausmių

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei netinkamai pritaikė nuteistiesiems R. G. ir K. J. baudžiamąjį įstatymą, nes jiems už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, o K. J. ir už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė per švelnias bausmes, kurios neatitinka teisingumo principo, numatyto BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir bausmės paskirties, be to, prokuroro teigimu, teismas be pagrindo pripažino R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes jis kaltu prisipažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kaltę neteisėtai disponavus narkotine medžiaga – kanapių derva ir kanapėmis (jų dalimis) pripažino tik iš dalies ir tik teisme, be to, bandė klaidinti ir klaidino teismą, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, esant akivaizdiems kaltės įrodymams visiškai neigė įvykdęs jam inkriminuotą ir teismo pripažintą įrodytą sunkų nusikaltimą, padarytą 2012-04-17. Tačiau su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, jog, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pripažino R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo, to neginčija ir prokuroras, tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dėl kitų R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teismas R. G. BK 59 straipsni 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Todėl prokuroras be pagrindo apeliuoja į tai, jog teismas nepagrįstai pripažino R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Taip pat kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog teismas paskyrė nuteistiesiems akivaizdžiai per švelnias bausmes.

Skirdamas bausmę teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia reiškia tai, kad skiriama bausmė yra adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Dėl K. J. paskirtos bausmės jau pasisakyta anksčiau, atsakant į nuteistojo K. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, todėl kolegija, nekartodama jau anksčiau išdėstytų argumentų, kodėl mano, kad nuteistajam K. J. paskirta teisinga bausmė, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti prokuratūros apeliacinio skundo dėl K. J. paskirtos bausmės sugriežtinimo.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymo ir dėl nuteistajam R. G. paskirtos bausmės sugriežtinimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. G. įvertino tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, nors yra suimtas, bet mokosi ir bus prileistas prie egzaminų, palaiko socialinius ryšius su tėvu, turi sunkiai sergančią močiutę, kuri yra mirusios jo motinos mama ir kuria jis rūpinasi. Taip pat buvo atsižvengta į tai, kad R. G. tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes dėl kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų R. G. neigė kai kurias jam inkriminuotų ir teismo laikytų įrodytomis veikų aplinkybes, tačiau teismas pažymėjo, kad spręsdamas bausmės klausimą dėl šios aplinkybės teismas negali užimti griežtesnės pozicijos dėl R. G., kadangi taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė neduoti parodymų prieš save patį. Nuteistojo R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinęs visas reikšmingus bausmės skyrimui aplinkybes, t. y. atsižvelgdamas į R. G. asmenybės pavojingumą bei į padarytas nusikalstamas veikas, teismas padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti R. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra gerokai mažesnis nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Taigi, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, apylinkės teismas įvertino visus reikšmingus bausmės skyrimui duomenis ir, kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kad yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas paskirti nuteistajam R. G. už jam inkriminuotus nusikaltimus griežtesnes bausmes grindžiamas iš esmės ta aplinkybe, jog jis nesigaili dėl pripažintų įrodytų jo padarytų sunkių nusikaltimų, t. y. narkotinių medžiagų platinimo ir dėl šių veikų jis nei gailisi, nei padėjo bylos tyrimui, todėl, prokuroro nuomone, nebuvo pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau, kaip minėta, teismas be kitų reikšmingų bausmės individualizavimui aplinkybių atsižvelgė ir į šią aplinkybę, ir savo sprendimą skirti R. G. švelnesnę negu jam inkriminuotų nusikaltimų straipsnių sankcijose numatyta švelnesnė bausmė tinkamai motyvavo.

Dėl nuteistojo K. J. prokuroras teigia, jog teismo sprendimas taikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas taip pat nepagrįstas, kadangi, nors K. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinant nusikalstamų veikų aplinkybes, dirba, turi draugę, su kuria augina mažametį vaiką ir prisideda prie jo išlaikymo, tačiau, prokuroro nuomone, šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę, negu sankcijoje numatyta mažiausia bausmė už padarytas nusikalstamas veikas, tuo labiau, kad BK 62 straipsnio taikymo viena iš sąlygų yra bent dviejų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, o šiuo atveju teismas nustatė tik vieną K. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl, prokuroro teigimu, nebuvo nei faktinių, nei teisinių pagrindų taikyti K. J. BK 62 straipsnio nuostatas. Tačiau su šiais prokuroro skundo argumentais nesutiktina visų pirma dėl to, kad teismas skyrė K. J. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje numatyta, kad: „Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.“, taigi, priešingai nei teigia prokuroras, tai, kad buvo nustatyta tik viena K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebuvo kliūčių taikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, K. J. inkriminuoti nusikaltimai buvo išaiškinti jo sulaikymo metu, jis iš karto savo kaltę pripažino, todėl prokuroras be pagrindo apeliuoja į tai, kad jis nei atvyko, nei pranešė apie daromus nusikaltimus. Savo sprendimą taikyti K. J. BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka, tuo labiau, kad ir pats prokuroras pripažįsta, jog už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, būtų teisinga skirti K. J. švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. J. ir R. G. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, pagrįstai taikė K. J. BK 62 straipsnio 1 dalį, o R. G. – BK 54 straipsnio 3 dalį, išsamiai aptarė jų asmenybes, pasisakė dėl visų nuteistųjų asmenybę apibūdinančių aplinkybių, jas įvertino, taip pat įvertino ir visas kitas, susijusias su švelnesnės bausmės skyrimu bei parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, aplinkybes ir, kolegijos nuomone, savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas ir teigti, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai taikė K. J. BK 62 straipsnio 1 dalies, o J. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tad esant konstatuotoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad J. G. ir K. J. paskirtos nustatytos rūšies ir dydžio bausmės yra teisingos, griežtinti jas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvavęs, kad bausmė R. G. skiriama taikant 54 straipsnio 3 dalies, o K. J. – BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, šio savo sprendimo, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo, tačiau kolegija tai vertina kaip techninę klaidą, neturėjusią įtakos skundžiamo procesinio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes savo sprendimą taikyti nuteistiesiems minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas tinkamai motyvavo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė bylos medžiagą, kurioje R. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. vasario 11 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Taikos pr. 19B–26, Klaipėdos m., neteisėtai įgijęs laikė nedidelį kiekį 0,007 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ir kitaip platinti, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti prokurorui dėl administracinės atsakomybės taikymo R. G. pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.