- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-622-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00660-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „SIA PRO VAPE“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ecodumas“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „SIA PRO VAPE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „SIA PRO VAPE“ prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecodumas“ dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „SIA PRO VAPE“ (toliau – „SIA PRO VAPE“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovo išimtines teises į prekių ženklus pažeidžiančius veiksmus ir uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ecodumas“ ateityje be ieškovo sutikimo naudoti bet kokiu būdu žodinį žymenį „SALT BAR“ (užrašytą tiek didžiosiomis, tiek mažosiomis raidėmis) bei vaizdinius žymenis su žodiniu elementu „SALT BAR“ (užrašytu tiek didžiosiomis, tiek mažosiomis raidėmis) bei bet kokius kitus žymenis tapačius ar klaidinančiai panašius į ieškovui priklausančius Europos Sąjungos (toliau – ir ES) prekių ženklus, kurių registracijų numeriai – Nr. 18829950 ir Nr. 18858754 visoje Europos Sąjungos teritorijoje, tame tarpe: tokiu žymeniu žymėti prekes, kurioms registruoti ieškovui priklausantys ES prekių ženklai, kurių registracijų numeriai – Nr. 18829950 ir Nr. 18858754 ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, kurioms registruoti ieškovui priklausantys ES prekių ženklai, kurių registracijų numeriai – Nr. 18829950 ir Nr. 18858754, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas, kurioms registruoti ieškovui priklausantys ES prekių ženklai, kurių registracijų numeriai – Nr. 18829950 ir Nr. 18858754; įvežti į Europos Sąjungą prekes, jų neišleidžiant į laisvą apyvartą joje, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš trečiųjų šalių ir be leidimo yra pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotiems ES prekių ženklam Nr. 18829950 ir Nr. 18858754 arba kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo tų prekių ženklų, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, kurioms registruoti ieškovui priklausantys ES prekių ženklai, kurių registracijų numeriai – Nr. 18829950 ir Nr. 18858754 gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos paminėtus veiksmus; 2) areštuoti ir atsakovės UAB „Ecodumas“ lėšomis sunaikinti atsakovės UAB „ECODUMAS” ar pas trečiuosius asmenis turimas prekes (elektronines cigaretes), jų pakuotes ir turimą reklaminę medžiagą, pažymėtas be ieškovo sutikimo, žymenimis, sudarytais iš žodinio ar grafinio elemento „SALT BAR“; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Ecodumas“ nedelsiant pateikti informaciją apie prekių (elektroninių cigarečių, pažymėtų žymenimis, sudarytais iš žodinio ar grafinio elemento „SALT BAR“) gamintoją, gamybos šalį ir vietą, mažmeninius ir didmeninius platintojus Europos Sąjungoje, jų pavadinimus arba vardus ir pavardes bei adresus; duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų prekių (elektroninių cigarečių, pažymėtų žymeniu „SALT BAR“) kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes bei gautą pelną nuo gautos kainos nuo 2023 m. vasario 21 d. iki informacijos pateikimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti elektronines cigaretes ir panašius įtaisus, jų pakuotes ir turimą reklaminę medžiagą, pažymėtas žymeniu „SALT BAR“ bet kokioje formoje, esančius pas atsakovę ar pas trečiuosius asmenis Europos Sąjungos, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos, teritorijoje; iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei naudoti žymenį „SALT BAR“ bet kokioje formoje Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Lietuvos Respublikoje, įskaitant tokiu žymeniu pažymėtų elektroninių cigarečių ar panašių įtaisų ar jų sudėtinių dalių importą, eksportą, išvežimą, įvežimą, laikymą, sandėliavimą, kaupimą, reklamą, platinimą, tame tarpe ir pardavimą fiziniams ar juridiniams asmenims, perpardavimą, teikimą nuomai ar panaudai, dovanojimą, siūlymą parduoti, tiekimą tretiesiems asmenims.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pažeidžia ir tikėtina, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pažeis ieškovo išimtines teises į prekių ženklus ateityje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės veiksmai lems vartotojų suklaidinimą dėl elektroninių cigarečių su ginčijamu žymeniu „SALT BAR“, kas gali pakenkti ieškovo reputacijai. Kad žala gali kilti patvirtina ir 2024 m. kovo 21 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimas, kuriuo informuojama visuomenė, jog UAB „Ecodumas“ į rinką teikiamos e-cigaretės „Salt Bar“ neatitinka Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo reikalavimų, dėl to atsakovei buvo paskirta 2 000 Eur bauda. Materialinė žala, kurią patirs ieškovas, gali būti nepataisoma ir neišmatuojama, nes bylinėjimasis gali vykti ilgus metus ir atsakovė gali išstumti ieškovo prekių ženklus „SALT BAR“ iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos rinkos. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir išlaiko interesų pusiausvyrą. Žala ieškovui dėl tolesnio neteisėto naudojimo ieškovo Europos Sąjungos prekių ženklų „SALT BAR“ neatsvertų žalos ieškovo reputacijai, prekių ženklų reputacijai ir žalos skiriamajam prekių ženklų požymiui, nesąžiningo pranašumo, prarastos rinkos dalies, prarastų pardavimų ir prarastų esamų ar potencialių klientų. Laikinosios apsaugos priemonės tikslas – apsaugoti galiojančius registruotus ES prekių ženklus „SALT BAR“ nuo atsakovės nesąžiningo pažeidimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ne tik elektroninių cigarečių, bet ir panašių garinimo įtaisų atžvilgiu taip, kad atsakovė nepakeistų elektroninių cigarečių kitais panašiais garinimo įtaisais ir juos platintų Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, jog asmeniui, prašančiam taikyti iš esmės su ieškinio reikalavimais sutampančias prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga pagrįsti būtinybę jas taikyti, nelaukiant ginčo išsprendimo iš esmės bei teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. įrodyti skubaus galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų nutraukimo būtinybę, kaip antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomi viešosios teisės pažeidimai, susiję su privaloma pakuotėje nurodyti informacija bei dėl to pritaikytomis sankcijos, savaime nelemia išvados dėl ieškovo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, nes pastaroji aplinkybė gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
6. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas tik preliminariai įvertina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl nusprendė, jog su ieškinio reikalavimais sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šiuo atveju, galimai sąlygotų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą, juolab kad vien tik kreipimasis į teismą savaime nelemia išvados dėl galimos žalos padarymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovas „SIA PRO VAPE“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Vienintelė ieškovo, prašančio pritaikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, pareiga yra pateikti visus protingai turimus įrodymus, kurie galėtų pakankamai įtikinti, kad jis yra teisių turėtojas ir jo teisė yra pažeidžiama arba, jog gresia toks pažeidimas. Būtent tokie įrodymai ir yra pateikti su ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Teismas kaip vieną iš esminių priežasčių, kodėl netenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo, kad toks su ieškinio reikalavimais sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šiuo atveju, galimai sąlygotų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą, tačiau iš esmės nenurodo argumentų, kodėl, teismo nuomone, ši interesų pusiausvyra būtų pažeista.
7.3. Abu registruoti Europos Sąjungos prekių ženklai, kurių pažeidimu grindžiamas ieškinys, yra galiojantys ir jų registracija nėra nuginčyta.
7.4. Ieškovas byloje yra pareiškęs prevencinį ieškinį, kuriuo siekia ne tik uždrausti atsakovei atlikti nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, bet ir sunaikinti neteisėtas prekes, todėl nenutraukus prekybos neteisėtomis prekėmis ir jų neareštavus, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas, nes, neareštavus ieškovo teises pažeidžiančių prekių, atsakovė jas parduos bylinėjimosi teisme metu, todėl, priėmus sprendimą, gali būti, kad nebebus nei ką uždrausti, nei areštuoti.
7.5. Laikinas sustabdymas prekiauti viena iš prekių, įtariamų ne tik ieškovo teisių pažeidimais, bet ir nustatytų draudimų kituose įstatymuose pažeidimais (tokių kaip prekyba elektroninėmis cigaretėmis, nurodant skonį ir pažeidžiant kitus nustatytus tokių prekių ženklinimo reikalavimus), negali būti laikomas reikšmingu atsakovės interesų suvaržymu dėl to, kad atsakovė gali patirti nuostolių.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Ecodumas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Antstolė, vykdydama faktinių aplinkybių konstatavimą, pažeidė nešališkumo bei objektyvumo principus, jos veikla prieštarauja įstatymo suteiktiems įgaliojimams ir jų įgyvendinimo tvarkai. Antstolė, bandydama atlikti ieškovo atstovės pavedimą, jį vykdė subjektyviai, o ne objektyviai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos.
8.2. Kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai neįrodo tariamos žalos ieškovui fakto. Nors ieškovas sprendžia reikalauti žalos atlyginimo ar ne, tačiau bet kokiu atveju privalo pateikti žalą pagrindžiančius įrodymus. Lieka neaišku, kokiais realiais duomenimis ieškovas grindžia grėsmę. Vien ieškinio pateikimas intelektinės nuosavybės teisių gynimo byloje savaime nelemia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Ieškovo prašomų priemonių taikymo atveju byloje būtų sukurtas teisinis rezultatas, kurio ieškovas iš esmės siekia ieškinio materialiaisiais reikalavimais.
8.4. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra didelės apimties, neproporcingos ir neekonomiškos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai bloginama vien tik atsakovės padėtis, kadangi teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu ieškovas galėtų inter alia (be kita ko) areštuoti atsakovės produkciją (elektronines cigaretes ir panašius įtaisus), nors prekių ženklų tapatumas ir neteisėto jų naudojimo faktas nėra įrodytas.
8.5. Civilinėje byloje Nr. e2-1012-580/2024 ir šioje byloje ginčijami tie patys tariami atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. ieškovo, kaip prekių ženklų (siejamų tapataus žymens „SALT BAR“) savininko, teisių pažeidimai ir nesąžiningos konkurencijos draudimo pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kad tarp bylos šalių jau vyksta ginčas dėl „SALT BAR“ prekių ženklų (žymenų), šio ginčo atveju ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga priemonė.
8.6. Ieškovas nori įtikinti teismą, kad jo naudojamas žymuo „salt“ yra plačiai žinomas ženklas, siejamas išskirtinai tik su juo, kaip neva „salt šeimos“ prekių ženklų savininku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl įrodymų priėmimo
12. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – ieškovo produkto etikečių dizaino kopijas, informaciją apie atsakovės produktų pardavimo vietas.
13. CPK 314 straipsnis apriboja naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas atskirajame skunde apskritai neformuluoja prašymo dėl įrodymų prijungimo. Be kita ko, informacija apie atsakovės produktų pardavimo vietas byloje buvo pateikta kartu su ieškiniu, todėl nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl šie duomenys yra teikiami pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė motyvuoto prašymo prijungti įrodymus apeliacinės instancijos teisme, taip pat dalis informacijos yra byloje, apeliacinės instancijos su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ), reglamentuojančio prekių ženklų registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimų tvarką, nustatančio savininkų teises ir jų gynimą, 73 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuoja CPK ir PŽĮ.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Pagal PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Teismas gali: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
17. Pagal CPK nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas paprastai yra siejamas su galutinio teismo sprendimo įvykdymu. Pagal CPK nuostatas laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu nenustatoma bent viena iš nurodytų sąlygų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
18. Pagal PŽĮ 73 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikytinos esant šioms sąlygoms: 1) egzistuoja pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, ir 2) būtina užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Atsižvelgiant į PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylose dėl prekių ženklų savininkų teisių pažeidimų taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau ir prevencinių tikslų, t. y. prekės ženklo savininko teisių apsaugos tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės dažnai iš esmės sutampa su pareikštu ieškiniu siekiamais tikslais.
19. Pažymėtina tai, kad PŽĮ, kuris yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu, nepaneigia CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tik jas papildo ir išplečia. Bylose, kuriose yra nagrinėjamas ginčas dėl prekės ženklo savininko teisių apsaugos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakanka vien tik pagal CPK 144 straipsnio nuostatas patikrinti preliminarų ieškinio pagrįstumą, t. y. įsitikinti, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas. Šiuo atveju yra būtinas gilesnis teismo įsitikinimas pareikštų reikalavimų pagrįstumu, t. y. turi būti nustatyta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo pažeistos PŽĮ įtvirtintos teisės. Analogiškos praktikos yra laikomasi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl patentų teisinės apsaugos pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos taikymo būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, teismas nelaikė, kad šiuo atveju būtina užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Ieškovo vertinimu, jis pateikė visus būtinus įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadą dėl būtinybės skubiai nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus.
21. Kaip nurodyta, pagal PŽĮ nuostatas bylose dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau ir prevencinių tikslų, t. y. prekės ženklo savininko teisių apsaugos tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas, ir tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su pareikštu ieškiniu siekiamais tikslais. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad PŽĮ numato galimybę taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad asmeniui, prašančiam taikyti iš esmės su ieškinio reikalavimais sutampančias prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga pagrįsti būtinybę jas taikyti, nelaukiant ginčo išsprendimo iš esmės bei teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. įrodyti skubaus galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų nutraukimo būtinybę, kaip antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).
22. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784/2010). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama proporcingumo principo svarba, taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. būtinybė teismui atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). Kadangi ieškovo reikalavimų pagrįstumas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo įvertinamas tik preliminariai, su ieškinio reikalavimais sutampančių ir iš esmės tokias pat pasekmes kaip ieškinio patenkinimas sukeliančių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad konkrečiu atveju tokia skuba yra būtina ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-287-467/2022).
23. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovas įrodinėja, kad atsakovė pažeidžia jo, kaip prekės ženklo „SALT BAR“ savininko, teises bei siekia nurodyto ženklo pažeidimą sudarančių atsakovo veiksmų nutraukimo. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo vykdomą veiklą, siejamą su prekės ženklu „SALT BAR“ pažymėtomis elektroninėmis cigaretėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė prekiauja ginčo prekės ženklu pažymėtomis elektroninėmis cigaretėmis, tačiau ieškovas nepagrindžia, kodėl atsakovės veiksmus būtina nutraukti skubiai. Ieškovas tik deklaratyviai dėsto aplinkybes dėl ieškovo reputacijos, vardo ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, to nepakanka, kad tokiu mastu (areštuojant, uždraudžiant prekybą, laikymą) būtų varžomos atsakovo teisės iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Ieškovo inicijuotų bylų kiekis taip pat nesukuria pranašumo įrodinėjant aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiu.
24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šiuo atveju, galimai sąlygotų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą, ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog proporcingumo principo pažeidimu savaime negali būti laikoma aplinkybė, kad atsakovas dėl teismo pritaikytų suvaržymų gali patirti nuostolius. Prekių ženklo savininkas dėl jo teisių pažeidimo taip pat patiria nuostolius, kuriuos neretai yra sunku iš anksto įvertinti, todėl, pažeidimui esant pakankamai akivaizdžiam, galimi atsakovo nuostoliai nėra aplinkybė, pašalinanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu, kuris, be kita ko, pagrįstas Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sutinka, tačiau, ieškovui neįrodžius, kad nagrinėjamu atveju yra būtina stabdyti atsakovo prekybą, areštuoti turimas prekes, išvados dėl atsakovo galimai patiriamų nuostolių nėra aktualios. Kaip matyti, ieškovas iš esmės laiko, kad šiuo atveju vienintelė sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra jo kreipimasis į teismą su ieškiniu, tačiau, kaip jau konstatuota, turi būti įrodyta ir tai, jog konkrečiu atveju tokia skuba yra būtina, o šios aplinkybės ieškovas neįrodė.
25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, padaroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.