- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- e2-1671-180/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“
- Atsakovas
- Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-5151-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“ ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Idėjų parkas“ kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą atmesti jos (ieškovės) pasiūlymą pirmajai pirkimo dėl baldų įsigijimo (toliau – pirkimas, konkursas) daliai, kuria siekiama įsigyti nestandartinius baldus, įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti jos pasiūlymo pirmajai pirkimo daliai atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams ir tęsti pirkimo procedūras.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirmosios pirkimo dalies procedūras. Reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo sutartis gali būti sudaryta su kitu pirkime dalyvavusiu asmeniu ir dėl to ji (ieškovė) prarastų teisę sudaryti sutartį, ir kad egzistuoja neracionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo galimybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymo nepatenkino.
Teismo motyvai: atsakovė vykdė atvirą konkursą, kurį sudarė 4 dalys, baldams įsigyti. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirmajai pirkimo daliai „Nestandartiniai baldai“ ir trečiajai pirkimo daliai „Standartiniai baldai“. 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovė buvo informuota, kad jos pasiūlymas pirmajai pirkimo daliai atmestas dėl pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitikimo – baldų pavyzdžiai nebuvo sumontuoti iki 2016 m. gegužės 26 d. 10 val., kaip to buvo reikalaujama pirkimo sąlygų 4.10.3 punkte. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija ginčo pasiūlymą atmetė, nesilaikydama viešųjų pirkimų principų ir pačios nustatytų pirkimo sąlygų.
Įvertinęs, kad ginčo pirkimo objektas (baldų pirkimas nacionalinei bibliotekai) yra strategiškai svarbus valstybei, Vilniaus miestui bei atsakovei, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus nacionalinio projekto ir atsakovės veiklos vykdymo laikiną sustabdymą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė nesilaiko savo pačios nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir pirkimo sąlygų, o šių argumentų pagrįstumas paaiškės tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, jas galima pašalinti ir kitu jos teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Teismas priėjo prie išvados, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, didesnę finansinę žalą patirtų perkančioji organizacija. Patenkinti ieškovės prašymą atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Idėjų parkas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1. Teismas paneigė viešąjį interesą, susijusį su pirkimų procedūrų skaidrumu ir teisėtumu bei sumenkino šių principų svarbą, nepagrįstai konstatuodamas, kad pats baldų pirkimas nacionalinei bibliotekai yra svarbesnis už skaidriai ir teisėtai atliekamą viešųjų pirkimų procedūrą.
2. Kaip matyti iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų, prašymas susijęs ne tik su ieškovės, bet ir viešuoju interesu dėl, galbūt, neskaidriai atliktos viešojo pirkimo procedūros, neracionaliai panaudojant ginčo pirkimo daliai skirtas lėšas.
3. Ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, akivaizdu, kad atsakovei sudarius sutartį su kitu tiekėju, ieškovės reikalavimai praras prasmę, o jai palankus teismo sprendimo taps neįvykdytinas. Teismas pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau neaišku kokiu pagrindu sprendė, kad ji šias pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Teismas neturi jokio pagrindo paneigti ieškovės teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Teismų praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovei teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016).
4. Konstatuodamas, kad ginčo atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones didesnę finansinę žalą patirs perkančioji organizacija, teismas visiškai nedetalizuoja ir nepagrindžia šių argumentų. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo, kokią žalą patirtų perkančioji organizacija ir kokiais būdais ji pasireikštų, kodėl ši žala būtų didesnė, nei toji, kurią patirtų ieškovė.
5. Skundžiamos nutarties motyvai įrodo, kad teismas analizavo ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškinio argumentus. Tai, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas paaiškės tik bylą išnagrinėjus iš esmės, neeliminuoja ieškovės teisės į jos reikalavimų užtikrinimą. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.
6. Viešųjų pirkimų kategorijų bylose CPK nustato trumpesnius bylos išnagrinėjimo terminus. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra susijęs ne tik su ieškovės, bet ir viešuoju interesų apsaugos įgyvendinimu, todėl, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, teismas neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, ekonomiškumo bei proporcingumo principus, dėl ko nepagrįstai atmetė prašymą dėl paminėtų priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepime prašo skundą atmesti.
1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai įvertino, kad, sustabdžius ginčo pirkimo procedūras, viešasis interesas bus pažeistas labiau. Teismas nepatenkino ieškovės prašymo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu.
2. Pagal pirkimo sąlygas baldai turi būti pagaminti, pristatyti ir sumontuoti perkančiajai organizacijai iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Pirmąja pirkimo dalimi yra perkami tokie baldai, kurie bus reikalingi skaitytojams ir darbuotojams, todėl be jų nebus įmanoma vykdyti atsakovės veiklos. Nacionalinės bibliotekos pastato rekonstrukcijos pabaiga – 2016 m. rugsėjo 1 d., oficialius rekonstruoto pastato atidarymas su aukščiausiais valstybės asmenimis numatytas 2016 m. rugsėjo 2 d. Apie 150 bibliotekos darbuotojų šiuo metu dirba antruosiuose bibliotekos rūmuose, kuriuos atsakovė turi perduoti Vilniaus arkivyskupijai iki 2016 m. spalio 1 d. ir išsikraustyti į rekonstruotas patalpas. Sustabdžius pirkimo procedūras, baldai nebus sumontuoti laiku, o darbuotojai negalės išsikelti iš antrųjų bibliotekos rūmų, todėl gali susidaryti situacija, kad leidiniai bus saugomi rekonstruojamame pastate, o darbuotojai, neturintys baldų, privalės likti savo darbo vietose antruosiuose rūmuose, tačiau pagrindinės veiklos vykdymas šiuose rūmuose bus neįmanomas. Be to, atsakovė patirs nenumatytas pastato eksploatacines išlaidas už rekonstruoto pastato ir už antrųjų rūmų patalpas, jei pavyks susitarti su Vilniaus arkivyskupija dėl sutarties pratęsimo.
3. Nusprendus patenkinti ieškovės skundą, prašytina išspręsti klausimą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Galimi atsakovės nuostoliai – 31 000 Eur, kurie bus reikalingi išlaikyti nebenaudojamą pastatą, išsinuomoti papildomus baldus ir darbo vietas, sumokėti už baldų sumontavimą, perkraustymo paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apibrėžtos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Remiantis CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip laikinoji apsaugos priemonė viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Įstatymas nustato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl viešųjų pirkimų sąlygų aiškinimo ir taikymo. Atsisakęs patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, įvertinęs pirkimo objektą, tokį procesinį sprendimą grindė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimu bei neatidėliotinu visuomenės interesu pirkimo objektu, pabrėždamas galimą didesnę žalą šiam interesui nei ieškovei, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos.
Nesutiktina su ieškovės skundo argumentu, kad skundžiamu procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė viešąjį interesą, susijusį su viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumu ir racionaliu ginčo pirkimo daliai skirtų lėšų panaudojimu. Kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylose dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, kuriam viešajam interesui – teisėtoms pirkimo procedūroms ir racionaliam perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimui ar neatidėliotinam pirkimo objekto realizavimui, suteikti prioritetą. Prioritetas teikiamas tam interesui, kurio nepaisius būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės. Nagrinėjamu atveju prioritetas, kaip paminėta, buvo suteiktas neatidėliotino pirkimo objekto realizavimo interesui. Tokį pasirinkimą teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ginčo pirkimu siekiama įsigyti baldus rekonstruojamai nacionalinei bibliotekai, kurios tinkamas funkcionavimas yra aktualus ne tik Vilniaus miestui, bet ir visai valstybei. Apeliantės nesutikimas su nurodytais motyvais nesudaro pagrindo teigti, kad prioritetas pirkimo procedūrų nestabdymui buvo suteiktas nepagrįstai. Aptariamos teismo išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad nacionalinės bibliotekos rekonstrukcija buvo pradėta dar 2008 metais, kad oficialus rekonstruotos bibliotekos atidarymas buvo numatytas 2016 m. rugsėjo pradžioje, kad be nestandartinių baldų (darbo stalų lankytojams, skaityklų pasitarimo stalų, lankytojų spintelių, knygų lentynų į skaityklas ir bendrąsias bibliotekos erdves, baldų spausdintuvams, rūbinės spintelių ir kt.) įsigijimo bibliotekos rekonstrukcijos darbai, kurie ir taip yra užsitęsę, nebūtų užbaigti nustatytu laiku. Nurodytos aplinkybės pateisina ieškinio užtikrinimo priemonių netaikymą.
Aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali suketi tam tikras neigiamas finansines pasekmes apeliantei, savaime neteikia pagrindo jas taikyti. Anksčiau nurodyti motyvai patvirtina, kad įpareigojus perkančiajai organizacijai sustabdyti ginčo pirkimo procedūras, būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes vienos įmonės ekonominis interesas būtų neproporcingai ginamas visuomenės teisėtų lūkesčių dėl nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos darbų pabaigos ir paslaugų teikimo sąskaita.
Skundžiamą procesinį sprendimą teismas motyvavo ir tuo, kad ieškovė savo, galbūt, pažeistų teisių gynybą galėtų užtikrinti ir kitu būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, kad ieškovė yra laisva pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą. Kita vertus, vien ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Aplinkybė, kad egzistuoja kitas ieškovės pažeistų interesų gynybos būdas, tik vienas iš argumentų, patvirtinančių pagrįstai šiuo atveju viešajam interesui pirkimo objektu suteiktą prioritetą. Kadangi skundžiama nutartis teismo nebuvo grindžiama tik aptariama aplinkybe, nėra aktualus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016, pateiktas išaiškinimas, kad vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovui teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Kasacinio teismo praktikoje susiformuota nuostata, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Šios ir apeliantės nurodytos bylos aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios. Jos skiriasi ginčo dalyku, pirkimo objektu ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei viešasis interesas neatidėliotinu pirkimo objekto įgyvendinimu, esminės reikšmės neturi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas. Viešųjų pirkimų byloje, sprendžiant klausimą dėl paminėtų priemonių taikymo, privalu vadovautis ne tik CPK 144 straipsniu, bet ir CPK 423⁷straipsnyje įtvirtintomis specialiosiomis nuostatomis, kad teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi net esant nustatytoms CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti netaikomos tuo atveju, jei jų pritaikymas sukeltų atsakovui/visuomenei didesnes neigiamas pasekmes nei teikiama jų (taikymo atveju) nauda ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-164/2014). Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su preliminariu ieškinio reikalavimų pagrįstumu ir apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės (CPK 144 str. 1 d.).
Skundo argumentas dėl įstatyme nustatytų trumpų viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminų, nepaneigia pagrįstos teismo išvados dėl egzistuojančio akivaizdaus viešojo intereso nestabdyti ginčo pirkimo dalies procedūrų, kuriam taikytinas prioritetas.
Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.