Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-2979-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-10-09Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-09
Bylos Nr.
2A-2979-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00347-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
L. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2979-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00347-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. V. 2015 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti iš atsakovo V. S. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. S., gimusiai 2001-04-22, iki 185 EUR per mėnesį. Nurodė, kad 2003 m. kovo 10 d. teismo sprendimu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti dukros išlaikymui po 200 Lt iki ji sulauks pilnametystės ir sumokėti vienkartinę piniginę 15 000 Lt dydžio kompensaciją. Nors sutartyje nurodoma, jog ši kompensacija skiriama dukros išlaikymui, tačiau faktiškai buvo sutarta dėl kompensacijos ieškovei už jos dalį bendrai užgyventame turte. 2013 m. atsakovas Trakų rajono apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą dėl savo tėvystės E. S. atžvilgiu nuginčijimo. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, tačiau, tik pradėjus šį civilinį procesą, tiek atsakovas, tiek jo motina nutraukė bet kokį bendravimą su E. ir bet kokią materialinę paramą, viršijančią nustatytą sutartimi. Iki tol atsakovas, nors ir ne nuolat, bet teikė dukrai papildomą paramą. Išaugusiems dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia išleisti mažiausiai 371 EUR. Šias išlaidas sudaro: maistas (90 EUR), rūbai ir avalynė (30 EUR), kosmetika, parfumerija ir asmeninės higienos priemonės (15 EUR), gyvenamosios vietos išlaikymas (56 EUR), mokslas Vievio meno mokykloje (7 EUR), “Gatvės šokių” treniruotės (17 EUR), sportinių šokių treniruotės ir vasaros stovykla (26 EUR), kino teatras (6 EUR), gydymo išlaidos (15 EUR), vasaros stovykla (23 EUR), mobiliojo telefono sąskaita (22 EUR), mokykliniai reikmenys (5 EUR), dovanos (9 EUR), kišenpinigiai (50 EUR). Ieškovės mėnesio darbo pajamos yra apie 470 EUR. Atsakovas, kiek žinoma ieškovei, dirba tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotoju. Todėl, tikėtina, jo pajamos yra didesnės, nei ieškovės. Ieškovė ir atsakovas, be bendros dukros E., dar turi po vieną panašaus amžiaus vaiką iš kitų santuokų. Atsakovas su savo šeima gyvena Vievyje nuosavame name, jo sutuoktinė dirba pašte, todėl yra pagrindas teigti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, dėl ko abu tėvai turi lygiai prisidėti prie dukros E. išlaikymo, skirdami tam po 185 EUR.

Atsakovas V. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarta dėl 200 Lt kasmėnesinio išlaikymo bei 15 000 Lt kompensacijos. Periodinius mokėjimus atsakovas moka, jie yra indeksuojami ir dėl to padidėjo iki 75,59 EUR. Atsakovas taip pat sumokėjo ieškovei 15 000 Lt kompensaciją. Be to E. iš tiesų nėra jo biologinė duktė, nors ieškinys ir buvo atmestas dėl senaties. Su ieškovės aiškinimu, kad kompensacijos paskirtis buvo ne dukters išlaikymui, o kompensacija už ieškovės dalį bendrai užgyventame turte, atsakovas nesutiko, nes kompensacija buvo skirta išlaikymui ir ją atsakovas sumokėjo. Iš esmės nėra pasikeitusių aplinkybių, kurioms esant, ieškovė ir atsakovas susitarė keisti sutarties sąlygas. Nesutinka, kad nuolatinės minimalios išlaidos vaiko išlaikymui yra 371 EUR, nes jos gerokai viršija minimalų gyvenimo lygį. Dalis išlaidų nėra laikytinos periodinėmis ar privalomomis, kai kurios išlaidos laikytinos perteklinėmis. Ieškovės pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai kelia abejones dėl reikalavimo sąžiningumo. Be to ieškovė atskleidė ne visas savo pajamas. Ji pateikė duomenis, kad gauna atlyginimą iš darbovietės UAB „Tauteva“, kurioje dirba su savo sutuoktiniu, bet ji gauna ir papildomas pajamas. Atsakovo vieno mėnesio pajamos yra vidutiniškai 310 EUR, t.y. žymiai mažesnės už ieškovės pajamas. Kadangi atsakovo pajamos yra mažesnės, tai laikantis proporcingumo principo, atsakovas turėtų mokėti proporcingai ieškovės pajamų atžvilgiu. Prie 75,59 EUR, kuriuos kas mėnesį moka atsakovas, pridėjus sumokėtos kompensacijos mėnesio dydį, apskaičiuotą nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių iki dukters E. pilnametystės (195 mėnesiai), bendras mėnesio išlaikymo dydis yra 97,86 EUR. Atsakovas turi trijų asmenų šeimą. Šeimos pajamas sudaro minimalios žmonos Kristinos pajamos ir atsakovo pajamos, kurios skiriamos būsto išlaikymui, sūnaus Vytenio meno mokyklos išlaidoms apmokėti, rūbams ir maistui bei kitiems vaiko ir šeimos poreikiams patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - padidino iš atsakovo V. S. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. S. iki 150 EUR periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, priteisė iš atsakovo 486 EUR ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 62,40 EUR išlaidų valstybei. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nėra biologinis E. S. tėvas, kadangi užginčyta tėvystė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nebuvo patenkinta. Teismas nustatė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, dirba UAB „Ladatransas“, kur jo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 312 EUR, sutuoktinė dirba AB „Lietuvos paštas“, jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2014 metais sudarė 782 Lt. Teismas konstatavo, kad mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismas pažymėjo, kad, vaikui augant, jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai, būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 115,85 EUR (400 Lt). Todėl teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą dukrai, atsižvelgiant į padidėjusius jos poreikius, ir laikė, jog 300 EUR suma patenkins vaiko būtiniausius poreikius bei nepažeis kito atsakovo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti 150 EUR sumą, kuri atitiks būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą. Ieškinį patenkinęs iš dalies (81 proc.), teismas proporcingai priteisė iš atsakovo valstybės patirtas išlaidas bei dalį ieškovės turėtų išlaidų už advokato pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog neegzistuoja jokios esminės sąlygos, kurioms esant, sutartimi sulygtas išlaikymas turėtų būti padidintas. Atsakovo turtinė padėtis ne tik kad nepagerėjo, o priešingai – pablogėjo, kadangi atsakovui gimė dar vienas vaikas, kurio poreikiai, jam augant, taip pat didėja. Teismo išvada apie neigiamus ekonomikos pokyčius taip pat neteisinga, kadangi, siekiant reaguoti į tokius pokyčius, yra nustatytas indeksavimas, kurio pasėkoje atsakovo mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai jau yra padidintas 17,67 EUR. Teismas neatsižvelgė į atsakovo sumokėtą kompensaciją, kaip išlaikymą, kurią, padalinus kiekvienam išlaikymo mėnesiui gautųsi taip, jog teikiamas išlaikymas realiai yra ir bus 97,86 EUR dydžio. Toks išlaikymas laikytinas pagrįstu ir pakankamu būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tuo tarpu ieškovės nurodomos išlaidos tikrai nėra būtinos ir pagrįstos. Teismas pažeidė proporcingumo principą, esant skirtingoms galimybėms, priteisdamas iš atsakovo tokio dydžio išlaikymą, kokį gali teikti ir jos motina, gaudama didesnes pajamas. Taip pat atsakovas ginčija iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei bei ieškovei. Nurodo, jog žyminis mokestis turėjo būti mokamas tik nuo padidintos išlaikymo sumos, o ne nuo visos priteistos sumos, todėl žymiai skiriasi patenkinto reikalavimo procentas.

Atsiliepimas

Ieškovė L. V. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog teismas, priteisdamas išlaikymą, įvertino susiformavusią teismų praktiką ir priteisė išlaikymą lygų pusei minimalios algos dydžio. Tuo tarpu apelianto argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jo gaunamos pajamos yra mažesnės, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas, priteisdamas išlaikymą, vertina ne tik tėvų turtinę padėtį, bet ir vaiko poreikius. Taip pat ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.)

Bylos duomenys tvirtina, jog 2003 m. kovo 10 d. teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, taip pat patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas V. S. iki dukters E. S. pilnametystės teiks jai išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 15 000 Lt vienkartinį išlaikymą. Ieškovė tvirtino, kad toks susitarimas faktiškai buvo dėl kompensacijos ieškovei už jos dalį bendrai užgyventame turte, o ne kaip išlaikymas nepilnametei dukrai. Atsakovas gi tvirtino, kad 15 000 Lt kompensacija buvo skirta dukros išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ši suma, kaip teigė ieškovė, iš tiesų buvo kompensacija už sutuoktinių užgyventą turtą, todėl nepagrįstai nevertino jos kaip išlaikymo dalies. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, nes jis atitinka šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, todėl ši suma įtrauktina į teiktiną išlaikymą. Tokiu būdu atsakovas kas mėnesį dukros išlaikymui teikia ne tik 200 Lt (su atitinkama indeksacija) kas mėnesį (šiuo metu tai sudaro 75,59 EUR), bet ir papildomai (sumokėdamas 15 000 Lt kompensaciją), teikė ir iki pilnametystės teiks apie 22,27 EUR kas mėnesį išlaikymą (kompensacijos mėnesio dydis, apskaičiuotas nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių iki dukters E. pilnametystės (195 mėnesiai), t.y. bendras atsakovo teikiamo išlaikymo dydis yra 97,79 EUR. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir išaugusius dukters poreikius) šį dydį padidino iki 150 EUR periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo faktiškai sumokėtos ir mokamos lėšos dukters E. išlaikymui, kurios išskaičiuotos kiekvienam mėnesiui iki pilnametystės sudaro 97,86 EUR, yra pakankamos ir protingo dydžio, kad būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos. Teismas, apelianto nuomone, nevertino, kokio protingo dydžio išlaikymas turi būti skiriamas dukters E. būtinoms vystyti sąlygoms užtikrinti, kokia yra jos tėvų turtinė padėtis ir ar jų turtinė padėtis leidžia skirti vienodo dydžio lėšas vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė realiai ir tikėtinai pagrindė šalių nepilnametės dukters poreikius, kurie, akivaizdžiai padidėjo lyginant su tuo laiku, kai mergaitei buvo dveji metai iki dabar, kai mergaitei yra keturiolika metų. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Teisėjų kolegija nesutikti su tuo neturi pagrindo, kadangi iš pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad tokios išlaidos, kaip išlaidos sportinių šokių vasaros stovyklai, gydymosi išlaidos, išlaidos būreliams ir pan., nėra išlaidos, kurios skaičiuotinos kiekvieną mėnesį, nes tai neatitinka tikrovės (pvz., sportinių šokių vasaros stovykla buvo tik du kartus per metus, vaikas nėra nuolatinis ligonis ir pan.). Be to, ieškovės teigimu, dukters kišenpinigiai per mėnesį sudaro 50 EUR, o šalia jų numatytos dar ir kitos panašios išlaidos (pvz. kinui, dovanėlėms, mokykliniams poreikiams ir pan.), kurios apima papildomas pinigų sumas, nors realiai turėtų įeiti į tų pačių kišenpinigių sumą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantu, kad ieškovės skaičiuojamų išlaidų nepilnametės dukters poreikiams suma nėra tiksli ir dėl to, kad pateikti vienas kitam prieštaraujantys įrodymai (pvz., du bilietai į skirtingus filmus vienu metu) bei neatsižvelgta į tai, kad išlaidos butui, kuriame gyvena šalių nepilnametė dukra, yra susijusios ir su ieškovei priklausančios bendrovės veikla, todėl išlaidų dalis, skirta dukters išlaikymui, yra mažesnė, nei nurodo ieškovė. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikius realiai atitinka mažesnė nei pusė minimalios algos dydžio suma, kurią privalo apmokėti abu mergaitės tėvai.

Jau minėta, kad įstatymas nustato, jog išlaikymo dydis turi būti ne tik proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 312 EUR, ieškovės – 472 EUR, abi šalys, be nepilnametės E., turi dar po vieną nepilnametį išlaikytinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnametės dukters E. amžių (E. gimusi 2001-04-22) ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis, priteistinas iš atsakovo, turėtų būti sumažintas iki 120 Lt dydžio mokamų periodinių išmokų, atsižvelgiant į mažesnius, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, dukters poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas nepažeis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo, be to atsakovas turės realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant iš atsakovo priteistiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 120 EUR išmokų, mokamų kas mėnesį.

Pakeitus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – po 185 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl, patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus po 120 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. ieškovei 64 procentai patenkintų reikalavimų, atsakovui 36 procentai atmestų reikalavimų sumai (CPK 93 str. 2 d.).

Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 900 EUR advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 8), atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškinį patenkinus 64 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 576 EUR išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteisiama 43,20 EUR (120 EUR x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Iš dalies (80 procentų) patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 180 EUR (proporcingai atmestam apeliaciniam skundui) ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (viso ieškovė tokių išlaidų turėjo 900 EUR – b.l. 153).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų ieškovei sumažinimo, kadangi ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, yra ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti – priteistą iš V. S. nepilnametei dukrai E. S. 150 EUR išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 120 (šimto dvidešimt) EUR periodinių išmokų kas mėnesį.

Priteistą iš V. S. į valstybės biudžetą 62,40 EUR žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 43,20 EUR (keturiasdešimt trijų eurų 20 euro centų).

Priteistą iš V. S. 486 EUR sumą išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti L. V. naudai padidinti iki 576 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. S. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti L. V. naudai.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė